2f707a43-7d75-4d30-a592-5ec0e4e0fddf · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-27-493/2021 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio KiÅ¡kio ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. M. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 11 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. lapkričio 17 d.).

2. Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 61-99 nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam M. M. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad, nors nuteistasis M. M. daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodoma, kad atsisakydamas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ pirmosios instancijos teismas subjektyviai aptarė asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimybę integruotis laisvėje ir neteisingai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas. Skundo autoriaus teigimu, ankstesni teistumai ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas jau buvo įvertinti jam skiriant bausmę.

Skundžiamojoje nutartyje be jokių argumentų nurodyta, kad asmuo ir ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad ankstesni teistumai nereiÅ¡kia kėsinimosi nusikalsti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra atlikęs didžiÄ jÄ dalį jam paskirtos bausmės, pataisos įstaigoje buvo skatintas 20 kartų, dirba, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, jam buvo suteikta teisė parvykti į namus, lygtinio paleidimo atveju jis turės darbÄ , taip galės prisidėti prie Å¡eimos gerovės. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas taikyti M.

M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, iÅ¡dėstė neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančius faktus, tačiau nepateikė jokios Å¡ių faktų analizės. Anot skundo autoriaus, toks teismo sprendimas pažeidžia procesiniam sprendimui taikomus aiÅ¡kumo reikalavimus. 4.2. Skunde taip pat akcentuojama, kad Komisijoje nuteistasis anksčiau buvo svarstomas keturis kartus, tačiau buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo, įpareigojant jį vykdyti Komisijos rekomendacijas. Sėkmingai įvykdžius Komisijos rekomendacijas, nuteistajam buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ , o tai, pasak skundo autoriaus, leidžia manyti, kad M.

M. gali tęsti bausmės atlikimÄ lengvesnėmis sÄ lygomis. M. M. taip pat pažymi, kad jam skirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu nėra galiojančios, jos buvo gautos bausmės atlikimo pradžioje, kuomet jam buvo sunku adaptuotis. Be to, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (26 balai). Å i pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 51 balo (2014 m.). Tačiau teismas be jokio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu.

Skunde nuteistasis teigia, kad jis supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultÅ«ros. 4.3. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo. M. M. nurodo, kad bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Pats bausmės paskyrimo faktas ir dalinis jos atlikimas padarė tinkamÄ poveikį, nuteistasis nusprendė daugiau nenusikalsti, o jo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje tik dar kartÄ Ä¯rodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas.

Galiausiai, ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ taip pat numato, kad pirmenybė pataisos procese turi bÅ«ti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių aplinkybių patvirtinančių bÅ«tinumÄ bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu nuteistasis įrodė, kad bausmės paskirtį jau yra realizavęs. Tuo labiau, kad ir pats pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių kriterijų neatitinka M.

M.. 4.4. Skunde apeliantas pažymi, kad Lietuvos teismų praktika taip pat akcentuoja, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skunde cituojama teismų praktika, kurioje teismai, taikydami nuteistiesiems lygtinį paleidimÄ , nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ar ankstesni teistumai nėra besÄ lyginis pagrindas netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo.

M. M. pažymi, kad teismo precedentai yra privalomi. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

2. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi M. M., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

3. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų bÅ«tų galima siekti taikant lygtinį paleidimÄ .

4. Bylos duomenimis, M. M. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje M. M. turės darbÄ bei nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas 21 kartÄ , jam suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos ar palydos už įstaigos ribų. Å ios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

5. M. M. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 26 balais. Po paskutiniojo vertinimo, atlikto 2020 m. gegužės 4 d., ji sumažėjo 5 balais. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , privalo bÅ«ti ne tik formaliai įvertinamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytis, bet ir atsižvelgiama į šį pokytį lėmusias aplinkybes, įvertinant nuteistojo indėlį į jų pasikeitimÄ .

Bylos duomenimis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytį analizuojamu atveju lėmė M. M. pasikeitimai srityje „Gyvenimo stilius ir draugai“, kuomet asmuo pakeitė savo požiÅ«rį į veiklÄ , skatinančiÄ nusikalstamumÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados, pats nuteistasis teigia, kad nusikaltimo padarymo metu buvo įtakojamas ir spaudžiamas bendrininkų, nusikalstamas veikas įvykdė organizuotoje grupėje. Nors nuteistasis teigia, kad yra visiÅ¡kai nutraukęs ryÅ¡ius su kitais žmonėmis iÅ¡ kriminalinio pasaulio, tačiau Å¡ioje srityje nustatyti iÅ¡ iÅ¡liekantys dinaminiai rizikos balai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo galimybėmis savo tikslų laisvėje toliau siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

6. Ä®vertintina ir tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje ne visuomet buvo pavyzdingas. Jis devynis kartus baustas drausmine tvarka už įvairius vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Nors skunde teigiama, kad Å¡ios drausminė nuobaudos Å¡iuo metu yra negaliojančios, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuosekliÄ ir vien tik teigiamÄ M. M. elgesio korekcijÄ , kuri bÅ«tina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje nuteistasis atlieka ne pirmÄ kartÄ . Nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymÄ asmuo atlieka jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia M. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Å iuo atveju, kai vis dar iÅ¡skiriami net keli M. M. elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė ir smurtinio elgesio istorija, tai, kad asmuo yra socialiniai atsiskyręs arba apsiriboja tik pavirÅ¡utiniÅ¡kais santykiai su kitais, kurie socialinės reabilitacijos specialistų buvo iÅ¡skirti įvertinant ir nuteistojo praeityje buvusius teistumus, teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui, vis tik nėra pagrindo.

Dėl kitų skundo argumentų teismas pažymi, kad šiuo atveju nenustatyti Rekomendacijų pažeidimai. Taipogi nelaikytina, kad nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo teismų praktikos, kadangi kiekvienas asmuo, kuris siekia lygtinio paleidimo yra vertinamas individualiai.

7. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ M. M. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų.

Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad M. M. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis