2022-01-12 Nr. AB-1207-3-61-3-00824-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-15-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00824-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Firma VITI“), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas, draudimo bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 1 828,03 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) sudarė savanorišką draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). 2017 m. kovo 6 d. ant Automobilio užvirto medžio šaka. Automobilis tuo metu stovėjo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. kovo 6 d. įvykio metu padarytai žalai atlyginti draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 828,03 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės sugadinimus pagal UAB „Moller Auto Alytus“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6718706. Išmokėjus draudimo išmoką, draudimo bendrovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, todėl 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl 1 828,03 Eur žalos atlyginimo.

3. Remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, pareiškėjas teigia, kad Administracijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išrašą sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o minėtu adresu esantys statiniai nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Firma VITI“. Statinio savininkė raštu kreipėsi į Savivaldybę prašydama nugenėti šalia pastato augančius medžius, kadangi jie pradeda kelti pavojų pastatui, automobiliams bei praeiviams. Leidimas genėjimo darbams suderintas jau po įvykio, t. y. 2017 m. kovo 30 d. Todėl, pareiškėjo nuomone, trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo teisės atlikti aplinkiniams pavojingų medžių genėjimo darbų, kadangi nebuvo gautas leidimas iš atsakovo.

4. Pareiškėjo teigimu, kadangi žala draudėjo turtui padaryta dėl to, kad Savivaldybė laiku neišdavė leidimo medžiams genėti, todėl šiuo pagrindu pareiškėjas įgijo teisę į turtinės žalos atlyginimą.

5. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovui viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, kadangi pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, galbūt sukėlusių žalą, atsakovo atstovas viešojo administravimo srityje neatliko. Netgi ir tuo atveju, jei atsakovo atsakomybė būtų vertinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Administracija ji kaip viešojo administravimo subjektas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų.

7. Dėl leidimo genėti medžius Administracija pažymėjo, jog 2017 m. vasario 23 d. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyris UAB „Firma VITI“ išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. A320-371/17(2.3.1.20-UK2) (toliau – ir Leidimas), kuriame nurodė pjauti pažeistas puvinio, skilimo ar pavojingo pasvirimo turinčias liepas, atlikti sanitarinį formuojamąjį lajų genėjimą liepoms ir klevui. Leidimas buvo išduotas dar prieš pareiškėjo minimą įvykį, o aplinkybės, kad UAB „Firma VITI“ leidimą gavo tik 2017 m. kovo 30 d., nėra įrodytos. Atsakant į pareiškėjo 2020 m. sausio 15 d. raštą Administracijos Želdynų skyrius pateikė raštą Nr. A51-17082/20(3.3.2.26E-ŽEL) „Dėl išmokos išieškojimo (duomenys neskelbtini)“, kuriame pareiškėjui buvo išaiškinta, jog UAB „Firma VITI“ jam pateikė informaciją su klaidinga leidimo išdavimo data.

8. Administracija tvirtino, kad ji nėra šioje administracinėje byloje tinkama šalis, privalanti atlyginti dėl nugriuvusio medžio automobiliui padarytą žalą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį yra nepagrįstas, nes minėtas straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo atsakomybę). Administracijos teigimu, įvykio metu žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir susitarimo pagrindu valdė ir juo naudojosi trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas. Atsakovo pareiga prižiūrėti želdynus nėra bendro pobūdžio pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, o iš pateiktų dokumentų matyti, jog žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai. Administracija pabrėžė, kad ji nėra nei savininkė, nei valdytoja valstybinio žemės sklypo, kuriame augo pareiškėjo nurodomas nulūžęs medis, tačiau minėtą žemės sklypą nuomos pagrindais valdė UAB „Firma VITI“, todėl ji ir turi atlyginti pareiškėjo prašomą atlyginti žalą.

9. Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, išskyrus tai, kad leidimas buvo, tikėtina, išduotas ne iš karto po prašymo jį išduoti pateikimo. Todėl pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių kitų įrodymų, fotonuotraukų, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes. Nė viename byloje pateiktame dokumente nėra nurodoma, kurioje nuomojamo valstybinio žemės sklypo vietoje įvyko įvykis, ar ant automobilio užvirto būtent tas medis, kuriam nupjauti buvo prašoma leidimo. UAB „Firma VITI“ 2016 m. spalio 6 d. prašyme Nr. 0424-J-510 abstrakčiai nurodė, jog šalia pastato auga daugiamečiai medžiai, kurie pradeda kelti pavojų, tačiau nėra nurodoma konkreti medžių būklė, jų kiekis. Nenustačius šių aplinkybių byloje, Administracija negali vertinti savo atsakomybės dėl įvykio. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog policijos komisariate būtų buvęs gautas pranešimas apie 2017 m. kovo 6 d. įvykį. Tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Pareiškėjas žalos dydžio apskritai neįrodė, kadangi pats faktas, jog buvo apmokėtos automobilio remonto sąskaitos, dar savaime nereiškia, jog šios sąskaitos yra susijusios išimtinai su 2017 m. kovo 6 d. įvykiu bei jose nurodytos sumos yra neginčijamos ir įrodytos.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Firma VITI“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

11. UAB „Firma VITI“ paaiškino, kad Administracija savo veiksmais pažeidė teisės aktuose nustatytą leidimų kirsti ir genėti medžius išdavimo tvarką ir nepagrįstai ilgai delsė išduodama Leidimą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jam nėra žinoma jokių objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kurios lėmė, kad Administracija negalėjo laiku išduoti prašomo leidimo kirsti ir genėti medžius arba pateikti atsakymą, kad leidimas neišduodamas. Todėl šios teisės aktuose nustatytos pareigos netinkamas vykdymas yra laikytinas neteisėtais Administracijos veiksmais. UAB „Firma VITI“ gavusi leidimą operatyviai ėmėsi organizuoti medžių kirtimo ir genėjimo darbus ir kreipėsi į įmonę, kuri atliko minėtus darbus. Įvykis, kurio metu nukritusi medžio šaka apgadino teritorijoje stovėjusį automobilį įvyko 2017 m. kovo 6 d., t. y. tuo metu, kai trečiasis suinteresuotas asmuo laukė iš Savivaldybės leidimo kirsti ir genėti medžius, todėl UAB „Firma VITI“ neturėjo galimybės savo veiksmais užkirsti kelią įvykusiam medžių ir šakų virtimui 2017 m. kovo 6 d. dieną bei išvengti atsiradusios žalos. Neteisingos Administracijos atsiliepime nurodomos aplinkybėmis, kad Administracija leidimą išdavė dar iki įvykiui įvykstant, nes išduotame leidime pateiktas aiškus įrašas, iš kurio matyti, kad su Rekreacijos ir teritorijų priežiūros skyriaus vedėju A. P. leidimas suderintas tik 2017 m. kovo 30 d., t. y. jau po įvykio.

12. UAB „Firma VITI“ teigimu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantys želdynai ir želdiniai yra priskiriami saugotiniems. Tokių želdinių tvarkymui Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte aiškiai nurodoma, kad privačios žemės valdytojas neturi teisės juos tvarkyti savo nuožiūra. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nei jis, nei jos nuomininkas neturėjo pareigos savarankiškai tvarkyti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, saugotinų želdynų. Už saugotinų medžių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos kontrolę yra atsakinga išimtinai Savivaldybė. Todėl Administracija netinkamai vykdžiusi jai įstatymu priskirtą pareigą pagal nustatytą tvarką laiku išduoti žemės sklypo valdytojui leidimą kirsti ir genėti saugotinus medžius, savo neteisėtais veiksmais neužkirto kelio įvykiui, kurio metu nuvirtus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė ir padaryta materialinė žala. Nepaisant to, kad UAB „Firma VITI“ yra teisėtas žemės sklypo valdytojas, tačiau jam nėra suteikta teisė be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo savavališkai medžius kirsti ir genėti.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog jam dėl įvykio nekilo civilinė atsakomybė, nes nėra nustatytos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, šį faktą patvirtino ir draudimo bendrovė „Gjensidige“, kuri priėmė sprendimą, kad įvykis nėra draudžiamasis ir jam nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką pagal tarp UAB „Firma VITI“ ir ADB „Gjensidige“ sudarytą bendrą civilinės atsakomybės draudimą.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą – iš atsakovo Savivaldybės priteisė 1 828,03 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Teismas nustatė, kad: 2017 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirto medžio šaka; pareiškėjas įvykio metu padarytai žalai atlyginti draudimo sutarties pagrindu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai išmokėjo 1 828,03 Eur draudimo išmoką; pareiškėjas 2020 m. sausio 15 d. pranešimu Nr. R00023330079 „Dėl išmokos išieškojimo“ kreipėsi į Savivaldybę, nurodydamas, jog ji yra atsakinga už atsiradusią žalą ir todėl pareiškėjai privalo atlyginti 1 828,03 Eur; atsakovas 2020 m. vasario mėn. rašte pareiškėjui nurodė, jog UAB „Firma VITI“ pareiškėjui pateikė informaciją su klaidinga leidimo išdavimo data, nurodydama 2017 m. kovo 30 d., tačiau leidimas genėjimui buvo išduotas 2017 m. vasario 23 d., t. y. dar prieš draudiminį įvykį, todėl draudimo išmokos atlyginti nesutiko.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčo dėl to, kad žala buvo padaryta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ant jos Automobilio nuvirtus medžio šakai, kad dėl šio įvykio buvo kreiptasi į policiją, kad ši žala bendrai sudaro 1 828,03 Eur, kad ją Tarnybai draudimo sutarties pagrindu atlygino pareiškėjas, nėra.

17. Spręsdamas ginčą teismas vadovavosi CK 6.1015 straipsniu, nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

18. Teismas nurodė, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6 straipsnio 7 dalies 7 punktas, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, 31 straipsnio 2 dalies 17 punktas, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 8, 12 ir 13 punktai, 18 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės) 1, 3, 43 ir 44 punktai nustatė savivaldybių pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jų teritorijoje. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas Administracija, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

19. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtino, kad Administracija laiku ėmėsi reikiamų priemonių, jog draudiminio įvykio teritorijoje būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusių medžių šakų) priežiūra, stebima jų būklė. Byloje buvo nustatyta, kad sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o statiniai, esantys minėtu adresu, nuosavybės teise priklauso UAB „Firma VITI“. Be to, teismas nustatė, kad 2016 m. spalio mėn. Tarnyba informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklype augantys daugiamečiai medžiai kelia pavojų pastatui, automobiliams ir praeiviams. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas nustatyti minėtoje gatvėje aplink pastatą augančių medžių būklę ir nugenėti pavojų keliančias medžių šakas.

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.8 punktu, teismas pabrėžė, kad leidimas savivaldybės yra išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Analogiška leidimo išdavimo tvarka nustatyta ir Savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu patvirtintų Nr. 1-446 Vilniaus miesto savivaldybės želdinių ir želdynų apsaugos taisyklių (toliau – ir Savivaldybės taisyklės) 11 punkte, 12 punkte nustatyti atvejai, kada leidimas neišduodamas.

21. Teismas nustatė, kad Savivaldybė ilgą laiką neteikė jokio atsakymo trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl 2016 m. spalio 6 d. pateikto prašymo, o 2017 m. vasario 23 d. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių poskyris išdavė Leidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Leidimas buvo suderintas su Rekreacijos ir teritorijų priežiūros skyriaus vedėju A. P. tik 2017 m. kovo 30 d. ir tik tuomet, atlikus visas reikiamas procedūras, perduotas UAB „Firma VITI“ (leidimą savivaldybė išdavė praėjus 124 darbo dienoms, nors pagal teisės aktų reikalavimus tai turėjo būti padaryta per 30 darbo dienų nuo trečiojo suinteresuoto asmens prašymo pateikimo dienos). Tol, kol leidimas nėra suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, tol leidimas yra neišduodamas. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės aptvirtino, jog savivaldybė savo veiksmais pažeidė Apraše ir Savivaldybės taisyklėse nustatytą leidimų kirsti ir genėti medžius išdavimo terminą ir nepagrįstai ilgai delsė išduoti leidimą. Teismas pažymėjo, kad statinių savininkas UAB „Firma VITI“ neturėjo nagrinėjamu atveju teisės atlikti aplinkiniams pavojingų medžių genėjimo darbų, nesant Savivaldybės išduoto leidimo, be to, tik gavęs Leidimą, UAB „Firma VITI“ operatyviai ėmėsi organizuoti medžių kirtimo ir genėjimo darbus.

22. Akcentavęs, kad savivaldybių funkcijos, susijusios su želdymais, nustatytos Želdynų įstatymo 10 ir 18 straipsniuose, teismas sutiko su atsakovu, kad pagal bendrą taisyklę žemės sklypo savininkai ir valdytojai patys saugo, tvarko ir prižiūri želdynus ir želdinius bei atsako už šių veiksmų tinkamą atlikimą. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje esantys želdynai ir želdiniai yra priskirtini saugotiniems, o tai reiškia, kad privačios žemės valdytojas neturi teisės želdynų ir želdinių tvarkyti savo nuožiūra (Želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 p.). Teismo vertinimu, nei UAB „Firma VITI“, nei Tarnyba neturėjo pareigos savarankiškai tvarkyti saugotinų želdynų, ši pareiga buvo nustatyta Savivaldybei. Administracijos nurodymas, kad ji turi medžius inventorizuoti (apskaityti ir pan.) kas dešimt metų, nepaneigė jos pareigos taip neprižiūrėti, kad jie virstų ant gatvių ar kitų bendro naudojimo teritorijų, juolab gavus suinteresuotų asmenų pranešimus. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, jog Administracija neveikė taip, kaip turėtų pagal teisės aktus veikti, dėl ko buvo padaryta žala.

23. Nurodęs, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį Administracija privalo atlyginti pareiškėjui visus jo patirtus nuostolius, teismas pabrėžė, kad svarbus yra vidutinis vėjo greitis, nes maksimalaus greičio Administracija konkrečiose Vilniaus vietose nepagrindė (ypač, netikėtina, kad didelis vėjas galėjo būti tarp namų Jeruzalės g.). Įvertinęs tai, kad vidutinis maksimalus vėjo greitis tą dieną buvo 7,1 m/s ir 8,7 m/s, o pagal Boforto skalę iki 10,7 m/s vėjas yra tik gaivus, teismas atmetė atsakovo argumentus dėl nenugalimos jėgos veikimo.

24. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir jam priteisė iš Savivaldybės 1 828,03 Eur sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 25. Atsakovas Savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti AB „Lietuvos draudimas“ skundą arba sumažinti priteistų nuostolių dydį.

26. Atsakovas nurodo, kad vertindamas atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumą, teismas neatsižvelgė į želdynų ir želdinių priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus. Teismo išvada, kad Savivaldybė savo veiksmais pažeidė Apraše ir Savivaldybės taisyklėse nustatytą leidimų kirsti ir genėti medžius išdavimo terminą ir nepagrįstai ilgai delsė išduoti leidimą, taip pat kad statinių savininkas UAB „Firma VITI“ neturėjo teisės atlikti aplinkiniams pavojingų medžių genėjimo darbų, nesant savivaldybės leidimo, nepagrįsta. Vadovaudamasis Želdynų įstatymo 10 ir 18 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Inventorizavimo taisyklės) 3 punktu, atsakovas pabrėžia, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų, o šis terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus; šiose taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai ir pan. Administracija, kiek leidžia objektyvios aplinkybės (tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai), vykdo tinkamai – atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse. Atsižvelgiant į tai, visiškai nėra pagrįsta suabsoliutinti savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje. Be to, Inventorizavimo taisyklių 12.10.3 punktas numato tvarkymo priemonių eiliškumą. Atsižvelgiant į tai, jog Administracija apie tokią medžių būklę nebuvo gavusi jokios informacijos, akivaizdu, kad ginčo medis pagal tvarkymo priemonių eiliškumą nėra patekęs į skubiai tvarkomų medžių kategoriją.

27. Administracija pabrėžia, kad teisės aktai numato bendrąją pareigą rūpintis želdiniais, esančiais Vilniaus miesto teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki įvykio medžio būklė buvo prasta ar suprastėjusi, taip pat, kad dėl jos buvo kreiptasi į Savivaldybę, nėra jokio pagrindo teigti, jog Savivaldybė neatliko pareigos (ar atliko ją netinkamai) užtikrinant minėto medžio priežiūrą ar pažeidė Aprašo ir Savivaldybės taisyklių reikalavimus.

28. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo, t. y. turi būti nustatyta, kad pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

29. Dėl argumento, kad Administracija laiku nesureagavo į UAB „Firma VITI“ prašymą leisti pašalinti senus medžius, Administracija nurodo, kad jos kompetentingas struktūrinis padalinys 2017 m. vasario 23 d. išdavė Leidimą, jis buvo išduotas iki įvykio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o aplinkybės, kad UAB „Firma VITI“ leidimą gavo tik 2017 m. kovo 30 d. nėra įrodytos. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į bylą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9747-1098/2020, tačiau šiuo sprendimu nėra pagrindo vadovautis, kadangi byla pagal rūšinį teismingumą buvo perduota administraciniam teismui. Šioje administracinėje byloje joks policijos pranešimas pateiktas nebuvo.

30. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytos Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, Civilinio kodekso ir Savivaldybės taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto. Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis želdynų apsaugos ir tvarkymo principas privalomas visiems asmenims, kurie yra šiuo aktu reguliuojamų santykių subjektai.

31. Vadovaujantis Savivaldybės taisyklių 5 punktu, yra aišku, kad už žemės sklypuose esančius želdynus ir želdinius yra atsakingi valdytojai ir savininkai, kurie privalo tinkamai juos tvarkyti ir prižiūrėti. Administracija nėra nei savininkė, nei valdytoja žemės sklypo, kuriame augo pareiškėjo nurodomas nulūžęs medis. Byloje esančioje 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje Nr. N01/98-19664 būtent nuomininkas, t. y. UAB “Firma VITI”, įsipareigojo tvarkyti sklype esančius želdinius Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka, o šios sutarties turinio ir reikšmės pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.

32. Atsakovas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nurodo, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius. O trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo pasinaudoti Aprašo 11 punkte įtvirtinta galimybe imtis priemonių, šalinti arba kirsti medžius, keliančius pavojų ir tuomet kreiptis į Administraciją dėl leidimo išdavimo, taip išvengiant nuostolių ar net apsaugant asmenis nuo galimų sužeidimų.

33. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Administracijai nėra nustatytos pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, todėl turi būti vertinama žemės sklypo valdytojų atsakomybė dėl atsiradusios žalos. (CK 6.282 str. 1 d.).

34. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, kuris konkrečiai ir kurioje konkrečioje sklypo vietoje augęs medis padarė žalą Automobiliui, nei kas turi teisės aktų nustatytą pareigą rūpintis, prižiūrėti ir tvarkytis, be kita ko, ir pareigą atlyginti patirtą žalą. Atsakovas savo pareigas želdynų priežiūros srityje vykdo tinkamai. Gavusi informaciją laukiu apie grėsmę ir (ar) staiga pablogėjusią/kritinę situaciją dėl medžio minėtame sklype, Savivaldybė būtų mobilizavusi papildomus resursus situacijos vertinimui ir išsprendimui.

35. Taigi teismas neatskleidė bylos esmės, nepakankamai analizavo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, nevertino galimybės sumažinti žalos dydį byloje, nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiškose bylose, o tai lėmė netinkamo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

36. Pareiškėjas UAB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37. Pareiškėjas nurodo, kad dėl šio įvykio metu padarytos žalos teisme išnagrinėtos dvi bylos: civilinė byla Nr. e2-9747-1098/2020 ir ši administracinė byla. Civilinėje byloje Nr. e2-9747-1098/2020 priimtas teismo sprendimas, kuriame cituojami liudytojo V. T. parodymai, kad Savivaldybės leidimas genėti medžius gautas tik 2017 m. kovo 30 d., medis, nuo kurio 2017 m. kovo 6 d. nukrito šaka, buvo Savivaldybės pažymėtas ir vėliau nupjautas. Savivaldybės teiginiai, kad ji Leidimą išdavė iki įvykio, nepagrįsti, kadangi jis negalėjo būti išduotas iki suderinimo su Rekreacijos ir teritorijų priežiūros skyriumi.

38. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes dėl UAB „Firma VITI“ kreipimosi į Savivaldybę dėl leidimo genėti medžius, šio kreipimosi išnagrinėjimo terminų ir laikosi pozicijos, kad Savivaldybė netinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas želdynų ir želdinių priežiūros srityje ir dėl šio pažeidimo nebuvo laiku nugenėtos pavojų keliančios medžių šakos.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Firma VITI“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. UAB „Firma VITI“ nurodo, kad atsakovo pozicija dėl Leidimo išdavimo datos prieštarauja pačiame dokumente nurodytiems duomenims, taip pat laikosi pozicijos, kad pagal Aprašą, Savivaldybės taisykles leidimas medžių kirtimo, genėjimo darbams turi būti išduotas per 30 darbo dienų, tačiau UAB „Firma VITI“ šis dokumentas buvo išduotas praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po 2016 m. spalio 6 d. prašymo pateikimo. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių objektyvių faktų, kad galutinė Leidimo parengimo data yra 2017 m. vasario 23 d.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija atsakovo pozicijos, kad bendra taisyklė yra, jog žemės sklypo savininkai ir valdytojai patys saugo, tvarko ir prižiūri želdynus ir želdinius bei atsako už šių veiksmų tinkamą atlikimą. Šias žemės sklypų savininkų ir valdytojų pareigas nustato Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, tačiau (duomenys neskelbtini), Vilnius, esantys želdynai ir želdiniai yra priskiriami saugotiniems, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi to paties įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu. UAB „Firma VITI“ veikė pagal teisės aktų reikalavimus: medžių kirtimo (genėjimo) darbus derino su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pati nesiėmė savavališkai vykdyti jokių saugotinų medžių kirtimo ar genėjimo darbų, neturėdama tam jai suteikto leidimo. UAB „Firma VITI“ tvirtina, kad ji neturėjo pagrindo vadovautis Aprašo 11 punktu ir pati imtis medžių genėjimo darbų, kadangi jie kreipimosi į Savivaldybę metu nebuvo avarinės būklės ar pavojingai pažeisti vėjo, sniego, žaibo, tokių veiksmų trečiajam suinteresuotam asmeniui nesiūlė imtis ir atsakovas, kai UAB „Firma VITI“ 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2017 m. sausio 18 d. elektroniniais laiškai kreipėsi į Administraciją, primindama, kad ji turi įvertinti medžių būklę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

43. Šiuo atveju pareiškėjas (draudikas), įgyvendindamas savo reikalavimo teisę, privalo tai daryti laikydamasis taisyklių, kurios nustato draudėjo (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) ir UAB „Firma VITI“ santykius. Šie santykiai yra sutartiniai, iš kurių kylančios teisės bei pareigos yra nustatytos administracinio pastato nuomos sutartimi. Šia sutartimi apibrėžiamos ir pastatui eksploatuoti suformuoto valstybinės žemės sklypo naudojimo sąlygos. Taigi, draudikas šiuo atveju, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, turi (gali turėti) reikalavimo teisę tik į UAB „Firma VITI“, kuri, jei būtų iš sutarties kylantis pagrindas atlyginti žalą draudikui, galėtų reikšti reikalavimus savivaldybei įrodinėdama savivaldybės deliktinės atsakomybės sąlygas.

44. Šios bylos kontekste vertindama generalinio delikto, vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikymo teisines sąlygas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad subrogacijos teisiniu pagrindu draudikui kylančios teisės modifikavimuisi iš sutartinių prievolinių teisinių santykių į deliktinius nėra aiškiai išreikštų ir pripažintinų sąlygų dėl pernelyg nutolusio priežastinio ryšio tarp savivaldybės veiksmų ir atsiradusių neigiamų teisinių padarinių draudėjui.

45. Pažymėtina, kad sutarčių vykdymui keliami reikalavimai (CK 6.200 str.) inter alia suponuoja ir rūpestingumo imperatyvus, kurie šios bylos kontekste reikštų UAB „Firma VITI“ kylančią pareigą tinkamai informuoti kitą sutarties šalį (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) apie galimus neigiamus padarinius dėl želdinių sutvarkymo kliūčių, kylančių ne dėl nuomotojo kaltės, bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigą imtis proporcingų priemonių galimiems nuostoliams išvengti. Šiame kontekste pabrėžtina, jog byloje yra nustatyta, kad 2016 m. spalio mėn. Tarnyba informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklype augantys daugiamečiai medžiai kelia pavojų pastatui, automobiliams ir praeiviams. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas nustatyti minėtoje gatvėje aplink pastatą augančių medžių būklę ir nugenėti pavojų keliančias medžių šakas. Savivaldybė ilgą laiką neteikė jokio atsakymo trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl 2016 m. spalio 6 d. pateikto prašymo, o 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių poskyris išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Leidimas buvo suderintas su Rekreacijos ir teritorijų priežiūros skyriaus vedėju A. P. tik 2017 m. kovo 30 d. ir tik tuomet, atlikus visas reikiamas procedūras, perduotas UAB „Firma VITI“. Leidimą savivaldybė išdavė praėjus 124 darbo dienoms, nors pagal teisės aktų reikalavimus tai turėjo būti padaryta per 30 darbo dienų nuo trečiojo suinteresuoto asmens prašymo pateikimo dienos.

46. Dėl nurodytų teisinių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimai, kylantys iš subrogacijos, pareikšti ne tuo pagrindu ir netinkamam atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 2 p.).

47. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas šioje byloje reiškė reikalavimą tik savivaldybei ir jį kildino deliktinės atsakomybės pagrindu, konstatuoja, kad teismui nekyla pareiga imtis priemonių sudarant sąlygas pareiškėjui reikšti valią dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, vadovaujantis ABTĮ 53 straipsniu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti.

Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius