2f7aa75f-c65d-4ef0-83d7-d36e11dc3f53 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. e2YT-13399-433/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08404-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.8; 3.4.5.15.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams A. K. ir E. L., pareiÅ¡kėjų atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui, vertėjai Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

K. ir E. L. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodo, kad pagal Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-01-28 Potvarkį Nr. 8 bei parengtÄ ir Vilniaus miesto vyriausiojo dailininko suderintÄ projektÄ , (duomenys neskelbtini) narys V.

M. pastatė (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste buvusios (duomenys neskelbtini) (kieme) - Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) (kieme). Remiantis Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 Pažyma, kuriÄ pasirašė Spalio rajono architektė buvo patvirtinta, kad statybos darbai užbaigti, statybinės medžiagos įsigytos teisėtai, (duomenys neskelbtini) atitinka sanitarines normas bei prieÅ¡gaisrinius reikalavimus ir yra tinkama eksploatuoti. Å iuo dokumentu buvo patvirtinta, jog nekilnojamasis daiktas sukurtas laikantis teisės aktų reikalavimų (Vykdomojo komiteto 1987-01-28 d. potvarkio 2.3 punktu).

Nuo to laiko V. M. pastatÄ naudojo pagal paskirtį (duomenys neskelbtini) auginimui ir laikymui. Å iuo pastatu - (duomenys neskelbtini) naudojosi ir kiti Vilniaus (duomenys neskelbtini) nariai. V. M. 1990 metais, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas gyventi į Izraelio valstybę, jam priklausantį pastatÄ - (duomenys neskelbtini) pardavė J. T. už 3000 rublių. Pastato - (duomenys neskelbtini) savininku tapo J. T., kuris pastatÄ toliau naudojo (duomenys neskelbtini) auginimui. Pastato - (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir nebuvo įregistruota turto registro įstaigoje. 2001 metais J.

T. iÅ¡sikėlė gyventi iÅ¡ Vilniau miesto Naujamiesčio rajono į (duomenys neskelbtini) mikrorajonÄ ir kartu su savimi perkėlė savo laikytus (duomenys neskelbtini), o pastatÄ â€“ (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis kolegoms (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) A. K. ir E. L.. Dėl to 2001 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta pastato - (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kuria J. T. pardavė (duomenys neskelbtini) A. K. ir E. L. kaip neregistruotÄ statinį, esantį Vilniuje (duomenys neskelbtini) namo kieme, skirtÄ (duomenys neskelbtini) auginti.

Sutartį su J. T. pasirašė tik A. K., kadangi E. L. Sutarties sudarymo metu buvo iÅ¡vykęs. Sutartis buvo sudaryta raÅ¡ytine forma, tačiau neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Remiantis 2001 m. gegužės 14 d. pastato – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi už (duomenys neskelbtini) A. K. kartu su E. L. J. T. sumokėjo 1000 litų. Taigi, tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai A. K. ir E. L. sÄ Å¾iningai įgijo ir daugiau nei 19 metų kartu teisėtai valdo bei dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimui naudoja pastatÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) (namų kieme).

Apie pareiÅ¡kėjų vykdomÄ dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimÄ Naujamiesčio rajone, (duomenys neskelbtini) (namų kieme) yra apraÅ¡yta spaudoje. 2020 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus skyriaus darbuotojai atlikto valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės naudojimo patikrinimÄ vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr.49ŽN-517-(14.49.81.). Akte užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje pietinėje dalyje yra nesuformuotas žemės plotas, kuriame stovi statinys, kuriame laikomi (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys pastatytas valstybinėje žemėje ir užima 37,30 kv. m. valstybinės žemės plotÄ . Patikrinimo metu pareiÅ¡kėjams pateikus turimus dokumentus apie pastato statybÄ buvo nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta. NŽT atlikus patikrinimÄ dėl žemės sklypo naudojimo paaiÅ¡kėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus nėra iÅ¡spręsti pastato – (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos klausimai, t. y.

Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas pats nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjams tapo būtina bendrai spręsti pastato įteisinimo, įregistravimo bei naudojamo žemės sklypo suformavimo klausimus atsakingose valstybės ir savivaldybės institucijose. 2020-10-01 buvo įforminta ½ dalies pastato – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir patvirtinta, jog ½ dalis (duomenys neskelbtini) priklauso pareiškėjui E. L., kuris kartu su pareiškėju A.

K. (duomenys neskelbtini) pastatÄ kartu valdė ir naudojo nuo 2001 metų. Å iame pastate jie kartu užsiminėjo dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) auginimu ir laikymu. Siekiant iÅ¡spręsti pastato – (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos klausimÄ buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pastatui – (duomenys neskelbtini) suteiktas nekilnojamojo turto objekto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Statiniai), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto sav., Vilnius. PareiÅ¡kėjai A.

K. ir E. L. 2020-10-09 kreipėsi į Registrų CentrÄ su praÅ¡ymu Nekilnojamojo turto registre 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo bei 2020-10-01 1/2 (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Registrų centras pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus atmetė motyvuodamas tuo, kad daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali bÅ«ti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Registrų centras raÅ¡te nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, o kartu su praÅ¡ymu pateiktos sutartys (2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir 2020-10-01 1/2 (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutartis) neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui įstatyme keliamų formos reikalavimų. PareiÅ¡kėjas E. L. 2020-10-26 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu dėl adreso suteikimo pastatui – (duomenys neskelbtini), tačiau savivaldybės administracija atsisakė suteikti pastatui – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) atskirÄ adreso numerį, nes esÄ nekilnojamasis daiktas neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės arba apibrėžto naudojimo bÅ«do.

Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, o 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui įstatyme keliamų formos reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjai E. L. ir A. K. kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, remiantis CK 4.68 – 4.71 straipsniais.

Ä®gyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) bÅ«tina visuma įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių turinys ne kartÄ nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. PareiÅ¡kėjai E. L. ir A. K. turi teisę ginti savo teises įgyjamosios senaties institutu, nes netapo nekilnojamojo daikto savininkais pagal 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi neįformino Å¡io sandorio įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis 2001-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusiu 1964 m. Civilinio kodekso (1994-05-17 redakcijÄ ) 255 straipsniu „Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties forma“ kuris nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Å iame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančiÄ .

Kadangi 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka Civilinio kodekso 255 str. nustatytų reikalavimų, t. y. sutartis nebuvo notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota Nekilnojamojo turto registre, toks sandoris negalioja nuo sudarymo momento, todėl laikytina, kad 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiÅ¡kėjas A. K. ir E. L. netapo nekilnojamojo daikto pastato – (duomenys neskelbtini) savininkais, tačiau tokio sandorio sudarymo faktas patvirtina, kad jie teisėtai valdo ir naudoja daiktÄ nuo sandorio sudarymo momento.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali bÅ«ti sÄ Å¾iningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio Å¡alių valiÄ , tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais. Pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi bÅ«ti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi į nekilnojamÄ jį daiktÄ , sukurtÄ statybos bÅ«du, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti. PareiÅ¡kėjai A. K. ir E. L. pateikė teismui valstybės institucijų iÅ¡duotus oficialius dokumentus, patvirtinančius nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) statybų pabaigÄ ir gautÄ leidimÄ jį eksploatuoti: 1987-07-01 pažymÄ dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo ir eksploatavimo, 1987-01-28 ir 1986-10-30 iÅ¡duotus leidimus statyti (duomenys neskelbtini), 1987 m ProjektÄ .

Todėl laikytina, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. pastato statybos teisėtumas laikytinas įrodytu teisės aktų nustatyta tvarka. Å io pastato statytoju tuo metu galiojančiu teisės aktu nustatyta tvarka buvo V. M., kuris (duomenys neskelbtini) pridavė eksploatuoti, daiktÄ valdė ir naudojo pagal dokumentuose nurodyta paskirtį - (duomenys neskelbtini) auginimui, tačiau neįregistravo nuosavybės atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Å ios aplinkybės egzistavimÄ pagrindžia tai, kad nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ (duomenys neskelbtini) nuo pat pastatymo iki Å¡ios dienos valdė skirtingi savininkai - fiziniai asmenys. Å io daikto statytojas V. M. 1990 metais raÅ¡ytine sutartimi (duomenys neskelbtini) perleido J. T., tačiau sandoris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas turto registravimo įstaigoje , tačiau sandorio sudarymas patvirtina (duomenys neskelbtini) teisėtÄ valdymÄ ir naudojimÄ bei vėlesnio daikto perdavimo pareiÅ¡kėjams A.

K. ir E. L. teisėtumÄ . Su pareiÅ¡kimu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius raÅ¡tu patvirtino, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra teisės aktų nustatyta tvarka registruota Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėjai A. K. ir E. L. sÄ Å¾iningai įgijo nekilnojamÄ jį daiktÄ ir teisėtai valdo nuo 2001-05-14, kai pirkimo – pardavimo sutartimi nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) buvo teisėtai įsigyta iÅ¡ J.

T.. Å iÄ faktinę aplinkybę pagrindžia pridedama 2001-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties kopija. VisÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). PareiÅ¡kėjai valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydami jau 19 metų. Daiktas buvo valdomas nepertraukiamai (CK 4.71 straipsnis). PareiÅ¡kėjai nepertraukiamai valdo nekilnojamÄ jį daiktÄ nuo 2001-05-14, kada pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ ankstesnio savininko J. T. teisėtai įgijo valdymo teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ ir jį nepertraukiamai valdo iki kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo dienos.

VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjai E. L. ir A. K. elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomÄ daiktÄ - (duomenys neskelbtini). J. T. aiÅ¡kiai deklaravo, kad abiejų pareiÅ¡kėjų naudai atsisako bet kokių savo turėtų teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Ä®rodymų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai, remdamiesi 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, pagrįstai save laikė teisėtais savininkais ir suvokė bei deklaravo, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomÄ daiktÄ už juos.

Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėjai E. L. ir A. K. valdo nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ (duomenys neskelbtini) jau daugiau nei 19 metų, t. y. nuo 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl laikytina, jog yra suėjęs 10 metų terminas nekilnojamojo daikto valdymui. PareiÅ¡kėjų vertinimu, pastato – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas laikytinas įrodytu, kadangi egzistuoja visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nurodytų sÄ lygų visuma.

PareiÅ¡kėjai teismui patvirtina, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ (CPK 531 straipsnio 1 dalies 5 punktas). PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti jiems nuosavybės teises į pastatÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal įgyjamosios senaties faktÄ . Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įgyjamosios senaties instituto atžvilgiu yra suformavęs praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytÄ reguliavimÄ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t. y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sÄ lygos;

2) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo. Tai reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68, 4.70 str.);

3) asmuo valdo daiktÄ teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktÄ teisėtai valdyti kaip savÄ ;

4) daikto atviro valdymo sÄ lyga (CK 4.68 str.). Å i sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sÄ Å¾iningai įgijo (užvaldė) daiktÄ , bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrÅ«ksta pareiÅ¡kus teisėtÄ reikalavimÄ (ieÅ¡kinį) dėl daikto grÄ Å¾inimo ar daiktÄ valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.

Taigi pripažinti, kad pareiÅ¡kėjai A. K. ir E. L. yra įgiję nuosavybės teisę į pastatÄ - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)), greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) namo, galima tik tuo atveju, jei, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, bÅ«tų nustatyta, jog tenkinamos visos aukščiau paminėtos sÄ lygos (CK 4.68-4.71 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti.

Ä®gyjamoji senatis yra pirminis privačios nuosavybės teisės (CK 4.69 str. 1 d.) įgijimo bÅ«das, kurį reikia skirti nuo beÅ¡eimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybei atsirasti (CK 4.57 str. 2 d.). SÄ Å¾iningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas nelaikomas beÅ¡eimininkiu (CK 4.56 str. 2 d.) Taigi nuosavybės teisės įgyjamÄ ja senatimi pagrindas yra sÄ Å¾iningas ir teisėtas valdymas. Å iuos faktus pareiÅ¡kėjai įrodinėja Lietuvos TSR Valstybinio statybos reikalų komiteto 1986- 12-17 raÅ¡tu Nr. 08-3-6796 „Dėl (duomenys neskelbtini) statybos“, Vilniaus m. spalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987-01-28 potvarkiu Nr. 8p „Dėl leidimo statyti (duomenys neskelbtini) ir Å¡iltnamius“, Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektÅ«ros ir planavimo valdybos gamybinio personalo projektu, Vilniaus m.

Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 pažyma Nr. 42 „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon“, 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, liudytojų parodymais, 2020-10-01 ½ (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo-pardavimo sutartimi, 2020-10-05 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, straipsniais spaudoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos manymu, A. K. ir E. L. pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjai neįrodo visų CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti, buvimo. 2001 m. gegužės 14 d. pastato – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Anot pareiÅ¡kėjų, nors ir nesant teisinei registracijai, jų sÄ Å¾iningÄ bei teisėtÄ valdymÄ patvirtina kiti byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai - potvarkiai, pažymos ir turto pirkimo-pardavimo sutartys, liudytojų parodymai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi pagrindas yra sÄ Å¾iningas valdymas.

Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamÄ ja senatimi, valdymas taip pat turi bÅ«ti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.).

Atsižvelgiant į CK 4.68–4.71 straipsnių normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties institutÄ , faktas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį privalo bÅ«ti minėtų sÄ lygų visuma. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjai sÄ Å¾iningai bei teisėtai valdo pastatÄ - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)). Nors pareiÅ¡kėjai, siekdami iÅ¡spręsti pastato – (duomenys neskelbtini) registracijos klausimÄ , parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , tačiau Registrų centras pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) atmetė motyvuodamas tuo, kad daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali bÅ«ti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Registrų centras rašte nurodė, kad nekilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra neregistruotas, o kartu su prašymu pateiktos sutartys (2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis ir 2020-10-01 1/2 (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutartis) neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriui įstatyme keliamų formos reikalavimų. Vadovaujantis 2021 m. balandžio 13 d. Registrų centro pateiktu atsiliepimu, nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) vis dar nėra įregistruota.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog 2001-05-14 sudaryta (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka Civilinio kodekso 255 str. nustatytų reikalavimų, t. y. neturi ne tik teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre, bet ir notarinio patvirtinimo. Atitinkamai, kyla pagrįstų abejonių, kodėl pareiÅ¡kėjai raÅ¡ytine forma sudarytos sutarties per tokį ilgÄ laikotarpį taip ir nepatvirtino notarine tvarka. PareiÅ¡kimu yra praÅ¡oma abiems pareiÅ¡kėjams, t. y. tiek A. K., tiek E. L. pripažinti nuosavybės teisę į ginčo pastatÄ , tačiau jau vien pagrįstų abejonių kelia pareiÅ¡kime pateikta aplinkybė, jog „Sutartį su J.

T. pasirašė tik A. K., kadangi E. L. Sutarties sudarymo metu buvo iÅ¡vykęs“. PareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimas nėra pagrįstas jokiomis svarbiomis ar kitomis neatidėliotinomis aplinkybėmis, taip pat nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pateisintų jo nedalyvavimÄ . Svarbu paminėti, kad, siekiant įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, bÅ«tina įrodyti aplinkybę, jog daikto valdymas yra teisėtas ir sÄ Å¾iningas. Teismas nagrinėjantis bylÄ ypatingÄ jÄ teisena turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius visų iÅ¡vardintų sÄ lygų įrodinėjimo pareiga tenka pareiÅ¡kėjams. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygų, nuosavybės teisė į ginčijamÄ turtÄ pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymÄ negali bÅ«ti įgyjama. Taigi, manytina, jog pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog ginčo pastatÄ valdė teisėtai bei sÄ Å¾iningai. Tačiau Å¡iuo atveju, teigtina, nėra visų bÅ«tinųjų sÄ lygų, siekiant įgyti turtÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo gavusi A. K. įgalioto asmens E. L. 2020 m. spalio 26 d. praÅ¡ymÄ Nr. A170-1293/20 „Dėl adreso pastatui suteikimo“, į kurį buvo atsakyta Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu Nr. A51-149184/20(2.3.2.20E-ŽEM) „Dėl adreso suteikimo pastatui- (duomenys neskelbtini)“. Skyrius minėtame raÅ¡te nurodė, jog valstybinės žemės sklype esantis pastatas- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės arba apibrėžto naudojimo bÅ«do (nurodyta paskirtis – kita), todėl dėl Å¡ios aplinkybės nebuvo galima įvertinti, ar tai pagrindinis daiktas, ar pagalbinio Å«kio statinys, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ar jo priklausiniui.

Atsižvelgdami į tai, minėtam pastatui nebuvo suteiktas atskiras adreso numeris. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. lapkričio 12 d. buvo gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 49SDŽ-800-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo pateikta informacija, susijusi su pastatu – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtame raÅ¡te minima, jog buvo atliktas patikrinimas, kurio metu užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pietinėje dalyje yra nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kuriame stovi statinys bei kuriame laikomi (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus pateiktus papildomus dokumentus (1987-07-01 d. pažymÄ dėl (duomenys neskelbtini) eksploatavimo, 1987-01-28 d., 1986-10-30 d. leidimus, 1984-06-14 d. planÄ , 2001-04-14 d. pirkimo pardavimo sutartį), nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta.

Kaip jau buvo minėta, nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyti įgyjamÄ ja senatimi konstatuoti yra bÅ«tina įrodyti visas CK 4.68 – 4.72 str. numatytas sÄ lygas. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ Å¡iuose straipsniuose nurodytų sÄ lygų, nuosavybės teisė pagal įgyjamÄ jÄ senatį negali bÅ«ti įgyjama. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjų A. K. ir E. L. pareiÅ¡kimÄ , dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstÄ . Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ ir sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje ne kartÄ iÅ¡skirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos bei atskleistas jų turinys. Pažymėtina, kad asmuo gali įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ ne fiziÅ¡kai jį užvaldydamas, o tik teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nusipirkdamas, privatizuodamas, paveldėdamas ar pan. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. K. ir E. L. nuosavybės teises į pastatÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – (duomenys neskelbtini)) įgijo pagal įgyjamosios senaties faktÄ .

Šiuos faktus pareiškėjai įrodinėja Lietuvos TSR Valstybinio statybos reikalų komiteto 1986-12-17 raštu Nr. 08-3-6796 „Dėl (duomenys neskelbtini) statybos“, Vilniaus m. spalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987-01-28 potvarkiu Nr. 8 p „Dėl leidimo statyti (duomenys neskelbtini) ir šiltnamius“, Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos gamybinio personalo projektu, Vilniaus m. Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 pažyma Nr. 42 „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon“, 2001-05-14 (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi, liudytojų parodymais, 2020-10-01 ½ (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutartimi, 2020-10-05 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, straipsniais spaudoje.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota. Registrų centras neturi įgaliojimų vertinti, ar (duomenys neskelbtini) valdymas buvo prasidėjęs sÄ Å¾iningai, taip pat, ar ji buvo valdoma kaip sava teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) nebuvo įgytos anksčiau ir t. t. Jeigu pareiÅ¡kėjai teismui įrodys savo reikalavimų pagrįstumÄ , Registrų centras neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKÄ®) 12 str. 1 d. 2 p. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRÄ®) 22 str. 2 p., teismo sprendimas, pripažįstantis nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, yra pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamÄ jį daiktÄ ir daiktines teises į jį. NTKÄ® 12 str. 2 d. nustato, kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jų pakeitimo, kadastro tvarkytojui turi bÅ«ti pateikiamas praÅ¡ymas įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

PraÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ paduoda jį įgijęs asmuo. PraÅ¡ymÄ asmuo paduoda pats arba per savo atstovÄ , turintį įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ (NTRÄ® 23 str. 1 d.). Registrų centras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nors į bylÄ yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. LAT praktikoje akcentuojama, kad „asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , nes asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija tėra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas, teismo sprendimas, kt.)“.

Teismo sprendimas atmesti ar patenkinti pareiÅ¡kimÄ neturės įtakos Registrų centrui, t. y. nesukels jokios Registrų centro teisinės padėties pablogėjimo. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktÅ«ros kÅ«rimo srityse.

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. spalio 5 d. 14:10 val. atliko valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės naudojimo patikrinimÄ vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-517-(14.49.81.).

Patikrinimo metu užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pietinėje dalyje yra nesuformuota valstybinės žemės plotas, kuriame stovi statinys, kuriame laikomi (duomenys neskelbtini). Vietoje atlikta fotofiksacija bei pamatuotas statinys, esantis greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad statinys pastatytas valstybinėje žemėje, užimamas valstybinės žemės plotas - 37,30 kv. m. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. raštu 49SFN-3880-(14.49.104.) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ((duomenys neskelbtini))“ bei kita ko informavo A.

K., kad „įvertinus pateiktus papildomus dokumentus (1987-07-01 d. pažymÄ dėl (duomenys neskelbtini) eksploatavimo, 1987-01-28 d., 1986-10-30 d. leidimus, 1984-06-14 d. planÄ ), nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110,112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta“. PareiÅ¡kime nurodoma, kad „PareiÅ¡kėjai nepertraukiamai valdo nekilnojamÄ jį daiktÄ nuo 2001- 05-14, kada pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ ankstesnio savininko J.

T. teisėtai įgijo valdymo teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ ir jį nepertraukiamai valdo iki kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo dienos“. Taip pat pareiÅ¡kėjai akcentuoja, kad „kad pastatas - (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė“. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad 2001 m. gegužės 14 d. „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo - pardavimo sutartis nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre.

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra iÅ¡vardinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje, Å¡io straipsnio 11 punkte nurodyta, kad vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - įgyjamoji senatis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das. Sis bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sÄ lygų buvimÄ , valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;

2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos;

a) daiktas pradėtas valdyti sÄ Å¾iningai;

b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu;

c) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai;

d) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma - imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo Vilniaus miesto skyriaus nuomone, vien aplinkybė, kad valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisės neiÅ¡vieÅ¡intos dar nereiÅ¡kia, kad turtas nepriklauso valstybei.

Remiantis BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 2.1 ir 2.2 papunkčiuose reglamentuota, kad „2.1. centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - nekilnojamÄ jį turtÄ - statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtÄ Å¾emės sklypÄ , jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas (toliau - akcijos) (toliau - centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas); 2.2.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniai padaliniai - žemės sklypÄ (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡is sklypas (jo dalys) bÅ«tų priskirtas, žemės sklypÄ (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypÄ (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas (toliau - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas)“.

Taisyklių 44 punkte reglamentuota, kad „Mokesčių inspekcija, kai valstybė paveldi mokesčių inspekcijos administruojamÄ turtÄ , centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamÄ turtÄ , Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, kai valstybė paveldi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamÄ turtÄ , gavę praneÅ¡imÄ apie numatomÄ palikimo perėjimÄ valstybei, prireikus gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl palikimo apsaugos“.

Taigi, jeigu nagrinėjamu atveju vyktų turto apskaitymo valstybės vardu procedÅ«ra, jÄ tikėtina turėtų valstybės vardu atlikti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VÄ® „Turto bankas“). VieÅ¡ojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie vieÅ¡ojo administravimo subjektus, inter alia Nacionalinę žemės tarnybÄ , įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose (intra viręs). Valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendindamos priskirtas funkcijas, turi veikti neperžengdamos turimos kompetencijos ribų, kitaip tariant, valstybės ir savivaldybės institucijos negali priimti sprendimų, priskirtinų kitos institucijos kompetencijai, o vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktai, priimti virÅ¡ijant įstatyminės kompetencijos ribas, yra vertinami kaip neteisėti ir naikintini.

Nacionalinės žemės tarnyba veikdama savo kompetencijos ribose, negali konkrečiai pasakyti ar yra visos (nėra visų) CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sÄ lygos, reikalingos nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyti pagal įgyjamÄ jÄ senatį. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai ir jų atstovas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. IÅ¡ esmės pakartojo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes. PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais bei byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Valstybinis statybos reikalų komitetas 1986-12-17 pritarė tam, kad tipinės (duomenys neskelbtini) naminių (duomenys neskelbtini) laikymui bÅ«tų statomos miestuose, kiekvienu konkrečiu atveju statybos vietÄ suderinus su miesto architektu, bet ne arčiau kaip 15 m. atstumu nuo gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų.

Vilniaus miesto Spalio rajono Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomasis komitetas 1987-01-28 priėmė Potvarkį Nr. 8p „Dėl leidimo statyti (duomenys neskelbtini) ir Å¡iltnamius“, kuriuo leido V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), statyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme (Potvarkio 1.2 punktas). Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektÅ«ros ir planavimo valdybos gamybinis personalas patvirtino V. M. parengtÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme statybos projektÄ . Teismui pateiktoje Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 Pažymoje „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon“ nurodyta, kad pagal Spalio rajono Tarybos vykdomoj komiteto 1987-01-28 potvarkį Nr. 8p bei parengtÄ ir miesto vyriausiojo dailininko suderintÄ projektÄ dekoratyvinių (duomenys neskelbtini) sekcijos narys V.

M. pastatė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. kvartale projekte numatytoje vietoje. Pažymoje nurodoma, kad statybos darbai užbaigti, statytojas pateikė dokumentus, liudijančius statybinių medžiagų įsigijimo teisėtumÄ , (duomenys neskelbtini) atitinka sanitarinėms normoms bei prieÅ¡gaisriniams reikalavimams, yra tinkama eksploatuoti. IÅ¡ teismui pateiktos paraiÅ¡kos elektros energijai gauti nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo prijungta prie elektros tinklų. V. M. 1990 metais, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas gyventi į Izraelio valstybę, pastatytÄ pastatÄ - (duomenys neskelbtini) pardavė J.

T. už 3000 rublių. Pastato - (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir nebuvo nustatyta tvarka įregistruota nekilnojamojo turto registro įstaigoje. 2001 m. gegužės 14 d. J. T. ir pareiškėjas A. K. sudarė neregistruoto statinio – (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) (sutartyje įrašyta, kad pirkėjas yra A. K.). (duomenys neskelbtini) parduota už 1000,00 Lt (Sutarties 2.1 punktas).

Sutartis buvo sudaryta raÅ¡ytine forma, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2020 m. spalio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus skyriaus darbuotojai atlikto valstybinės žemės, esančios greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės naudojimo patikrinimÄ vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr.49ŽN-517-(14.49.81.). Akte užfiksuota, kad greta (duomenys neskelbtini), Vilniuje pietinėje dalyje yra nesuformuotas žemės plotas, kuriame stovi statinys, kuriame laikomi (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys pastatytas valstybinėje žemėje ir užima 37,30 kv. m. valstybinės žemės plotÄ . Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, kurie atitiktų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose numatytus požymius, nenustatyta. PareiÅ¡kėjai siekia nustatyti faktÄ , kad pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Byloje esančiais duomenimis, daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. PareiÅ¡kėjai siekia nustatyti faktÄ , jog įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į 22.58 kv. m. bendrojo ploto PastatÄ -GyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

PareiÅ¡kėjai pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad nekilnojamasis daiktas – statinys- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pastatytas teisėtai. Å iÄ aplinkybę patvirtina aukščiau minėti valstybinių institucijų priimti dokumentai: Lietuvos Respublikos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1986-12-17 pritarimas tam, kad tipinės (duomenys neskelbtini) naminių (duomenys neskelbtini) laikymui bÅ«tų statomos miestuose, kiekvienu konkrečiu atveju statybos vietÄ suderinus su miesto architektu, bet ne arčiau kaip 15 m. atstumu nuo gyvenamųjų namų ar visuomeninių pastatų;

Vilniaus miesto Spalio rajono Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomasis komiteto 1987-01-28 priimtas Potvarkis Nr. 8p „Dėl leidimo statyti (duomenys neskelbtini) ir šiltnamius“, kuriuo leista V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), statyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme (Potvarkio 1.2 punktas); Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos gamybinio personalo patvirtintas V. M. parengtas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kieme statybos projektas; Vilniaus miesto Spalio rajono Tarybos Vykdomojo komiteto 1987-07-01 Pažyma „Dėl (duomenys neskelbtini) priėmimo eksploatacijon“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiÅ¡kime nurodomÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiÅ¡kėjas A.

K. bÅ«tų įgijęs vienu iÅ¡ įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų, t. y. kad jis yra nekilnojamojo daikto savininkas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgiant į tai, kad nors teismui ir pateikta 2001 m. gegužės 14 d. J. T. ir pareiÅ¡kėjo A. K. pasiraÅ¡yta neregistruoto statinio – (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), tačiau sandorio sudarymo metu galiojęs 1964 m. Civilinio kodekso (galiojo iki 2001-07-01) 255 straipsnis nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Aukščiau minėta Sutartis nėra notariÅ¡kai patvirtinta ir nėra įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali bÅ«ti sÄ Å¾iningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio Å¡alių valiÄ , tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-52-916/2017).

Byloje taip pat nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas – statinys- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«tų valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas A. K. bÅ«tų atsisakęs valdymo ar kad šį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«tų užvaldęs kas nors kitas.

Pažymėtina, kad vieÅ¡ajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamÄ jį turtÄ (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tik suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo, iÅ¡ kitų asmenų nebuvo gauta prieÅ¡taravimų dėl pareikÅ¡tų reikalavimų (apie nagrinėjamÄ bylÄ buvo paskelbta vieÅ¡ai specialiame teismo tinklapyje). Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo nesutikima su pareiÅ¡kimu grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, jog nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė teisėtai bei sÄ Å¾iningai.

Teismas tik iÅ¡ dalies sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentais, o bÅ«tent, kad pareiÅ¡kėjas E. L. neįrodė, jog teisėtai ir sÄ Å¾iningai nuo 2001-05-14 valdo nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nors pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nurodo, jog J. T. 2001 m. gegužės 14 d. nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė A.

K. ir E. L., teismas Å¡iÄ pareiÅ¡kėjų nurodytÄ aplinkybę vertina kritiÅ¡kai. IÅ¡ teismui pateiktos 2001 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad Sutartį pasirašė J. T. ir A. K. (nors Sutartyje nurodyti pirkėjo vardas ir pavardė “A. K.“ nesutampa su pareiÅ¡kėjo A. K. vardu ir pavarde, teismas pažymi, jog toks nesutapymas gali bÅ«ti paaiÅ¡kintas netinkamu vertimu iÅ¡ rusų į lietuvių kalbÄ ). Sutartyje nėra pareiÅ¡kėjo E. L. paraÅ¡o, todėl jis negali bÅ«ti laikomas Å¡io sandorio Å¡alimi.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad ir patys pareiÅ¡kėjai nurodo, jog „Sutartį su J. T. pasirašė tik A. K., kadangi E. L. Sutarties sudarymo metu buvo iÅ¡vykęs“. Be to, teismas atkreipia dėmesį į nenuoseklius ir prieÅ¡taringus pačių pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus bei apklausto liudytojo J. T. parodymus. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pinigus už nupirktÄ (duomenys neskelbtini), viso 1500 Lt, atidavė A. K. praėjus savaitei po 2001-05-14 Sutarties sudarymo.

A. K. teismo posėdžio metu negalėjo prisiminti kokiÄ tiksliai sumÄ E. L. atidavė jam už nupirktÄ (duomenys neskelbtini) (pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais - 1000,00 ar 1500,00 Lt). Teismas atkreipia dėmesį, jog Sutarties 2.1 punkte nurodoma, kad pirkėjas (pareiÅ¡kėjas A. K.) sumoka pardavėjui (J. T.) už (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad pinigus už (duomenys neskelbtini) jam atidavė A. K., ir bÅ«tent jam jis perdavė raktus nuo (duomenys neskelbtini).

Taip pat liudytojas patvirtino, jog pasiraÅ¡ant Sutartį, pareiÅ¡kėjas E. L. nedalyvavo. Apklausti liudytojai V. G., V. S., I. K. parodė, kad bÅ«tent A. K. beveik kiekvienÄ dienÄ bÅ«na (duomenys neskelbtini), prižiÅ«ri ir rÅ«pinasi ja. Nors E. L. įrodinėja, jog kartu su A. K. 2001-05-14 nupirko (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko jÄ teisėtai ir sÄ Å¾iningai valdo, visiÅ¡kai nelogiÅ¡kai atrodo teismui pateikta 2020 m. spalio 1 d. A. K. ir E. L. pasiraÅ¡yta ½ (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo-pardavimo sutartis.

Vien aplinkybė, kad E. L. (duomenys neskelbtini) laiko savo (duomenys neskelbtini) negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti, kad jis (duomenys neskelbtini) valdo teisėtai ir nepertraukiamai virÅ¡ 10 metų. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas A. K. nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti, kad faktÄ , kad jis nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ (CK 4.68 straipsnis). Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas E. L. neįrodė, kad nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo valdyti teisėtai daugiau kaip 10 metų, todėl jo reikalavimas nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.

Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį- (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį greta namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

KitÄ pareiÅ¡kimo dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas