2f6faa57-612b-4589-8bfe-7fafdbcc8f87 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-773-674/2020 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53240-2019-9) Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.25.4.2.1; 2.10.11. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. birželio 2 d. Raseiniai Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei, dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui, K. K. gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui, ekspertui S. S., nukentėjusiajai B. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam 2 grupės neįgalumÄ , neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje. Teismas nustatė: K. K. 2019-12-16 apie 17:50 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,11 prom.), (duomenys neskelbtini), važiuodamas žvyruota kelio danga, vairuodamas neregistruotÄ ir civilinės atsakomybės draudimu neapdraustÄ savadarbę transporto priemonę ir tempdamas prisikabinęs savadarbę priekabÄ , prikrautÄ malkų, keleivio vietoje, kuri nebuvo pritaikyta keleiviams vežti, vežė B.

K., kuri buvo neblaivi (1,95 prom.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti), 14 p., (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų), 189 p., (Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukcijÄ keleiviams skirtose vietose), keleivei nuslydus nuo sėdynės ir iÅ¡kritus iÅ¡ savadarbės transporto priemonės, jai per deÅ¡inę kojÄ pervažiavo priekabos ratais, padarydamas nukentėjusiajai deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžimus, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė B.

K. sveikatÄ . K. K. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad maždaug prieÅ¡ mėnesį laiko "A. R." laikraÅ¡tyje rado skelbimÄ , kad parduodamas traktorius su priekaba, už 150 eurų. Važiavo su draugu Ryčiu, pavardės nežino, kuris gyvena Paupio k., apžiÅ«rėti tÄ traktorių, jam tiko ir jį nusipirko. Žino, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ kokio kaimo pirko nežino, to asmens irgi nepažįsta ir jo vardo pavardės nežino. Jie pirkimo pardavimo sutarties nepildė ir jam nedavė jokių traktoriaus dokumentų.

Dokumentų neturėjo, nes traktorius ir priekaba buvo savadarbiai. Traktoriaus pavadinimo nežino, koks variklis nežino. Traktorius ir priekaba yra neregistruoti, techniÅ¡kai netvarkingi ir nedrausti. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, nes nėra iÅ¡silaikęs. Traktorių pirko, nes jis buvo reikalingas namuose darbams arba kÄ nors parvežti, nuvežti, jis neplanavo jo registruoti. 2019-12-16 apie 17.30 val., jam bÅ«nant namuose su mama B. iÅ¡gėrė alaus vienÄ pÅ«slę, 7,5 stiprumo. Namų kieme stovėjo jo nusipirktas traktorius, jis į priekabÄ buvo primetęs sukapotų malkų, nes planavo malkas vežti tetai R.

L., kuri gyvena tame pačiame kaime. Ji buvo prašiusi, kad atvežtų. Išgėrus alų jis sugalvojo malkas nuvežti tetai R.. Mama pasakė, kad važiuos kartu, padės iškrauti malkas. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o mama atsisėdo šalia. Saugos diržų nėra, todėl nebuvo prisisegę. Šviesos nebuvo įjungtos, nes traktoriuje tokių nėra. Važiavo pasišviesdamas su prožektoriumi, nes jau buvo tamsu. Kodėl sugalvojo važiuoti tamsiu paros metu nežino, rimtos priežasties nebuvo.

IÅ¡ namų iÅ¡važiavus važiavo žvyrkeliu, bÅ«tų reikėję iÅ¡važiuoti ir į asfaltuotÄ keliÄ . Kokiu greičiu važiavo nežino, važiavo pirma pavara, nes greičiau jis (traktorius) nevažiuoja. Nuo namų nuvažiavus apie kilometrÄ , jo mama nuslydo nuo sėdynės ir nukrito po traktoriaus priekabos ratais. Jis tai iÅ¡kart pamatė ir sustabdė traktorių, kai traktorius sustojo jis užgesino variklį ir iÅ¡lipęs ėjo žiÅ«rėti kur mama. Mama gulėjo ant žemės, ji nebuvo prispausta, tačiau jai per kojas pervažiavo priekabos ratas.

Ji gulėjo Å¡alia rato. Mama buvo sÄ moninga, sakė, kad nevaldo kojos ir prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Jis su savimi neturėjo telefono, o mama sakė neturint sÄ skaitoje, todėl jis nubėgo pas artimiausiÄ kaimynÄ , nes dar buvo nuvažiavęs netoli nuo namų. Kaimyno paprašė, kad paskambintų į greitÄ jÄ . Tada nubėgęs namo pasiėmė dviratį ir važiavo iki pagrindinio kelio, laukė greitosios, kad parodyti vietÄ kur yra mama B.. Atvažiavusiam greitosios medicinos automobiliui jis parodė kur važiuoti.

MamÄ B. iÅ¡vežė į ligoninę. Atvykę pareigÅ«nai jį pristatė į komisariatÄ , jam nustatė girtumÄ virÅ¡ 1 promilės, kiek tiksliai nepamena. Ä®teikė jam Å¡aukimÄ . Jis buvo nuvažiavęs į ligoninę aplankyti mamÄ , jos atsiprašė. Tai buvo pirmas kartas, kai jis vairavo neblaivus. Supranta, kad blogai pasielgė vairuodamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Dėl savo elgesio gailisi. (b. l. 90-93,105-107) K. K. kaltę pavojingos visuomenei veikos padarymu patvirtina Å¡ie įrodymai:

Nukentėjusioji B. K. parodė, kad K. K. jos sÅ«nus, su juo santykiai geri, sutinka duoti parodymus. 2019-12-16 vakare, nežino kiek buvo valandų, kartu su sÅ«numi važiavo savadarbiu traktoriumi ir tempė arklinį vežimÄ su malkom, kurias vežė tetai. SÅ«nus vairavo traktorių, ji sėdėjo Å¡alia, saugos diržai traktoriuje neįrengti, jų nė vienas nesegėjo. Nežino ar traktorius buvo techniÅ¡kai tvarkingas, Å¡viesos nedegė, nes jos neįrengtos. SÅ«nus važiavo labai negreit, net nežino, kokiu greičiu, nes spidometro nebuvo.

PrieÅ¡ sėdant už vairo sÅ«nus ir ji buvo iÅ¡gėrę alaus, gal po keletÄ butelių. Važiuojant G. gatve, neasfaltuotu keliu, traktorius užvažiavo ant duobės, sumėtė ir ji nuo sėdynės nučiuožė ant kelio. SÅ«nus nespėjo sustabdyti traktoriaus ir tempiamo vežimo ratas jai pervažiavo deÅ¡inę kojÄ . Daugiau jokių sužalojimų niekur nebuvo. SÅ«nus iÅ¡ karto iÅ¡kvietė medikus, ji buvo pristatyta į Raseinių ligoninę, kur keturias savaites truko jos kojos gydymas, lūžo deÅ¡inės kojos du kaulai.

Å iuo metu jaučiasi gerai. SÅ«nus dėl eismo įvykyje jai padarytų sužalojimų atsiprašė ir jam jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos reikÅ¡ti nepageidauja ir jo nereikÅ¡. Norėtų, kad traktoriukas su priekaba ir malkomis bÅ«tų grÄ Å¾inti. Ekspertas S. S. paaiÅ¡kino, kad Kauno teismo psichiatrijos skyriuje buvo atlikta K. K. ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Jie turėjo medicininius dokumentus, žinojo jo anamnezę. Nuo 2000 m. jis buvo Raseinių psichikos sveikatos centro žinioje.

Diagnozuotas įgimtas intelekto sutrikimas vidutiniame laipsnyje. Taip pat atliktas psichologinis tyrimas kas atitiko vidutinio protinio atsilikimo. Taip pat jie atliko ir pakartotinį psichologinį tyrimÄ kas atitiko vidutinį protinį atsilikimÄ , yra 48 balai. Patvirtinama, kad jam yra įgimtas vidutinis intelekto sutrikimas. Jis nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali ir Å¡iuo metu. PraÅ¡o taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, reikalingas stebėjimas, kad esant reikalui bÅ«tų paskirtas ir gydymas.

Tai kaip drausminanti priemonė. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta savadarbė transporto priemonė, prie kurios prikabinta priekaba be valstybinių numerių, kurioje sukrautos malkos. (b. l. 12-20) Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK0033, sertifikato Nr. 1085947, 2019-12-16 18.14 val., K. K. nustatytas 1,25 prom., girtumas, 18.48 val., nustatytas 1,11 prom., girtumas. (b. l.

30) Daiktų apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėta savadarbė transporto priemonė prie kurios prikabinta priekaba be valstybinių numerių, kurioje sukrautos malkos. (b. l. 34-43) Pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), 2019 m., gruodžio 16 d., vakare kritulių nebuvo. (b. l.

49) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G33/2020(10) nurodoma, kad B. K. nustatyti dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir įvykio aplinkybėse nurodomos priekabos ratas ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l.

56) Kauno teritorinei ligonių kasai dėl B. K. gydymo iÅ¡laidų padaryta 1271,39 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta. (b. l. 61-70) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d., numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi bÅ«ti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , iÅ¡klausyta eksperto iÅ¡vada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimÄ ;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia. VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro įskaitoje K. K. įrašytas dėl funkcinio CNS susirgimo (F71.0). (b. l. 117) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-5/2020 konstatuota, kad K. K. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (b. l. 121) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-148/2020 konstatuota, kad pavojingos visuomenei veikos padarymo metu K.

K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0). Pavojingos visuomenei veikos padarymo metu K. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu K. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0). Pagal savo psichinę sveikatos būklę K. K. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. K. K. negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo įstaigose, jis negali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje.

K. K. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones - ambulatorinį stebėjimÄ , ir esant reikalui gydymÄ psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ vietÄ (Raseinių psichikos sveikatos centre). (b. l. 130-132) Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

K. K. kaltę pripažino visiÅ¡kai, pripažino, kad nusipirko savadarbį traktorių su priekabÄ . Nurodytu laiku su mama iÅ¡gėrė alaus ir vakare, tamsiu paros metu važiavo keliu su savadarbe transporto priemone prisikabinęs savadarbę priekabÄ . Kartu važiavo ir jo mama, kuri bevažiuojant nuslydo nuo kėdės, nes nebuvo prisisegusi, o prisisegti nebuvo su kuo. Nukritus, jai deÅ¡inę kojÄ pervažiavo priekabos ratas dėl ko buvo nesunkiai sutrukdyta B. K. sveikata. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios B.

K. parodymus, eksperto parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 93TPK-5/2020, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. 83TPK-148/2020, sprendžia, kad Å¡iais įrodymais įrodyta, kad K. K. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,11 prom.), važiuodamas žvyruota kelio danga, vairuodamas neregistruotÄ ir civilinės atsakomybės draudimu neapdraustÄ savadarbę transporto priemonę ir tempdamas prisikabinęs savadarbę priekabÄ , prikrautÄ malkų, keleivio vietoje, kuri nebuvo pritaikyta keleiviams vežti, vežė B.

K., kuri buvo neblaivi (1,95 prom.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 189 p., reikalavimus, keleivei nuslydus nuo sėdynės ir iÅ¡kritus iÅ¡ savadarbės transporto priemonės, jai per deÅ¡inę kojÄ pervažiavo priekabos ratais, padarydamas nukentėjusiajai deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžimus, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė B. K. sveikatÄ . Teismas konstatuoja, kad K. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.

Tačiau nustatyta, kad jis baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepakaltinamas (BPK 403 str. 1 d. 1 p.) Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iÅ¡ jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustÄ veikÄ dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali bÅ«ti tik sÄ moningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais Å¡is klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-148/2020 nustatyta, kad pavojingos visuomenei veikos padarymo metu K. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Pavojingos visuomenei veikos padarymo metu ir šiuo metu K. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0). Pagal savo psichinę sveikatos būklę K. K. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. K. K. negali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje.

K. K. reikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones - ambulatorinį stebėjimÄ , ir esant reikalui gydymÄ psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ vietÄ . Ekspertas teismo posėdyje patvirtino savo iÅ¡vadas, pateiktas ekspertizės akte. Teismas laiko įrodyta, kad K. K. nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Teismas, atsižvelgdamas į specialisto iÅ¡vadÄ , teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-148/2020 iÅ¡vadÄ , teismo posėdžio metu duotÄ eksperto paaiÅ¡kinimÄ matyti, K. K. reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobÅ«dį, ekspertų iÅ¡vadÄ , siekiant užtikrinti, kad K. K. bÅ«tų nuolat stebimas, jam bÅ«tų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė ir iÅ¡nyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiÅ«ros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartÄ per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vadÄ apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar panaikinimo bÅ«tinumÄ (BPK 405 str. 2 d.).

Baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 1 d.) arba kitais baigtiniame sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytais atvejais (BK 67 str. 2 d.), tarp kurių nėra nurodytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, kuriame sprendžiama dėl asmens, BK uždraustos veikos darymo metu buvusio nepakaltinamumo bÅ«senos (LAT nutartys Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, K. K. už BK 281 straipsnio 2 dalyje uždraustos veikos padarymÄ negali bÅ«ti skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kauno teritorinei ligonių kasai dėl B.

K. gydymo iÅ¡laidų padaryta 1271,39 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta. (b. l. 61-70) Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ atlygintina tik ta žala, kuriÄ padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kuriÄ padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iÅ¡ subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas ir toks asmuo nėra kaltinamasis.

Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ . Å iuo atveju K. K. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo iÅ¡spręsti civilinius ieÅ¡kinius, tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieÅ¡kinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas.

Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. K. nusikalstamas veikas padarė nepakaltinamumo bÅ«senoje, jis negali atsakyti ir už jo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Teismui nutarus asmens atžvilgiu taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, civilinio ieÅ¡kinio klausimas jo atžvilgiu nesprendžiamas ir civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas. Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę šį klausimÄ kelti civilinio proceso tvarka. Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 440 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, n u t a r i a :

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepakaltinamumo bÅ«senoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ ir esant reikalui gydymÄ psichikos sveikatos centre pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ ,- Raseinių psichikos sveikatos centre. K. K. iki nutarties įsiteisėjimo palikti galioti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Savadarbę transporto priemonę (variklio Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurios prikabinta savadarbė priekaba su malkomis, saugomÄ UAB ,,Tomadas“ saugojimo aikÅ¡telėje, grÄ Å¾inti K. K. motinai B. K.. Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismÄ . Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymÄ , Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.

Teisėja Aurelija Petkevičienė