2019-03-20 Nr. AB-6870-3-61-3-00060-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-215-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00060-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.2.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ „Regitra“, A. Ū. dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI, mokesčių administratorius) 2016 m. gruodžio 5 d. nurodymą Nr. (23.31-08)467-261693 (toliau – ir Nurodymas, skundžiamas sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VMI 2016 m. gruodžio 5 d. Nurodymu Nr. (23.31-08)467-261693 nurodė nurašyti 2760,34 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos. Pareiškėjui pasidomėjus, kokiu pagrindu jam buvo įregistruota mokestinė nepriemoka, VMI jam persiuntė 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašymą Nr. 8760974, kuriuo valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir VĮ „Regitra“) Šiaulių filialo prašoma įregistruoti transporto priemonę Volvo S60, identifikavimo Nr. YV1FS5250B2033918. Šis juridinis faktas ir lėmė nepriemokos atsiradimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad minėtame 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašyme Nr. 8760974 yra ne jo parašas, o jis automobilio Volvo S60 neįsigijo, 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašymo VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui neteikė. Todėl Nurodymas naikintinas kaip neteisėtas.

4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas vertino, kad mokesčių administratorius, gavęs VĮ „Regitra“ duomenis apie įsigytą transporto priemonę, privalėjo apskaičiuoti privalomai mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumą. Mokesčių administratorius, priimdamas VĮ „Regitra“ dokumentus, neprivalėjo tikrinti jų teisingumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktais duomenimis, privalo kreiptis į VĮ „Regitra“. Nėra juridinio pagrindo teigti, kad VĮ „Regitra“ pateikti duomenys yra neteisingi.

6. Atsakovas teigė, kad mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punkte. Nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas tinkamai įgalioto asmens.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

8. VĮ „Regitra“ nurodė, kad pareiškėjo A. P. vardu užpildytas 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašymas Nr. 8760974 „Dėl transporto priemonės registracijos“ su prie jo pridėtais transporto priemonės registracijai reikalingais dokumentais atitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių keliamus reikalavimus, todėl VĮ „Regitra“ neturėjo pagrindo atsisakyti įregistruoti transporto priemonę Volvo S60 A. P. vardu.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ū. atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

10. A. Ū. nurodė, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje dėl automobilio Volvo S60 jis kreipėsi į asmenį, prisistačiusį A. P.. Kadangi pardavėjo siūlomas automobilis jam tiko, nutarė jį pirkti. Pardavėjas iš pradžių automobilį siūlė pirkti su užsienio dokumentais. Su tokiu pasiūlymu jis nesutiko. 2012 m. rugpjūčio 8 d. pardavėjas įregistravo VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale automobilį savo vardu, gavo valstybinius numerius. Tą pačią dieną su pardavėju jis sudarė automobilio Volvo S60 pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią minėtą automobilį įgijo už 44 000 Lt. Pardavėjas 2012 m. rugpjūčio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė kaip A. P.. Pardavėjui pinigus jis padavė po to, kai automobilis buvo užregistruotas jo vardu. Pardavėjas VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale prisistatė kaip A. P., įmonės specialistams rodė asmens dokumentą. Tuo metu niekam nekilo abejonių dėl pardavėjo tapatybės.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl mokesčių administratoriaus 2016 m. gruodžio 5 d. Nurodymo, kuriuo nurodyta nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius gavo iš VĮ „Regitra“ duomenis, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 8 d. yra įregistravo savo vardu naują automobilį Volvo S60, kurį pagal pirkimo-pardavimo sutartį tą pačią dieną pardavė A. Ū.. Registruodamas automobilį Volvo S60, VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 8760974, automobilį Volvo S60, įsigijimą patvirtinantį dokumentą (sąskaitą faktūrą Nr. 11.70.700526), draudimo liudijimą Nr. AIB1365860, asmens tapatybės kortelę Nr. 11298219. Prašyme parašu patvirtino, kad transporto priemonė priklauso nuosavybės teise. Įregistravus automobilį pareiškėjui buvo išduotas automobilio registracijos liudijimas Nr. D840849 ir išduoti valstybinio numerio ženklai Nr. (duomenys neskelbtini) Mokesčių administratorius, gavęs šiuos dokumentus (2012-08-08 prašymą Nr. 8760974, 2012-06-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 11.70.700526) 2016 m. spalio 13 d. suformavo pareiškėjui pranešimą Nr.(17.16-40) RES-210363, kuriame informavo, kad už įsigytą automobilį „Volvo S60“ (automobilio vertė 13 000 Eur) buvo apskaičiuota 2 730 Eur mokėtina PVM suma.

14. Teismas nurodė, kad ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVMĮ), Mokesčių administravimo įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas.

15. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir LVAT praktiką, nurodė, jog mokestinę nepriemoką mokesčių administratorius priverstinai išieškoti, vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gali tik po to, kai mokesčių administratorius geruoju nesumoka nurodytos sumos. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesumokėjo deklaruotų mokesčių pagal 2016 m. spalio 13 d. pranešimą (b. 1. 36-37), todėl mokesčių administratorius turėjo teisę priimti nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčių mokėtojo sąskaitų bei padarė tai, turėdamas teisinį pagrindą bei laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

16. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus pozicija, kad VMI privalėjo apskaičiuoti privalomai mokėtiną PVM sumą, nurodęs, kad mokesčių administratorius, gavęs VĮ „Regitra“ oficialius dokumentus dėl pareiškėjo įsigytos naujos transporto priemonės iš kitos Europos Sąjungos valstybės ir registruotos jo vardu, neprivalėjo tikrinti jų teisingumo ir pagrįstumo. Teismas atsižvelgė, kad mokesčių administratorius rėmėsi oficialiais ir nepaneigtais VĮ „Regitra“ užfiksuotais duomenimis, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog 2012 m. rugpjūčio 8 d. automobilis Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas pareiškėjo vardu (b. 1. 89-97), jie buvo galiojantys, nebuvo pateikta pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti kitokias išvadas, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu. Teismas vertino, kad pareiškėjas įtikinamai nepagrindė, jog nurodytu pagrindu atsakovas nepagrįstai priėmė skundžiamą aktą, nes prašyme Nr. 8760974 įregistruoti naują transporto priemonę, bendrajame prašyme Nr. 8761193, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, pareiškėjo parašų braižas atitinka jo parašų braižą, esančius pase Nr. Nr. 24128870 ir tapatybės kortelėje Nr. 11298219 (b. 1. 90, 94, 96, 121, 123). Be to, 2012 m. rugpjūčio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties rašysena atitinka pareiškėjo rašyseną teisme (b. 1. 96,126), pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad asmens dokumentų (paso, identifikavimo kortelės) praradęs nebuvo, policijos įstaigose informacijos apie pareiškėjo kreipimąsi į policijos įstaigas dėl pasinaudojimo jo asmens duomenimis registruojant, įsigyjant, valdant, naudojantis automobiliu Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Šias aplinkybes Policijos departamentas patvirtino raštu (b. 1. 87). Teismas pažymėjo, kad jis netiria skundžiamo akto, konkrečiai vertindamas mokestinės prievolės kilmę, pareiškėjui šiuo teismo sprendimu neužkertama galimybė galimai jo pažeistas teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas taip pat padarė išvadą, kad mokesčių administratorius neviršijo teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribų.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą skirti rašysenos ekspertizę dėl parašo klastojimo, pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, kurių pagrindu teismas gali spręsti dėl naujo automobilio Volvo S60 įregistravimo pareiškėjo vardu teisėtumo ir autentiškumo (VĮ „Regitra“ oficialūs duomenys), todėl pareiškėjo abejones ir spėjimus dėl prašymo skirti rašysenos ekspertizę atmetė.

18. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta MAĮ 33 straipsnio 8 punkte, todėl VMI viršininkas turėjo teisę priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą, kuris atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas tinkamai įgalioto asmens.

III. 19. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nurodymą Nr. (23.31-08) 467-261693 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo A. P. sąskaitos (sąskaitų), bendra suma 2760,34 Eur, skirti rašysenos ekspertizę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą procesą, esminius proceso principus – rungimosi principą, nes neleido pareiškėjui įrodyti reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias jo pateiktą skundą; sprendė klausimus, reikalaujančius specialių mokslo žinių, tokių žinių neturėdamas, taip pažeidė ABTĮ 61 straipsnio 1 dalį, 80 straipsnio 1 dalį; nepagrįstai bei neteisėtai neišsprendė klausimo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo prieš baigiamąsias kalbas, dėl ko byla buvo išnagrinėta neteisingai.

21. Pareiškėjas paaiškina, kad jis, prisiekęs teismo posėdyje, pakartojo skunde nurodytas aplinkybes, be to, paaiškino, jog net neturi vairavimo teisių, 2012 metais nebuvo išvykęs į užsienį, 2012 m. vasarą buvo tik pradėjęs dirbti Lietuvoje, tokių piniginių lėšų, kurios nurodytos mokėtos įsigyjant minėtą automobilį užsienio valstybėje, neturėjo bei negalėjo turėti. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo prašė paskirti rašysenos ekspertizę, jog galėtų įrodyti, kad pareiškėjas minėto automobilio neįsigijo ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. Prašymo Nr. 8760974 VĮ „Regitra“ Šiaulių filialas neteikė bei nepasirašė. Šiuo atveju buvo būtina papildomai atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėjas neturi teisių vairuoti, jo amžius tada, kada automobilis buvo įsigytas už solidžią sumą, buvo vos 21 metai, jis ką tik buvo pradėjęs dirbti ir tokių lėšų, kaip pats nurodė, neturėjo ir negalėjo turėti.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad nors ekspertizės paskyrimas byloje sąlygotų ilgesnį jos nagrinėjimą, šiuo aspektu pažymėtina, jog proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo. Ta aplinkybė, jog procesas tam tikroje byloje gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo riboti teismo pareigos byloje atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

23. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje paėmė pareiškėjo rašysenos pavyzdžius, klausimo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo neišsprendė iki baigiamųjų kalbų ir proceso šalys teismo sprendimą dėl to, jog teismas neskiria rašysenos ekspertizės, sužinojo tik teismui priėmus 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą. Tai neatitinka ABTĮ 81 straipsnio nuostatų, kas taip pat itin apribojo pareiškėjo teises į tinkamą procesą.

24. Pareiškėjas teigia, kad paaiškėjus, jog jis nepasirašė 2012 m. rugpjūčio 8 d. Prašyme Nr. 8760974, automobilio Volvo S60 neįsigijo, 2012 m. rugpjūčio 8 d. Prašymo Nr. 8760974 VĮ „Regitra“ Šiaulių filialas neteikė, taptų aišku, jog ginčijamas Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo A. P. sąskaitos (sąskaitų), bendra suma 2760,34 Eur, yra nepagrįstas bei neteisėtas.

25. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas, šioje byloje vertindamas VMI veiksmų teisėtumą, visiškai pagrįstai konstatavo, jog VMI, turėdama VĮ „Regitra“ pateiktus dokumentus, visiškai pagrįstai priskaitė mokėtiną į biudžetą PVM ir pateikė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo A. P. sąskaitos (sąskaitų).

27. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo prievolės VMI yra suformuotos 2016 m. spalio 13 d. pranešimo Nr. (17.16-40) RES-210363 pagrindu. Pranešime pareiškėjas informuojamas, kad pranešime nurodyta 2 730 Eur suma turi būti sumokėta per 5 darbo dienas, o nesutikdamas su pranešime apie iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytos transporto priemonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą nurodyta pridėtinės vertės mokesčio suma, jis turi teisę per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo jį raštu apskųsti centriniam mokesčių administratoriui. Pareiškėjas pranešimą perskaitė 2016 m. lapkričio 11 d., tačiau per pranešime nurodytą 20 dienų terminą mokesčių administratoriui nepateikė skundo dėl priskaitytos mokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumos, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas nepirko pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinto naujo automobilio.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

29. VĮ „Regitra“ nurodo, kad VĮ „Regitra“ nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o yra tik valstybės įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdanti motorinių transporto priemonių registravimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pateiktų dokumentų pagrindu.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ū. atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

31. A. Ū. teigia, kad jis bylos baigtimi nėra suinteresuotas, papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių AVPK pagal A. P. skundą tiria baudžiamąją bylą dėl dokumentų klastojimo, kurioje yra skirta ekspertizė su tikslu nustatyti, ar A. P. pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VMI 2016 m. gruodžio 5 d. nurodymo Nr. (23.31-08)467-261693, kuriuo VMI nusprendė nurodė iš pareiškėjo sąskaitos nurašyti 2760,34 Eur mokestinę nepriemoką.

33. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo atsakovo sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės grindžia tuo, kad jis nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju, nes jis 2012 m. iš kitos ES šalies neįsigijo naujo automobilio Volvo S60 (identifikavimo Nr. YV1FS5250B2033918).

34. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas bei kiti teisės aktai susiję su jo įgyvendinimu.

35. Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu <...> mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime“.

36. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai yra įtvirtinti Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę mokesčių administratoriui duoti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).

37. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 81 ir 89 straipsnių nuostatas, mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo nustatytu terminu. Jam to nepadarius, mokesčių administratorius priima sprendimą, kuriuo mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuoja ir nurodo sumokėti mokestį ir (arba) su juo susijusios sumas bei išsiunčia raginimą geruoju sumokėti naujai apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas.

38. Šių teisės normų kontekste pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 105; 105 straipsniai yra skirti reglamentuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sąlygas ir tvarką, todėl šios teisės normos pačios nenustato mokesčio mokėtojui subjektinių teisių ir pareigų mokestinių nepriemokų srityje. Šios teisės normos yra taikomos tik po to, kai kompetentingos institucijos priima atitinkamus sprendimus, ir kai jie įsiteisėja, dėl mokestinių nepriemokų atsiradimo ir savalaikio nesumokėjimo (MAĮ 81; 89 str.).

39. Toks šių teisės normų pobūdis reiškia, kad jomis yra tik įgyvendinami įsiteisėję kompetentingų institucijų sprendimai dėl nesumokėtų mokesčių. Todėl asmuo, manydamas, kad jam yra nepagrįstai ir/ar neteisingai apskaičiuoti į biudžetą mokėtini mokesčiai, jis turi ginčyti tuos mokesčių administratoriaus sprendimus, kuriais šie mokesčiai jam ir buvo apskaičiuoti.

40. Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius, remdamasis iš VĮ „Regitra“ gautais duomenimis, 2016 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui už 2012 m. įsigytą naują automobilį „Volvo S60“ apskaičiavo 2 730,00 EUR PVM. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2016 m. spalio 13 d. pranešimu Nr.(17.16-40) RES-210363.

41. Byloje duomenų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka būtų apskundęs šį sprendimą bei nuginčijęs jam apskaičiuotus mokesčius, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Minėto sprendimo pareiškėjas neginčija ir šios byloje bei neprašo atnaujinti termino jam apskųsti (ABTĮ 30 str.).

42. Visa tai lemia, kad nėra teisinių prielaidų bei sąlygų teismine tvarka revizuoti bei pripažinti nepagrįstu, o tuo pačiu ir panaikinti mokesčių administratoriaus 2016 m. spalio 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui už 2012 m. įsigytą naują automobilį „Volvo S60“ yra apskaičiuoti 2 730,00 EUR PVM. Dėl tų pačių priežasčių, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir prašymai skirti rašysenos ekspertizes ir pan., kuriais yra siekiama nuginčyti jam priskaičiuotus mokesčius, yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko jie negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku bei vertinami.

43. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas gali ir kitomis teisinėmis priemonėmis (ABTĮ; CPK; BPK tvarka) paneigti duomenis apie aptariamo automobilio įsigijimą 2012 m. ir pan.. Savo ruožtu tokių duomenų paneigimas būtų vada, peržiūrėti tiek mokesčių administratoriaus, tiek teismų priimtus sprendimus (ABTĮ 156-165 str.).

44. Minėta, kad mokesčių administratoriaus sprendimai mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo klausimais gali būti priimami po to, kai buvo priimti sprendimai dėl mokestinės nepriemokos apskaičiavimo. Byloje ginčijamas VMI 2016 m. gruodžio 5 d. nurodymas yra priimtas 2016 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu. Tai patvirtina mokesčių administratoriaus veiksmų atitikimą Mokesčių administravimo įstatymo 105; 105 straipsnių reikalavimams. Byloje kitų aplinkybių, kurios duotų pagrindą ginčijamą VMI 2016 m. gruodžio 5 d. nurodymą pripažinti neteisėtu nenustatyta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

45. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas