2f74fef4-a2d1-41f2-97a7-8b47f269a345 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?PraneÅ¡Äja Sigita VainauskienÄBaudžiamoji byla Nr. 1A-271-365/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36637-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Daivos KazlauskienÄs ir Pauliaus VerÅ¡ekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, iÅ¡teisintajam A.
Legislator headnote
AI generated2f74fef4-a2d1-41f2-97a7-8b47f269a345 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo A. M. buvo iÅ¡teisintas dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo A. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ bei paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausti naudotis specialia teise â teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 mÄn. laikotarpiui.
Full text
?PraneÅ¡Äja Sigita VainauskienÄBaudžiamoji byla Nr. 1A-271-365/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36637-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Daivos KazlauskienÄs ir Pauliaus VerÅ¡ekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, iÅ¡teisintajam A.
M., jo gynÄjai advokatei Lilijai SemaÅ¡ko, nukentÄjusiajai A. Ž., jos atstovui advokato padÄjÄjui Romualdui SamaiÄiui, teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkÄs prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko apeliacinius skundus dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinÄios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
NukentÄjusiosios A. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dÄl 10 000 Eur neturtinÄs žalos priteisimo, civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dÄl 4 412,91 Eur turtinÄs žalos pritesimo ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dÄl 15 289,77 Eur turtinÄs žalos priteisimo palikti nenagrinÄti. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 1. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 30 d., apie 10.44 val., Vilniuje vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Mokslininkų gatve nuo SantariÅ¡kių žiedinÄs sankryžos pusÄs link sankryžos su Geležinio Vilko gatve. ArtÄdamas prie Å¡viesoforais reguliuojamos sankryžos su Geležinio Vilko gatve Mokslininkų g. 3-ia eismo juosta, iÅ¡ kurios eismas sankryžoje leidžiamas tik į kairÄ pusÄ, buvo neatidus ir neatsargus, nepaisydamas Å¡viesoforo signalo, kai nebuvo įsijungÄs Å¡viesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžianÄia sankryžoje sukti į kairÄ, signalas, nesustojo prieÅ¡ âSTOPâ linijÄ , įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir, atlikdamas kairio posÅ«kio manevrÄ Ä¯ Geležinio Vilko gatvÄ, nedavÄ kelio lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Golf, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Ž., ir su juo susidÅ«rÄ. Eismo įvykio metu buvo sužalotos automobilio Audi A6 keleivÄs R. S. ir A. S., kurioms dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio VW Golf vairuotoja A. Ž., kuriai dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Å iais savo veiksmais A. M. pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 73.6, 75 ir 157 punktų reikalavimus.
Å iais veiksmais A. M. buvo kaltinamas padarÄs BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, proceso dalyvių pozicijas dÄl pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nebuvo įrodyta, jog kaltinamasis A. M., nepaisydamas Å¡viesoforo signalo, kai nebuvo įsijungÄs Å¡viesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžianÄia sankryžoje sukti į kairÄ, signalas, nesustojo prieÅ¡ âSTOPâ linijÄ ir įvažiavo į sankryÅ¾Ä , todÄl jo veikoje nÄra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinÄs pusÄs požymių, todÄl jis iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Teismas vertino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir nurodÄ, jog nors nagrinÄjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo dedamos maksimalios pastangos (atlikti trys tyrimai, ieÅ¡komi liudytojai, apklausiami specialistai, reikalaujama medžiaga) nustatyti visas objektyvias aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄ nustatant eismo įvykio kaltininkÄ , taÄiau nepaisant įdÄtų pastangų tai objektyviai padaryti nepavyko. PažymÄjo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinÄjant teisme gauti duomenys tik leidžia manyti, kad A.
M. galimai įvažiavo į sankryÅ¾Ä esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, taÄiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Taip pat nurodÄ, kad prokuroro baigiamosiose kalbose pateikti paskaiÄiavimai kelia teismui pagrįstų abejonių (dÄl jų tikslumo), kurios pagal baudžiamojo proceso taisykles aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nukentÄjusioji A. Ž. (toliau â ir apeliantÄ) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â ir BPK) 329 straipsnyje numatytais pagrindais, t.y. priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir nuteisti A.
M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, bei patenkinti apeliantÄs civilinį ieÅ¡kinį. Skundas grindžiamas tuo, kad: 3.1. Nors A. M. viso proceso metu bandÄ Ä¯tikinti, kad važiavo per sankryÅ¾Ä ir suko į kairÄ degant papildomai žaliai rodyklei, taÄiau ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo metu, pasitelkiant neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų parodymus, ekspertų, bei specialistų iÅ¡vadas galima teigti, jog bÅ«tent A. M. pažeidÄ KET reikalavimÄ , draudžiantį sankryžoje sukti į kairÄ, kai nedega papildoma Å¡viesoforo sekcija.
BÅ«tent A. M. nusikalstamas neatsargumas buvo vienintelÄ Å¡io eismo įvykio ir skaudžių pasekmių kilimo priežastis. 3.2. A. M., duodamas teismui savo parodymus pats asmeniÅ¡kai paaiÅ¡kino, jog vairuodamas savo automobilį ir bÅ«damas apie 10 m iki STOP linijos, pamatÄ užsidegusį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ su žalia rodykle į kairÄ. Kaltinamojo teisme duoti parodymai negali bÅ«ti įvardinti âprielaidomisâ. 3.3. IÅ¡ 2019-11-27 teismo posÄdžio metu apklausto specialisto I. K. parodymų buvo nustatyta, jog prieÅ¡ užsidegant žaliam Å¡viesoforo signalui, Å¡viesofore 3 sekundes dega raudona su geltona Å¡viesos.
Taip pat pagal I. K. teismo posÄdžio metu duotus parodymus konstatuotina, jog prasidÄjus ciklui, t.y. užsidegus geltonam signalui prie jau degusios raudonos Å¡viesos, bet kurios indukcinÄs kilpos kirtimas jau nebepakeiÄia Å¡viesoforo ciklo programos, t.y. jeigu nebuvo pareikalavimo rodyklei į kairÄ, tai Å¡iuo kartu ji ir neužsidegs. 3.4. LTEC ekspertai nustatÄ, jog betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ A. M. vairuojamas automobilis važiavo 33 km/h greiÄiu, todÄl Å¡is konstatuotas automobilio greitis lengvai paverÄiamas nuvažiuojamu atstumu per sekundÄ - 33 000 m : 60 min : 60 s = 9,16 m/s. IÅ¡ to seka, jog per 3 sekundes A.
M. vairuojamas automobilis turÄjo nuvažiuoti ne trumpesnį nei 27 m atstumÄ . IÅ¡ to neabejotinai seka, jog A. M. vairuojamas automobilis jokiu bÅ«du neturÄjo galimybÄs aktyvuoti indukcinÄ kilpÄ , kuri yra 23 m iki STOP linijos, kadangi pats tuo metu, kai prasidÄjo Å¡viesoforo persijungimas (t.y.) 3 sekundÄs iki žalios Å¡viesos Å¡viesofore, buvo 37 metrų atstumu iki STOP linijos, arba 14 metrų iki tolimosios indukcinÄs kilpos. 3.5. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus apeliantÄ mano, kad apylinkÄs teismas dÄl neaiÅ¡kių priežasÄių suabejojo prokuroro atliktais skaiÄiavimais, kadangi paprastus matematinius skaiÄiavimus gali atlikti bet kuris žmogus ir matematinių skaiÄiavimų atlikimui nÄra reikalingos specialios žinios.
2. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo A. M. buvo iÅ¡teisintas dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo A. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ bei paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausti naudotis specialia teise â teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 mÄn. laikotarpiui.
Tenkinti civilinių ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius: nukentÄjusiosios A. Ž. civilinį ieÅ¡kinį dÄl nusikaltimu padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo. Prokuroras mano, kas pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinÄjimo metu patikrintus įrodymus bei padarÄ neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas.
Prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad: 4.1. Teismas vadovaudamasis LTEC ekspertų iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimais, kad jų iÅ¡vados pateiktos nenustaÄius, kuriam vairuotojui degÄ draudžiamas Å¡viesoforo signalas, neatsižvelgiant į sankryžos Å¡viesoforų signalus (lyg Å¡i sankryža nebÅ«tų reguliuojama Å¡viesoforų), padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. M. veiksmuose nÄra nusikalstamos veikos požymių. Teismas prioritetÄ teikdamas teismo ekspertų iÅ¡vadai, kad ekspertinÄmis priemonÄmis negalima nustatyti, kuris iÅ¡ vairuotojų įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, nepagrįstai atmetÄ kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis juos vertindamas kaip prielaidas. 4.2.
Nors ekspertai teisme paaiÅ¡kino, kodÄl negali atlikti tyrimo dÄl sankryžos Å¡viesoforų signalų, nustatyti kurio iÅ¡ vairuotojų veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinÄ sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti, taÄiau teismas padarÄ nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jeigu ekspertai ekspertiniais tyrimais negali nustatyti eismo įvykio kilimo pagrindinÄ priežastį, to negalima padaryti ir kitais neekspertiniais bÅ«dais vertinant kitus bylos įrodymus ir aplinkybes. 4.3. Byloje neginÄijamai nustatyta, kad eismÄ Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje reguliuoja Å¡viesoforai, kurių valdymo sistema reaguoja į kelio dangoje esanÄių daviklių (âindukcinių kilpųâ) signalus nuo pravažiuojanÄių transporto priemonių ir į pÄsÄiųjų eismÄ reguliuojanÄių mygtukų signalus, t.y. sankryžos eismo reguliavimo sistema fiksuoja visus kelio dangoje visomis kryptimis esanÄių daviklių bei pÄsÄiųjų eismui skirtų mygtukų signalus ir automatiÅ¡kai įjungia atitinkamas Å¡viesoforų spalvas bei nustato jų degimo trukmÄ konkreÄiai situacijai. 4.4.
Kaltinamasis A. M. viso proceso metu neigÄ savo kaltÄ ir aiÅ¡kino, kad važiuodamas Mokslininkų gatve nuo SantariÅ¡kių žiedinÄs sankryžos į sankryÅ¾Ä su G.Vilko gatve įvažiavo, kai jo važiavimo kryptimi degÄ Å¡viesoforo papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžianÄia sankryžoje sukti į kairÄ. Kadangi objektyvių ir neginÄijamų duomenų apie žalios rodyklÄs įsijungimÄ ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo teisme metu nebuvo nustatyta, todÄl Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingi ir vertintini kiti įrodymai, A.
M. ir ta paÄia kryptimi prie sankryžos privažiavusio liudytojo Ž. V. parodymai: - A. M. duodamas parodymus teisme nurodÄ, kad jo važiavimo eismo juosta priekyje kiti automobiliai nevažiavo ir nekirto kelio dangoje esanÄių daviklių bei jų neaktyvavo dÄl žalios rodyklÄs įjungimo, todÄl yra pagrindas teigti ir tuo paÄiu daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad daviklius dÄl žalios rodyklÄs įjungimo galÄjo aktyvuoti tik A. M. automobilis. Å i aplinkybÄ teismo yra neginÄijamai nustatyta; - eismo reguliavimo specialisto, UAB âManigaâ TechninÄs priežiÅ«ros skyriaus inžinieriaus I.
K. pateikta informacija ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinÄjimo teisme metu jo duotais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui važiuoti tiesiai ir į deÅ¡inÄ bei aktyvavus vienÄ iÅ¡ daviklių dÄl žalios rodyklÄs įjungimo, Å¡viesoforų valdymo sistema žaliÄ rodyklÄ gali įjungti Å¡viesoforų signalų sekanÄio ciklo metu, t.y. žalia rodyklÄ Ä¯jungiama, jeigu valdymo sistemoje nÄra pirmiau gautas kito daviklio žalios rodyklÄs įjungimui prieÅ¡taraujantis signalas; - liudytojas Ž.
V., bÅ«damas nesuinteresuotas bylos baigtimi, negalÄjo patvirtinti, ar A. M. įvažiuojant į sankryÅ¾Ä degÄ Å¾alia rodyklÄ sukti į kairÄ, taÄiau parodÄ, kad jis pats į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo, kai jam užsidegÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas važiuoti tiesiai ir į deÅ¡inÄ, o A. M. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo ir eismo įvykis įvyko vÄliau, t. y. kai Ž. V. automobilis pravažiavo daugiau kaip pusÄ sankryžos; - ekspertas V. M., įvertinÄs Ž. V. nuvažiuotÄ atstumÄ ir automobilio judÄjimo greitį, paskaiÄiavo laikÄ , per kurį Ž.
V. automobilis nuvažiavo nuo sustojimo vietos prieÅ¡ sankryÅ¾Ä (kai buvo sustojÄs degant raudonam Å¡viesoforo signalui) iki vietos sankryžoje, kur buvo jo automobilis, kai įvyko eismo įvykis. Šį laikÄ ekspertas panaudojo paskaiÄiuodamas atstumÄ nuo âSTOPâ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas. Ekspertas V. M. teismui pateikÄ iÅ¡vadÄ Nr. MV 2019-53, kad tuo momentu, kai Ž. V. užsidegÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas, kaltinamojo A.
M. automobilis nuo âSTOPâ linijos buvo tokiu atstumu, kai negalÄjo kirsti âartimesnioâ nuo âSTOPâ linijos esanÄio daviklio (âindukcinÄs kilposâ) ir jo negalÄjo aktyvuoti dÄl žalios rodyklÄs įjungimo. Å iÄ aplinkybÄ patvirtino ir pats kaltinamasis A. M., kuris parodÄ, kad jo važiavimo kryptimi žalias Å¡viesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžianÄia sankryžoje sukti į kairÄ, įsijungÄ, kai jo važiuojantis automobilis buvo apie 10 m atstumu nuo âSTOPâ linijos. 4.5.
Byloje nustatyta, kad âartimesnisâ kelio dangoje esantis daviklis buvo apie 1 metro atstumu nuo âSTOPâ linijos. Nors ekspertas V. M. dÄl savo iÅ¡vados teisme davÄ paaiÅ¡kinimus, kaip ir kokiu bÅ«du buvo nustatyti bei panaudoti iÅ¡vadoje pateikti duomenys, pagal kuriuos buvo atlikti ekspertiniai skaiÄiavimai ir suraÅ¡yta ekspertinÄ iÅ¡vada, taÄiau teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , kaip neturinÄiÄ Ä¯rodomosios vertÄs, nepagrįstai atmetÄ motyvuodamas, kad nesuprato eksperto skaiÄiavimų ir negalÄjo įvertinti Å¡ių skaiÄiavimų teisingumo bei iÅ¡vados pagrįstumo.
Pasak prokuroro, eksperto V. M. iÅ¡vada Nr. MV 2019-53, turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais bylos duomenimis kaip vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos įrodymų, atkreipdamas dÄmesį, kad eksperto V. M. paskaiÄiuotas atstumas nuo âSTOPâ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas, iÅ¡ esmÄs sutampa su kaltinamojo A. M. nurodytu atstumu. 4.6. Aptartais duomenimis 4.4. ir 4.5 punktuose nustatyta, kad A. M. automobilis iki žalio Å¡viesoforo signalo Ž.
V. įsijungimo nekirto arÄiau âSTOPâ linijos kelio dangoje esanÄio daviklio ir jo neaktyvavo dÄl žalios rodyklÄs įjungimo. TodÄl, anot prokuroro, bÅ«tina nustatyti, ar iki naujo Å¡viesoforų signalų ciklo A. M. automobilis kirto toliau nuo âSTOPâ linijos kelio dangoje esantį daviklį ir jį aktyvavo dÄl žalios rodyklÄs įjungimo. Vienintelis bÅ«das, kai nÄra kitų objektyvių ir neginÄijamų bÅ«dų tai padaryti, yra nustatyti A. M. automobilio buvimo vietÄ tam tikru momentu (iki naujo Å¡viesoforų signalų ciklo), t. y. paskaiÄiuoti atstumÄ atliekant paprasÄiausiÄ aritmetinį veiksmÄ pagal visiems žinomÄ formulÄ, kad âatstumas (S) yra lygus greitį (V) padauginus iÅ¡ laiko (T)â.
VienintelÄ problema byloje yra ta, kad reikia gauti ir atliekant nurodytÄ aritmetinį veiksmÄ panaudoti atitinkamus greiÄio ir laiko duomenis. Prokuroras nurodo, kad: 4.6.1. Turi bÅ«ti panaudotas A. M. automobilio greitis Å¡iam artÄjant prie sankryžos, t.y. Å¡iam artÄjant prie âtolimojoâ (apie 23-25 m atstumu nuo âSTOPâ linijos esanÄio) daviklio (âindukcinÄs kilposâ), kai toks greitis teismo nuomone nÄra objektyviai nustatytas. Teismas mano, kad, nesant objektyviai nustatyto greiÄio, atlikti minÄto atstumo paskaiÄiavimai kelia abejones dÄl savo tikslumo.
TaÄiau, anot prokuroro, vertinant ne tik LTEC ekspertų iÅ¡vadas dÄl A. M. automobilio greiÄio, bet ir kitus bylos duomenis, galima teigti, kad A. M. nurodytas 40-50 km/ h važiavimo greitis atitinka kitas bylos aplinkybes ir neprieÅ¡tarauja LTEC ekspertų iÅ¡vadoms, nes ekspertinio tyrimo metu nustatytas 33 km/h greitis yra tik A. M. automobilio greitis prieÅ¡ pat transporto priemonių susidÅ«rimÄ , o ne automobilio greitis artÄjant link sankryžos. TodÄl prokuroras mano, kad nors A. M. nurodytas jo važiavimo greitis nÄra patvirtintas objektyviais duomenimis ar ekspertinių tyrimų rezultatais, taÄiau A.
M. nurodytas jo važiavimo iki sankryžos 40-50 km/h greitis visiÅ¡kai pagrįstai gali bÅ«ti panaudotas paskaiÄiuojant pagal 4.7. punkte nurodytÄ formulÄ atstumÄ nuo âSTOPâ linijos iki A. M. automobilio buvimo vietos tam tikru momentu (iki naujo Å¡viesoforų signalų ciklo). 4.6.2. SkaiÄiuojant atstumÄ be automobilio greiÄio yra reikalinga tam tikra laiko reikÅ¡mÄ. Å iuo atveju gali bÅ«ti panaudota Å¡viesoforo signalų trukmÄ. Nurodoma, kad: - Specialisto I. K. pateikta informacija ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinÄjimo teisme metu jo duotais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad žalias ir raudonas Å¡viesoforo signalai eismo įvykio metu degÄ tam tikru intervalu (žalias Å¡viesoforo signalas Mokslininkų ir G.Vilko gatvių sankryžoje važiuojantiems nuo SantariÅ¡kių žiedinÄs sankryžos tiesiai ir į deÅ¡inÄ degÄ intervalu nuo 15 sekundžių iki 30 sekundžių, o papildoma sekcija su žalia rodykle sukti į kairÄ degÄ intervalu nuo 4 sekundžių iki 30 sekundžių).
Kadangi byloje nÄra tikslių duomenų apie tai, kiek laiko eismo įvykio metu degÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle sukti į kairÄ, todÄl aukÅ¡Äiau nurodyti specialisto pateikti duomenys negali bÅ«ti panaudoti skaiÄiuojant atstumÄ nuo âSTOPâ linijos iki A. M. automobilio buvimo vietos tam tikru momentu (iki naujo Å¡viesoforų signalų ciklo); - skaiÄiuojant atstumÄ yra galimybÄ panaudoti tikslų laikÄ , kai prieÅ¡ liudytojo Ž. V. automobiliui įsijungiant žaliam Å¡viesoforo signalui ir A.
M. automobiliui buvus apie 10 metrų atstumu nuo âSTOPâ linijos degÄ geltonas Å¡viesoforo signalas. Byloje yra neginÄijamai nustatyta, kad geltonas Å¡viesoforo signalas degÄ 3 sekundes; - turint konkretų laikÄ (3 sekundes) ir automobilio greitį (40-50 km/h) galima atlikti paprastÄ aritmetinį veiksmÄ , nereikalaujantį specialiųjų žinių ir paskaiÄiuoti, kokiu atstumu buvo kaltinamojo A. M. automobilis, kai jo važiavimo kryptimi įsijungÄ geltonas Å¡viesoforo signalas ir prasidÄjo naujas Å¡viesoforų signalų ciklas: minimalus atstumas - 40 km/h (t. y. 11,11 m/s) x 3 sekundžių = 33,33 m; maksimalus atstumas - 50 km/h (t. y. 13,89 m/s) x 3 sekundžių = 41,67 m. - taÄiau paskaiÄiuotas atstumas yra ne nuo âSTOPâ linijos, o nuo tos vietos (apie 10 metrų nuo âSTOPâ linijos), kur buvo A.
M. automobilis, kai liudytojui Ž. V. įsijungÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas (ir tuo paÄiu metu baigÄ degti geltonas Å¡viesoforo signalas). TodÄl skaiÄiuojant A. M. automobilio buvimo vietÄ , kai įsijungÄ geltonas Å¡viesoforo signalas, prie aukÅ¡Äiau paskaiÄiuoto atstumo reikia pridÄti A. M. automobilio buvimo vietÄ (apie 10 metrų), kai liudytojui Ž. V. įsijungÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas. Galutinis paskaiÄiuotas atstumas nuo âSTOPâ linijos iki tos vietos, kur buvo A. M. automobilis, kai įsijungÄ geltonas Å¡viesoforo signalas yra: minimalus atstumas (kai greitis 40 km/h) - 43,33 m (33,33 m + 10 m); maksimalus atstumas (kai greitis 50 km/h) - 51,67 m (41,67 m + 10 m). - PaskaiÄiuoti minimalus ir maksimalus atstumai (43,33 m - 51,67 m) yra apytiksliai, nes A.
M. nurodytas 10 metrų atstumas nÄra tikslus, bet yra apytikslis. TaÄiau Å¡ie atstumai akivaizdžiai patvirtina, jog įsijungiant geltonam Å¡viesoforo signalui A. M. automobilis nuo âSTOPâ linijos buvo beveik 2 kartus toliau nei kelio dangoje (apie 23-25 m atstumu nuo âSTOPâ linijos) esantis daviklis (âindukcinÄ kilpaâ) ir kurio nepervažiavÄs jis neaktyvavo daviklio dÄl žalios rodyklÄs įjungimo naujo Å¡viesoforų ciklo metu. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo nedegant Å¡viesoforo papildomai sekcijai su žalia rodykle sukti į kairÄ, t. y. kai eismas posÅ«kio į kairÄ manevrui buvo draudžiamas (neleidžiamas), ir sukÄlÄ eismo įvykį, dÄl kurio yra kaltinamas. 4.7.
Apibendrindamas skundo argumentus prokuroras mano, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamajam A. M. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d., yra visiÅ¡kai įrodyta, todÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020-01-31 iÅ¡teisinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas dÄl jame iÅ¡dÄstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. M. turi bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta bausmÄ, o civilinių ieÅ¡kovų civiliniai ieÅ¡kiniai patenkinti.
Prokuroro vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismas suabejojo prokuroro argumentais, siekiant patikrinti prokuroro argumentų teisingumÄ ir pagrįstumÄ , teismas turÄjo galimybÄ pasitelkti atitinkamÄ specialistÄ , kuris bÅ«tų atlikÄs analogiÅ¡kus paskaiÄiavimus ir kurie teismo bÅ«tų pripažinti vienais iÅ¡ kaltÄs įrodymų.
3. Atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus civilinis atsakovas AB â Lietuvos draudimasâ nurodo, jog atsakovas į bylÄ yra pateikÄs atitinkamus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus tiek dÄl nukentÄjusiosios civilinio ieÅ¡kinio, tiek dÄl VSDF bei TLK reikalavimų atlyginti žalÄ , todÄl Å¡ioje byloje priÄmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, sprendžiant civilinių ieÅ¡kinių reikalavimų patenkinimo klausimus, praÅ¡o atsižvelgti į 2018 m. vasario 6 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dÄl nukentÄjusiosios civilinio ieÅ¡kinio, 2018 m. vasario 26 d. papildomus paaiÅ¡kinimus dÄl VSDF ir TLK reikalavimų bei 2019 m. kovo 29 d. paaiÅ¡kinimus dÄl civilinių ieÅ¡kinių. 5.1.
DÄl nukentÄjusios civilinio ieÅ¡kinio AB â Lietuvos draudimasâ (toliau â ir Draudikas) nurodo, kad nukentÄjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ji patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos vertina 10 000 Eur suma, todÄl Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir Draudiko. Draudikas pareiÅ¡kia, kad galimas eismo įvykio kaltininkas yra kaltinamasis, kuris įvykio metu vairavo transporto priemonÄ Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra B. M. ir kuri buvo sudariusi įprastinÄ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybes privalomojo draudimo sutartį su AB âLietuvos draudimasâ.
Ä® draudimo bendrovÄ dÄl nuostolių atlyginimo kreipÄsi tiek A. Ž., nagrinÄjamoje byloje pateikusi civilinį ieÅ¡kinį, tiek ir kiti per eismo įvykį nukentÄjÄ asmenys. Draudimo iÅ¡mokos iki Å¡ios dienos nÄra iÅ¡mokÄtos. Draudikas nurodo, kad negalÄs pilna apimtimi tenkinti nukentÄjusiosios reikalavimo, pažymÄdamas, kad Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPDI) 11 str. 1 d. 3 punkte nurodoma, kad nepaisant to, kiek yra nukentÄjusiųjų treÄiųjų asmenų, draudimo iÅ¡moka dÄl neturtinÄs žalos negali virÅ¡yti 5 000 eurų sumos.
Tai reiÅ¡kia, kad esant keliems nukentÄjusiems asmenims, Å¡i maksimali draudimo iÅ¡moka yra dalinama, atsižvelgus į asmenų patirtų sužalojimų pobÅ«dį (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių (toliau - TaisyklÄs) 12.4 punktas). Å io eismo įvykio metu sveikatos sužalojimÄ patyrÄ trys asmenys: A. S., R. S., A. Ž. (civilinÄ ieÅ¡kovÄ). Visi trys asmenys kraipÄsi į DraudikÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. A. S. ir R. S. yra nustatyti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, civilinei ieÅ¡kovei A.
Ž. tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į tai, Draudikas priÄmÄ sprendimÄ apskaiÄiuoti draudimo iÅ¡mokas (dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo) sekanÄiai: A. S. - 2 000 eurų, R. S. - 2 000 eurų, A. Ž. - 1 000 eurų. Tokiu bÅ«du Draudikas iÅ¡moka maksimaliÄ 5 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo draudimo iÅ¡mokÄ , jÄ paskirstydamas trims nukentÄjusiems, atsižvelgus į patirtų sužalojimų pobÅ«dį. TodÄl Draudikas praÅ¡o A. Ž. civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo AB âLietuvos draudimasâ tenkinti tik 1 000 eurų dalyje, likusioje dalyje bendrovÄs atžvilgiu pateiktÄ reikalavimÄ atmesti. 5.2.
DÄl VSDF bei TLK civilinių ieÅ¡kinių reikalavimų Draudikas nurodo, kad A. M. pripažinus kaltu dÄl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, Draudikas galÄtų (sutiktų) pilna apimtimi atlyginti TLK ir VSDF reikalavimus. TaÄiau praÅ¡o atsižvelgti, kad, kaip Draudikas ir nurodÄ 2019 m. kovo 29 d. paaiÅ¡kinimuose dÄl civilinių ieÅ¡kinių, TLK informavo AB âLietuvos draudimasâ, kad mažina reikalavimÄ iki 15 201,68 eurų (vietoje pradinio 15 289,77 eurų reikalavimo). Atsižvelgus į tai, AB âLietuvos draudimasâ, jei kaitinamasis bÅ«tų pripažintas kaltu, sutiktų sumokÄti bÅ«tent patikslintÄ TLK reikalavimÄ - 15 201,68 eurus.
4. IÅ¡teisintasis A. M. atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . 6.1. IÅ¡teisintasis mano, jog apylinkÄs teismas nuodugniai iÅ¡tyrÄ V. M. 2016-11-25 iÅ¡vadÄ Nr. 2016-71 ir įvertino jÄ , pagrįstai konstatuodamas, jog Å¡i iÅ¡vada teismo neįtikino. Pasak iÅ¡teisintojo, eksperto V. M. 2019-08-30 iÅ¡vada MV 2019-53 negali bÅ«ti vertinama atskirai nuo pirminÄs. Be to, Å¡i iÅ¡vada:
a) grindžiama prielaidomis âjei - taiâ, konkreÄiai nepalaikant nei vieno varianto;
b) kaip ir pirminÄje iÅ¡vadoje, joje neįvertinti duomenys apie tolimÄ indukcinÄ kilpÄ ;
c) eksperto skaiÄiavimai neduoda atsakymo į esminį bylos klausimÄ - kuris iÅ¡ vairuotojų kirto sankryÅ¾Ä degant draudžiamajam Å¡viesoforo signalui. Å i iÅ¡vada neįneÅ¡Ä Ä¯ situacijÄ jokio konkretumo ir todÄl teismas teisingai įvertino jÄ kaip grįstÄ prielaidomis. 6.2. Nors apeliantas kaip reikÅ¡mingÄ aplinkybÄ abiejose V. M. iÅ¡vadose pateiktiems paskaiÄiavimams nurodo liudytojo Ž. V. parodymus, taÄiau iÅ¡teisintojo vertinimu liudytojo Ž. V. parodymai vertingi tuo, kad jie konkreÄiai liudija prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ A.
Ž., į kÄ gynyba norÄtų atkreipti dÄmesį dar kartÄ . Jeigu palaikyti kaltinimo pozicijÄ , kad A. M. judÄjimo kryptimi nedegÄ papildoma sekcija, tai tokiu atveju Ž. V. ir A. Ž. raudona Å¡viesa turÄjo degti iÅ¡ abiejų pusių vienu metu. AnalogiÅ¡kai, žalias Å¡viesoforo signalas jiems abiem turÄjo užsidegti vienu metu. Byloje nustatyta, kad liudytojui pajudÄjus iÅ¡ vietos ir pravažiavus vos pusÄ sankryžos, A. Ž. greitis jau buvo 70 km/val. Nesuprantama, kodÄl prokuroras užmerkÄ akis į Å¡iÄ aplinkybÄ dar ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaudamasis nepatikimais skaiÄiavimais grindžiamÄ privataus eksperto iÅ¡vada, pavertÄ A.
Ž. iÅ¡ įtariamosios nukentÄjusiÄ jÄ . Tai pastebÄjo ir LTEC ekspertas V. Å . 2019-07-03 posÄdžio metu nurodydamas: ânesuprantu, kokiu pagrindu buvo sprendimas padaryti vienÄ vairuotojÄ kaltininku, kita - ne. TurÄjo bÅ«ti įrodyta, kad vairuotojas važiavo draudžiamajam Å¡viesoforo signalui.â 6.3. IÅ¡teisintasis, pasisakydamas dÄl apeliacinio skundo argumentų susijusių su prokuroro atliktais aritmetiniais paskaiÄiavimais, pažymi, kad tokie skaiÄiavimai yra netikslÅ«s, Å¡aliÅ¡ki ir nepatikimi, prokuroras paÄmÄ ne objektyviai nustatytus, bet paties pasirinktus ir tik jam palankius duomenis, todÄl naudoti tokius duomenis skaiÄiavimuose reiÅ¡kia naudoti prielaidÄ . 6.4.
IÅ¡teisintasis pažymi, kad abejonių kelia skaiÄiavimuose naudojamas 10 m atstumas iki STOP linijos. Prokuroras aiÅ¡kina, kad bÅ«tent tokiu atstumu buvo A. M. automobilis nuo STOP linijos, kai įsijungÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas su papildoma sekcija ir kad Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino pats A. M.. IÅ¡teisintasis pabrÄžia, kad: pirma, prokuroras neteisingai perteikia A. M. parodymus. Teigdamas, kad matÄ degantį žaliÄ signalÄ dar neprivažiavÄs prie sankryžos, A. M. apibrÄÅ¾Ä ne žalio signalo įsijungimo momentÄ , kaip aiÅ¡kina apeliantas, bet momentÄ , kai vairuotojas tiesiog pažiÅ«rÄjo į Å¡viesoforÄ .
Antra, nesuprantama, kodÄl apeliantas ima skaiÄių 10 už patikimÄ , kai A. M., 2019-07-03 teismo posÄdžio metu atsakydamas į prokuroro klausimÄ dÄl atstumo, pasakÄ âtiksliai negaliu pasakytiâ. O ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodÄ, kad matÄ degantį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ su papildoma sekcija kairÄje pusÄje saugumo salelÄje apie 10 metrų atstumu ne iki STOP linijos, bet iki Å¡viesoforo. Pagal 2019-12-12 eismo įvykio vietos planÄ nuo STOP linijos iki Å¡viesoforo yra dar 6 metrų atstumas, o tai reiÅ¡kia dar didesnÄ paklaidÄ .
Beje, Apeliantas ir pats pripažįsta, kad A. M. nurodytas 10 metrų atstumas nÄra tikslus, bet yra apytikslis. TodÄl akivaizdu, kad nagrinÄjamu atveju apie tikslius paskaiÄiavimus net negali bÅ«ti kalbos. 6.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipÄ dÄmesį į tai, kad byloje dažnai vartojamas terminas âtikÄtinaâ, kad visuose Å¡ioje byloje atliktuose tyrimuose pateiktos iÅ¡vados (dÄl greiÄių ir ne tik) taip pat yra tikÄtinos. Siekdamas maksimalaus aiÅ¡kumo, teismas 2019-11-27 teismo posÄdžio metu uždavÄ Å¡viesoforų specialistui I.
K. klausimÄ dÄl galimybÄs pasukti į kairÄ automobiliui nesustojant, į kÄ buvo pateiktas atsakymas, jog yra tokia galimybÄ pravažiuoti nesustojant (pastaba - kas iÅ¡ esmÄs atitinka A. M. parodymus), tik reikia pataikyti į momentÄ . Specialistas patvirtino, kad eksperimento bÅ«du to padaryti nepavyks, nes nÄra iÅ¡saugotas įvykio metu taikytas Å¡viesoforo darbo režimas. 6.6. Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, iÅ¡teisintasis mano, kad nuosprendyje teisingai konstatuota, jog nagrinÄjant bylÄ buvo dedamos maksimalios pastangos nustatyti visas objektyvias aplinkybes, taÄiau to padaryti nepavyko.
Pirmosios instancijos teismas viso proceso metu nuosekliai aiÅ¡kinosi aplinkybes ir nepriekaiÅ¡tingai atliko savo pareigÄ . Byla buvo iÅ¡nagrinÄta ne formaliai, bet kruopÅ¡Äiai tiriant ir vertinant kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir jų visumÄ . Bylos nagrinÄjimo teisme metu buvo gauta nemažai duomenų, leidžianÄių taikyti in dubio pro reo principÄ , kuris yra nekaltumo prezumpcijos principo turinio esminis elementas. Teismo iÅ¡vada, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, yra teisingas ir atitinka teismų praktikoje suformuotÄ taisyklÄ.
5. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje prokuroras, nukentÄjusioji bei jos atstovas praÅ¡Ä tenkinti apeliacinius skundus. IÅ¡teisintasis ir jo gynÄjai praÅ¡Ä prokuroro ir nukentÄjusiosios apeliacinius skundus atmesti III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados.
6. ProkurorÄs apeliacinis skundas atmestinas. NukentÄjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.
7. ApeliacinÄs instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatÄs kitų esminių BPK pažeidimų, ginÄijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.
8. Prokuroras ir nukentÄjusioji apeliaciniais skundais nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis dÄl A. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinÄjimo metu patikrintus įrodymus bei padarÄ neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkanÄias iÅ¡vadas, kad byloje nebuvo įrodyta, jog A. M., nepaisydamas Å¡viesoforo signalo, kai nebuvo įsijungÄs Å¡viesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžianÄia sankryžoje sukti į kairÄ, signalas, nesustojo prieÅ¡ âSTOPâ linijÄ ir įvažiavo į sankryÅ¾Ä , todÄl jo veikoje nÄra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinÄs pusÄs požymių.
Jų skundai grindžiami tuo, kad: 10.1.A. M., duodamas teismui savo parodymus pats asmeniÅ¡kai paaiÅ¡kino, jog vairuodamas savo automobilį ir bÅ«damas apie 10 m iki STOP linijos, pamatÄ užsidegusį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ su žalia rodykle į kairÄ; į sankryÅ¾Ä su G.Vilko gatve įvažiavo, kai jo važiavimo kryptimi degÄ Å¡viesoforo papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžianÄia sankryžoje sukti į kairÄ; jo važiavimo eismo juosta priekyje kiti automobiliai nevažiavo ir nekirto kelio dangoje esanÄių daviklių bei jų neaktyvavo dÄl žalios rodyklÄs įjungimo.
IÅ¡ 2019-11-27 teismo posÄdžio metu apklausto specialisto I. K. parodymų buvo nustatyta, jog prieÅ¡ užsidegant žaliam Å¡viesoforo signalui, Å¡viesofore 3 sekundes dega raudona su geltona Å¡viesos, t.y. užsidegus geltonam signalui prie jau degusios raudonos Å¡viesos, bet kurios indukcinÄs kilpos kirtimas jau nebepakeiÄia Å¡viesoforo ciklo programos, t.y. jeigu nebuvo pareikalavimo rodyklei į kairÄ, tai Å¡iuo kartu ji ir neužsidegs. LTEC ekspertai nustatÄ, jog betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ A.
M. vairuojamas automobilis važiavo 33 km/h greiÄiu, todÄl Å¡is konstatuotas automobilio greitis lengvai paverÄiamas nuvažiuojamu atstumu per sekundÄ - 33 000 m : 60 min : 60 s = 9,16 m/s. IÅ¡ to seka, jog per 3 sekundes A. M. vairuojamas automobilis turÄjo nuvažiuoti ne trumpesnį nei 27 m atstumÄ . IÅ¡ to neabejotinai seka, jog A. M. vairuojamas automobilis jokiu bÅ«du neturÄjo galimybÄs aktyvuoti indukcinÄ kilpÄ , kuri yra 23 m iki STOP linijos, kadangi pats tuo metu, kai prasidÄjo Å¡viesoforo persijungimas (t.y.) 3 sekundÄs iki žalios Å¡viesos Å¡viesofore, buvo 37 metrų atstumu iki STOP linijos, arba 14 metrų iki tolimosios indukcinÄs kilpos.
Apeliantai mano, kad apylinkÄs teismas dÄl neaiÅ¡kių priežasÄių suabejojo prokuroro atliktais skaiÄiavimais, kadangi paprastus matematinius skaiÄiavimus gali atlikti bet kuris žmogus ir matematinių skaiÄiavimų atlikimui nÄra reikalingos specialios žinios. Pirmos instancijos teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. M. veiksmuose nÄra nusikalstamos veikos požymių. Teismas, prioritetÄ teikdamas teismo ekspertų iÅ¡vadai, kad ekspertinÄmis priemonÄmis negalima nustatyti, kuris iÅ¡ vairuotojų įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, nepagrįstai atmetÄ kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis juos vertindamas kaip prielaidas. 10.2.Byloje neginÄijamai nustatyta, kad eismÄ Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje reguliuoja Å¡viesoforai, kurių valdymo sistema reaguoja į kelio dangoje esanÄių daviklių (âindukcinių kilpųâ) signalus nuo pravažiuojanÄių transporto priemonių ir į pÄsÄiųjų eismÄ reguliuojanÄių mygtukų signalus, t.y. sankryžos eismo reguliavimo sistema fiksuoja visus kelio dangoje visomis kryptimis esanÄių daviklių bei pÄsÄiųjų eismui skirtų mygtukų signalus ir automatiÅ¡kai įjungia atitinkamas Å¡viesoforų spalvas bei nustato jų degimo trukmÄ konkreÄiai situacijai. 10.3.Apeliantai akcentuoja ta paÄia kryptimi kaip ir kaltinamasis prie sankryžos privažiavusio liudytojo Ž.
V. parodymus, kuris nurodÄ, kad negali patvirtinti, ar A. M., įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , degÄ Å¾alia rodyklÄ sukti į kairÄ, taÄiau parodÄ, kad jis pats į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo, kai jam užsidegÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas leidžiantis važiuoti tiesiai ir į deÅ¡inÄ, o A. M. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo ir eismo įvykis įvyko vÄliau, t. y. kai Ž. V. automobilis pravažiavo daugiau kaip pusÄ sankryžos. Remdamasis Å¡iais parodymais, ekspertas V. M., įvertino Ž.
V. nuvažiuotÄ atstumÄ ir automobilio judÄjimo greitį, paskaiÄiavo laikÄ , per kurį Ž. V. automobilis nuvažiavo nuo sustojimo vietos prieÅ¡ sankryÅ¾Ä (kai buvo sustojÄs degant raudonam Å¡viesoforo signalui) iki vietos sankryžoje, kur buvo jo automobilis, kai įvyko eismo įvykis. Šį laikÄ ekspertas panaudojo paskaiÄiuodamas atstumÄ nuo âSTOPâ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas. Ekspertas V. M. teismui pateikÄ iÅ¡vadÄ Nr. MV 2019-53, kad tuo momentu, kai Ž.
V. užsidegÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas, kaltinamojo A. M. automobilis nuo âSTOPâ linijos buvo tokiu atstumu, kai negalÄjo kirsti âartimesnioâ nuo âSTOPâ linijos esanÄio daviklio (âindukcinÄs kilposâ) ir jo negalÄjo aktyvuoti dÄl žalios rodyklÄs įjungimo. Å iÄ aplinkybÄ neva patvirtino ir pats kaltinamasis A. M., kuris parodÄ, kad jo važiavimo kryptimi žalias Å¡viesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžianÄia sankryžoje sukti į kairÄ, įsijungÄ, kai jo važiuojantis automobilis buvo apie 10 m atstumu nuo âSTOPâ linijos.
Remdamiesi eksperto M. ir prokuroro paskaiÄiavimais apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo nedegant Å¡viesoforo papildomai sekcijai su žalia rodykle sukti į kairÄ, t. y. kai eismas posÅ«kio į kairÄ manevrui buvo draudžiamas (neleidžiamas), ir sukÄlÄ eismo įvykį, dÄl kurio yra kaltinamas.
9. Ikiteisminio tyrimo metu autoįvykio mechanizmÄ vertino Lietuvos teismo ekspertizÄs centro ekspertai ir pareikÄ savo iÅ¡vadÄ : negalima nustatyti, kuris iÅ¡ vairuotojų įvažiavo į sankryÅ¾Ä , degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui . (t. 3, b.l. 125-132).
10. Teismas atkreipia dÄmesį, kad apeliantai ir ekspertas V. M. savo pozicijas grindÄ aplinkybÄmis, kurias âsankryžosâ specialistas I. K. nurodÄ pirminių apklausų metu (t.3, b. l. 44-45).: sankryžos kelio dangoje sumontuotas daviklis (indukcinÄ kilpa), kurį aktyvuoja važiuojantis automobilis, po ko ir įsijungia kairio posÅ«kio manevrÄ leidžianti atlikti Å¡viesoforo sekcija - rodyklÄ. Transporto priemonÄms, važiuojanÄioms iÅ¡ Mokslininkų g. pusÄs (M. judÄjimo trajektorija) ir transporto priemonÄms, važiuojanÄioms iÅ¡ A.TelyÄÄno g., Å¡viesoforo sekcijos, leidžianÄios judÄjimÄ tiesiai, užsidega tuo paÄiu metu.
TodÄl buvo daroma iÅ¡vada, kad nukentÄjusiosioms, važiavusioms iÅ¡ TelyÄÄno g. ir liudytojui V. vienu metu užsidegÄ Å¾alias Å¡viesoforo signalas, o M. įvažiavo į sankryÅ¾Ä darydamas kairį posÅ«kio manevrÄ ir užkirsdamas keliÄ nukentÄjusiosioms, degant draudžianÄiam judÄjimÄ Ä¯ kairÄ Å¡viesoforo signalui. Eismo dalyvių nurodytas judÄjimo greitis ir laikas leido apeliantams atlikti paskaiÄiavimus ir daryti iÅ¡vadas, kad A. M. negalÄjo atlikti kairio posÅ«kio manevro nesustodamas prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , kad įvažiavo į sankryÅ¾Ä nesulaukÄs, kol jam, po daviklio aktyvavimo užsidegs Å¡viesoforo kairio posÅ«kio manevrÄ leidžianti atlikti sekcija.
11. Teisminio nagrinÄjimo metu specialistas I. K. nurodÄ, kad su kairio posÅ«kio sekcijos aktyvavimu susijÄs ne vienas, o du kelio dangoje įmontuoti davikliai; neneigÄ, kad galimi tokie atvejai, kai kairio posÅ«kio manevrÄ atlikti leidžianti sekcija užsidega anksÄiau nei Å¡viesoforo sekcijos, leidžianÄius judÄjimÄ tiesiai ir į deÅ¡inÄ, t.y. kairio posÅ«kio rodyklÄ gali užsidegti atskirai ir anksÄiau nei kitos Å¡viesoforo sekcijos (t 4, b. l. 60-61). TodÄl tikÄtinas atvejis, kai A.
M. leidžianti atlikti kairio posÅ«kio manevrÄ Å¡viesoforo sekcija užsidegÄ anksÄiau nei sekcijos, leidžianÄios judÄjimÄ tiesiai, todÄl paneigti kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad jis atliko nesustodamas kairio posÅ«kio manevrÄ degant Å¡viesoforo signalui ârodykleiâ, leidžianÄiam daryti kairį posÅ«kį, nÄra galimybÄs. Atkreiptinas dÄmesys, kad specialistas I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ dar vienÄ aplinkybÄ: Å¡ios sankryžos darbo režimas dÄl valdiklio techninių galimybių neiÅ¡saugotas, nes sistema nepajungta į Eismo valdymo centrÄ .
TodÄl specialistas negalÄjo atsakyti, koks buvo Å¡viesoforo darbo režimas 2015â06â30 d., t.y. autoįvykio metu. Atitinkamai, visos iÅ¡vados dÄl Å¡viesoforo sekcijų įsijungimo â iÅ¡sijungimo laiko autoįvykio metu yra grindžiamos nepatikrinamomis prielaidomis.
12. Ä®vertinusi visas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos, A. M. veiksmuose nÄra nusikaltimo sudÄties požymių, todÄl apeliaciniai skundai atmestini.
13. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu UABâImpulsanaâ ekspertas V. M. pateiklÄ sÄ skaitÄ 121 euro sumai, praÅ¡ydamas jÄ apmokÄti iÅ¡ teismo sÄ skaitos kaip už eksperto iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posÄdį. Pirmos instancijos teismo metu ekspertas reiÅ¡kÄ analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ (t.3, b.l.66-67) ir praÅ¡ymas buvo atmestas. ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia eksperto dÄmesį, kad ekspertas įtrauktas į procesÄ ne teismo iniciatyva, o suinteresuoto asmens, kuris užsakÄ ekspertizÄ, iniciatyva, o teismas kvietÄ jau dalyvaujanti procese ekspertÄ paaiÅ¡kinti savo iÅ¡vadas.
Pretenzijas dÄl patirtų iÅ¡laidų ekspertas galÄtų reikÅ¡ti ekspertizÄ užsakiusiam asmeniui, o ne teismui. TodÄl praÅ¡ymas netenkinamas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 1 p., n u t a r i a : NukentÄjusiosios A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro Sigito Jankausko apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja nuo jo paskelbimo dienos.
TeisÄjai Gintaras Dzedulionis Daiva KazlauskienÄ Paulius VerÅ¡ekys