2f7d686c-da99-4496-a693-fbde85e28315 · Panevėžio apygardos teismas

                                                                              Civilinė byla Nr. 2A – 613 – 198 / 2011                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                     11.9.5; 14.4; 121.15; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 27 d.Panevėžys                       Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,kolegijos teisėjų:

Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei B. P., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiuiatsakovo UAB „Lietbro“ atstovams D. R. ir E. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3049-755/2011 pagal ieÅ¡kovės B.

P. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Lietbro“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė prašė:1) pripažinti 2008-03-03 neterminuotos darbo sutarties Nr. 79 nutraukimÄ pagal DK 129 str. 1 d. neteisėtu ir grÄ Å¾inti į ankstesnį darbÄ ;2) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už virÅ¡valandinius darbus ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t. y. nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2011-03-02 iki teismo sprendimo įvykdymo;3) priteisti iÅ¡ atsakovo 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;4) priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė reikalavimo priteisti atlyginimÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ atsisakė, kadangi atsakovas su ja atsiskaitė.

Nurodė, jog jÄ atleido, nes nepagrįstai apkaltino skundų raÅ¡ymu, Å¡meižimu. Å is atleidimas buvo susidorojimas. Ji dirbo pagalbine darbininke – paukÅ¡tininke, tačiau atleidus Å¡i pareigybė nebuvo panaikinta. Dirbo gerai, pažeidimų nedarė. Ä®spėjimo metu dirbo trys pagalbiniai darbuotojai – ji, E. G. ir V. Å .. JÄ bei V. Å . atleido vienu metu. Išėjus iÅ¡ darbo S. K., vietoj jos buvo priimta J. T., tačiau ne ieÅ¡kovė, kaip kad turėjo bÅ«ti. IeÅ¡kovės teigimu, realiai ekonominių pertvarkymų bendrovėje nebuvo.

Tvarkytos lesyklos, gėralinė, ventiliacija, elektros įvadas, bet nuo to darbo pobÅ«dis nesikeitė. Gavo pasiÅ«lymÄ dirbti Butrimonyse, bet nesutiko, nes jos Å¡eimos padėtis tokia, kad negali iÅ¡vykti. Velžyje darbo nesiÅ«lė, nors buvo laisva paukÅ¡tininkės vieta. Nori grįžti į darbÄ , nes nedirba, registruota darbo biržoje. Padaryta 25 000 Lt neturtinė žala, nes po atleidimo turėjo dvasinių iÅ¡gyvenimų, ėjo pas Å¡irdies ligų gydytojÄ , psichiatrÄ , tebesigydo iki Å¡iol.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Nustatė, kad ieÅ¡kovė pagal 2008-03-03 darbo sutartį Nr. 79 iki 2011-03-02 dirbo UAB „Lietbro“ paukÅ¡tininke – darbininke. UAB “Lietbro“ vienintelio akcininko 2010-12-15 sprendimu buvo nutarta dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir bendrovės bÅ«tinų organizacinių pertvarkymų vykdymo. 2010-12-16 ieÅ¡kovė buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 str. 1 d. dėl ekonominių ir darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų. 2011-02-22 jai buvo pasiÅ«lytas pagalbinės darbininkės darbas Alytaus rajone, bet ji atsisakė.

Darbo sutartis nutraukta 2011-03-02. Be to, nustatė, kad atsakovas įsigijo naujos įrangos – tarp jos ir mėšlo kratytuvÄ JOL MET, kuris mechanizuotai atlieka didelę tų darbų – durpių, pjuvenų, kalkių kraikimas ir pan., kuriuos iki atleidimo atliko ieÅ¡kovė, taip pat atleistasis V. Å . ir dabar tebedirbanti E. G.. Teismo nuomone, dėl Å¡io technologinio pasikeitimo sumažėjo rankų darbo poreikis, todėl atsakovas turėjo pagrindÄ naikinti darbo vietÄ ir pradėti atleidimo procedÅ«ras.

Be to, 2010 m. rudenį – žiemÄ Ä¯gyta ir kitos technikos – papildomai dar vienas keltuvas SL 6640DXT (Bobcat), mechaninė Å¡luota su surinkimo bunkeriu, sniego turbina, kurie taip pat atlieka daug funkcijų, kurias rankomis iki Å¡iol atlikdavo ieÅ¡kovė ir dar du darbininkai. Pažymėjo, jog Å¡io ginčo atveju savininko sprendimas dėl pertvarkymų bÅ«tinumo buvo priimtas, darbo vieta realiai neiÅ¡liko.Teismas laikė, jog ieÅ¡kovo argumentas dėl neįgalioto asmens sprendimų yra nepagrįstas, nes pagal bendrovės įstatus bendrovės direktorius priima į darbÄ ir atleidžia iÅ¡ jo darbuotojus (Ä®statų 8.5 p.), kas buvo ir Å¡iuo atveju.

Tai, jog vadovas tarėsi su kitais įmonės darbuotojais dėl atleistinų asmenų, nereiÅ¡kia, jog kas nors kitas, o ne direktorius priėmė sprendimÄ . Teismo nuomone, tai, jog po ieÅ¡kovės įspėjimo apie bÅ«simÄ atleidimÄ atsakovas į darbÄ priėmė naujų darbuotojų, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo laisvų darbo vietų ir nesilaikyta kito darbo siÅ«lymo procedÅ«ros. Ä® darbÄ priimti Å¡altkalviai ir kitokių specialybių, kurios kvalifikacijos ieÅ¡kovė neturi, darbuotojai, todėl Å¡ių darbo vietų darbdavys neprivalėjo siÅ«lyti.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neturėjo įstatymu nustatytos pirmumo teisės likti darbe (DK 135 str.).

Nustatė, jog atsakovas, prieÅ¡ nuspręsdamas, ar atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovę, ar analogiÅ¡kÄ darbÄ dirbusiÄ E. G., tuo klausimu tarėsi su B. P. darbÄ kontroliuojančiais darbuotojais – brigadininku ir Å«kvedžiu, kurie siÅ«lė darbe palikti E. G. kaip geresnę darbuotojÄ . Be to, E. G. augina du nepilnamečius vaikus, todėl Å¡i aplinkybė nulėmė, kad buvo pasirinkta ji. Tačiau kartu direktorė pripažino, jog jų abiejų kvalifikacija iÅ¡ esmės yra vienoda. Kaip pažymėjo teismas, atsakovas iki bylos iÅ¡kėlimo teisme nebuvo informuotas nei apie ieÅ¡kovės sesers, motinos sveikatÄ , nei apie ieÅ¡kovės santuokÄ su J.

Å . ir jo darbingumo laipsnį. Duomenys nėra vieÅ¡i, taigi žinojimas nėra preziumuojamas, todėl ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog Å¡ie duomenys (dokumentai) darbdaviui buvo pateikti, todėl sprendžiant kurį darbuotojÄ palikti darbe turėjo bÅ«ti įvertinti. Atsisakydama pasiÅ«lymo dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ ieÅ¡kovė atsisakymo priežasčių nekomentavo ir jų nenurodė. IeÅ¡kovės sesuo yra neįgali, bet ieÅ¡kovė nėra jos globėja. Sesuo gyvena su motina, bendro Å«kio su ieÅ¡kove neveda.

Teismo 2008-03-17 nutartimi ieÅ¡kovės sesers motina V. V. paskirta R. V. globėja, nustatant visiÅ¡kÄ Å¡ios turto administravimÄ . Å i nutartis nėra pakeista, kitas asmuo R. V. globėju nėra paskirtas. Nors pati V. V. jau yra pensijinio amžiaus, bet teisės aktų tvarka didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jai nenustatytas. Nors J. Å . nustatytas mažesnis nei 55 proc. darbingumas, vien Å¡i aplinkybė pati savaime nereiÅ¡kia, jog jis yra ieÅ¡kovės prižiÅ«rimas (kas yra bÅ«tina asmens palikimo darbe esant vienodai kvalifikacijai sÄ lyga) ir kad priežiÅ«ra jam reikalinga.

Esant darbuotojams vienodos kvalifikacijos ir nė vienam jų neturint įstatymais nustatytos pirmenybės likti darbe, kai mažinamas darbo vietų skaičius, teismas negali nurodyti darbdaviui, kurį iÅ¡ darbuotojų jis turėjo pasirinkti kaip atleidžiamÄ , todėl nesvarsto, ar tokiomis aplinkybėmis buvo tikslingesnis ieÅ¡kovės, o ne kito darbuotojo atleidimas. Teismo nuomone, ieÅ¡kovės tvirtinimas, jog ji atleista dėl asmeninių nesutarimų su direktore, neįrodytas. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priimti naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:1. Prie bylos pridėtas UAB „Lietbro“ vienintelio akcininko 2010-12-15 susirinkimo protokolas Nr.1303A/b.ž neturi ne tik lokalinio teisės akto, bet ir paprasto protingai paraÅ¡yto raÅ¡to požymių. IÅ¡ jo turinio negalima suprasti, kÄ vienintelis akcininkas norėjo padaryti bendrovėje ir kÄ nurodė vykdytojui – bendrovės direktorei daryti. IÅ¡ jo turinio neaiÅ¡ku, nei kurių asmeniÅ¡kai ar pagal pareigybes kokiame padalinyje darbuotojų bus atsisakoma (Velžyje ar kitame padalinyje Alytaus rajone).

Valdymo organas – bendrovės direktorius negali spręsti iÅ¡imtinei vienintelio akcininko kompetencijai priskirto bendrovės pertvarkymo klausimo (ABÄ® 20 str. 1 d. 17 p.), todėl, gavęs tokį susirinkimo protokolÄ , iÅ¡ vienintelio akcininko privalėjo gauti jo valios konkretizavimÄ atskiru dokumentu ir tik tada imtis jį vykdyti. Kadangi nurodymo vykdyti struktÅ«rinius pertvarkymus direktorė neturėjo, bet juos vykdė, todėl tai vertintina kaip suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimas (savivalė), nesukuriantis teisinių pagrindų ieÅ¡kovę atleisti.2. 2010-12-16 „Įspėjimas apie B.

P. atleidimÄ iÅ¡ darbo“ neatitinka nei vieno iÅ¡ DK 130 str. iÅ¡vardinto privalomo reikalavimo. IÅ¡ jo turinio visiÅ¡kai neįmanoma suprasti, kodėl ji yra atleidžiama. Tariamas vykdomas struktÅ«rinis pertvarkymas direktorės paskelbtas savavaliÅ¡kai, virÅ¡ijant jos kompetencijos ribas, kadangi tokio nurodymo vienintelis akcininkas jai nedavė. Ekonominės priežastys negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, kadangi atsakovas jų buvimo apskritai neįrodinėjo. StruktÅ«rinių pertvarkymų taip pat nebuvo, nes atsakovas neįrodė, kad koks nors struktÅ«rinis bendrovės vienetas bÅ«tų buvęs pertvarkytas.

Nors atsiliepime į ieÅ¡kinį kalbama apie technologinius pertvarkymus, tačiau tai teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kadangi Å¡is pagrindas (priežastis) įspėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ nenurodytas.3. Byloje nustatyta, kad 2010-12-13 paukÅ¡tininkės S. K. atostogų metu, pagal terminuotÄ darbo sutartį iki ji grįš iÅ¡ atostogų, buvo priimta dirbti J. T.. S. K. atostogos baigėsi ieÅ¡kovės įspėjimo laikotarpiui nepasibaigus, ji nutraukė iÅ¡ karto darbo sutartį su atsakovu, todėl atsakovas atsilaisvinusiÄ Å¡iÄ darbo vietÄ privalėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei, o ne su J.

T. sudaryti neterminuotÄ darbo sutartį. Å ios esminės faktinės aplinkybės teismas netyrė ir dėl jos nepasisakė, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, DK 135 str. 2 d. nustato, kad esant vienodai kvalifikacijai (tÄ teismas nustatė) pirmumo teisę likti darbe turi asmenys, kurie prižiÅ«ri kitus Å¡eimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ir vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnis nei 55 procentai darbingumo lygis, arba Å¡eimos narius, sulaukusius senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Å iuo atveju atsakovas privalėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovė neturi pirmumo teisės pagal DK 135 str.4. Pažeistos procesinės teisės normos. Teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), kadangi nenustatė pagrindinių teisinių ir faktinių aplinkybių, bÅ«tinų teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje painiojo skirtingus dalykus – struktÅ«rinius pertvarkymus su technologijos pasikeitimu, nors nei vieno, nei kito nebuvo. Naujos Å¡luotos nusipirkimas po pusės metų darbuotojÄ atleidus nėra technologijos pasikeitimas.

Kad buvo struktÅ«riniai pertvarkymai, atsakovas neįrodinėjo, teismas tokiai iÅ¡vadai daryti nenustatė nei vienos faktinės aplinkybės, tačiau motyvuojamojoje dalyje jau teigia, jog tai buvo struktÅ«rinis pertvarkymas. Be to, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 str.), kadangi iÅ¡vados padarytos neiÅ¡tyrus įrodymų viseto, arba nesant jokių įrodymų.5. Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl įrodymų, pagrindžiančių DK 135 str. 1 ir 2 d. nurodytus reikalavimus dėl pirmumo teisės likti darbe pateikimo.

Nors CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokia įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, t. y. po teismo sprendimo priėmimo netinkamai įvertinus esamus įrodymus. IeÅ¡kovė elgiasi sÄ Å¾iningai, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti priimti naujus įrodymus.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei atmesti praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų pateikimo.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė buvo atleista teisėtai pagal DK 129 str. 1 d. Vadovaujantis 2010-12-15 UAB „Lietbro“ vienintelio akcininko susirinkimo sprendimu Nr. 1303A/b.ž, bendrovėje buvo nuspręsta mažinti darbuotojų skaičių. Bendrovės vadovė privalėjo vykdyti vienintelio akcininko sprendimÄ , kadangi bendrovės įstatų 8.2 punktas numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi akcininko sprendimais. Sprendimas suformuluotas suprantamai ir aiÅ¡kiai, taip pat atitinka visus bendrovės vidaus dokumentams keliamus reikalavimus.

Ekonominė situacija sÄ lygojo, kad siekiant toliau konkuruoti rinkoje atsakovas privalėjo diegti naujas technologijas, modernizuoti paukÅ¡tidžių darbÄ . Dėl vykdomo naujų technologijų įdiegimo kasdieninėje darbinėje veikloje, rankų darbo poreikis žymiai sumažėjo. Ä®diegus naujas technologijas ir sumažėjus rankų darbo poreikiui, pasikeitė darbo organizavimas, įvyko struktÅ«riniai pasikeitimai – bendrovėje pagalbinių darbininkų poreikis iÅ¡ esmės sumažėjo. Å iuo metu tik vienas darbuotojas atlieka smulkius pagalbinius darbus.Vadovaujantis DK 130 str., ieÅ¡kovė apie atleidimÄ buvo įspėta prieÅ¡ du mėnesius atskiru, jai asmeniÅ¡kai įteiktu 2010-12-16 praneÅ¡imu.

PraneÅ¡imas yra tinkamas pagal savo formÄ â€“ raÅ¡ytinis. Ä®statymas nereglamentuoja kaip įspėjimas darbuotojui turi bÅ«ti įteikiamas, tad jo, kaip raÅ¡ytinio dokumento, perdavimas asmeniÅ¡kai darbuotojui yra tinkama įteikimo forma. IeÅ¡kovės atsisakymas priimti įspėjimÄ yra prilyginimas jo gavimui. Ä®spėjime buvo nurodyta konkreti atleidimo priežastis – dėl ekonominių ir darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų.Atsakovas pareigÄ pasiÅ«lyti darbuotojui laisvÄ darbo vietÄ vykdė tinkamai – 2011-02-22 ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta kita darbo vieta UAB „Lietbro“ Butrimonių padalinyje, tačiau ieÅ¡kovė jos atsisakė, motyvuodama tik tuo, kad Å¡i laisva darbo vieta yra Alytaus rajone, GriÅ¡konių kaime.

Aplinkybė, kad siÅ«loma darbo vieta yra kitame padalinyje, nėra teisinis pagrindas teigti, jog darbdavys nesilaikė įstatymo numatytos pareigos. IeÅ¡kovės teiginys, kad jai galėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta paukÅ¡tininkės darbo vieta, nėra pagrįstas. Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkančios darbuotojo profesija, specialybę, kvalifikacijÄ ir reikiamais atvejais – sveikatos bÅ«klę, o jeigu tokių laisvų darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti perkeltas – bet koks kitas darbas, kurį darbuotoja, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos bÅ«klę, galėtų dirbti.

Atsakovas bandė įvertinti, ar ieškovė ateityje galėtų eiti paukštininkės pareigas, tačiau įvertinus rezultatus ir gamybos rodiklius darbdavys nusprendė, kad ieškovė neatitiko paukštininkės pareigoms keliamų reikalavimų. Įdarbinant J. T. buvo įvertintos visos objektyvios aplinkybės – J. T. turėjo ilgametę paukštininkės darbinę patirtį, geras rekomendacijas, jos nereikėjo apmokyti, ji iškart galėjo atlikti visas jai paskirtas pareigas. Be to, ieškovės santuoka su J.

Å . buvo sudaryta jau po įspėjimo apie atleidimÄ Ä¯teikimo dienos, t. y. 2010-12-17. Darbdavys nežinojo apie sudarytÄ santuokÄ , jokie dokumentai bendrovei nebuvo pateikti, taip pat nebuvo informuotas, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis turi tam tikrų sveikatos problemų. IeÅ¡kovė, atsisakydama jai siÅ«lomo darbo, neinformavo darbdavio ir apie tai, jog ji Å¡io darbo atsisako dėl neva prižiÅ«rimų Å¡eimos narių. Apie Å¡eimos narius, turinčius neįgalumÄ , atsakovas sužinojo tik gavęs 2011-03-30 ieÅ¡kinį.Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovui ne kartÄ buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus. 2011-04-19 atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas prašė dėl pirmenybės teisės likti darbe įrodančių dokumentų pateikimo teismui.

IeÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių įrodyti Å¡iuos faktus, jei jie realiai bÅ«tų egzistavę.Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė B.

P. pagal 2008-03-03 darbo sutartį Nr. 79 ir jos papildymÄ dirbo UAB „Lietbro“ pagalbine darbininke bei paukÅ¡tininke – darbininke (b. l. 6-7, 120). 2010-12-16 ieÅ¡kovė įspėta apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 str. 1 d. dėl ekonominių ir darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų (b. l. 8). 2011-02-22 ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytas pagalbinės darbininkės darbas Alytaus r., Butrimonių sen., GriÅ¡konių k., bet ji jo atsisakė (b. l. 9, 40). Darbo sutartis nutraukta 2011-03-02, priklausančios iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos, ginčo dėl jų dydžio nėra.

Dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir bendrovės bÅ«tinų organizacinių pertvarkymų vykdymo buvo nutarta UAB “Lietbro“ vienintelio akcininko 2010-12-15 sprendimu (b. l. 23-24).DK 129 str. 1 d. nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 str. 2 d. nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis su darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir panaÅ¡ių svarbių priežasčių.

Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 str. 1 d. nustatytu pagrindu. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktÄ (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių bÅ«tina nutraukti su darbuotoju neterminuotÄ darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

K. v. UAB „Šilutės butų Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006). FaktÄ (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1 d.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo priežastis – ekonominius ir struktÅ«rinius pertvarkymus – ir jų svarbÄ , pateikė į bylÄ tai patvirtinančius įrodymus. Ä®vertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įsigijo naujos įrangos, kartu ir mėšlo kratytuvÄ JOL MET (b. l. 109-119), kuris dabar mechanizuotai atlieka didelę dalį tų darbų (durpių, pjuvenų, kalkių kraikimas ir pan.), kuriuos iki atleidimo atliko ieÅ¡kovė, taip pat atleistasis V.

Å . bei dabar tebedirbanti E. G.. Be to, 2010 m. rudenį – žiemÄ atsakovas įsigijo kitos technikos: dar vienÄ keltuvÄ SL 6640DXT (Bobcat), mechaninę Å¡luotÄ su surinkimo bunkeriu, sniego turbinÄ (b. l. 86), kurie taip pat atlieka daug funkcijų, kurias rankomis iki Å¡iol atlikdavo ieÅ¡kovė ir dar du darbininkai. Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad ekonominė situacija sÄ lygojo, jog siekiant toliau konkuruoti rinkoje jis privalėjo diegti naujas technologijas, modernizuoti paukÅ¡tidžių darbÄ , yra įtikinami.

Todėl akivaizdu, kad įdiegus naujas technologijas ir sumažėjus rankų darbo poreikiui, pasikeitė darbo organizavimas, t. y. įvyko struktÅ«riniai pasikeitimai. BÅ«tent byloje pateikti įrodymai: pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, fotonuotraukos, vaizdo įraÅ¡as įrodo, kad veikla realiai buvo modernizuojama, kad tÄ darbÄ , kurį atlikdavo pagalbiniai darbininkai, kartu ir ieÅ¡kovė, Å¡iuo metu atlieka naujai įsigyta technika. 2010-10-29 paraiÅ¡koje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės Å«kio valdų modernizavimas“ 1, 2 ir 3 veiklos sritims nurodoma, kad mėšlo kratytuvÄ buvo planuoja įsigyti jau anksčiau, t. y. veiklos modernizavimui buvo ruoÅ¡iamasi.

Taigi tokios nustatytos ir įvertintos aplinkybės rodo, kad darbuotojų skaičiaus mažinimas vyko dėl technologinių pasikeitimų ir modernizavimo bendrovėje, kuriais buvo siekiama gerinti darbo sÄ lygas. Darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo realus – iÅ¡ trijų pagalbinį darbÄ dirbusių darbuotojų atleisti du, kartu ir ieÅ¡kovė. Bylos įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje įrodė ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. 1 d. pagrindÄ â€“ atlikti atsakovo struktÅ«riniai pertvarkymai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju, sudariusiu darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo pagrindÄ .

Å i iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .Pagal kasacinio teismo praktikÄ , DK 129 str. 1 d. nuostata, kad atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ , aiÅ¡kintina, kaip darbdavio pareiga per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iÅ¡ darbo dienos imtinai ieÅ¡koti galimybių perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. v. AB „Jonavos grÅ«dai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008 ir kt.). Pareigos darbuotojui rinkti ir perduoti darbdaviui informacijÄ apie esamas laisvas darbo vietas įstatyme nenustatyta, tačiau darbuotojas turi teisę domėtis darbdavio laisvomis darbo vietomis, ir turėdamas tokios informacijos bei sÄ Å¾iningai naudodamasis savo teisėmis, šį informuoti apie savo sutikimÄ bÅ«ti perkeltam į kitÄ konkretų darbÄ , o darbdavys turėtų tai apsvarstyti. Tokia nuostata atitinka kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-102/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas Å¡iÄ pareigÄ vykdė tinkamai – 2011-02-22 ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta kita darbo vieta UAB „Lietbro“ Butrimonių padalinyje, tačiau ieÅ¡kovė jos atsisakė, motyvuodama tuo, kad Å¡i laisva darbo vieta yra Alytaus rajone, GriÅ¡konių kaime (b. l. 40).DK 135 str. numato darbuotojų sÄ raÅ¡Ä , kurie turi pirmenybės teisę bÅ«ti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas patikrina, ar atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo nebuvo pažeisti DK 135 str. reikalavimai. Pagal DK 135 str. 2 d., pirmenybės teisės taikymas Å¡iuo atveju priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pažymėtina, kad pirmenybė jÄ turintiems darbuotojams prieÅ¡ atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukÅ¡tesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikacijÄ .

Darbuotojo kvalifikacija, reikÅ¡minga DK 135 str. 2 d. taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrÄ darbÄ laipsnis. Darbuotojo kvalifikacijÄ apibÅ«dina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgÅ«džiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrÄ darbÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teigimu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos pirmenybės teisę likti darbe. Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė ekonominius ir struktÅ«rinius pertvarkymus ir dėl tos priežasties vadovaudamasis DK 129 str. mažino darbuotojų skaičių.

Kaip matyti, įdiegus naujas technologijas ir sumažėjus rankų darbo poreikiui, pasikeitė darbo veiklos organizavimas, įvyko struktÅ«riniai pasikeitimai, todėl darbdavys pagrįstai sprendė dėl dviejų pagalbinių darbininkų atleidimo ( vietoj trijų pagalbinių darbininkų vienintele pagalbine darbininke bendrovėje Å¡iuo metu dirba E. G.). Kartu su ieÅ¡kove buvo atleistas pagalbinis darbininkas V. Å .. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas paaiÅ¡kino, kad jokių asmeniÅ¡kumų renkantis, kuris pagalbinis darbininkas paliekamas toliau dirbti, nebuvo, sprendimas atleisti darbuotojus priimtas pasitarus su brigadininke ir Å«kvedžiu, t. y. tiesioginiais pagalbinių darbininkų vadovais, kurie galėjo tiksliau ir objektyviau įvertinti darbuotojus.

Vadovaujantis LR DK 135 str. nuostatomis nei vienas iÅ¡ trijų pagalbinių darbininkų neturėjo pirmenybės teisės likti darbe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kai mažinant darbuotojų skaičių bÅ«ti paliktiems dirbti kai tarpusavyje konkuruoja du ar daugiau darbuotojų, kurių kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti turėtų bÅ«ti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas. Å iuo atveju likusi dirbti pagalbinius darbus E. G. kartu su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus, taip pat kartu gyvena ir trečias pilnametis vaikas.

IeÅ¡kovės santuoka su J. Å ., kuriam nustatytas 35 procentų darbingumas, buvo sudaryta jau po įspėjimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo įteikimo dienos (2010-12-17) (b. l. 15, 16). Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ji globoja savo neįgaliÄ seserį, tačiau pagal 2008-03-17 teismo nutartį, ieÅ¡kovės sesers R. V. globėja paskirta jos motina V. V. (b. l. 129). Darbdaviui duomenų apie Å¡eimyninę padėtį ieÅ¡kovė nepateikė, priežasčių, dėl kurių atsisako jai siÅ«lomo darbo Alytaus r., GriÅ¡konių k., nenurodė.

Todėl ieÅ¡kovės argumentai teisminio nagrinėjimo metu, kad ji atsisakė jai siÅ«lomo darbo dėl Å¡eimos narių priežiÅ«ros vertintini kritiÅ¡kai.                   IeÅ¡kovės argumentai, kad jai turėjo bÅ«ti pasiÅ«lyta paukÅ¡tininkės darbo vieta, taip pat nepagrįsti. Atleidžiant iÅ¡ darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę bÅ«ti paliktiems dirbti, sÄ raÅ¡as (CPK 135 str.) yra iÅ¡samus ir jo plečiamai aiÅ¡kinti negalima.

Todėl darbuotojai, neišvardyti DK 135 str. 1 d., neturi pirmenybės teisės būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Nesant kitų įstatymuose įtvirtintų garantijų, darbdavys turi teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius, o kurį atleisti iš darbo, kai įmonėje mažinamas darbuotojų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-70/1999). Iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas sprendė, ar ieškovė ateityje galėtų eiti paukštininkės pareigas, tačiau, įvertinus rezultatus ir gamybos rodiklius, darbdavys nusprendė, jog ieškovė neatitiko paukštininkės pareigoms keliamų reikalavimų.

Bendrovėje dirbusi paukÅ¡tininkė S. K. 2010-11-03 parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo asmeniÅ¡kai praÅ¡ant nuo 2010-12-31. Jai esant atostogose bei žinant, kad Å¡is kvalifikuotas darbuotojas greitu metu iÅ¡eis iÅ¡ darbo, bendrovėje buvo įdarbinta J. T., darbo sutartis su darbuotoja sudaryta 2010-12-13. Taigi J. T. UAB „Lietbro“ pradėjo dirbti dar iki UAB “Lietbro“ vienintelio akcininko 2010-12-15 priimto sprendimo dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir bendrovės bÅ«tinų organizacinių pertvarkymų vykdymo.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad įdarbinant paukÅ¡tininkės pareigoms J. T. buvo įvertintos visos objektyvios aplinkybės, t. y. J. T. turėjo ilgametę paukÅ¡tininkės darbo patirtį, geras rekomendacijas, jos nereikėjo apmokyti, ji iÅ¡kart galėjo atlikti visas jai paskirtas pareigas, kai tuo tarpu B. P., pavaduojant paukÅ¡tininkę S. K., darbo rezultatai netenkino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal UAB „Lietbro“ pareiginis nuostatus paukÅ¡tininkui, be kitų reikalavimų, bÅ«tina žinoti, mokėti ir iÅ¡manyti kėlimo darbų leistinas normas, veterinarines – sanitarines taisykles, paukščių lesinimo bei technologinius reikalavimus, mokėti naudotis esamais mechanizmais bei automatika (b. l. 63-64).

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis pripažintina, kad atsakovas nepažeidė Darbo kodekso nuostatų, o B. P. Å¡iuo atveju neturėjo pirmumo teisės likti darbe.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad po ieÅ¡kovės įspėjimo apie bÅ«simÄ atleidimÄ atsakovas į darbÄ priėmė naujų darbuotojų, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo laisvų darbo vietų ir nesilaikyta kito darbo siÅ«lymo procedÅ«rų. Neužimtų darbo, t. y. analogiÅ¡ko dirbtam ieÅ¡kovės, vietų po įspėjimo bendrovėje neįsteigta ir į tokį darbÄ naujų darbuotojų nepriimta.

Ä® darbÄ priimti Å¡altkalviai ir kitokių specialybių darbuotojai, kurių kvalifikacijos ieÅ¡kovė neturi, todėl Å¡ių darbo vietų darbdavys neprivalėjo siÅ«lyti.PrieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina apeliantė apie atsakovo direktorės įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , pagal UAB „Lietbro“ įstatų 8.5 p., bendrovės vadovas – direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategijÄ , svarsto ir tvirtina bendrovės valdymo struktÅ«rÄ ir darbuotojų pareigybes bei pan.

Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog 2010-12-16 įspėjimas dėl B. P. atleidimo iÅ¡ darbo neatitinka nei vieno iÅ¡ DK 130 str. iÅ¡vardinto privalomo reikalavimo. Vadovaujantis DK 130 str., ieÅ¡kovė apie atleidimÄ buvo įspėta prieÅ¡ du mėnesius atskiru, jai asmeniÅ¡kai įteiktu, 2010-12-16 praneÅ¡imu (b. l. 8). Ä®spėjime buvo nurodyta konkreti atleidimo priežastis – dėl ekonominių ir darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, konkreti atleidimo data – nuo 2011-02-16 (dėl ieÅ¡kovės nedarbingumo atleidimo data buvo perkelta, darbo sutartis nutraukta 2011-03-02), taip pat nurodyta, jog iÅ¡eitinė iÅ¡moka bus iÅ¡mokama įstatymo nustatyta tvarka.Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada priimant skundžiamÄ procesinį sprendimÄ pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ir tarpusavio ryÅ¡iu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos.

Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantės priteistinos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk.

LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                     Birutė Jonaitienė                                                                                                   Laimantas Misiūnas                                                                                                    Laimutė Sankauskaitė