2f6e9995-58dc-4fdb-8060-e4baac1b9e79 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Almantas Padvelskis                                           Civilinė byla Nr. e2A-468-538/2015Teisėja Inga Sakalauskaitė                                            (Proceso Nr. 2-24-3-00443-2014-9)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               44.5.2.4; 73.2.6.1; 121.18.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.       Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei S. A., tretiesiems asmenims J.

P., UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 3448,20 Lt žalos atlyginimÄ , nuo priteistos sumos 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2011-05-26 su J. P. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.30000213142, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2011-09-17 eismo įvykio metu susidÅ«rė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012-02-27 Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimÄ kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas J. P., kuris bÅ«damas neblaivus vairavo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl atsakovei buvo iÅ¡mokėta 3488,20 Lt už jos automobilio apgadinimÄ . J. P. 2013-12-08, atsakydamas į jų pretenzijÄ , nurodė, kad jis pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimÄ Nr. A2.6-862-659/2012 bei Klaipėdos apygardos teismo nutartį yra pripažintas nekaltas dėl eismo įvykio.

Pagal esamus teismo sprendimus administracinėje byloje nebėra vieno iÅ¡ pagrindų J. P. civilinei atsakomybei kilti, todėl mano, kad atsakovė yra nepagrįstai gavusi draudimo iÅ¡mokÄ ir privalo grÄ Å¾inti, tačiau atsakovė draudimo iÅ¡mokÄ atsisako grÄ Å¾inti.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Ä®pareigojo Klaipėdos rajono apylinkės teismo finansininkę grÄ Å¾inti atsakovei S. A. 200,00Lt (57,92 Eur) užstatÄ , sumokėtÄ Ä¯ Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ .

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , įmonės kodas 302677744, 1500,00 Lt (434,43 EUR) atsakovei S. A. turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , įmonės kodas 302677744, 1000,00 Lt (289,62 Lt) J. P. jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti sumokėtÄ 3448,20 Lt draudimo iÅ¡mokÄ atsirado ne iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo, bet iÅ¡ draudimo teisinių santykių, ginčo esmė nagrinėjamoje byloje orientuota į LR TPVCAPDÄ® 17 str. 1d. 1p. nurodytÄ draudimo teisinių santykių aspektÄ â€“ draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo momentu tiek paties ieÅ¡kovo, tiek kitų Å¡iame draudimo teisinio santykio pagrindu atsiradusio ginčo sprendime dalyvavusių asmenų veiksmais ir sprendimais nustačius ginčo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagrindus ir sÄ lygas, atsakovei buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 2012-03-06, taigi ginčo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo momentui ieÅ¡kovui nekilo abejonių dėl Å¡ios iÅ¡mokos mokėjimo pagrindų ir sÄ lygų.

IeÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovė be pagrindo yra įgijusi turtÄ . Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovė jokiais savo veiksmais neįtakojo ieÅ¡kovo sprendimo iÅ¡mokėti jai eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas pats nieko neverčiamas priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti tokiÄ iÅ¡mokÄ ir vadovavosi 2012-02-17 Klaipėdos apskrities VPK KPB nutarimu, kuriuo buvo nutraukta byla dėl eismo įvykio atsakovės atžvilgiu, tai yra nesulaukęs, kol bus įrodyta trečiojo asmens kaltė dėl eismo įvykio, nors iÅ¡mokant atsakovei draudimo iÅ¡mokÄ , byla teisme jau buvo nagrinėjama.

Be to, ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už eismo įvykį, nes jo atžvilgiu byla buvo nutraukta nuobaudos skyrimo terminui pasibaigus, neįrodo, kad jis nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, nes jo kaltės klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, nes Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas nutartį, nepasisakė dėl Klaipėdos apskrities VPK KPB apeliacinio skundo motyvų ir nesprendė, ar J. P. kaltas dėl eismo įvykio. IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia tik tuo, kad nutraukus administracinę bylÄ J.

P. atžvilgiu, iÅ¡nyko pagrindas, kuriuo remiantis atsakovei buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, todėl atsakovė jÄ privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Nagrinėjant bylÄ kaip liudytojas buvo apklaustas I. R., tačiau teismas įvertinęs administracinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, administracinėje byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , kad nesutampa atsakovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai ir liudytojo I. R. parodymai, padarė iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis vien liudytojo I. R. parodymais, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl eismo įvykio kalta atsakovė, nes Å¡io liudytojo parodymus vertino ir specialistas, atlikdamas autotechninę ekspertizę, tačiau, kas konkrečiai buvo atsakingas už eismo įvykį, pagal jam pateiktus duomenis, negalėjo nustatyti.

Teismas vertindamas administracinėje byloje esančius įrodymus, administracinėje byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei liudytojo I. R. parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kad dėl eismo įvykio kalta atsakovė, prieÅ¡ingai, civilinėje byloje yra nutarimas, patvirtinantis, kad ji dėl eismo įvykio nėra kalta, o Å¡is nutarimas nėra panaikintas.

Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent dėl atsakovės kaltės įvyko eismo įvykis, o iÅ¡ administracinės bylos ir civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nenustatyta, kad dėl eismo įvykio kalta yra atsakovė, teismas neturi pagrindo vadovautis prielaidomis.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad neatsiradus J. P. civilinei atsakomybei dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio, nėra pagrindo atsakovei reikalauti atlyginti dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio patirtÄ Å¾alÄ TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi atsakovei žala jau buvo atlyginta, ieÅ¡kovui atsirado teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo. Apeliantas nėra atsakovės civilinės atsakomybės draudikas ir atsakovės atsakomybės dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio įrodinėti neprivalo, nes atsakovės atsakomybė niekaip negali įtakoti apelianto reikalavimo grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ .

Nesant civilinėje byloje įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. yra atsakingas dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio, teismas atmesti ieÅ¡kinio neturėjo pagrindo. Teismas nenustatė, nekonstatavo ir nepripažino, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas J. P. ir jam atsirado civilinė atsakomybė. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti sumokėtÄ 3448,20 Lt draudimo iÅ¡mokÄ atsirado ne iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo, o iÅ¡ draudimo teisinių santykių.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o apeliacinė skundÄ atmesti. Nurodo, kad administracinę bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas J. P. kaltės nenustatinėjo, kad ieÅ¡kovo nurodomi sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylÄ . BÅ«tent J. P. Kelių eismo taisyklių bei bendrojo pobÅ«džio pareigų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimai sÄ lygojo atsakovei padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir neįrodyta.

Pažymi, kad atsakovė važiavo tiesiai, o J. P. suko į kairę ir privalėjo duoti keliÄ atsakovei. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo J. P. sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kurioje teigiama, kad teismas turėjo konstatuoti, kas atsakingas dėl kilusio autoįvykio ir tik po to spręsti, ar atsakovė draudimo iÅ¡mokÄ gavo neteisėtai. Ar yra pagrindas taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas, trečiasis asmuo palieka spręsti teismui. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Civilinės ir prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylų duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, tai yra (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo trečiasis asmuo J. P., ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovė. 2012-05-21 J. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-1448815-12, kuriame nurodyta, kad J. P., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio atsakovės S. A. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam prieÅ¡inga kryptimi tiesiai ir su juo susidÅ«rė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei nežymiai sutrikdyta S. A. sveikata, t. y. J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 161 p. reikalavimus ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini). 3d. (adm. t. p. b. Nr.A2.6-862-659/2012, b. l. 4-7). S. A. 2011-10-19 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-1176700-11, kuriame nurodyta, kad ji, vairuodama transporto priemonę, Å¡viesoforo reguliuojamoje sankryžoje įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui ir susidÅ«rė su sankryžoje į kairę sukančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu neblaivaus J. P., ir eismo įvykio metu nežymiai nukentėjo pati ir apgadinti abu automobiliai, tai yra ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 169 p. reikalavimus ir pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (adm. t. p. b. Nr. A2.6-862-659/2012, b. l. 39). Trečiojo asmens automobilis , (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo apdraustas ieškovo bendrovėje (b. l. 40). 2012-02-17 Klaipėdos AVPK KPB nutarimu Nr. 07-11-6429077 atsakovės atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 10, adm. t. p. b.

Nr. A2.6-862-659/2012, b. l. 40). Atliekant tyrimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, buvo nutarta byloje paskirti autotechninę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012-02-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-463(11) nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu, taip pat iÅ¡vadoje nurodyta, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui ir kitiems eismo dalyviams (adm. t. p. b.

Nr. A2.6-862-659/2012 b. l. 74-80). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-20 nutarimu Nr. A2.6-862-659/2012 konstatavo, kad įvertinus liudytojų parodymus, I. R. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11K-463 (11), nepavyko nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, tačiau alkotesterio parodymais bei ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-73 nustatyta, jog J. P. automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, todėl pažeidimas, numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., buvo perkvalifikuotas į LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir J.

P. paskirta administracinė nuobauda už šį pažeidimÄ (b. l. 11-13, adm. t. p. b. Nr.A2.6-862-659/2012, b. l. 114-116). MinėtÄ nutarimÄ skundė ne tik J. P., bet ir Klaipėdos apskrities VPK ir 2012-06-14 Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)106/2012 priėmė nutartį, kuria nutarė Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundÄ atmesti, o J. P. skundÄ tenkinti ir nutraukti bylÄ , nes nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimas buvo priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b. l. 14-16, adm. t. p. b.

Nr. A2.6-862-659/2012, b. l. 126-128). Priimdamas Å¡iÄ nutartį, kuria administracinė byla J. P. atžvilgiu buvo nutraukta, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad nutraukiant bylÄ Å¡iuo pagrindu, J. P. kaltė Å¡iame procese nebegali bÅ«ti nustatinėjama, todėl teismas nevertina Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Draudimo iÅ¡moka atsakovei dėl eismo įvykio patirtos žalos ieÅ¡kovo priimtu sprendimu buvo iÅ¡mokėta 2012-03-06 (b. l. 29).

IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ atsakovei, su pretenzija kreipėsi į J. P., reikalaudamas atlyginti 3488,20 Lt žalÄ (b. l.

30) ir 2013-12-05 gavo atsakymÄ iÅ¡ J. P., kad jis neketina atlyginti žalos, nes pagal priimtus Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimus jis nėra kaltas dėl eismo įvykio (b. l. 17). IeÅ¡kovas 2013-12-09 su pretenzija dėl 3488,20Lt draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo kreipėsi į atsakovę ir, vadovaudamasis LR CK 6.237str. 1d., reikalavo grÄ Å¾inti iki 2014-01-15 be pagrindo įgytÄ draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 37). Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo pretenzija ir iÅ¡siuntė atsakymÄ (b. l. 32-33).

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas be pagrindo atsakovei iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ .Apeliantas teigia, kad panaikinus J. P. civilinę atsakomybę dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio, iÅ¡nyko ir pagrindas atsakovei reikalauti atlyginti dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio patirtÄ Å¾alÄ TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi iÅ¡ esmės Å¡ioje civilinėje byloje aktualus ir turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas kaltės dėl autoįvykio , (duomenys neskelbtini) klausimas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galiÄ patvirtinančias nuostatas (byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011). Taigi esant tokiai kasacinio teismo praktikai, akivaizdu, kad 2012-02-17 Klaipėdos apskrities VPK nutarimas, kuriuo atsakovė buvo pripažinta nekalta dėl eismo įvykio, neturi prejudicinės galios, todėl nustatinėjant kas kaltas dėl autoįvykio (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo juo vadovautis.Kaip minėta, byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-20 nutarimu Nr. A2.6-862-659/2012 konstatavo, kad įvertinus liudytojų parodymus, I. R. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11K-463 (11), nepavyko nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, tačiau alkotesterio parodymais bei ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-73 nustatyta, jog J.

P. automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, todėl pažeidimas, numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., buvo perkvalifikuotas į LR (duomenys neskelbtini) str. 1d. ir J. P. paskirta adminstracinė nuobauda už šį pažeidimÄ (b. l. 11-13, adm. t. p. b. Nr.A2.6-862-659/2012, b. l. 114-116). MinėtÄ nutarimÄ skundė ne tik J. P., bet ir Klaipėdos apskrities VPK ir 2012-06-14 Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)106/2012 priėmė nutartį, kuria nutarė Klaipėdos apskrities VPK apeliacinį skundÄ atmesti, o J.

P. skundÄ tenkinti ir nutraukti bylÄ , nes nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimas buvo priimtas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b. l. 14-16, adm. t. p. b. Nr. A2.6-862-659/2012, b. l. 126-128). Priimdamas Å¡iÄ nutartį, kuria administracinė byla J. P. atžvilgiu buvo nutraukta, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad nutraukiant bylÄ Å¡iuo pagrindu, J. P. kaltė Å¡iame procese nebegali bÅ«ti nustatinėjama, todėl teismas nevertina Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ administracinės bylos medžiagos, dėl J. P. kaltės autoįvykio metu taip pat nepasisakyta, taigi apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju taip pat negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad dėl autoįvykio nėra J. P. kaltės. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje turi bÅ«ti nustatyta, kurio iÅ¡ eismo įvykio dalyvio – atsakovės ar trečiojo asmens veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis.Kaip matyti iÅ¡ paaiÅ¡kinimų administracinėje byloje, J.

P. nurodė, kad įvažiavo į sankryÅ¾Ä posÅ«kiui į (duomenys neskelbtini) ir užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui atrodė, kad posÅ«kį gali baigti, tačiau įvyko susidÅ«rimas su tiesiai važiuojančiu automobiliu, todėl mano, kad tiek jis, tiek tiesiai važiavusi vairuotoja nebuvo pakankamai atsargÅ«s (adm. b. l. 60). Liudytojas I. R. nurodė, kad jam artėjant prie (duomenys neskelbtini) reguliuojamos sankryžos užsidegė geltonas Å¡viesoforo signalas, o užsidegus raudonam Å¡viesoforo signalui jis pilnai sustojo antroje juostoje prie sankryžos, tuo metu pro jo automobilį trečia eismo juosta nestabdydamas tiesiai į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo (duomenys neskelbtini)automobilis, kuris susidÅ«rė su , (duomenys neskelbtini)sukančiu sankryžoje iÅ¡ (adm. b. l.

69) Taigi atsižvelgiant į nurodytus trečiojo asmens ir I. R. paaiÅ¡kinimus, teisėjų (duomenys neskelbtini)kolegija gali daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant geltonam Å¡viesoforo signalui. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu vairuotojai S. A. ir J. P. privalėjo laikytis bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, važiuodami per Å¡viesoforu reguliuojamÄ sankryÅ¾Ä privalėjo vadovautis eismÄ reguliuojančio Å¡viesoforo signalais, esant draudžiamajam Å¡viesoforo signalui privalėjo sustoti prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , jeigu jos nėra-prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , kertamÄ važiuojamÄ jÄ dalį, pėsčiųjų perėjÄ taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, įsijungus leidžiama Å¡viesoforo signalui privalėjo duoti keliÄ transporto priemonėms, iÅ¡važiuojančioms iÅ¡ sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), tuo atveju, jeigu užsidegus geltonam Å¡viesoforo signalui prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , o jeigu jos nėra, prieÅ¡ Å¡viesoforÄ , kertamÄ važiuojamÄ jÄ dalį, pėsčiųjų perėjÄ galėjo sustoti tik staigiai stabdydami buvo leidžiama važiuoti toliau, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjus, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Taip pat iÅ¡vadoje nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje neesant faktinių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, koks buvo transporto priemonių iÅ¡sidėstymas persijungiant Å¡viesoforo signalams, kadangi eismo įvykių dalyvių ir liudytojo parodymai apie Å¡viesoforo darbÄ transporto priemonėms įvažiuojant į sankryÅ¾Ä techniniu požiÅ«riu, tikėtina, skirtingi, negalima techniniu požiÅ«riu spręsti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io eismo įvykio kilimu (adm. b. l. 78).

Autoįvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau-Taisyklės) 117.7. punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismÄ ir įspėja, kad Å¡viesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juodo kontÅ«ro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. Taip pat pažymėtina, kad taikant deliktinę atsakomybę, veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali bÅ«ti konstatuojama ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai neatidaus ir neatsargaus elgesio, Å¡iuo atveju dalyvaujant su transporto priemone eisme.

Taisyklių 50-53 punktuose nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti Å¡ias taisykles ir jų laikytis. EismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti Å¡ių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti Å¡iose taisyklėse ir kitose Å¡alyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryÅ¡io linijų ir želdinių. IÅ¡ nurodytų bylos duomenų yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, trečiasis asmuo sukdamas į kairę nepraleido atsakovės vairuojamo automobilio, tačiau atsakovė, įvažiuodama į sankryÅ¾Ä degant geltonam Å¡viesoforo signalui, neįsitikino, kad galės saugiai pravažiuoti sankryÅ¾Ä .

Taigi, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo pažeidė Taisyklių 50-53, 117 reikalavimus, todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl autoįvykio tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, atsiradusia žala ir dėl eismo įvykio yra jų abipusė kaltė. Atsižvelgiant į padarytus Taisyklių pažeidimus, darytina iÅ¡vada, kad tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės kaltės laipsnis vienodas, tai yra, po 50 procentų.Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 65.5 punktÄ , iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo iÅ¡mokÄ gavęs asmuo grÄ Å¾intų gautÄ iÅ¡mokÄ ar jos dalį, esant kitiems neteisėto iÅ¡mokėjimo ar nepagrįsto praturtėjimo atvejams.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir Biuras moka iÅ¡mokÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens kaltei. Taigi nustačius 50 procentų kaltės J. P. veiksmuose dėl 2011-09-17 įvykusio eismo įvykio, ieÅ¡kovui atsirado teisė reikalauti iÅ¡ atsakovės nepagrįstai iÅ¡mokėtos 50 procentų iÅ¡mokėtos sumos.

Kaip byloje nustatyta, draudimo įmonė atsakovei iÅ¡mokėjo atitinkamai 100 procentų draudimo iÅ¡mokos, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės 50 procentų draudimo iÅ¡mokos (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 65.5 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natÅ«ra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos bÅ«dus) arba jos apginamos nevisiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rolvika“ v.

BUAB „LVS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IÄ® ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios sÄ lygos, kurios bÅ«tinos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rolvika“ v. BUAB „LVS“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2010; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ atsirado ne iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo, bet iÅ¡ draudimo teisinių santykių, todėl Å¡iuo atveju nepagrįsto praturtėjimo normos netaikomos.             Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 499,33 eurai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, taip pat iÅ¡ atsakovės yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Kita ieÅ¡kinio dalis atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).             Kadangi priėmus naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, perskaičiuotinos skundžiamu teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 22,59 eurus (78 Lt) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 22,59 eurus žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ; atsakovė sumokėjo 434,43 eurus (1500 Lt) už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme ir 150 eurų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme; trečiasis asmuo J.

P. sumokėjo 289,62 eurų (1000 Lt advokato) išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi tenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 22,59 eurai žyminio mokesčio, iš ieškovo atsakovei priteistina 292 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovės trečiajam asmeniui J. P. priteistina 145 eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė vykdydama protokolinę teismo nutartį į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ buvo sumokėjusi 200,00Lt užstatÄ , skirta liudytojo I. R. iÅ¡laidoms apmokėti, tačiau liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepraÅ¡o priteisti kelionės iÅ¡laidų, todėl yra pagrindas atsakovės sumokėtÄ užstatÄ grÄ Å¾inti atsakovei S. A., pavedant tai atlikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo finansininkei.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės S. A. ieÅ¡kovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , 499,33 eurų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos 2014-03-06, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , iÅ¡ atsakovės S. A. 22,59 eurus žyminio mokesčio.Priteisti atsakovei S. A. iÅ¡Â ieÅ¡kovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialÄ , 292 eurus iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti trečiajam asmeniui J.

P. iÅ¡ atsakovės S. A. 145 eurus iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Ä®pareigoti Klaipėdos rajono apylinkės teismo finansininkę grÄ Å¾inti atsakovei S. A. 200,00Lt (57,92 Eur) užstatÄ , sumokėtÄ Ä¯ Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjai                                                    Marius Dobrovolskis                                                                  Erinija Kazlauskienė