Legislator Case Law & Legislation
2f7bcbd7-c5d1-4f84-9488-ae2027dd0955 AI generated

2f7bcbd7-c5d1-4f84-9488-ae2027dd0955 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2f7bcbd7-c5d1-4f84-9488-ae2027dd0955
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistiesiems D. B., D. B., jų gynėjai advokatei Alvydai MediÅ¡auskienei, nukentėjusiajam J. Z., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D.

Legislator headnote

AI generated

2f7bcbd7-c5d1-4f84-9488-ae2027dd0955 · Kauno apygardos teismas: Teismas prieÅ¡taravimų Å¡ių liudytojų parodymuose neanalizavo. D. Z. yra J. Z. sutuoktinė, o A. P. jo podukra ir jos gali bÅ«ti suinteresuotos palaikyti nukentėjusįjį. Jeigu teismas bÅ«tų įsigilinęs į visas aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, paÅ¡alinęs prieÅ¡taravimus, bÅ«tų įsitikinęs, kad apeliantas LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė.              Nukentėjusysis J. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti, D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja R. Cemnolonskienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-585-81/2011Teisėja L. Tamulionienė                             Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00935-2009-1;                                                    Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                      2.4.6.4.1.; 2.4.6.2.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistiesiems D. B., D. B., jų gynėjai advokatei Alvydai MediÅ¡auskienei, nukentėjusiajam J. Z., jo atstovei advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D.

B., D. B. ir nukentėjusiojo J. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas už padarymÄ nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 138 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant D. B. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam J.

Z. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ; iÅ¡ nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. D. B. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta Å¡i veika – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 305 str. 5 d. 1p. D. B. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant D. B. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam J.

Z. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ ; iÅ¡ nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. D. B. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta Å¡i veika (LR BPK 305 str. 5 d. 1p. ) IÅ¡ D. B. ir D. B. solidariai J. Z. priteista 199,44 lt (vienas Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt devyni litai 44 centai) turtinei žalai atlyginti ir 10000 lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ D. B. ir D. B. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1651,31 lt (vienas tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt vienas litas 31 centas) turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ D.

B. ir D. B. priteista po 305,00 lt (tris Å¡imtus penkis litus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : D. B. ir D. B. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2009-06-21, apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), Å¡alia P. T. namų, po kilusio tarpusavio konflikto dėl D. B. traktoriumi ariamos žemės ir dėl to galėjusio bÅ«ti apgadinto keliuko į nukentėjusiojo J.

Z. uoÅ¡vio P. T. namų sodybÄ , tyčia sudavė rankomis ir įspyrė ne mažiau kaip trylika smÅ«gių J. Z. į galvos, nugaros ir Å¡onų sritis, padarydami jam lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , galvos, veido, krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas pakauÅ¡yje, kairės akies vokuose, kairiame Å¡one, juosmenyje pereinant į deÅ¡inį Å¡onÄ , odos nubrozdinimus pasmakrio srityje, dilbiuose, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, sprando raiščių patempimÄ ir VI Å¡onkaulio lūžį, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d.             Nuteistasis D.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ -iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, civilinius ieÅ¡kinius atmesti, nes nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, kitÄ bylos medžiagÄ , neatsižvelgė į tai, kad apelianto parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo iÅ¡samÅ«s, nekintantys. Apeliantas teigia, jog tyčia smÅ«gių nesudavė J.

Z., atskubėjo ginti tėvÄ nuo J. Z.. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai L. L. bei V. R.. L. L. matė, kaip J. Z. iÅ¡tempė apelianto tėvÄ iÅ¡ traktoriaus, pargriovė ant žemės, kaip apeliantas nutraukė J. Z. nuo tėvo, tada atbėgo dvi moterys, viena iÅ¡ kurių rankose kažkÄ laikė, viena vijosi tėvÄ , o kita daužė traktorių. AnalogiÅ¡kus parodymus, apelianto teigimu davė ir liudytojas V. R., jo parodymų teismas iÅ¡ viso nevertino, vadovavosi nukentėjusiojo žmonos ir dukros parodymais, kurie aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms ir raÅ¡ytinei bylos medžiagai.

Teismas prieÅ¡taravimų Å¡ių liudytojų parodymuose neanalizavo, nekreipė dėmesio į tai, kad D. Z. yra J. Z. sutuoktinė, o A. P. jo podukra, ir jos gali bÅ«ti suinteresuotos palaikyti nukentėjusįjį. D. Z. charakterizuojama neigiamai. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto veiksmai J. Z. atžvilgiu nebuvo tyčiniai, jo tikslas buvo apginti savo tėvÄ .             Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ -iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, civilinius ieÅ¡kinius atmesti, nes nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.

Neįvertinti apeliantui padaryti sužalojimai, jų pobūdis bei ta aplinkybė, jog nukentėjusysis padarė daugiau sužalojimų nuteistajam, nei buvo konstatuota nukentėjusiam. Teigiama, jog teismo išvados dėl įrodymų vertinimo prieštaringos, nes išteisinat D. B. dėl LR BK 284 stra. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos tiki nuteistojo parodymais bei vadovaujasi rašytine medžiaga, o kitu atveju vadovaujasi nukentėjusiojo J. Z. parodymais. Apelianto manymu teismas visiškai neargumentavo liudytojų L.

L. ir V. R. parodymų, kurie visiÅ¡kai patvirtino apelianto parodymus, nes L. L. matė, kaip J. Z. iÅ¡tempė apeliantÄ iÅ¡ traktoriaus, pargriovė ant žemės, J. Z. buvo užgulęs apeliantÄ , matė, kaip D. B. nutraukė J. Z. nuo tėvo, tada atbėgo dvi moterys, viena iÅ¡ kurių rankose kažkÄ laikė, viena vijosi tėvÄ , o kita daužė traktorių. AnalogiÅ¡kus parodymus, apelianto teigimu davė ir liudytojas V. R., kurio parodymų teismas nevertino, vadovavosi nukentėjusiojo žmonos ir dukros parodymais, kurie aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms ir raÅ¡ytinei bylos medžiagai.

Teismas prieštaravimų šių liudytojų parodymuose neanalizavo. D. Z. yra J. Z. sutuoktinė, o A. P. jo podukra ir jos gali būti suinteresuotos palaikyti nukentėjusįjį. Jeigu teismas būtų įsigilinęs į visas aplinkybes, rašytinius įrodymus, pašalinęs prieštaravimus, būtų įsitikinęs, kad apeliantas LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nepadarė.              Nukentėjusysis J. Z. apeliaciniu skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti, D.

B. bei D. B. pripažinti kaltais pagal LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 2 d. 8p. ir skirti jiems subendrintas bausmes, nuosprendį dėl civilini ieÅ¡kinio - palikti nepakeistÄ .              Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tai nukentėjusiojo elgesys sukėlė konfliktÄ su kaltinamaisiais bei smurtiniai veiksmai buvo atliekami dėl asmeninių motyvų, jų veika buvo nukreipta ne prieÅ¡ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja raÅ¡ytiniams įrodymams, liudytojų parodymams, formuojamai teismų praktikai.

Apeliantas paprašė D. B. neiÅ¡arti įvažiavimo į P. T. sodybÄ , ginčo nebuvo, kai antrÄ kartÄ D. B. paprašė nesuarti keliuko, pastarasis pasikvietė sÅ«nų, ir abu jį sumušė prie vieÅ¡o kelio, einančio per(duomenys neskelbtini) kaimÄ , Å¡alia P. T. sodybos, kurioje buvo žmona, dukra, paÅ¡alinis žmogus, mažametis vaikas, liudytojai D. Z., A. P., J. M. ir G. G., visų jų akivaizdoje nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas. Tokie B. veiksmai iÅ¡gÄ sdino žmonÄ , dukrÄ , mažametį vaikÄ , privertė nejaukiai pasijusti J.

M.. Iki įvykio jis su B. nebuvo pažįstamas, konfliktų neturėjo. D. B. ir D. B. parodymai, jog tai nukentėjusysis sumušė D. B., kad D. Z. apgadino traktorių, yra tik gynybinė nuteistųjų versija. Tai apelianto manymu, patvirtina jų elgesys bylos nagrinėjimo metu- akivaizdžių kaltės įrodymų neigimas, teigimas, kad įvykis įvyko kitoje vietoje, ieÅ¡kojimas asmenų, kurie sutiktų duoti jiems naudingus parodymus. Byloje esanti raÅ¡tinė medžiaga paneigia kaltinamųjų versijÄ , kad D.

Z. kirviu sukapojo traktorių.             Skunde taip pat nurodoma, jog pagal teismų praktikÄ visuomenės sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (LAT nutartis 2K-447/2010, 2K-55/201) Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1d. ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (LAT nutartys 2K-126/2006, 2K-136/2010, 2K-55/2011).Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones: nuteistųjų bei jų gynėjos, praÅ¡iusių nuteistųjų apeliacinius skundus dėl juose iÅ¡dėstytų motyvų patenkinti, nukentėjusiojo skundÄ atmesti, nukentėjusiojo bei jo atstovės, praÅ¡iusių skundÄ atmesti, prokurorės, praÅ¡iusios apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, jog nuteistojo D.

B. apeliacinis skundas tenkinamas, D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo skundas atmetamas. Nuteistieji D. B. bei D. B. ginčija kaltę dėl LR BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria D. B. ir D. B. iÅ¡teisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.Vadovaujantis LR BPK 305 str 1 d 2 p nuostatomis teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ pripažinti D. B. ir D. B. kaltais, padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ bei nepagrįstai jiems skyrė bausmes. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų reikÅ¡mingų bylai iÅ¡spręsti aplinkybių, t.y. nenustačius tikslios įvykio vietos, teismo iÅ¡vados dėl nuteistųjų kaltės padarius LR BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ nepagrįstos iÅ¡samia ir neÅ¡aliÅ¡ka įrodymų visumos analize, visiÅ¡kai nemotyvuotos, prieÅ¡taringos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Dėl Å¡ių aplinkybių nuosprendis dalyje dėl D. B. ir D. B. nuteisimo negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Byloje D. ir D. B. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini). Å¡alia P. T. namų, po konflikto dėl ariamos žemės ir dėl to galėjusio bÅ«ti apgadinto keliuko į nukentėjusiojo J. Z. uoÅ¡vio P. T. sodybÄ tyčia rankomis ir kojomis sudavė J. Z. į galvos, nugaros ir Å¡onų sritį, padarydami sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Pažymėtina, jog siekiant nustatyti nusikalstamos veikos požymį-įvykio vietÄ , paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus dėl įvykio vietos tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų byloje buvo pavesta atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje, tačiau iÅ¡ teismo nurodytos veikos apraÅ¡ymo taip ir neaiÅ¡ku, kurioje vietoje įvyko konfliktas, vieta-Å¡alia P. T. namų visiÅ¡kai nekonkreti bei jos neidentifikuoja jokie požymiai, teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų ir iÅ¡vadų dėl įvykio vietos, turint omenyje, jog nuteistųjų ir nukentėjusiojo nurodytos įvykio vietos iÅ¡ esmės skiriasi.

Pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡samius nuteistųjų iÅ¡teisinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. motyvus, tačiau nenurodė iÅ¡samių nuteistųjų kaltės dėl LR BK 138 str. 1d. numatytos veikos motyvų. Teismas nurodė, jog iÅ¡tirtais įrodymais besÄ lygiÅ¡kai nustatyta, jog kaltinamieji tyčia sudavė J. Z. ne mažiau 13 smÅ«gių į galvÄ , veidÄ , krÅ«tinę bei kitas kÅ«no vietas ir dėl VI Å¡onkaulio lūžio jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å i teismo iÅ¡vada nepagrįsta įrodymų analize, nenurodyti duomenys, įrodymai, kuriais grindžiama Å¡i iÅ¡vada, nes byloje iÅ¡tirti įrodymai dėl nuteistųjų kaltės yra prieÅ¡taringi, kÄ pripažįsta ir pats teismas, tačiau nenurodyta kuriais bÅ«tent įrodymais remiamasi, kurie laikomi nepatikimais ir dėl kurių priežasčių.

Nenurodytos aplinkybės, kurie būtent įrodymai vertinami kaip nuteistuosius kaltinantys, ši teismo išvada visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas nurodė, jog kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai dėl konflikto pradžios prieštaringi. Teismas laiko teisingais tiek duomenis (specialistų išvadas) dėl nukentėjusiojo sužalojimų, tiek ir dėl D. B. sužalojimo. Teismas nurodo, jog nukentėjusiojo J. Z. veiksmais buvo intensyvesni, nes jis vienas sudavė D. B. 16 smūgių, tuo tarpu kaltinamieji dviese sudavė J.

Z. ne mažiau 13 smÅ«gių. Remdamasis Å¡iais duomenimis teismas pripažįsta, jog konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, kad jo veiksmai buvo intensyvesni, tačiau visiÅ¡kai nenurodo jokių motyvų, kodėl Å¡ioje situacijoje kaltais pripažįstami bÅ«tent nuteistieji. Teismas visiÅ¡kai neaptarė ir neįvertino nuteistojo D. B. sužalojimo aplinkybių, kurios Å¡ioje situacijoje yra svarbios vertinat ir sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimÄ , nors teismas pripažįsta, jog sužalojimai D.

B. buvo padaryti bÅ«tent Å¡io įvykio metu. Esant Å¡iems prieÅ¡taravimams nuosprendis dalyje dėl D. B. ir D. B. nuteisimo negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismo padarytos įrodymų vertinimo klaidos iÅ¡taisytinos apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinė instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nustatė Å¡ias įvykio aplinkybes. (duomenys neskelbtini) už įvažiavimo į P. T. sodybÄ link tvenkinių esančiame dirbame lauke kilus žodiniam konfliktui tarp J.

Z. ir D. B. dėl ariamos žemės ir dėl to galėjusio bÅ«ti apgadinto keliuko, J. Z. įlipo į traktoriaus kabinÄ , sudavė smÅ«gius D. B., Å¡is gindamasis taip pat sudavė smÅ«gius rankomis J. Z., J. Z. iÅ¡traukus D. B. iÅ¡ traktoriaus kabinos, jiems pargriuvus ant žemės, D. B. gindamasis dar sudavė rankomis smÅ«gius bei spyrė nukentėjusiajam (atsistÅ«mė) ir tuo padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, kurie dėl Å¡onkaulio lūžio kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje neteisingai nustatyta įvykio vieta.

IÅ¡tyrus nuteistųjų D. B. ir D. B., liudytojų L. L., V. R. parodymus bei nuteistųjų ir L. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolus matyti, jog visis jie nurodė įvykio vietÄ - lauke prie berželių eilės, t.y. vietÄ ne ant keliuko, ne prie atitvaro, o gerokai nutolus nuo atitvaro dirbame lauke. Nukentėjusysis J. Z., liudytojai D. Z., A. P., J. M. nurodė įvykio vietÄ - ant keliuko į P. T. sodybÄ , prie atitvaro. Nuteistieji ir du liudytojai V. R. bei L. nurodė įvykio vietÄ , nutolusiÄ nuo atitvaro per 97 metrus į lauko pusę.

Byloje taip pat nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo pateikęs žemėlapio fragmentÄ , kurioje buvo nurodęs įvykio vietÄ tokiÄ kaip ir parodymų patikrinimo metu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ kurios matyti, jog įvykio vieta pažymėta ariamame lauke, gerokai atitolusi nuo pagrindinio kelio (žvyrkelio) o taip pat ir nuo keliuko į P. T. sodybÄ . Be to, Å¡iÄ vietÄ taip pat nurodė ir liudytojai L. L. bei V. R., L. L. savo parodymus patvirtino ir patikrinimo vietoje metu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindÄ manyti, kad Å¡ie liudytojai, t.y.

V. R. ir L. L. bÅ«tų suinteresuoti padėti iÅ¡vengti atsakomybės nuteistiesiems ar turėtų pagrindÄ apkalbėti nukentėjusįjį. Be to, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų matyti, jog D. B. nurodė, jog tuo metu kai arė laukÄ buvo du jam iÅ¡ matymo pažįstami žvejai, tačiau nei vardų nei pavardžių nebuvo nurodęs. Nors Å¡ie asmenys t.y. V. R. ir L. apklausti tik teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas neturi pagrindo jais netikėti, nes jų parodymai dėl įvykio vietos sutampa tarpusavyje ir su nuteistųjų parodymais, aplinkybių, dėl kurių Å¡ie liudytojai galėtų bÅ«ti suinteresuoti padėti kaltinimui ar gynybai, nenustatyta.

Tuo tarpu nukentėjusiojo J. Z. parodyta įvykio vieta sutampa su liudytojų A. P., D. Z. bei J. M. nurodyta vieta, tačiau Å¡ių asmenų parodymų tikrumu teismas turi pagrindo abejoti, nes D. Z. ir A. P. yra suinteresuotos, nes yra nukentėjusiojo žmona bei podukra, be to, konfliktas vyko dėl galimai apgadinto keliuko bÅ«tent į D. Z. tėvo sodybÄ . J. M. parodymų teismas taip pat nelaiko objektyvais, nes J. M. dirbo pas nukentėjusįjį, jo žmonos uoÅ¡vio sodyboje. Jokie objektyvÅ«s duomenys Å¡ių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų dėl įvykio vietos nepatvirtina.

Be to, pagrindÄ abejoti nukentėjusiojo parodymais duoda ir tos aplinkybės, jog nukentėjusysis nuosekliai neigė sudavę smÅ«gius nuteistajam, tačiau tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja objektyviais bylos duomenimis nustatytoms aplinkybėms. Esant Å¡ioms aplinkybėms laikoma nustatyta įvykio vieta- (duomenys neskelbtini), dirbamos žemės lauke, esančiame už įvažiavimo į P. T. sodybÄ link tvenkinių. Nepatvirtinami jokiais objektyviais, patikimais įrodymais ir J. Z. parodymai dėl kitų įvykio aplinkybių-konflikto pradžios, eigos, todėl jo parodymai negali bÅ«ti laikomi nuosekliais.

J. Z. parodė, jog pamatęs, kad D. B. aria žemę, nuėjo pažiÅ«rėti, kad neiÅ¡artų įvažiavimo į sodybÄ , sustabdė D. B., paklausė, kÄ Å¡is daro, tada D. B. jį iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais. D. B. iÅ¡važiavo ant žvyrkelio, sustojo ir kalbėjosi mobiliu telefonu. Tuomet jis, t.y. nukentėjusysis, grįžo į sodybÄ . Po 10 min. jis pamatė, kad D. B. grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ ir sustojo ant bendro naudojimo kelio. Atvažiavo ir D. B. sÅ«nus, tada jis nusprendė eiti pasikalbėti.

D. B. jį vėl iÅ¡koliojo ir sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ , nuo kurio jis nukrito, tada jį puolė abu B., D. B. jį smaugė ir kaire ranka smÅ«giavo į veidÄ , krÅ«tinę, sudavė 5-6 smÅ«gius, o jis gynėsi, bet smÅ«gių nesudavė, o jo sÅ«nus D. B. jį spardė-įspyrė koja į kaktÄ , Å¡onÄ , ranka sudavė apie 10 smÅ«gių į veidÄ . Jis D. B. smÅ«gių nesudavė. Nuo smaugimo prarado sÄ monę. Nors J. Z. neigia sudavęs smÅ«gius D. B., tačiau Å¡i aplinkybė nustatyta objektyviais duomenimis (specialisto iÅ¡vada, medicininiais iÅ¡raÅ¡ais), kuriuose nuo pat įvykio pradžios D.

B. teigė, jog jį sumušė bÅ«tent įvykio dienÄ , įvykio metu jam ariant žemę. Be to, J. Z. parodymų, kad pirmas puolė bÅ«tent D. B. nepatvirtina, jokie kiti bylos duomenys. Pačios muÅ¡tynių pradžios nematė nei D. Z., nei A. P. nei J. M.. Tuo tarpu nuteistojo D. B. parodymus dėl įvykio eigos patvirtina D. B. parodymai, liudytojų L. L., V. R. parodymai. Pažymėtina, jog J. Z. nurodo, jog jis siekė, kad nebÅ«tų sugadintas keliukas. Byloje nėra jokių duomenų, kad keliukas bÅ«tų buvęs kaip nors sugadintas ar apgadintas.

Be to, teismas konstatuoja, jog J. Z. neturėjo jokios priežasties eiti link dirbančio traktoriumi D. B. ir aiÅ¡kintis dėl keliuko, nes jokių objektyvių duomenų, kad keliukas buvo sugadintas nėra. To nenurodė ir pats J. Z.. Teismas laiko nenuosekliais ir neatitinkančiais faktinių aplinkybių ir J. Z. parodymų, kad jis ėjo du kartus link nuteistojo D. B., nes kaip jau minėta, jokios priežasties eiti link traktoriaus kÄ nors aiÅ¡kintis nebuvo. Be to, nelogiÅ¡ki ir J. Z. aiÅ¡kinimai, kad jis antrÄ kartÄ Ä—jo aiÅ¡kintis.

J. Z. nurodo, jog pamatęs, kad D. B. grįžo į tÄ pačiÄ vietÄ ir sustojo ant bendro naudojimo kelio vėl nusprendė eiti pasikalbėti, nors jau buvo grįžęs į sodybÄ . Tokiu bÅ«du nėra jokios priežasties J. Z. eiti link D. B.. Duomenų, kad keliukas buvo sugadintas nėra. D. B. sustojo ant bendro naudojimo kelio, t.y. jis ten turėjo teisę bÅ«ti ir važiuoti. Be to, nenuoseklÅ«s ir J. Z. parodymai dėl tolesnės įvykio eigos. Pažymėtina, jog J. Z. protokole pareiÅ¡kime nurodė, jog jam bandė D.

B. suduoti metaline lazda, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jokių duomenų apie lazdÄ nenurodė. Apie lazdÄ nenurodo nei D. B. nei D. B.. Pažymėtina, jog J. Z. parodymų dėl konflikto pradžios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teismas taip pat nesivadovauja ir liudytojų A. P., D. Z. bei J. M. parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, be to, D. Z. pačių smÅ«gių nematė. A. P. nurodžiusi, kad D. B. buvo su lazda, tačiau tai prieÅ¡tarauja paties nukentėjusiojo parodymams, J. M. taip pat negalėjo pasakyti, kas kokius smÅ«gius konkrečiai sudavė.

Be to, visų Å¡ių liudytojų parodyta nusikaltimo vieta prieÅ¡tarauja byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatytai įvykio vietai. Tai taip pat duoda pagrindÄ abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimu. D. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nuoseklÅ«s.D. B. nurodė, jog konfliktas kilo ne ant keliuko, o lauke, kurį D. B. arė, ten jie grÅ«mėsi su nukentėjusiuoju. D. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jau po muÅ¡tynių jis buvo pagrįžęs keliu, sustojęs skambino policijai.

D. B. nurodo, jog pirmas konfliktÄ pardėjo J. Z., kuris liepė dingt iÅ¡ ariamos žemės, užšokęs ant traktoriaus sudavė kelis smÅ«gius į galvÄ , jam iÅ¡krito dantų protezai, jis dengėsi ranka, J. Z. jį smaugė ir tÄ sė, jis besigindamas nutraukė J. Z. grandinėlę. Jie iÅ¡krito iÅ¡ traktoriaus kabinos ant žemės, toliau grÅ«mėsi, besigindamas sudavė J. Z. smÅ«gius, galbÅ«t įspyrė, nes J. Z. laikė jį už kaklo ir smÅ«giavo. Atbėgęs sÅ«nus D. B. nustÅ«mė J.

Z., ar sÅ«nus sudavė nukentėjusiajam, nematė. Atbėgo iÅ¡ sodybos dvi moterys su kirviais. D. Z. kirviu apgadino traktorių. KitÄ dienÄ jis kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl sužalojimo ir traktoriaus apgadinimo. Byloje nustatyta, jog D. B. iÅ¡ tiesų sekančiÄ dienÄ kreipėsi į policijos įstaigÄ , nurodė Å¡iÄ Ä¯vykio eigÄ , kreipėsi dėl sužalojimo ir traktoriaus sugadinimo. Byloje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes D. B. padaryti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl Å¡ios veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o dėl traktoriaus apgadinimo pradėta administracinės bylos teisena, kuri nutraukta.

Å ios aplinkybės, net ir įvertinus tai, kad administracinės bylos teisena nutraukta, vertinant su kitais įrodymais (liudytojų V. R., L. L. )duoda pagrindÄ tikėti D. B. parodymais ir juos laikyti patikimais. D. B. patvirtino, jog dirbo netoliese, iÅ¡girdo, kad tėvo traktorius nustojo arti, iÅ¡girdo Å¡auksmus, pamatė prie traktoriaus stovintį J. Z., sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas tėvÄ . Bevažiuojant matė, kad J. Z. įlipo į traktoriaus kabinÄ ir kažkÄ su tėvu darė, jie nukrito ant žemės, grÅ«mėsi, pribėgęs nutraukė J.

Z. nuo tėvo, kuris tuo metu laikė tėvÄ už kaklo, užgulęs smÅ«giavo tėvui, tėvas kojomis atsistÅ«mė nuo J. Z.. Tėvo veidas buvo kruvinas. D. B. patvirtino teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, jog jis jokių smÅ«gių J. Z. nesudavė, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo sakęs, kad norėdamas apginti muÅ¡amÄ tėvÄ kumščiu du kartus sudavė J. Z. į galvÄ . D. B. parodymai dėl įvykio eigos iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja D. B. parodymams. Liudytojai L. L. bei V. R. taip pat parodė, jog jie įvykio dienÄ Å¾vejojo prie tvenkinių, iÅ¡girdo riksmus, matė kaip J.

Z. iÅ¡sitempė D. B. iÅ¡ traktoriaus, pargriovė ant žemės, jie grÅ«mėsi, J. Z. buvo užgulės D. B., D. B. nutraukė J. Z. nuo tėvo, atbėgo dvi moterys, viena, kažkÄ laikydama rankose ,vijosi B., kita kažkuo daužė traktorių. B. iÅ¡važiavo ,o J. Z. nuėjo. L. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog L. L., o kartu ir V. R. galėjo matyti įvykį, nes nuo tos vietos, kur jie stebėjo įvykį, įvykio vieta matosi. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, duodančių pagrindÄ abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimu, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Å ie liudytojai patvirtino nuteistųjų nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad J. Z. buvo užlipęs ant traktoriaus, kad jie iÅ¡krito iÅ¡ traktoriaus kabinos, kad grÅ«mėsi, kad J. Z. užsigulęs D. B. smÅ«giavo, kad D. B. nustÅ«mė J. Z. nuo tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ių liudytojų parodymai laikyti patikimais ir objektyviais, jie patvirtina Donato bei D. B. parodymus, tai duoda pagrindÄ tikėti nuteistųjų parodymais bei juos laikyti patikimais. D. B. parodė, jog pirmas smÅ«gius į veidÄ , galvÄ sudavė į kabinÄ Ä¯lipęs J.

Z., kurį jis stengėsi iÅ¡stumti, jie abu iÅ¡krito iÅ¡ kabinos ir grÅ«mėsi ant žemės. TÄ patvirtino ir D. B. bei liudytojai V. R. ir L. L.. Tai, kad D. B. buvo sužalotas, sužalojimai pagrinde veido, galvos srityje, patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G2321/09(02) (t1, b.l. 90-92). Å ioje iÅ¡vadoje taip pat konstatuoti ir sužalojimai D. B. kakle, nurodyta, jog sužalojimai padaryti ne mažiau 16 trauminių poveikių pasėkoje. Tai patvirtina buvus grumtynes bei patvirtina J. Z. veiksmų didelį intensyvumÄ â€“ D.

B. sužalotas ne mažiau 16 trauminių poveikių pasėkoje. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, įvertinus tai, kad smurtÄ pradėjo J. Z., nes jis įlipo į traktoriaus kabinÄ ir sudavė smÅ«gius, po to iÅ¡sitempė D. B. iÅ¡ kabinos ir grÅ«mėsi ant žemės, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡ nukentėjusiojo pusės D. B. atžvilgiu buvo pavojingas realus ir akivaizdus kėsinimasis, t.y. buvo bÅ«tinosios ginties sÄ lygos ir D. B. turėjo teisę gintis nuo Å¡io akivaizdaus kėsinimosi.

Byloje nustatyta, jog D. B. smÅ«giavo kumščiais ir spyrė (atsistÅ«mė) nuo nukentėjusiojo, jam smÅ«giai buvo suduoti taip pat rankomis, D. B. buvo užgulęs nukentėjusysis, todėl laikytina, jog D. B. veiksmai bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė. Esant Å¡ioms aplinkybėms laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas nukentėjusio skundo argumentas, kad neteisinga iÅ¡vada, jog konfliktÄ sukėlė nukentėjusiojo elgesys. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog byloje nesurinkta jokių objektyvių, patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų aplinkybę, kad D.

B. sudavė ranka ar koja J. Z. į šono sritį, dėl ko pastarajam galėtų lūžti šonkaulis. D. B. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė sudavę smūgius J. Z.. Jis parodė, jog nutraukė J. Z. nuo savo tėvo. Nei D. B., nei liudytojai L. L. nei V. R. nenurodė, jog D. B. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam, jie parodė, jog D. B. nustūmė J. Z. nuo savo tėvo. J. M. konkrečių smūgių kaip ir D. Z. nematė, A. P. parodymais remtis teismas taip pat negali, nes jie prieštarauja J.

Z. parodymams, nepatvirtinami jokiais kitais bylos duomenimis. Nors paaiÅ¡kinime D. B. nurodė galėjęs gindamas tėvÄ sužaloti J. Z., buvo nurodęs, kad sudavė du smÅ«gius į galvÄ , tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog tyrėjas neteisingai užrašė iÅ¡ jo žodžių, o jis to nepastebėjo, tvirtino teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad smÅ«gių nesudavė. Pažymėtina, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas J. Z. nustatytas dėl Å¡onkaulio lūžio, kiti sužalojimai kvalifikuotini tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

D. B. kategoriÅ¡kai neigia bet kokius smÅ«gius J. Z., jokių patikimų duomenų, galinčių patvirtinti J. Z. parodymus, kad jam spardė ar smÅ«giavo į Å¡onus D. B., byloje nenustatyta, todėl D. B. dėl LR BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . (LR BPK 303 str. 5d. 2p.)Nukentėjusysis nesutinka su ta nuosprendžio dalimi, kuria Donatas bei D. B. iÅ¡teisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. Nukentėjusysis teigia, kad konfliktas įvyko vieÅ¡oje vietoje, ne dėl asmeninių nesutarimų.

Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie nukentėjusiojo skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi bÅ«ti atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog konflikto iniciatorius buvo J. Z.. Byloje nustatyta, jog jis pirmas inicijavo konfliktÄ be jokios objektyvios priežasties. Keliukas nebuvo sugadintas, nebuvo ir jokių objektyvių požymių dėl jo sugadinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad J. Z. priėjo prie nuteistojo D.

B. traktoriaus, o ne prieÅ¡ingai, kad nukentėjusysis pirmas užlipo į traktoriaus kabinÄ ir pradėjo smÅ«giuoti D. B.. D. B. gynėsi nuo nukentėjusiojo akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, D. B. tik nustÅ«mė J. Z. nuo tėvo, todėl teismo iÅ¡vada, jog nuteistųjų veika nebuvo nukreipta pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , pagrįsta, todėl jie, kaltinamieji D. ir D. B., dėl kaltinimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. iÅ¡teisinti pagrįstai, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. D. B. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukiama, nes Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, neperžengdamas jos ribų (LR BK 28 str.), o Å¡i aplinkybė Å¡alina baudžiamÄ jÄ atsakomybę.D.

B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ - LR BPK 303str.5d.2p.Nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamos D. B. ir D. B. veiksmų kvalifikacijos /dėl LR BK 138str.2d.8p./ nagrinėjimas netikslingas dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų reziumuojant pastarųjų kaltę/nekaltumÄ /.Nukentėjusiojo J. Z. bei Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai paliktini nenagrinėtais – LR BPK 115 str.3d.2p..

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 2p., 327 str. 1p. 329 str. 1p., 330 str. kolegija n u s p r e n d ž i a :Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį dalyje dėl D. B. ir D. B. nuteisimo pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.D. B. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant LR BK 28 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei-bÅ«tinajai ginčiai.

D. B. iÅ¡ nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“LR BPK 303str.5d.2p.Nukentėjusiojo J. Z. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. Kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkė teisėja                                       Regina Cemnolonskienė Teisėjai:

                                                    Kęstutis Dargužis                                                                  Evaldas Gražys