2024-08-21 Nr. AB-12019-4-44-3-00028-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2316-575/2024

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00028-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui K. K. (K. K.) ir jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Linai Verikovskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K. (K. K.), gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį (toliau – ir užsienietis) Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. 2024 m. spalio 26 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas Teikime nurodė šias faktines aplinkybes:

2.1. užsienietis 2021 m. liepos 5 d. buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų, kai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdamas su savimi jokių tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis po sulaikymo pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą suteikti jam prieglobstį, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį ir penkerius metus uždrausti atvykti į Lietuvą. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

2.2. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, nes per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo „MIGRIS“ sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

2.3. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2022 m. kovo 16 d. sprendimu nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės šalį ir penkerius metus uždrausti atvykti į Lietuvą. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo tenkino iš dalies ir uždraudė užsieniečiui dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

2.4. (Duomenys neskelbtini) ambasada Berlyne 2023 m. sausio 23 d. pateikė informaciją, kad užsienietis, prisistatęs kaip K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra identifikuotas kaip (duomenys neskelbtini) pilietis.

2.5. Užsienietis 2023 m. sausio 9 d. išėjo iš VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis buvo sulaikytas 2023 m. vasario 13 d. ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimu paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2023 m. gegužės 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.6. Užsienietis 2023 m. kovo 28 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo. Migracijos departamentas šį prašymą nagrinėjo skubos tvarka.

2.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. birželio 19 d. sprendimu paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – iki 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 9 val. iki 16 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Užsienietis nevykdė jam skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. ryšys su juo nutrūko.

2.9. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui nesuteikimo.

2.10. 2024 m. liepos 26 d. 11.15 val. iš Migracijos departamento Vilniaus skyriaus buvo gautas pranešimas, kad atvyko (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs K. K., kuris buvo nuvestas į Migracijos departamento Vilniaus skyriaus antro aukšto tarnybines patalpas. Užsieniečiui buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas iki 48 val., tačiau užsienietis bandė pasišalinti iš tarnybinių patalpų, todėl buvo sulaikytas panaudojant specialiąsias priemones – antrankius ir dujas. Apie 12.30 val. užsienietis buvo pristatytas į Vilniaus pasienio rinktinę, kur jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą.

3. Pareiškėjas, nurodęs bylai aktualias faktines aplinkybes, akcentavo, kad užsienietis nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, sprendžiant jo teisinės padėties klausimą, nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos į kilmės valstybę, klaidina institucijas, prisistatydamas melagingais asmens duomenimis, tuo sutrukdydamas įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Pareiškėjas teigė, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens kelionės dokumentų. Užsienietis pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir paskyrus jam alternatyvią sulaikymui priemonę – jos nevykdė. Pareiškėjo nuomone, užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje, bando išvengti galimo išsiuntimo į kilmės valstybę, todėl yra pagrindas jį sulaikyti.

5. Užsienietis su Teikimu nesutiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ilgą laiką buvo sulaikytas, mano, jog turi teisę gyventi Lietuvoje, nes susirado darbą ir pradėjo dirbti. Užsienietis teigė, kad jis bendradarbiavo su pareigūnais, skambino jiems nustatytu laiku, tačiau buvo pavogtas jo telefonas, jis gyveno gatvėje, buvo apgautas darbdavio, negavo atlyginimo. Užsienietis pažymėjo, kad jis pats atėjo į Migracijos departamentą dėl termino teisėtai gyventi Lietuvoje pratęsimo, tačiau buvo sulaikytas. Užsienietis prašė jį paleisti, nes jis nori gyventi Lietuvoje ir toliau dirbti.

6. Užsieniečio atstovė prašė Teikimo netenkinti ir svarstyti galimybę užsieniečiui taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2024 m. liepos 28 d. sprendimu iš dalies tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį VSAT Užsieniečių registracijos centre vienam mėnesiui, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Teismas pažymėjo, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, neturėdamas asmens kelionės dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Užsienietis pasišalino iš VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro bei, paskyrus jam alternatyvią sulaikymui priemonę, jos nevykdė. Teismo vertinimu, užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvos Respublikoje, bando išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar užsienietis, kaip jis teigė, yra įsidarbinęs ir turi gyvenamąją vietą, taip pat nėra duomenų, ar jis tikrai buvo apvogtas ir dėl to neturėjo galimybės bendradarbiauti su pareigūnais, kas galimai galėtų švelninti jo padėtį, be to, užsienietis anksčiau buvo ilgą laiką sulaikytas, nors visus metus institucijos nežinojo jo buvimo vietos, o atvykęs į Migracijos departamentą − bandė pabėgti, todėl sklandžiam procedūrų vykdymui, teismo vertinimu, užsienietis turi būti sulaikytas vienam mėnesiui.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. liepos 28 d. sprendimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę –įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą. Užsienietis kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus: 2024 m. liepos 18 d. darbo sutartį, sudarytą tarp užsieniečio ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medijos jungtis“, bei su darbo sutartimi susijusius dokumentus; UAB „Medijos jungtis“ raštą apie užsieniečio atliekamus darbus; kvitą už hostelį; nuotrauką su telefoninio susirašinėjimo vaizdu.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis Lietuvoje yra nuo 2021 m. liepos 5 d. ir per šį laikotarpį didelę laiko dalį (apie 16 mėnesių) jis buvo sulaikytas, t. y. nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. gegužės 4 d., kitais laikotarpiais jam buvo taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsienietis akcentuoja, kad pagal Įstatymo114 straipsnio 5 dalies nuostatas maksimali sulaikymo trukmė yra 12 mėnesių.

12. Užsienietis teigia, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, o prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Užsienietis pažymi, kad teismas sprendimą jį sulaikyti grindė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, 5 dalies 2, 4 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, tačiau nei vienas iš nurodytų pagrindų jo atžvilgiu negali būti taikomas, nes jis yra prieglobsčio prašytojas. Pasak užsieniečio, nagrinėju atveju nei vienas iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų baigtinio sąrašo pagrindų nebuvo nustatytas.

13. Užsienietis nurodo, kad jis nuo 2024 m. liepos 19 d. yra įsidarbinęs UAB „Medijos jungtis“ pagalbiniu statybos darbininku. Tai patvirtina 2024 m. liepos 18 d. darbo sutartis ir darbdavio UAB „Medijos jungtis“ patvirtinimas, kad užsienietis šioje įmonėje dirba ir įmonė yra patenkinta jo darbu. Užsienietis turi lėšų pragyvenimui Lietuvoje, taip pat Lietuvoje jis turi gyvenamąją vietą. Užsienietis akcentuoja, kad jis tiek iki sulaikymo turėjo gyvenamą vietą, tiek dabar, paleidus jį iš sulaikymo, jis turės kur gyventi, todėl Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktų pagrindai jo atžvilgiu netaikytini.

14. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad vien fakto, jog buvo pažeista pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, neužtenka, jog asmeniui būtų taikoma pati griežčiausia laisvės ribojimo priemonė – sulaikymas, turi būti įvertinta visų aplinkybių visuma ir skiriama, kiek įmanoma švelnesnė teisės aktų nustatyta priemonė.

15. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra išnagrinėtas, todėl tinkamam sprendimo įvykdymui yra būtina užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teigia, kad užsienietis nėra pateikęs jokių asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų, jis nesilaikė teismo jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas išvengti išsiuntimo procedūros, todėl užsieniečio sulaikymas yra būtinas, be kita ko, ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

17. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktą užsieniečiui taikyti švelnesnę kontrolės priemonę, nes jo elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę užsienietis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nuomone, taikomas sulaikymas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą VSAT ir kitų teisėsaugos institucijų sprendimų priėmimą ir įvykdymą dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. liepos 28 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Užsieniečių registracijos centro Teikimas ir užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2024 m. rugpjūčio 26 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai, nes užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiant jo teisinės padėties klausimą, klaidina institucijas, prisistatydamas galimai melagingais asmens duomenimis, piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvoje, nevykdydamas jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir pasišalindamas iš VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymas yra objektyviai būtinas, todėl atsižvelgęs į užsieniečio jau išbūtą sulaikyme terminą teismas nusprendė užsienietį sulaikyti vienam mėnesiui, siekiant įvykdyti procedūras dėl jo teisinės padėties Lietuvoje.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu jį sulaikyti ir prašo jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą. Užsienietis teigia, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, todėl gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti. Užsienietis pažymi, kad teismas, skirdamas jam sulaikymą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog jo atžvilgiu taikytas sulaikymas viršija Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nustatytą maksimalią sulaikymo trukmę. Užsienietis kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog jis Lietuvoje įsidarbino, turi gyvenamąją vietą, bendradarbiauja su Užsieniečių registracijos centro pareigūnais.

21. Vertindama užsieniečio apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, nutaria pridėti prie bylos medžiagos užsieniečio pateiktus naujus įrodymus.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja bylos faktines aplinkybes: užsienietis 2021 m. liepos 5 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį ir uždrausti penkerius metus atvykti į Lietuvą. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu panaikino Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, nes per šešis mėnesius nuo jo užregistravimo „MIGRIS“ sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2022 m. kovo 16 d. sprendimu nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės šalį ir uždrausti penkerius metus atvykti į Lietuvą. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo tenkino iš dalies ir uždraudė jam dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsienietis 2023 m. kovo 28 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui nesuteikimo.

24. Byloje taip pat nustatyta, kad užsienietis pažeidė jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes 2023 m. sausio 9 d. išėjo iš VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis buvo sulaikytas 2023 m. vasario 13 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimu jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – iki 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 9 val. iki 16 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Užsienietis nevykdė jam skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. ryšys su juo nutrūko ir institucijos nežinojo jo buvimo vietos. 2024 m. liepos 26 d. užsienietis pats atvyko į Migracijos departamentą ir buvo sulaikytas bei pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą.

25. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Iš proceso šalių paaiškinimų seka, kad šiuo metu Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio pakartotino prieglobsčio prašymo nėra įsiteisėjęs, taigi motyvai, kuriais grindžiamas apelianto prašymas suteikti prieglobstį nėra išaiškinti. Todėl, teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad užsienietis sulaikytas be teisinio pagrindo.

26. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. Įstatymo 114 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio grąžinimui į užsienio valstybę ar išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Į šioje dalyje nustatytą sulaikymo terminą neįskaičiuojama sulaikymo pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą trukmė, jeigu užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.

27. Šioje byloje esantys faktiniai duomenys nepatvirtina (tokių paskaičiavimų nėra ir apeliaciniame skunde), kad neįskaičiavus aukščiau paminėtos sulaikymo trukmės, kai užsienietis buvo sulaikytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, būtų buvę pažeistos Įstatymo 114 straipsnio 6 dalies nuostatos. Todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad pažeista maksimali sulaikymo trukmė kaip neįrodytus.

28. Pažymėtina, kad užsienietis, paskyrus jam apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, o paskyrus jam alternatyvią sulaikymui priemonę – iki 2023 m. rugsėjo 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 9 val. iki 16 val. pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą − jos tinkamai nevykdė. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jo telefonas buvo pavogtas, jis gyveno gatvėje, buvo apgautas darbdavio, tačiau šie jo teiginiai nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog užsienietis nevykdė pareigos kiekvieną trečiadienį pranešti VSAT Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Be to, pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateikta nuotrauka su telefoninio susirašinėjimo vaizdu, kuri, pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog jis kontaktavo su Užsieniečių registracijos centro pareigūnu, įrodo tik tai, jog užsienietis 2024 m. birželio 11 d. kreipėsi į pareigūną dėl klausimų, susijusių su jo prieglobsčio suteikimo procedūra, tačiau šis įrodymas nesudaro pagrindo vertinti, jog užsienietis tinkamai įvykdė pareigą bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, sprendžiant jo teisinės padėties klausimus.

29. Pažymėtina, kad užsienietis galimai klaidina institucijas, prisistatydamas melagingais asmens duomenimis, nes (duomenys neskelbtini) ambasada Berlyne 2023 m. sausio 23 d. pateikė informaciją, jog užsienietis, prisistatęs kaip K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra identifikuotas kaip (duomenys neskelbtini) pilietis. VSAT nurodė 2024 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai kreipusis į (duomenys neskelbtini) ambasadą, esančią Berlyne, dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu K. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistatančio asmens identifikavimo ir dokumento išdavimo.

30. Akcentuotina ir tai, kad užsieniečio buvimo vieta nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. liepos 26 d., kai užsienietis pats atvyko į Migracijos departamentą, institucijoms nebuvo žinoma. Kaip teigė pats pareiškėjas, jis į Migracijos departamentą atvyko, siekdamas prasitęsti terminą teisėtam gyvenimui Lietuvoje, nes susirado darbą, tačiau sužinojęs apie Migracijos departamento 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir tokio sprendimo priėmimo teisines pasekmes, bandė pasišalinti iš Migracijos departamento, tačiau buvo sulaikytas, panaudojant specialiąsias priemones.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybes rodo, jog užsienietis yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir nesilaikyti jam pritaikytų alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygų, tokiu būdu apsunkindamas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje priimtų sprendimų vykdymą. Užsieniečio pasirinktas elgesio modelis sudaro pagrindą manyti, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų užsienietis, vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo ir pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti. Užsieniečio nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie sudarytą darbo sutartį su Lietuvos Respublikoje registruota įmones, gyvenamosios vietos suradimą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes, nes teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi (dirbti) įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir proporcingas, o taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra tikimybė, jog neapribojus užsieniečio laisvės judėti jis gali trukdyti institucijoms įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečiu K. K. (K. K.), gimusiu (duomenys neskelbtini), prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė