2f77ee81-cc70-473f-96d2-944405fdfd8f · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-954/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30511-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. Å . pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 (dviejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai G. Å . faktiÅ¡kai pradės atlikinėti terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, arba nuo faktinio G.

Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Iš G. Š. priteista 2560,72 eurai nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui Kauno teritorinės ligonių kasos naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. Å . nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau trijų kartų koja smÅ«giavo gulinčiam lovoje S. M. į galvos kairės pusės sritį, taip nukentėjusiajam padarydamas Å¡iuos sužalojimus: trauminius kraujo iÅ¡siliejimus po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais (galvos smegenų traumÄ ), ekchimozę (poodines kraujosruvas) galvoje ir veide, tai yra padarė sužalojimÄ , sukėlusį nukentėjusiam S. M. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau teistas, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau tai įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto, kas atskleidžia dviprasmiÅ¡kÄ kaltinamojo požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė turėdamas galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ , nevedęs, dirba. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei kaltinamojo jaunÄ amžių, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

3. Nuteistasis G. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti bausmę nesusijusiÄ su terminuotu laisvės atėmimu. 3.1. Skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, terminuotas laisvės atėmimas yra per griežta bausmė. Jis dirba UAB „B. G. L.“, visiÅ¡kai nevartoja alkoholio ir jokių psichotropinių medžiagų, lankosi pas psichologÄ , kuris padėjo susivokti ir rasti gyvenimo prasmę. Jau apie metai laiko turi draugę, su kuria gyvena kartu ir veda bendrÄ Å«kį. Jo manymu bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be terminuoto laisvės atėmimo.

Nukentėjusysis S. M. jam neturi jokių pretenzijų, civilinį ieškinį ligonių kasai pripažįsta ir pasižada jį padengti gera valia. 3.2. Nuteistasis pažymi, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti švelnesnę bausmę. Apelianto nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, prižiūrinti probacijos tarnybos pareigūnų.

4. Atsiliepime į nuteistojo G. Å . apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo G. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Å . nesutinka tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi, praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio nuostatas ir paskirti bausmę nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, teigdamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kas leidžia pagrįstai spręsti, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apylinkės teismo G. Å . skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui bei pavojingumui, todėl jÄ keisti pagrindo nėra.

6. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų etapų – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas paskiria tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Ä®statymų leidėjas, atsižvelgęs į saugomos vertybės svarbÄ ir veiksmų pavojingumÄ , sankcijoje nustato griežtesnes ar Å¡velnesnes bausmes, parenka galimų skirti bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ , padarytų veiksmų pavojingumÄ atitinkančiÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

7. Teisingai apeliaciniame skunde nurodyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Tačiau toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos A.

T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

8. PrieÅ¡ taikant BK 54 straipsnio 3 dalį teismas pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, rodanti daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumÄ ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, teismas gali pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę.

PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015). Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

9. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas, formuodamas sankcijas už nusikaltimo padarymÄ , įvertina ginamos vertybės svarbÄ ir veiksmų jÄ pažeidžiant pavojingumÄ . BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatydamas tik griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – laisvės atėmimÄ ir pakankamai griežtÄ iki 10 metų jos terminÄ , taip pat patalpindamas nusikaltimus žmogaus sveikatai BK specialiosios dalies pradžioje, įstatymo leidėjas įvertino žmogaus sveikatÄ kaip labai svarbiÄ vertybę, kuriÄ Ä—mėsi ginti griežtomis priemonėmis. Todėl skirdamas pernelyg Å¡velniÄ bausmę, iÅ¡eidamas už įstatymo leidėjo nustatytų ribų be pakankamai įtikinančių argumentų teismas tuo pačiu nuvertintų saugomos vertybės svarbÄ , tiek pačiam asmeniui, tiek kitiems žmonėms gali susidaryti įspÅ«dis, kad darant net sunkius nusikaltimus galima sulaukti Å¡velnios bausmės, todėl neveiktų nei individuali, nei bendroji prevencija.

10. Bylos duomenims, G. Å . įvykdė vienÄ sunkų baigtÄ nusikaltimÄ , dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. M. sveikata, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. InkriminuotÄ nusikaltimÄ nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į G. Å . asmenybę: nuteistasis anksčiau buvęs teistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. Å . atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visetÄ , už inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ G. Å . paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su G. Å . apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir dydžio nustatymo taisyklių. Kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis Å¡iame straipsnyje nurodytomis aplinkybės, kurių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausiÄ dėmesį skiriant aplinkybėms, apibÅ«dinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį G. Å . padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

G. Å . apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – turėjimas darbo, psichikÄ veikiančių medžiagų nevartojimas, gyvenimo draugės turėjimas – nėra kuo nors iÅ¡siskiriančios, jos yra įprastos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su G. Å . padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G.

Å . aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas reikÅ¡tų teisingumÄ . Kaip tik, kolegijos vertinimu, vienintelė sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ yra tinkama bausmė tokį nusikaltimÄ padariusiam nuteistajam.

12. Å ios iÅ¡vados kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis G. Å . yra buvęs teistas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , paskiriant bausmę nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu ir nors bausmę yra atlikęs, tačiau nuteistasis ne kartÄ baustas ir administracine tvarka, inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Å ių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis negeba kritiÅ¡kai vertinti savo praeityje buvusio neteisėto elgesio, nededa pakankamų pastangų jo korekcijai, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju, taikant jam Å¡velnesnę bausmę, asmuo laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistÄ jį ir jo veiksmų pavojingumÄ charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog G.

Å . pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė yra per griežta. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimÄ bei nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir į jÄ tinkamai atsižvelgė už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas žymiai mažesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis terminÄ .

Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su G. Å . padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje už sunkaus nusikaltimo padarymÄ numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam G. Å . paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Priimant tokį procesinį sprendimÄ svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ .

13. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo G. Å . apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė