2f750e7e-b2a3-4cbb-a89c-7188ea6acb38 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2084-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-10851-2013-1,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 24.1; 35.5; 63.1; 114.11; 121.14;121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-963-454/2014 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 3–6) praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt skolÄ , 1 769,86 Lt palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009 m. spalio 8 d. atsakovui paskolino 4 000 Lt, o atsakovas pasirašė paprastÄ jį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 4 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovui sumokėti iki 2009 m. lapkričio 8 d. 2009 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 6 000 Lt, o atsakovas surašė paprastÄ jį vekselį, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui 6 000 Lt sumokėti iki 2009 m. gruodžio 3 d. IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus tinkamai įvykdė, perdavė atsakovui atitinkamai 4 000 Lt ir 6 000 Lt, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nei iki vekseliuose nurodytų terminų, nei vėliau neįvykdė, nurodytų sumų ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 25–29) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikti vekseliai neturi teisinės galios, yra niekiniai dokumentai, nesukuriantys jokių įsipareigojimų, kadangi neatitinka Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio reikalavimų, kad vekselyje turi bÅ«ti bent 7 rekvizitai. IeÅ¡kovo pateikti vekseliai neturi Å¡ių privalomųjų vekselio rekvizitų: besÄ lyginio vekselio davėjo įsipareigojimo, vardo, pavardės asmens, kuriam turi bÅ«ti sumokėta, iÅ¡raÅ¡ančiojo paprastÄ jį vekselį asmens paraÅ¡o, todėl pateikti vekseliai neturi paprastojo vekselio galios.Be to, net jei ir bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę pagal paprastuosius vekselius, jis yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams pagal vekselį pareikÅ¡ti.

Atsakovas neigia bet kokius tarp Å¡alių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, kadangi atsakovui nebuvo perduotos jokios piniginės lėšos, o ieÅ¡kovas įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ , nepateikė. Vekselių turinys nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu (b.l. 66–68) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt skolÄ , 1 769,86 Lt palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 353 Lt žyminį mokestį, 65 Lt už užklausas, 1 000 Lt už teisinę pagalbÄ .

Teismas nustatė, kad pagal iÅ¡raÅ¡ytus vekselius ieÅ¡kovas 2009 m. spalio 8 d. paskolino atsakovui 4 000 Lt iki 2009 m. lapkričio 8 d., taip pat 2009 m. lapkričio 3 d. paskolino dar 6 000 Lt iki 2009 m. gruodžio 3 d. IeÅ¡kovui per nustatytus terminus nepateikus atsakovui apmokėti vekselių, ieÅ¡kovas neteko ir teisės teikti notarui raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti pinigus iÅ¡ skolininko vykdomuoju įraÅ¡u, todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pripažino, kad Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai. Teismas nepagrįsta laikė atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad jam pinigai pagal vekselius nebuvo perduoti. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad abu vekselius jis pildė savo ranka tik kaip pavyzdžius ir tik tikėdamasis pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigų, kad vekselių suraÅ¡ymo metu atsakovui buvo reikalingi pinigai ir jis ieÅ¡kojo, iÅ¡ kur jų pasiskolinti, dėl ko buvo susitikęs su ieÅ¡kovu, kad vekselius pildė du kartus per vienÄ mėnesį, kad, tariamai negavęs pinigų, neprašė grÄ Å¾inti užpildytų vekselių, sprendė, kad labiau tikėtina, jog pinigų perdavimo faktas abiem atvejais buvo ir laikė jį įrodytu.

Teismas, kaip prieÅ¡taraujančiu protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartui laikė atsakovo elgesį, jei Å¡is, negavęs pinigų, neprašė grÄ Å¾inti suraÅ¡ytų vekselių. Teismas pažymėjo, kad pinigų perdavimo faktÄ patvirtino ir liudytoja D. B., dėl kurios parodymų teismas, nors Å¡i liudytoja ir gyvena bei veda bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kovu, neturėjo pagrindo abejoti. Nustatęs, kad atsakovas savo prievolės pagal vekselius neįvykdė, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 73–77) atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad pinigų perdavimo atsakovui faktas yra įrodytas byloje esančiais įrodymais. Vien tik Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir liudytojo parodymai negali patvirtinti fakto, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui pinigines lėšas.

Teismas pinigų perdavimo faktÄ grindė atsakovo paaiÅ¡kinimais, jog jis abu vekselius užpildė savo ranka, jog buvo poreikis skolintis pinigų, jog negavęs pinigų nereikalavo grÄ Å¾inti iÅ¡ ieÅ¡kovo vekselių, tačiau dėl to, kad Å¡alys yra suinteresuotos bylos baigtimi ir jų paaiÅ¡kinimai nėra objektyvÅ«s, daryti iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ vien tik remiantis jų paaiÅ¡kinimais, negalima. Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pinigai jam buvo perduoti, o prielaidomis teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas.

Kadangi liudytoja, patvirtinusi pinigų perdavimo faktÄ , gyvena kartu ir veda bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kovu, jos parodymus nepagrįstai teismas vertino kaip objektyvius. Teismas nepagrįstai iÅ¡vadÄ dėl 10 000 Lt pinigų sumos perdavimo padarė remdamasis tik Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojosparodymais, kadangi CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintanuostata, pagalkuriÄ Ä¯statymų nustatytos sandorio formos nesilaikymas atima galimybę remtis liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo ar įvykdymo faktÄ .Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovas perdavė atsakovui pinigines lėšas, kadangi teismui pateiktuose vekseliuose nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas.

Teismų formuojamoje praktikoje atvejai, kai paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui nėra atskirai specialiai aptariamas sutarties tekste, vertinami kritiÅ¡kai ir dažniausiai nelaikomi įrodančiais sutarties dalyko perdavimÄ paskolos davėjui.Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad atsakovas yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo piniginių lėšų. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – vekseliai, prieÅ¡ingai, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog labiau tikėtina, kad atsakovas negavo vekseliuose nurodytų sumų.Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog 2009 m. lapkričio 3 d. vekselis apskritai nėra atsakovo pasiraÅ¡ytas, t. y. jame nėra atsakovo paraÅ¡o kaip bÅ«tino sutarties sudarymui patvirtinti rekvizito.

NepasiraÅ¡ytu vekseliu nebuvo patvirtinta atsakovo valia skolintis lėšas, o juo labiau negalėjo bÅ«ti patvirtintas vekselyje nurodytos sumos gavimo faktas.Teismas vekselius turėjo laikyti niekiniais dokumentais, nesukuriančiais jokių įsipareigojimų, o paskolos sutartys tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti laikomos nesudarytomis nesant pagrindinės paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančios sÄ lygos – pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto.Tinkamo sutartinių teisinių santykių įforminimo naÅ¡tÄ teismas nepagrįstai perkėlė iÅ¡imtinai tik atsakovui, nors abi sutarties Å¡alys turi pareigÄ tinkamai įforminti sandorį.

Nors teismas sprendė, kad atsakovas buvo nepakankamai rÅ«pestingas, kadangi užpildė vekselius ir nereikalavo jų grÄ Å¾inti, nors pinigų negavo, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nereikalavo pasiraÅ¡yti 2009 m. lapkričio 3 d. vekselio, nereikalavo įforminti piniginių lėšų perdavimo, neįrašė bÅ«tinų vekselio rekvizitų tam, kad jis turėtų vekselio teisinę galiÄ .Teismas sprendimu pinigų sumas priteisė pagal niekinius vekselius, kurie neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes neturi vekseliui bÅ«tinų rekvizitų, o tokie vekseliai neturi teisinės galios.Teismas turėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.

Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnyje yra numatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali bÅ«ti pareikÅ¡ti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Kadangi vekseliuose nustatyti mokėjimo terminai suėjo 2012 m. lapkričio 8 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d., o ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2013 m. liepos 4 d., tai laikytina, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs reikalavimų pateikimo senaties terminÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 81–85) ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių ir vadovaudamasis logikos dėsniais. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, kadangi atsakovas, savo ranka suraÅ¡ydamas vekselius, įrašė pinigų sumas, kurias jis įsipareigoja grÄ Å¾inti, nenurodė, kokie kiti teisiniai santykiai bÅ«tų sieję jį ir ieÅ¡kovÄ , todėl atsakovo suraÅ¡ytas įsipareigojimas ir savęs įvardijimas kaip pinigus gavusio asmens, patvirtina, kad jis yra gavęs pinigines lėšas.

Teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi liudytojos parodymais, kadangi byloje yra netiesioginiai raÅ¡ytiniai įrodymai, o draudimas remtis liudytojų parodymais prieÅ¡tarautų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Å alių paaiÅ¡kinimai yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas sprendimÄ . Teismas tinkamai įvertino Å¡alių paaiÅ¡kinimus pagrįstai atsakovo parodymus įvertinęs kaip prieÅ¡taraujančius logikai ir atidaus bei rÅ«pestingo žmogaus elgesiui, tuo tarpu ieÅ¡kovo parodymai pagrįstai įvertinti kaip patikimi, nes juos patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, ir liudytojos parodymai.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog 2009 m. lapkričio 3 d. vekselis yra nepasiraÅ¡ytas atsakovo. Nurodytas vekselis yra suraÅ¡ytas atsakovo ranka, vekselyje atsakovas nurodytas kaip pinigų gavėjas, nurodyta gauta pinigų suma, todėl teismas pagrįstai šį vekselį laikė skolos dokumentu. Be to, jei pagal šį vekselį atsakovas nebÅ«tų gavęs pinigų, jis nebÅ«tų vekselio atidavęs ieÅ¡kovui. Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad vekseliai turėjo bÅ«ti laikomi niekiniais dokumentais, nesukuriančiais jokių įsipareigojimų, o paskolos sutartys tarp Å¡alių laikomos nesudarytomis, kadangi Å¡iuo atveju atsakovo vekseliai laikytini skolos raÅ¡teliais, patvirtinančiais skolos buvimo faktÄ .

Apelianto argumentai dėl vekselio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams laikytini nepagrįstais, kadangi ginčo atveju vekseliai laikytini skolos dokumentais. Apeliantas nenurodė, kokiu bÅ«du teismas jam perkėlė didesnę įrodinėjimo naÅ¡tÄ byloje. Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi reikalavimas kildinamas iÅ¡ vekselio kaip skolos raÅ¡telio, dėl ko turi bÅ«ti taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinys atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. spalio 8 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis vekselis 4 000 Lt sumai, pagal kurį vekselio davėjas įsipareigojo 2009 m. lapkričio 8 d. sumokėti pinigų gavėjui 4 000 Lt (b.l. 11). Pinigų gavėju vekselyje nurodytas V.

J., t. y. atsakovas byloje. 2009 m. lapkričio 3 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis vekselis 6 000 Lt sumai, pagal kurį vekselio davėjas, kuriuo nurodytas A. P., t. y. ieÅ¡kovas byloje, įsipareigojo 2009 m. gruodžio 3 d. sumokėti pinigų gavėjui 6 000 Lt (b.l. 10). Pinigų gavėju minėtame vekselyje taip pat nurodytas V. J., vekselio davėjo paraÅ¡o vekselyje nėra. IeÅ¡kovas, remdamasis nurodytais paprastaisiais vekseliais, kuriais buvo įforminti Å¡alių paskoliniai santykiai, prašė priteisti iÅ¡ apelianto jam negrÄ Å¾intas paskolų sumas.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį pripažinęs, kad tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai. Apeliaciniame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada ginčijama teigiant, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais vekseliais kaip neturinčiais teisinės galios, bet ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje buvo įrodytas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, tuo pačiu ir tarp šalių egzistavę paskolos teisiniai santykiai.Paskola – realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka pakvitavimo (CK 6.871 str. 3 d.).

Tokiam paskoliniam santykiui įforminti arba piniginei skolai apmokėti neretai iÅ¡duodamas ir vekselis. Vekseliu patvirtintos prievolės specifika – jos abstraktumas ir vieÅ¡as patikimumas – suteikia kreditoriui papildomÄ garantijÄ , kad skola bus grÄ Å¾inta. Tačiau dėl Å¡ių savybių vekselis netampa nei skolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinančia priemone, nei paskolos sutartimi, bet paskolinio santykio dalyviai sukuria kitÄ prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2008).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktikÄ ta linkme, kad nebÅ«tų pažeidžiama ir iÅ¡kreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui.

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti, tai reiškia su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti, įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo reikalavimai.

Paprastojo vekselio rekvizitus reglamentuoja Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 77 straipsnis. Paprastojo vekselio, kuriame įraÅ¡yti ne visi rekvizitai, galiojimÄ reglamentuoja Ä®PVÄ® 78 straipsnis. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ dokumentas, kuriame nėra Ä®PVÄ® 77 straipsnio 7 punkte nustatyto rekvizito, neturi paprastojo vekselio galios. Tai reiÅ¡kia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Ä®PVÄ® ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ apelianto priteisimo, rėmėsi pirmiau nutartyje nurodytais paprastaisiais vekseliais.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (paprastaisiais vekseliais), sutinka su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad 2009 m. lapkričio 3 d. vekselis nėra pasiraÅ¡ytas vekselio davėjo, t. y. jame nėra vieno iÅ¡ paprastojo vekselio rekvizitų, numatytų Ä®PVÄ® 77 straipsnyje, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , negalima pripažinti, kad Å¡is dokumentas neturi teisinės galios. Sutiktina, kad Å¡is dokumentas nėra paprastasis vekselis, neturi jo galios, tačiau ieÅ¡kovas remdamasis juo gali įrodinėti jį ir apeliantÄ siejančius prievolinius teisinius santykius.

Aplinkybė, jog minėtas paprastasis vekselis nėra pasiraÅ¡ytas jo davėjo, nesudaro pagrindo spręsti, kad juo nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta apelianto valia skolintis lėšas. Bylos aplinkybių visuma, apelianto paaiÅ¡kinimai apie paprastųjų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybes, nurodymas, jog jis pats iÅ¡rašė Å¡iuos vekselius siekdamas pasiskolinti iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigines lėšas, sudaro pagrindÄ spręsti, kad net ir nesant 2009 m. lapkričio 3 d. vekselyje apelianto paraÅ¡o, jame buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji apelianto valia.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo paprastuosiuose vekseliuose nėra ir kitų paprastajam vekseliui bÅ«tinų rekvizitų, kadangi juose įtvirtintas ir besÄ lyginis vekselio davėjo įsipareigojimas sumokėti iki vekseliuose nurodyto termino atitinkamas sumas, taip pat nurodytas ir asmuo, kuriam turi bÅ«ti sumokėta atitinkamos sumos pagal vekselius.

Taigi formaliai minėti vekseliai, iÅ¡skyrus tai, kad 2009 m. lapkričio 3 d. paprastajame vekselyje nėra jį iÅ¡davusio asmens paraÅ¡o, atitinka įstatymo reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ esmės abu paprastieji vekseliai yra užpildyti neteisingai, t. y. juose nurodyti paprastojo vekselio rekvizitai, kaip galima spręsti iÅ¡ byloje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimų, taip pat liudytojos parodymų, neatitinka Å¡alių tikrosios valios. Nustatyta, kad abiejuose paprastuosiuose vekseliuose pinigų gavėju yra nurodytas apeliantas, t. y. pagal paprastojo vekselio prasmę bÅ«tent jam turėtų bÅ«ti sumokėtos konkrečios pinigų sumos, tačiau, kaip galima spręsti iÅ¡ paties apelianto paaiÅ¡kinimų, suraÅ¡ant paprastuosius vekselius ne ieÅ¡kovas įsipareigojo tam tikras sumas sumokėti apeliantui, bet prieÅ¡ingai, bÅ«tent apeliantas turėjo tikslÄ skolintis pinigines sumas iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teisėjų kolegijos manymu, nurodytos aplinkybės ir tai, kad teisinių santykių šalys netinkamai pasinaudojo teisiniu instrumentu juos siejantiems santykiams įforminti, nesudaro pagrindo nepripažinti egzistavus tarp šalių prievolinių teisinių santykių. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas paaiškino, kad šie vekseliai buvo išrašyti kaip pavyzdžiai tam atvejui, jei jis skolintųsi iš ieškovo pinigų, taigi nurodyti apelianto paaiškinimai patvirtina, kad jis pagal nurodytus vekselius, nors ir užpildytus nesilaikant įstatymo reikalavimų, ketino įsipareigoti ieškovui sumokėti tam tikras sumas, t. y. jie tokiu būdu ketino įforminti paskolos teisinius santykius.

Aplinkybes, kad abi sutarties Å¡alys manė, jog paprastieji vekseliai yra užpildyti teisingai, patvirtina ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti ieÅ¡kovo argumentai, kad pinigų perdavimo faktÄ patvirtina įraÅ¡as vekselyje pinigų gavėju nurodant bÅ«tent apeliantÄ . Taigi, kaip matytiiÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, paprastieji vekseliai atspindėjo Å¡alis siejusius paskolos teisinius santykius. Todėl, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo teismui pateikti vekseliai neatitinka įstatymo jiems keliamų reikalavimų ir neturi paprastųjų vekselių galios, jie nelaikytini neturinčiais teisinės galios.

PrieÅ¡ingai, remdamasis jais ieÅ¡kovas turi teisę įrodinėti Å¡alis siejusius paskolos teisinius santykius.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , ieÅ¡kovo teismui pateiktus paprastuosius vekselius vertino ir jais rėmėsi ne kaip paprastaisiais vekseliais, bet kaip skolos raÅ¡teliais. Taigi juos vertino tik kaip dokumentus, kuriais ieÅ¡kovas gali įrodinėti atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ . Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl paprastųjų vekselių laikymo niekiniais dokumentais, nesudarančiais pagrindo spręsti apie Å¡alis siejusius teisinius paskolos santykius.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovo teismui pateikti paprastieji vekseliai neturi paprastųjų vekselių galios, kad jie nėra vertybiniai popieriai ir civilinių teisių objektai, jiems netaikytinos Ä®PVÄ® ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo bei patenkinimo tvarkos ir kt., dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nurodytais dokumentais kaip paprastaisiais vekseliais, iÅ¡samiai nepasisako, nes Å¡ie argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.

Tuo pačiu papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytas Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnis, kuriame numatytas sutrumpintas trejų metų nuo mokėjimo termino dienos ieÅ¡kinio senaties terminas visiems reikalavimams pagal vekselį akceptantui pareikÅ¡ti, nagrinėjamu atveju netaikytinas, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį turėjo atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovo teismui pateikti paprastieji vekseliai nelaikytini turinčiais paprastųjų vekselių galiÄ , dėl ko jiems netaikytinos Ä®PVÄ® ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiÅ¡kimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Be to, net ir tuo atveju, jei pateikti dokumentai bÅ«tų pripažinti paprastaisiais vekseliais, minėta įstatymo nuostata taikoma tik reiÅ¡kiant reikalavimus akceptantui, o byloje duomenų apie tai, kad apeliantas bÅ«tų akceptavęs nurodytus vekselius, nėra. Taigi nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju netaikė ieÅ¡kinio senaties termino.Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tarp Å¡alių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, kadangi ieÅ¡kovas įrodė piniginių sumų perdavimÄ apeliantui.

Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina Å¡ios aplinkybės, o prieÅ¡ingai, vekseliuose nesant užfiksuotos Å¡io fakto kaip tik laikytina, kad vekseliai nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Pažymėtina, kad apelianto ranka suraÅ¡ytuose vekseliuose pinigų perdavimo jam faktas nėra užfiksuotas, tačiau nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad pinigų perdavimas neįvyko. Vien tik įraÅ¡o raÅ¡ytiniame skolos dokumente apie pinigų perdavimÄ nebuvimas nesudaro pagrindo spręsti, kad pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, kadangi nesant tokio įraÅ¡o paskolos gavėjas Å¡iÄ aplinkybę gali įrodinėti visomis kitomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Å ioje byloje pinigų perdavimo faktas buvo įrodinėjamas Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais ir, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl pinigų perdavimo apeliantui, laikytina pagrįsta.Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju teismas iÅ¡vados dėl pinigų perdavimo negalėjo padaryti remdamasis vien tik Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, kadangi Å¡alių paaiÅ¡kinimai, atsižvelgiant į jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, nėra objektyvÅ«s, o liudytojų parodymais nagrinėjamoje byloje nebuvo galima remtis, kadangi buvo nesilaikytina raÅ¡ytinės paskolos sandorio formos.

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto argumentÄ , kad nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl pinigų perdavimo fakto, negalėjo remtis Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Kaip viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti Å¡alių paaiÅ¡kinimai, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai jais rėmėsi. Sutiktina, kad Å¡alys, siekdamos joms palankios proceso baigties, gali duoti ir neobjektyvius paaiÅ¡kinimus dėl ginčo esmės, tačiau Å¡i aplinkybė nėra preziumuojama, dėl ko kiekvienu atveju teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ , įvertina ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai atitiko byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, juos patvirtino byloje apklausta liudytoja, todėl abejoti jų objektyvumu teismas neturėjo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pinigų perdavimo faktÄ iÅ¡ esmės pagrindė apelianto parodymais, kurių visuma, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus bei liudytojos parodymus sudarė pagrindÄ spręsti, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.CK 6.871 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, kai paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų.

Nagrinėjamoje byloje abiem atvejais paskolos suma virÅ¡ijo nurodytÄ sumÄ , tačiau raÅ¡ytinės paskolos sutartys tarp Å¡alių nebuvo sudarytos. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad remiantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi paprastos raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, tačiau teismas gali netaikyti nurodyto draudimo tuo atveju, jei tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 str. 6 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alys iÅ¡ paskolos teisinių santykių kylančioms paskolos gavėjo pareigoms įforminti pasinaudojo paprastojo vekselio instrumentu. Å ie dokumentai, kaip netiesioginiai paskolos teisinius santykius patvirtinantys įrodymai, byloje yra, todėl, teisėjų kolegijos manymu, draudimas nagrinėjamoje byloje remtis liudytojų parodymais neatitiktų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų. Paskolos sandorio tarp dviejų fizinių asmenų sudarymo įrodinėjimas be liudytojų parodymų yra apsunkintas, o tais atvejais, kai pinigų perdavimo faktÄ yra matę ir tretieji asmenys, draudimas remtis Å¡ių liudytojų parydomais apsunkintų teisinÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje rėmėsi liudytojos parodymais. Nors, apelianto teigimu, minėta liudytoja yra suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, kadangi gyvena kartu su ieÅ¡kovu ir veda bendrÄ Å«kį, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, vien tik nurodytos aplinkybės, atsižvelgiantį tai, kad minėtų asmenų parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, nesudaro pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymų objektyvumu.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas byloje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Ä®statymas įpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų.

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 str.). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo Å¡alių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamÄ situacijÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tokias kaip Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas byloje įrodymus įvertino tinamai, nepažeisdamas įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal vidinį savo įsitikinimÄ pagrįstÄ Ä¯rodymų viseto iÅ¡nagrinėjimu ir logikos dėsniais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti tarp Å¡alių egzistavus paskolos teisinius santykius, nes paprastieji vekseliai yra pas kreditorių, o bet koks pakankamai atidus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, jei jis nebus įsipareigojęs kitam asmeniui, pareikalaus grÄ Å¾inti jam jo iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį, o greičiausiai, nesant jokio piniginio įsipareigojimo, savo valia paprastojo vekselio, suvokdamas jo teisinę reikÅ¡mę, neiÅ¡raÅ¡inės. Apelianto argumentai, kad jis vekselius rašė tik kaippavyzdžius, tik tikėdamasis pasiskolinti pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, laikytini tik kaip gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti savo tinkamo prievolių vykdymo, kadangi bet koks protingas, atidus asmuo, tokių dokumentų kaip pavyzdžių neiÅ¡raÅ¡inėtų.

Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės, kad vekseliai suraÅ¡yti patiesapelianto ranka esant poreikiui ir siekiant pasiskolinti pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais bei liudytojos parodymais, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl pinigų perdavimo fakto yra teisinga.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs tarp Å¡alių egzistavusius paskolos teisinius santykius, pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtasnepažeidžiant procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ ir tyrimÄ , taip pat materialinės teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinas jo už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis bei bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti jam iÅ¡ apelianto 900 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo turėtasbylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai (b.l. 86–87), o kadangi apeliacinis skundas atmestas, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinosieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto (CPK 98 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kaunoapylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .Priteisti A.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis Å¡imtus litų) (260,66Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius