Legislator Case Law & Legislation
2f74fef4-a2d1-41f2-97a7-8b47f269a345 AI generated

2f74fef4-a2d1-41f2-97a7-8b47f269a345 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2f74fef4-a2d1-41f2-97a7-8b47f269a345
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja Sigita VainauskienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-271-365/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36637-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, išteisintajam A.

Legislator headnote

AI generated

2f74fef4-a2d1-41f2-97a7-8b47f269a345 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo A. M. buvo iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo A. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ bei paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 mėn. laikotarpiui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja Sigita VainauskienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-271-365/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36637-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6.5.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, išteisintajam A.

M., jo gynėjai advokatei Lilijai SemaÅ¡ko, nukentėjusiajai A. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios A. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl 4 412,91 Eur turtinės žalos pritesimo ir civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 15 289,77 Eur turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 30 d., apie 10.44 val., Vilniuje vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Mokslininkų gatve nuo SantariÅ¡kių žiedinės sankryžos pusės link sankryžos su Geležinio Vilko gatve. Artėdamas prie Å¡viesoforais reguliuojamos sankryžos su Geležinio Vilko gatve Mokslininkų g. 3-ia eismo juosta, iÅ¡ kurios eismas sankryžoje leidžiamas tik į kairę pusę, buvo neatidus ir neatsargus, nepaisydamas Å¡viesoforo signalo, kai nebuvo įsijungęs Å¡viesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, signalas, nesustojo prieÅ¡ „STOP“ linijÄ , įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir, atlikdamas kairio posÅ«kio manevrÄ Ä¯ Geležinio Vilko gatvę, nedavė kelio lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Golf, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Ž., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotos automobilio Audi A6 keleivės R. S. ir A. S., kurioms dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio VW Golf vairuotoja A. Ž., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 73.6, 75 ir 157 punktų reikalavimus.

Å iais veiksmais A. M. buvo kaltinamas padaręs BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, proceso dalyvių pozicijas dėl pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nebuvo įrodyta, jog kaltinamasis A. M., nepaisydamas Å¡viesoforo signalo, kai nebuvo įsijungęs Å¡viesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, signalas, nesustojo prieÅ¡ „STOP“ linijÄ ir įvažiavo į sankryÅ¾Ä , todėl jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės požymių, todėl jis iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Teismas vertino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir nurodė, jog nors nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo dedamos maksimalios pastangos (atlikti trys tyrimai, ieÅ¡komi liudytojai, apklausiami specialistai, reikalaujama medžiaga) nustatyti visas objektyvias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mę nustatant eismo įvykio kaltininkÄ , tačiau nepaisant įdėtų pastangų tai objektyviai padaryti nepavyko. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme gauti duomenys tik leidžia manyti, kad A.

M. galimai įvažiavo į sankryÅ¾Ä esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Taip pat nurodė, kad prokuroro baigiamosiose kalbose pateikti paskaičiavimai kelia teismui pagrįstų abejonių (dėl jų tikslumo), kurios pagal baudžiamojo proceso taisykles aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. Ž. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnyje numatytais pagrindais, t.y. priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir nuteisti A.

M. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, bei patenkinti apeliantės civilinį ieÅ¡kinį. Skundas grindžiamas tuo, kad: 3.1. Nors A. M. viso proceso metu bandė įtikinti, kad važiavo per sankryÅ¾Ä ir suko į kairę degant papildomai žaliai rodyklei, tačiau ikiteisminio ir teisminio bylos tyrimo metu, pasitelkiant neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų parodymus, ekspertų, bei specialistų iÅ¡vadas galima teigti, jog bÅ«tent A. M. pažeidė KET reikalavimÄ , draudžiantį sankryžoje sukti į kairę, kai nedega papildoma Å¡viesoforo sekcija.

BÅ«tent A. M. nusikalstamas neatsargumas buvo vienintelė Å¡io eismo įvykio ir skaudžių pasekmių kilimo priežastis. 3.2. A. M., duodamas teismui savo parodymus pats asmeniÅ¡kai paaiÅ¡kino, jog vairuodamas savo automobilį ir bÅ«damas apie 10 m iki STOP linijos, pamatė užsidegusį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ su žalia rodykle į kairę. Kaltinamojo teisme duoti parodymai negali bÅ«ti įvardinti „prielaidomis“. 3.3. IÅ¡ 2019-11-27 teismo posėdžio metu apklausto specialisto I. K. parodymų buvo nustatyta, jog prieÅ¡ užsidegant žaliam Å¡viesoforo signalui, Å¡viesofore 3 sekundes dega raudona su geltona Å¡viesos.

Taip pat pagal I. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus konstatuotina, jog prasidėjus ciklui, t.y. užsidegus geltonam signalui prie jau degusios raudonos Å¡viesos, bet kurios indukcinės kilpos kirtimas jau nebepakeičia Å¡viesoforo ciklo programos, t.y. jeigu nebuvo pareikalavimo rodyklei į kairę, tai Å¡iuo kartu ji ir neužsidegs. 3.4. LTEC ekspertai nustatė, jog betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ A. M. vairuojamas automobilis važiavo 33 km/h greičiu, todėl Å¡is konstatuotas automobilio greitis lengvai paverčiamas nuvažiuojamu atstumu per sekundę - 33 000 m : 60 min : 60 s = 9,16 m/s. IÅ¡ to seka, jog per 3 sekundes A.

M. vairuojamas automobilis turėjo nuvažiuoti ne trumpesnį nei 27 m atstumÄ . IÅ¡ to neabejotinai seka, jog A. M. vairuojamas automobilis jokiu bÅ«du neturėjo galimybės aktyvuoti indukcinę kilpÄ , kuri yra 23 m iki STOP linijos, kadangi pats tuo metu, kai prasidėjo Å¡viesoforo persijungimas (t.y.) 3 sekundės iki žalios Å¡viesos Å¡viesofore, buvo 37 metrų atstumu iki STOP linijos, arba 14 metrų iki tolimosios indukcinės kilpos. 3.5. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus apeliantė mano, kad apylinkės teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių suabejojo prokuroro atliktais skaičiavimais, kadangi paprastus matematinius skaičiavimus gali atlikti bet kuris žmogus ir matematinių skaičiavimų atlikimui nėra reikalingos specialios žinios.

2. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo A. M. buvo iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo A. M. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ bei paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 mėn. laikotarpiui.

Tenkinti civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius: nukentėjusiosios A. Ž. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Prokuroras mano, kas pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus bei padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad: 4.1. Teismas vadovaudamasis LTEC ekspertų iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimais, kad jų iÅ¡vados pateiktos nenustačius, kuriam vairuotojui degė draudžiamas Å¡viesoforo signalas, neatsižvelgiant į sankryžos Å¡viesoforų signalus (lyg Å¡i sankryža nebÅ«tų reguliuojama Å¡viesoforų), padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Teismas prioritetÄ teikdamas teismo ekspertų iÅ¡vadai, kad ekspertinėmis priemonėmis negalima nustatyti, kuris iÅ¡ vairuotojų įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, nepagrįstai atmetė kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis juos vertindamas kaip prielaidas. 4.2.

Nors ekspertai teisme paaiÅ¡kino, kodėl negali atlikti tyrimo dėl sankryžos Å¡viesoforų signalų, nustatyti kurio iÅ¡ vairuotojų veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti, tačiau teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad jeigu ekspertai ekspertiniais tyrimais negali nustatyti eismo įvykio kilimo pagrindinę priežastį, to negalima padaryti ir kitais neekspertiniais bÅ«dais vertinant kitus bylos įrodymus ir aplinkybes. 4.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismÄ Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje reguliuoja Å¡viesoforai, kurių valdymo sistema reaguoja į kelio dangoje esančių daviklių („indukcinių kilpų“) signalus nuo pravažiuojančių transporto priemonių ir į pėsčiųjų eismÄ reguliuojančių mygtukų signalus, t.y. sankryžos eismo reguliavimo sistema fiksuoja visus kelio dangoje visomis kryptimis esančių daviklių bei pėsčiųjų eismui skirtų mygtukų signalus ir automatiÅ¡kai įjungia atitinkamas Å¡viesoforų spalvas bei nustato jų degimo trukmę konkrečiai situacijai. 4.4.

Kaltinamasis A. M. viso proceso metu neigė savo kaltę ir aiÅ¡kino, kad važiuodamas Mokslininkų gatve nuo SantariÅ¡kių žiedinės sankryžos į sankryÅ¾Ä su G.Vilko gatve įvažiavo, kai jo važiavimo kryptimi degė Å¡viesoforo papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę. Kadangi objektyvių ir neginčijamų duomenų apie žalios rodyklės įsijungimÄ ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, todėl Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingi ir vertintini kiti įrodymai, A.

M. ir ta pačia kryptimi prie sankryžos privažiavusio liudytojo Ž. V. parodymai: - A. M. duodamas parodymus teisme nurodė, kad jo važiavimo eismo juosta priekyje kiti automobiliai nevažiavo ir nekirto kelio dangoje esančių daviklių bei jų neaktyvavo dėl žalios rodyklės įjungimo, todėl yra pagrindas teigti ir tuo pačiu daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad daviklius dėl žalios rodyklės įjungimo galėjo aktyvuoti tik A. M. automobilis. Å i aplinkybė teismo yra neginčijamai nustatyta; - eismo reguliavimo specialisto, UAB „Maniga“ Techninės priežiÅ«ros skyriaus inžinieriaus I.

K. pateikta informacija ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu jo duotais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui važiuoti tiesiai ir į deÅ¡inę bei aktyvavus vienÄ iÅ¡ daviklių dėl žalios rodyklės įjungimo, Å¡viesoforų valdymo sistema žaliÄ rodyklę gali įjungti Å¡viesoforų signalų sekančio ciklo metu, t.y. žalia rodyklė įjungiama, jeigu valdymo sistemoje nėra pirmiau gautas kito daviklio žalios rodyklės įjungimui prieÅ¡taraujantis signalas; - liudytojas Ž.

V., bÅ«damas nesuinteresuotas bylos baigtimi, negalėjo patvirtinti, ar A. M. įvažiuojant į sankryÅ¾Ä degė žalia rodyklė sukti į kairę, tačiau parodė, kad jis pats į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo, kai jam užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas važiuoti tiesiai ir į deÅ¡inę, o A. M. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo ir eismo įvykis įvyko vėliau, t. y. kai Ž. V. automobilis pravažiavo daugiau kaip pusę sankryžos; - ekspertas V. M., įvertinęs Ž. V. nuvažiuotÄ atstumÄ ir automobilio judėjimo greitį, paskaičiavo laikÄ , per kurį Ž.

V. automobilis nuvažiavo nuo sustojimo vietos prieÅ¡ sankryÅ¾Ä (kai buvo sustojęs degant raudonam Å¡viesoforo signalui) iki vietos sankryžoje, kur buvo jo automobilis, kai įvyko eismo įvykis. Šį laikÄ ekspertas panaudojo paskaičiuodamas atstumÄ nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungė žalias Å¡viesoforo signalas. Ekspertas V. M. teismui pateikė iÅ¡vadÄ Nr. MV 2019-53, kad tuo momentu, kai Ž. V. užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, kaltinamojo A.

M. automobilis nuo „STOP“ linijos buvo tokiu atstumu, kai negalėjo kirsti „artimesnio“ nuo „STOP“ linijos esančio daviklio („indukcinės kilpos“) ir jo negalėjo aktyvuoti dėl žalios rodyklės įjungimo. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis A. M., kuris parodė, kad jo važiavimo kryptimi žalias Å¡viesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, įsijungė, kai jo važiuojantis automobilis buvo apie 10 m atstumu nuo „STOP“ linijos. 4.5.

Byloje nustatyta, kad „artimesnis“ kelio dangoje esantis daviklis buvo apie 1 metro atstumu nuo „STOP“ linijos. Nors ekspertas V. M. dėl savo iÅ¡vados teisme davė paaiÅ¡kinimus, kaip ir kokiu bÅ«du buvo nustatyti bei panaudoti iÅ¡vadoje pateikti duomenys, pagal kuriuos buvo atlikti ekspertiniai skaičiavimai ir suraÅ¡yta ekspertinė iÅ¡vada, tačiau teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , kaip neturinčiÄ Ä¯rodomosios vertės, nepagrįstai atmetė motyvuodamas, kad nesuprato eksperto skaičiavimų ir negalėjo įvertinti Å¡ių skaičiavimų teisingumo bei iÅ¡vados pagrįstumo.

Pasak prokuroro, eksperto V. M. išvada Nr. MV 2019-53, turi būti vertinama kartu su kitais bylos duomenimis kaip vienas iš nusikalstamos veikos įrodymų, atkreipdamas dėmesį, kad eksperto V. M. paskaičiuotas atstumas nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungė žalias šviesoforo signalas, iš esmės sutampa su kaltinamojo A. M. nurodytu atstumu. 4.6. Aptartais duomenimis 4.4. ir 4.5 punktuose nustatyta, kad A. M. automobilis iki žalio šviesoforo signalo Ž.

V. įsijungimo nekirto arčiau „STOP“ linijos kelio dangoje esančio daviklio ir jo neaktyvavo dėl žalios rodyklės įjungimo. Todėl, anot prokuroro, bÅ«tina nustatyti, ar iki naujo Å¡viesoforų signalų ciklo A. M. automobilis kirto toliau nuo „STOP“ linijos kelio dangoje esantį daviklį ir jį aktyvavo dėl žalios rodyklės įjungimo. Vienintelis bÅ«das, kai nėra kitų objektyvių ir neginčijamų bÅ«dų tai padaryti, yra nustatyti A. M. automobilio buvimo vietÄ tam tikru momentu (iki naujo Å¡viesoforų signalų ciklo), t. y. paskaičiuoti atstumÄ atliekant paprasčiausiÄ aritmetinį veiksmÄ pagal visiems žinomÄ formulę, kad „atstumas (S) yra lygus greitį (V) padauginus iÅ¡ laiko (T)“.

Vienintelė problema byloje yra ta, kad reikia gauti ir atliekant nurodytÄ aritmetinį veiksmÄ panaudoti atitinkamus greičio ir laiko duomenis. Prokuroras nurodo, kad: 4.6.1. Turi bÅ«ti panaudotas A. M. automobilio greitis Å¡iam artėjant prie sankryžos, t.y. Å¡iam artėjant prie „tolimojo“ (apie 23-25 m atstumu nuo „STOP“ linijos esančio) daviklio („indukcinės kilpos“), kai toks greitis teismo nuomone nėra objektyviai nustatytas. Teismas mano, kad, nesant objektyviai nustatyto greičio, atlikti minėto atstumo paskaičiavimai kelia abejones dėl savo tikslumo.

Tačiau, anot prokuroro, vertinant ne tik LTEC ekspertų iÅ¡vadas dėl A. M. automobilio greičio, bet ir kitus bylos duomenis, galima teigti, kad A. M. nurodytas 40-50 km/ h važiavimo greitis atitinka kitas bylos aplinkybes ir neprieÅ¡tarauja LTEC ekspertų iÅ¡vadoms, nes ekspertinio tyrimo metu nustatytas 33 km/h greitis yra tik A. M. automobilio greitis prieÅ¡ pat transporto priemonių susidÅ«rimÄ , o ne automobilio greitis artėjant link sankryžos. Todėl prokuroras mano, kad nors A. M. nurodytas jo važiavimo greitis nėra patvirtintas objektyviais duomenimis ar ekspertinių tyrimų rezultatais, tačiau A.

M. nurodytas jo važiavimo iki sankryžos 40-50 km/h greitis visiÅ¡kai pagrįstai gali bÅ«ti panaudotas paskaičiuojant pagal 4.7. punkte nurodytÄ formulę atstumÄ nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio buvimo vietos tam tikru momentu (iki naujo Å¡viesoforų signalų ciklo). 4.6.2. Skaičiuojant atstumÄ be automobilio greičio yra reikalinga tam tikra laiko reikÅ¡mė. Å iuo atveju gali bÅ«ti panaudota Å¡viesoforo signalų trukmė. Nurodoma, kad: - Specialisto I. K. pateikta informacija ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu jo duotais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad žalias ir raudonas Å¡viesoforo signalai eismo įvykio metu degė tam tikru intervalu (žalias Å¡viesoforo signalas Mokslininkų ir G.Vilko gatvių sankryžoje važiuojantiems nuo SantariÅ¡kių žiedinės sankryžos tiesiai ir į deÅ¡inę degė intervalu nuo 15 sekundžių iki 30 sekundžių, o papildoma sekcija su žalia rodykle sukti į kairę degė intervalu nuo 4 sekundžių iki 30 sekundžių).

Kadangi byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kiek laiko eismo įvykio metu degė žalias Å¡viesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle sukti į kairę, todėl aukščiau nurodyti specialisto pateikti duomenys negali bÅ«ti panaudoti skaičiuojant atstumÄ nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio buvimo vietos tam tikru momentu (iki naujo Å¡viesoforų signalų ciklo); - skaičiuojant atstumÄ yra galimybė panaudoti tikslų laikÄ , kai prieÅ¡ liudytojo Ž. V. automobiliui įsijungiant žaliam Å¡viesoforo signalui ir A.

M. automobiliui buvus apie 10 metrų atstumu nuo „STOP“ linijos degė geltonas Å¡viesoforo signalas. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad geltonas Å¡viesoforo signalas degė 3 sekundes; - turint konkretų laikÄ (3 sekundes) ir automobilio greitį (40-50 km/h) galima atlikti paprastÄ aritmetinį veiksmÄ , nereikalaujantį specialiųjų žinių ir paskaičiuoti, kokiu atstumu buvo kaltinamojo A. M. automobilis, kai jo važiavimo kryptimi įsijungė geltonas Å¡viesoforo signalas ir prasidėjo naujas Å¡viesoforų signalų ciklas: minimalus atstumas - 40 km/h (t. y. 11,11 m/s) x 3 sekundžių = 33,33 m; maksimalus atstumas - 50 km/h (t. y. 13,89 m/s) x 3 sekundžių = 41,67 m. - tačiau paskaičiuotas atstumas yra ne nuo „STOP“ linijos, o nuo tos vietos (apie 10 metrų nuo „STOP“ linijos), kur buvo A.

M. automobilis, kai liudytojui Ž. V. įsijungė žalias Å¡viesoforo signalas (ir tuo pačiu metu baigė degti geltonas Å¡viesoforo signalas). Todėl skaičiuojant A. M. automobilio buvimo vietÄ , kai įsijungė geltonas Å¡viesoforo signalas, prie aukščiau paskaičiuoto atstumo reikia pridėti A. M. automobilio buvimo vietÄ (apie 10 metrų), kai liudytojui Ž. V. įsijungė žalias Å¡viesoforo signalas. Galutinis paskaičiuotas atstumas nuo „STOP“ linijos iki tos vietos, kur buvo A. M. automobilis, kai įsijungė geltonas Å¡viesoforo signalas yra: minimalus atstumas (kai greitis 40 km/h) - 43,33 m (33,33 m + 10 m); maksimalus atstumas (kai greitis 50 km/h) - 51,67 m (41,67 m + 10 m). - Paskaičiuoti minimalus ir maksimalus atstumai (43,33 m - 51,67 m) yra apytiksliai, nes A.

M. nurodytas 10 metrų atstumas nėra tikslus, bet yra apytikslis. Tačiau Å¡ie atstumai akivaizdžiai patvirtina, jog įsijungiant geltonam Å¡viesoforo signalui A. M. automobilis nuo „STOP“ linijos buvo beveik 2 kartus toliau nei kelio dangoje (apie 23-25 m atstumu nuo „STOP“ linijos) esantis daviklis („indukcinė kilpa“) ir kurio nepervažiavęs jis neaktyvavo daviklio dėl žalios rodyklės įjungimo naujo Å¡viesoforų ciklo metu. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo nedegant Å¡viesoforo papildomai sekcijai su žalia rodykle sukti į kairę, t. y. kai eismas posÅ«kio į kairę manevrui buvo draudžiamas (neleidžiamas), ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra kaltinamas. 4.7.

Apibendrindamas skundo argumentus prokuroras mano, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamajam A. M. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d., yra visiškai įrodyta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-31 išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. M. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir jam paskirta bausmė, o civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai patenkinti.

Prokuroro vertinimu, jeigu pirmosios instancijos teismas suabejojo prokuroro argumentais, siekiant patikrinti prokuroro argumentų teisingumÄ ir pagrįstumÄ , teismas turėjo galimybę pasitelkti atitinkamÄ specialistÄ , kuris bÅ«tų atlikęs analogiÅ¡kus paskaičiavimus ir kurie teismo bÅ«tų pripažinti vienais iÅ¡ kaltės įrodymų.

3. Atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus civilinis atsakovas AB „ Lietuvos draudimas“ nurodo, jog atsakovas į bylÄ yra pateikęs atitinkamus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus tiek dėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio, tiek dėl VSDF bei TLK reikalavimų atlyginti žalÄ , todėl Å¡ioje byloje priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, sprendžiant civilinių ieÅ¡kinių reikalavimų patenkinimo klausimus, praÅ¡o atsižvelgti į 2018 m. vasario 6 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio, 2018 m. vasario 26 d. papildomus paaiÅ¡kinimus dėl VSDF ir TLK reikalavimų bei 2019 m. kovo 29 d. paaiÅ¡kinimus dėl civilinių ieÅ¡kinių. 5.1.

Dėl nukentėjusios civilinio ieÅ¡kinio AB „ Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Draudikas) nurodo, kad nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos vertina 10 000 Eur suma, todėl Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir Draudiko. Draudikas pareiÅ¡kia, kad galimas eismo įvykio kaltininkas yra kaltinamasis, kuris įvykio metu vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra B. M. ir kuri buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomojo draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas’.

Į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi tiek A. Ž., nagrinėjamoje byloje pateikusi civilinį ieškinį, tiek ir kiti per eismo įvykį nukentėję asmenys. Draudimo išmokos iki šios dienos nėra išmokėtos. Draudikas nurodo, kad negalės pilna apimtimi tenkinti nukentėjusiosios reikalavimo, pažymėdamas, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPDI) 11 str. 1 d. 3 punkte nurodoma, kad nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, draudimo išmoka dėl neturtinės žalos negali viršyti 5 000 eurų sumos.

Tai reiÅ¡kia, kad esant keliems nukentėjusiems asmenims, Å¡i maksimali draudimo iÅ¡moka yra dalinama, atsižvelgus į asmenų patirtų sužalojimų pobÅ«dį (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12.4 punktas). Å io eismo įvykio metu sveikatos sužalojimÄ patyrė trys asmenys: A. S., R. S., A. Ž. (civilinė ieÅ¡kovė). Visi trys asmenys kraipėsi į DraudikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. S. ir R. S. yra nustatyti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, civilinei ieÅ¡kovei A.

Ž. tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į tai, Draudikas priėmė sprendimÄ apskaičiuoti draudimo iÅ¡mokas (dėl neturtinės žalos atlyginimo) sekančiai: A. S. - 2 000 eurų, R. S. - 2 000 eurų, A. Ž. - 1 000 eurų. Tokiu bÅ«du Draudikas iÅ¡moka maksimaliÄ 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo draudimo iÅ¡mokÄ , jÄ paskirstydamas trims nukentėjusiems, atsižvelgus į patirtų sužalojimų pobÅ«dį. Todėl Draudikas praÅ¡o A. Ž. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ tenkinti tik 1 000 eurų dalyje, likusioje dalyje bendrovės atžvilgiu pateiktÄ reikalavimÄ atmesti. 5.2.

Dėl VSDF bei TLK civilinių ieÅ¡kinių reikalavimų Draudikas nurodo, kad A. M. pripažinus kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, Draudikas galėtų (sutiktų) pilna apimtimi atlyginti TLK ir VSDF reikalavimus. Tačiau praÅ¡o atsižvelgti, kad, kaip Draudikas ir nurodė 2019 m. kovo 29 d. paaiÅ¡kinimuose dėl civilinių ieÅ¡kinių, TLK informavo AB „Lietuvos draudimas“, kad mažina reikalavimÄ iki 15 201,68 eurų (vietoje pradinio 15 289,77 eurų reikalavimo). Atsižvelgus į tai, AB „Lietuvos draudimas“, jei kaitinamasis bÅ«tų pripažintas kaltu, sutiktų sumokėti bÅ«tent patikslintÄ TLK reikalavimÄ - 15 201,68 eurus.

4. IÅ¡teisintasis A. M. atsiliepimu į pateiktus apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . 6.1. IÅ¡teisintasis mano, jog apylinkės teismas nuodugniai iÅ¡tyrė V. M. 2016-11-25 iÅ¡vadÄ Nr. 2016-71 ir įvertino jÄ , pagrįstai konstatuodamas, jog Å¡i iÅ¡vada teismo neįtikino. Pasak iÅ¡teisintojo, eksperto V. M. 2019-08-30 iÅ¡vada MV 2019-53 negali bÅ«ti vertinama atskirai nuo pirminės. Be to, Å¡i iÅ¡vada:

a) grindžiama prielaidomis „jei - tai“, konkrečiai nepalaikant nei vieno varianto;

b) kaip ir pirminėje iÅ¡vadoje, joje neįvertinti duomenys apie tolimÄ indukcinę kilpÄ ;

c) eksperto skaičiavimai neduoda atsakymo į esminį bylos klausimÄ - kuris iÅ¡ vairuotojų kirto sankryÅ¾Ä degant draudžiamajam Å¡viesoforo signalui. Å i iÅ¡vada neįnešė į situacijÄ jokio konkretumo ir todėl teismas teisingai įvertino jÄ kaip grįstÄ prielaidomis. 6.2. Nors apeliantas kaip reikÅ¡mingÄ aplinkybę abiejose V. M. iÅ¡vadose pateiktiems paskaičiavimams nurodo liudytojo Ž. V. parodymus, tačiau iÅ¡teisintojo vertinimu liudytojo Ž. V. parodymai vertingi tuo, kad jie konkrečiai liudija prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A.

Ž., į kÄ gynyba norėtų atkreipti dėmesį dar kartÄ . Jeigu palaikyti kaltinimo pozicijÄ , kad A. M. judėjimo kryptimi nedegė papildoma sekcija, tai tokiu atveju Ž. V. ir A. Ž. raudona Å¡viesa turėjo degti iÅ¡ abiejų pusių vienu metu. AnalogiÅ¡kai, žalias Å¡viesoforo signalas jiems abiem turėjo užsidegti vienu metu. Byloje nustatyta, kad liudytojui pajudėjus iÅ¡ vietos ir pravažiavus vos pusę sankryžos, A. Ž. greitis jau buvo 70 km/val. Nesuprantama, kodėl prokuroras užmerkė akis į Å¡iÄ aplinkybę dar ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaudamasis nepatikimais skaičiavimais grindžiamÄ privataus eksperto iÅ¡vada, pavertė A.

Ž. iÅ¡ įtariamosios nukentėjusiÄ jÄ . Tai pastebėjo ir LTEC ekspertas V. Å . 2019-07-03 posėdžio metu nurodydamas: „nesuprantu, kokiu pagrindu buvo sprendimas padaryti vienÄ vairuotojÄ kaltininku, kita - ne. Turėjo bÅ«ti įrodyta, kad vairuotojas važiavo draudžiamajam Å¡viesoforo signalui.“ 6.3. IÅ¡teisintasis, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su prokuroro atliktais aritmetiniais paskaičiavimais, pažymi, kad tokie skaičiavimai yra netikslÅ«s, Å¡aliÅ¡ki ir nepatikimi, prokuroras paėmė ne objektyviai nustatytus, bet paties pasirinktus ir tik jam palankius duomenis, todėl naudoti tokius duomenis skaičiavimuose reiÅ¡kia naudoti prielaidÄ . 6.4.

IÅ¡teisintasis pažymi, kad abejonių kelia skaičiavimuose naudojamas 10 m atstumas iki STOP linijos. Prokuroras aiÅ¡kina, kad bÅ«tent tokiu atstumu buvo A. M. automobilis nuo STOP linijos, kai įsijungė žalias Å¡viesoforo signalas su papildoma sekcija ir kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pats A. M.. IÅ¡teisintasis pabrėžia, kad: pirma, prokuroras neteisingai perteikia A. M. parodymus. Teigdamas, kad matė degantį žaliÄ signalÄ dar neprivažiavęs prie sankryžos, A. M. apibrėžė ne žalio signalo įsijungimo momentÄ , kaip aiÅ¡kina apeliantas, bet momentÄ , kai vairuotojas tiesiog pažiÅ«rėjo į Å¡viesoforÄ .

Antra, nesuprantama, kodėl apeliantas ima skaičių 10 už patikimÄ , kai A. M., 2019-07-03 teismo posėdžio metu atsakydamas į prokuroro klausimÄ dėl atstumo, pasakė „tiksliai negaliu pasakyti“. O ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad matė degantį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ su papildoma sekcija kairėje pusėje saugumo salelėje apie 10 metrų atstumu ne iki STOP linijos, bet iki Å¡viesoforo. Pagal 2019-12-12 eismo įvykio vietos planÄ nuo STOP linijos iki Å¡viesoforo yra dar 6 metrų atstumas, o tai reiÅ¡kia dar didesnę paklaidÄ .

Beje, Apeliantas ir pats pripažįsta, kad A. M. nurodytas 10 metrų atstumas nėra tikslus, bet yra apytikslis. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apie tikslius paskaičiavimus net negali būti kalbos. 6.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje dažnai vartojamas terminas „tikėtina“, kad visuose šioje byloje atliktuose tyrimuose pateiktos išvados (dėl greičių ir ne tik) taip pat yra tikėtinos. Siekdamas maksimalaus aiškumo, teismas 2019-11-27 teismo posėdžio metu uždavė šviesoforų specialistui I.

K. klausimÄ dėl galimybės pasukti į kairę automobiliui nesustojant, į kÄ buvo pateiktas atsakymas, jog yra tokia galimybė pravažiuoti nesustojant (pastaba - kas iÅ¡ esmės atitinka A. M. parodymus), tik reikia pataikyti į momentÄ . Specialistas patvirtino, kad eksperimento bÅ«du to padaryti nepavyks, nes nėra iÅ¡saugotas įvykio metu taikytas Å¡viesoforo darbo režimas. 6.6. Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, iÅ¡teisintasis mano, kad nuosprendyje teisingai konstatuota, jog nagrinėjant bylÄ buvo dedamos maksimalios pastangos nustatyti visas objektyvias aplinkybes, tačiau to padaryti nepavyko.

Pirmosios instancijos teismas viso proceso metu nuosekliai aiÅ¡kinosi aplinkybes ir nepriekaiÅ¡tingai atliko savo pareigÄ . Byla buvo iÅ¡nagrinėta ne formaliai, bet kruopščiai tiriant ir vertinant kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir jų visumÄ . Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauta nemažai duomenų, leidžiančių taikyti in dubio pro reo principÄ , kuris yra nekaltumo prezumpcijos principo turinio esminis elementas. Teismo iÅ¡vada, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, yra teisingas ir atitinka teismų praktikoje suformuotÄ taisyklę.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji bei jos atstovas prašė tenkinti apeliacinius skundus. Išteisintasis ir jo gynėjai prašė prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados.

6. Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

8. Prokuroras ir nukentėjusioji apeliaciniais skundais nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl A. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Apeliantai mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus bei padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, kad byloje nebuvo įrodyta, jog A. M., nepaisydamas Å¡viesoforo signalo, kai nebuvo įsijungęs Å¡viesoforo papildomos sekcijos su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, signalas, nesustojo prieÅ¡ „STOP“ linijÄ ir įvažiavo į sankryÅ¾Ä , todėl jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės požymių.

Jų skundai grindžiami tuo, kad: 10.1.A. M., duodamas teismui savo parodymus pats asmeniÅ¡kai paaiÅ¡kino, jog vairuodamas savo automobilį ir bÅ«damas apie 10 m iki STOP linijos, pamatė užsidegusį žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ su žalia rodykle į kairę; į sankryÅ¾Ä su G.Vilko gatve įvažiavo, kai jo važiavimo kryptimi degė Å¡viesoforo papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę; jo važiavimo eismo juosta priekyje kiti automobiliai nevažiavo ir nekirto kelio dangoje esančių daviklių bei jų neaktyvavo dėl žalios rodyklės įjungimo.

IÅ¡ 2019-11-27 teismo posėdžio metu apklausto specialisto I. K. parodymų buvo nustatyta, jog prieÅ¡ užsidegant žaliam Å¡viesoforo signalui, Å¡viesofore 3 sekundes dega raudona su geltona Å¡viesos, t.y. užsidegus geltonam signalui prie jau degusios raudonos Å¡viesos, bet kurios indukcinės kilpos kirtimas jau nebepakeičia Å¡viesoforo ciklo programos, t.y. jeigu nebuvo pareikalavimo rodyklei į kairę, tai Å¡iuo kartu ji ir neužsidegs. LTEC ekspertai nustatė, jog betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ A.

M. vairuojamas automobilis važiavo 33 km/h greičiu, todėl Å¡is konstatuotas automobilio greitis lengvai paverčiamas nuvažiuojamu atstumu per sekundę - 33 000 m : 60 min : 60 s = 9,16 m/s. IÅ¡ to seka, jog per 3 sekundes A. M. vairuojamas automobilis turėjo nuvažiuoti ne trumpesnį nei 27 m atstumÄ . IÅ¡ to neabejotinai seka, jog A. M. vairuojamas automobilis jokiu bÅ«du neturėjo galimybės aktyvuoti indukcinę kilpÄ , kuri yra 23 m iki STOP linijos, kadangi pats tuo metu, kai prasidėjo Å¡viesoforo persijungimas (t.y.) 3 sekundės iki žalios Å¡viesos Å¡viesofore, buvo 37 metrų atstumu iki STOP linijos, arba 14 metrų iki tolimosios indukcinės kilpos.

Apeliantai mano, kad apylinkės teismas dėl neaiÅ¡kių priežasčių suabejojo prokuroro atliktais skaičiavimais, kadangi paprastus matematinius skaičiavimus gali atlikti bet kuris žmogus ir matematinių skaičiavimų atlikimui nėra reikalingos specialios žinios. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Teismas, prioritetÄ teikdamas teismo ekspertų iÅ¡vadai, kad ekspertinėmis priemonėmis negalima nustatyti, kuris iÅ¡ vairuotojų įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, nepagrįstai atmetė kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis juos vertindamas kaip prielaidas. 10.2.Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismÄ Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje reguliuoja Å¡viesoforai, kurių valdymo sistema reaguoja į kelio dangoje esančių daviklių („indukcinių kilpų“) signalus nuo pravažiuojančių transporto priemonių ir į pėsčiųjų eismÄ reguliuojančių mygtukų signalus, t.y. sankryžos eismo reguliavimo sistema fiksuoja visus kelio dangoje visomis kryptimis esančių daviklių bei pėsčiųjų eismui skirtų mygtukų signalus ir automatiÅ¡kai įjungia atitinkamas Å¡viesoforų spalvas bei nustato jų degimo trukmę konkrečiai situacijai. 10.3.Apeliantai akcentuoja ta pačia kryptimi kaip ir kaltinamasis prie sankryžos privažiavusio liudytojo Ž.

V. parodymus, kuris nurodė, kad negali patvirtinti, ar A. M., įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , degė žalia rodyklė sukti į kairę, tačiau parodė, kad jis pats į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo, kai jam užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas leidžiantis važiuoti tiesiai ir į deÅ¡inę, o A. M. į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo ir eismo įvykis įvyko vėliau, t. y. kai Ž. V. automobilis pravažiavo daugiau kaip pusę sankryžos. Remdamasis Å¡iais parodymais, ekspertas V. M., įvertino Ž.

V. nuvažiuotÄ atstumÄ ir automobilio judėjimo greitį, paskaičiavo laikÄ , per kurį Ž. V. automobilis nuvažiavo nuo sustojimo vietos prieÅ¡ sankryÅ¾Ä (kai buvo sustojęs degant raudonam Å¡viesoforo signalui) iki vietos sankryžoje, kur buvo jo automobilis, kai įvyko eismo įvykis. Šį laikÄ ekspertas panaudojo paskaičiuodamas atstumÄ nuo „STOP“ linijos iki A. M. automobilio tuo momentu, kai vairuotojui Ž. V. įsijungė žalias Å¡viesoforo signalas. Ekspertas V. M. teismui pateikė iÅ¡vadÄ Nr. MV 2019-53, kad tuo momentu, kai Ž.

V. užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, kaltinamojo A. M. automobilis nuo „STOP“ linijos buvo tokiu atstumu, kai negalėjo kirsti „artimesnio“ nuo „STOP“ linijos esančio daviklio („indukcinės kilpos“) ir jo negalėjo aktyvuoti dėl žalios rodyklės įjungimo. Å iÄ aplinkybę neva patvirtino ir pats kaltinamasis A. M., kuris parodė, kad jo važiavimo kryptimi žalias Å¡viesoforo signalas ir papildoma sekcija su žalia rodykle, leidžiančia sankryžoje sukti į kairę, įsijungė, kai jo važiuojantis automobilis buvo apie 10 m atstumu nuo „STOP“ linijos.

Remdamiesi eksperto M. ir prokuroro paskaičiavimais apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo nedegant Å¡viesoforo papildomai sekcijai su žalia rodykle sukti į kairę, t. y. kai eismas posÅ«kio į kairę manevrui buvo draudžiamas (neleidžiamas), ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio yra kaltinamas.

9. Ikiteisminio tyrimo metu autoįvykio mechanizmÄ vertino Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai ir pareikė savo iÅ¡vadÄ : negalima nustatyti, kuris iÅ¡ vairuotojų įvažiavo į sankryÅ¾Ä , degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui . (t. 3, b.l. 125-132).

10. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantai ir ekspertas V. M. savo pozicijas grindė aplinkybėmis, kurias „sankryžos“ specialistas I. K. nurodė pirminių apklausų metu (t.3, b. l. 44-45).: sankryžos kelio dangoje sumontuotas daviklis (indukcinė kilpa), kurį aktyvuoja važiuojantis automobilis, po ko ir įsijungia kairio posÅ«kio manevrÄ leidžianti atlikti Å¡viesoforo sekcija - rodyklė. Transporto priemonėms, važiuojančioms iÅ¡ Mokslininkų g. pusės (M. judėjimo trajektorija) ir transporto priemonėms, važiuojančioms iÅ¡ A.Telyčėno g., Å¡viesoforo sekcijos, leidžiančios judėjimÄ tiesiai, užsidega tuo pačiu metu.

Todėl buvo daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiosioms, važiavusioms iÅ¡ Telyčėno g. ir liudytojui V. vienu metu užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, o M. įvažiavo į sankryÅ¾Ä darydamas kairį posÅ«kio manevrÄ ir užkirsdamas keliÄ nukentėjusiosioms, degant draudžiančiam judėjimÄ Ä¯ kairę Å¡viesoforo signalui. Eismo dalyvių nurodytas judėjimo greitis ir laikas leido apeliantams atlikti paskaičiavimus ir daryti iÅ¡vadas, kad A. M. negalėjo atlikti kairio posÅ«kio manevro nesustodamas prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , kad įvažiavo į sankryÅ¾Ä nesulaukęs, kol jam, po daviklio aktyvavimo užsidegs Å¡viesoforo kairio posÅ«kio manevrÄ leidžianti atlikti sekcija.

11. Teisminio nagrinėjimo metu specialistas I. K. nurodė, kad su kairio posÅ«kio sekcijos aktyvavimu susijęs ne vienas, o du kelio dangoje įmontuoti davikliai; neneigė, kad galimi tokie atvejai, kai kairio posÅ«kio manevrÄ atlikti leidžianti sekcija užsidega anksčiau nei Å¡viesoforo sekcijos, leidžiančius judėjimÄ tiesiai ir į deÅ¡inę, t.y. kairio posÅ«kio rodyklė gali užsidegti atskirai ir anksčiau nei kitos Å¡viesoforo sekcijos (t 4, b. l. 60-61). Todėl tikėtinas atvejis, kai A.

M. leidžianti atlikti kairio posÅ«kio manevrÄ Å¡viesoforo sekcija užsidegė anksčiau nei sekcijos, leidžiančios judėjimÄ tiesiai, todėl paneigti kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad jis atliko nesustodamas kairio posÅ«kio manevrÄ degant Å¡viesoforo signalui „rodyklei“, leidžiančiam daryti kairį posÅ«kį, nėra galimybės. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė dar vienÄ aplinkybę: Å¡ios sankryžos darbo režimas dėl valdiklio techninių galimybių neiÅ¡saugotas, nes sistema nepajungta į Eismo valdymo centrÄ .

Todėl specialistas negalėjo atsakyti, koks buvo šviesoforo darbo režimas 2015–06–30 d., t.y. autoįvykio metu. Atitinkamai, visos išvados dėl šviesoforo sekcijų įsijungimo – išsijungimo laiko autoįvykio metu yra grindžiamos nepatikrinamomis prielaidomis.

12. Ä®vertinusi visas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos, A. M. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu UAB“Impulsana“ ekspertas V. M. pateiklė sÄ skaitÄ 121 euro sumai, praÅ¡ydamas jÄ apmokėti iÅ¡ teismo sÄ skaitos kaip už eksperto iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teismo posėdį. Pirmos instancijos teismo metu ekspertas reiÅ¡kė analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ (t.3, b.l.66-67) ir praÅ¡ymas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia eksperto dėmesį, kad ekspertas įtrauktas į procesÄ ne teismo iniciatyva, o suinteresuoto asmens, kuris užsakė ekspertizę, iniciatyva, o teismas kvietė jau dalyvaujanti procese ekspertÄ paaiÅ¡kinti savo iÅ¡vadas.

Pretenzijas dėl patirtų iÅ¡laidų ekspertas galėtų reikÅ¡ti ekspertizę užsakiusiam asmeniui, o ne teismui. Todėl praÅ¡ymas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1d. 1 p., n u t a r i a : Nukentėjusiosios A. Ž. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro Sigito Jankausko apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė Paulius Veršekys