2f698421-a9be-4a18-b5ee-da552a4753be · Klaipėdos apygardos teismas

                Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-750-255/2015                                                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01044-2015-4                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.;                                                             2.7.4.5.; 3.26.1. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 17 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimo ir n u s t a t ė: A. U. 2015-06-10 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. 21.00 val. vairavo automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono ir kliudė stovintį automobilį, kurį apgadinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos.

Tokiais veiksmais A. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ­â€“ ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.             Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-10-05 nutarimu A. U. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 str. 2 d. 45 Eur baudÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d.

– 1000 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu paskirtas bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintÄ â€“ 1000 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.             A. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti arba panaikinti nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Mano, kad netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl teismas priimdamas nutarimÄ neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. l d., ir nepagrįstai skyrė nuobaudÄ .Pasak apelianto, teismas pripažindamas jį kaltu iÅ¡ esmės vadovavosi kaimynų                                      O. M. bei I. A. parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų iÅ¡samumo bei objektyvumo.

Pažymi, kad siekdamas išsklaidyti visas abejones dėl eismo įvykio mechanizmo, teismas nesiėmė priemonių skirti autotechninę-trasologinę ekspertizę bei vaizdinės medžiagos ekspertinio tyrimo tam, kad išsklaidytų abejonės dėl galimo montažo, realaus įvykio fiksavimo laiko bei vaizdo medžiagoje matomų objektų identifikavimo. Abu liudytojai iš esmės vadovavosi šioje medžiagoje užfiksuota informacija bei prielaidomis apie jo galimai vairuoto automobilio padarytus apgadinimus džipui „Toyota Land Cruiser“, jų parodymai, pasak pažeidėjo, iš esmės skiriasi dėl kontaktavusių transporto priemonių kėbulo dalių bei galimų apgadinimų.

Pažeidėjo manymu, iš byloje esančios filmuotos medžiagos bei fotonuotraukų yra neaišku, kas, kada ir kokiu momentu fiksavo kieme kontaktavusias transporto priemones, nes nesimato nei „Audi A8“ vairuotojo, nei transporto priemonės valstybinių numerių. Mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad kaimynas I. A. artimai bendrauja su O. M., kuris yra priešiškai prieš jį nusiteikęs, todėl proceso metu buvo neobjektyvus bei galėjo duoti O. M. palankius parodymus. Teismas privalėjo įvertinti liudytojos J.

M. parodymus apie tai, kad 2015-05-09, apie 21.00 val., ji ir vyras buvo parduotuvėje „Norfa“, kur sutiko I. A. bei A. U., kuris svyruodamas ėjo link automobilio. Apeliantui nesuprantama, kaip I. A. tuo pačiu metu galėjo filmuoti eismo įvykį ir bÅ«ti „Norfos“ parduotuvėje, bendrauti su M.. Å is faktas dar kartÄ patvirtina abejones dėl vaizdo medžiagoje ir fotonuotraukose užfiksuotos informacijos objektyvumo ir iÅ¡samumo.Pažeidėjo manymu, teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, turi bÅ«ti aktyvus, imtis priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos visos bylos aplinkybės. Skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima jį nubausti pagal ATPK 130 str. l d., nes jis tokio pažeidimo nepadarė, todėl priimtas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas prielaidomis bei abejonėmis, o ne neginčijamai patvirtinančiais kaltę įrodymais.

Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. turi būti atskleidžiamas kaltės, tiesioginės tyčios turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Apelianto manymu, teismo procesinis sprendimas pagal ATPK 130 str. l d. naikintinas, nesant šio pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos.Atkreipia dėmesį į tai, kad jis savo kaltės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, nes                           2015-05-09 jis buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę kitoje vietoje ir jam buvo nustatytas 3,39 promilės girtumas.

Pasak pažeidėjo, jo supratimÄ apie galimai padarytÄ pažeidimÄ suformavo kaimyno O. M. po įvykio praėjus 21 dienai nurodytos aplinkybės bei grasinimai perduoti visÄ medžiagÄ Ä¯ policijÄ , jei nesumokės reikalaujamos sumos. 2015-07-10 peržiÅ«rėjęs kaimyno filmuotÄ medžiagÄ , pastarasis sutiko su tuo, kad jo, apelianto, džipas nebuvo įvykio metu apgadintas. Šį faktÄ O. M. dar kartÄ patvirtino girdint jo, apelianto, sutuoktinei. I. U. taip pat nurodė, jog automobilis „Audi A8“ 2015-05-09 buvo nepažeistas, nes jai buvo perduotas neapgadintas automobilis po jos vyro sulaikymo.

Å is faktas nėra užfiksuotas automobilio perdavimo kitam valdytojui akte. Pasak pažeidėjo, O. M. sako netiesÄ , kad jis su juo kalbėjo apie automobilių apgadinimo faktÄ 2015-05-09, apie 22.30 val., nes jis 2015-05-09 nuo 22.20 val. buvo uždarytas policijos komisariate laikino sulaikymo kameroje ir iÅ¡leistas tik po 3 valandų, todėl liudytojas negalėjo kalbėtis su juo ir aiÅ¡kinti apie galimÄ Ä¯vykį anksčiau nurodyta data. Nurodo, kad teismas nesistengė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl O. M. iÅ¡ karto nesikreipė į policijÄ dėl Å¡io įvykio tinkamo užfiksavimo, o tik po įvykio praėjus 21 dienai informavo policijos komisariato pareigÅ«nus apie galimÄ Ä¯vykį, kurio metu buvo tariamai apgadintas automobilis.

Mano, kad pastarasis nuo 2015-05-09 iki 2015-05-30 galėjo visiÅ¡kai kitoje vietoje ir kitu laiku apgadinti savo automobilį. IÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų yra neaiÅ¡ku, kokie „Audi A8“ deÅ¡inės pusės sparno apgadinimai yra užfiksuoti laikmenoje, nes nei ant džipo galinio kairės pusės buferio, nei ant „Audi A8“ apgadinto sparno nėra matyti galimo kontakto metu likusių dažų likučių. IÅ¡ fotonuotraukų, kurios teikiamos su Å¡iuo skundu, bei įvertinus 2015-07-09 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ nustatyta, kad Å¡iame akte užfiksuotÄ kairės pusės buferio apgadinimÄ (67–70 cm) galėjo padaryti tik automobilio „Audi A8“ deÅ¡inės pusės žibintas (vidurinė dalis), todėl akivaizdu, kad iÅ¡ esmės skiriasi galimų apgadinimų aukščiai bei jų lokalizacija nuo tos informacijos, kuri yra užfiksuota fotonuotraukose.Pažymi, kad jis neneigia fakto, kad kieme nurodytu laiku galėjo vairuoti automobilį, bet ar jis apgadino automobilį, jis nežino, nes to fakto dėl apsinuodijimo alkoholiu nepamena, kadangi buvo nesÄ moningas.

Mano, kad Å¡ių abejonių nepaÅ¡alino ir byloje esantys duomenys. Teismas neįrodė, kad bÅ«tent jis, o ne kitas asmuo vairavo vaizdo medžiagoje užfiksuotÄ automobilį ir bÅ«tent Å¡is automobilis yra jo. Visas Å¡ias abejones patvirtina liudytojų O. M. ir I. A. duotų parodymų neiÅ¡samumas bei nepakankamumas.Akcentuoja, kad liko neįvertinta ir tai, kad O. M. į bylÄ net nepateikė duomenų, ar jis informavo draudimo kompanijÄ apie įvykį, jei informavo, tai kÄ draudimas konkrečiai nurodė, ar iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, jei taip, tai kokio dydžio.

Jei pastarasis nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tai reiÅ¡kia, kad pastarasis nepatyrė jokios turtinės žalos ir jam ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas negali bÅ«ti taikomas.Taip pat, pažeidėjo manymu, bÅ«tina įvertinti tai, kad jis dėl sunkaus girtumo (3,39 promilės), laikino apsinuodijimo alkoholiu pačio vairavimo fakto bei galimo kontakto su kitu automobiliu visiÅ¡kai nepamena. Todėl, pasak apelianto, visi veiksmai įvykio vietoje buvo ne tyčiniai ir ne sÄ moningai apgalvoti, atlikti veiksmai neatitinka valios iÅ¡raiÅ¡kos – siekio tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ar nuslėpti pažeidimo faktÄ .

Pasak apelianto, vaizdo medžiagoje matyti, kad asmuo visÄ laikÄ atlieka ramius ir ilgai trunkančius vairavimo manevrus, kieme visÄ laikÄ juda lėtai ir su ilgomis pertraukomis. Vairuotojo elgesys nepasikeitė net tuo metu, kai transporto priemonė lengvai kontaktavo su džipo galiniu buferiu. Pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos negali bÅ«ti siejamas su tyčia ir supratimu apie sukeltÄ eismo įvykį, nes tuo metu asmuo buvo stipriai paveiktas alkoholio intoksikacijos, o tai neigiamai atsiliepė jo suvokimui apie atliekamų veiksmų esmę bei galimas pasekmes.Atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-06-10 jo ranka raÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas policijos pareigÅ«nams yra sietinas su jam parodyta filmuota vaizdo medžiaga bei patvirtinimu, kad bÅ«tent jis vairavo nurodytÄ automobilį, su padiktuoto teksto turiniu, nes tokių aplinkybių jis asmeniÅ¡kai neprisiminė.Apelianto manymu, esant liudytojų parodymų prieÅ¡taravimams ir neatitikimams, jie negali turėti esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, nes tada sudaroma galimybė pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ .

A. U. manymu, jo administracinio teisės pažeidimo byloje pirmiau nurodytų įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo reikalavimų nesilaikyta, iÅ¡ esmės pažeistos ATPK 257 ir 284 str. įtvirtintos proceso normos, dėl to padarytos klaidingos iÅ¡vados dėl tyčios, o kartu ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas K. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimÄ , nes nagrinėjant bylÄ buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos esminės įvykio aplinkybės ir skiriant administracinę nuobaudÄ buvo atsižvelgta į teisės pažeidimo padarymo pobÅ«dį, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, teisingai pritaikytos ATPK nuostatos. Apeliacinis skundas netenkintinas.A. U. praÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti arba panaikinti nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , prieÅ¡ingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A.

U., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl A. U. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebeatkartoja.

A. U. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.  Vertindamas A. U. padarytus pažeidimus, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1–2), pranešimu policijai apie įvykį (b. l. 3–6), fotonuotraukomis (b. l. 7–11), paties A. U. paaiškinimais, liudytojų O. M., J. M., I. U., I. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu apylinkės teisme, policijos komisariato raštu (b. l. 30), transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir fotonuotraukomis (b. l. 31–34) ir kita byloje esančia medžiaga, todėl A.

U. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad teismas nutarimÄ priėmė remdamasis vien liudytojų O. M. ir I. A. parodymais, kurie yra neiÅ¡samÅ«s, nepakankami ir prieÅ¡taringi, todėl negali turėti esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinka praneÅ¡ime apie įvykį nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius duomenis, todėl teismas netikėti Å¡ių liudytojų parodymais pagrindo neturėjo, neturi ir apygardos teismas.

Liudytojo I. A. parodymai laikytini objektyviu įrodymu, kadangi jis tiesiogiai matė daromÄ pažeidimÄ ir jį nufilmavo. Apeliantas teigia, kad teismas privalėjo įvertinti liudytojos J. M. parodymus apie tai, kad 2015-05-09, apie 21.00 val., ji ir vyras buvo parduotuvėje „Norfa“, kur sutiko I. A. bei A. U., kuris svyruodamas ėjo link automobilio. Apeliantui nesuprantama, kaip I. A. tuo pačiu metu galėjo filmuoti eismo įvykį bei bÅ«ti „Norfos“ parduotuvėje ir bendrauti su M.. Pažymėtina, kad kieme eismo įvykis įvyko apie 21.00 val.

Atsakydamas į advokatės S. Jorudienės klausimÄ A. U. teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, jog mano, kad iÅ¡ kiemo jis iÅ¡važiavo 21.15 val. (b. l. 47). J. M. duodama parodymus apylinkės teisme nenurodė tikslaus laiko, kada ji sėdėdama maÅ¡inoje prie parduotuvės „Norfa“ matė savo kaimynus, tiesiog nurodė, kad juos matė. Pats pažeidėjas nurodė, kad iÅ¡važiavus iÅ¡ parduotuvės apie 21.30–21.35 val. jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. Todėl A.

U. teiginys, kad I. A. tuo pačiu metu negalėjo būti parduotuvėje ir filmuoti eismo įvykio, yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys, O. M. ir I. A., būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų melagingai apkalbėti A. U., to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Tai, kad minėti liudytojai artimai bendrauja, nepaneigia A. U. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 sr. 2 d., 130 str. 1 d.

Liudytojų O. M. ir I. A. parodymai atitinka kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , o liudytojos I. U. parodymai pagrįstai atmesti kaip nepatikimi, nes ji, bÅ«dama A. U. žmona, yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Pasak pažeidėjo, teismas neįrodė, kad jis vairavo automobilį. Tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia to, jog A. U. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jis yra nubaustas.

A. U. pažymi, kad jis neneigia fakto, kad kieme nurodytu laiku galėjo vairuoti automobilį, bet ar jis apgadino automobilį, jis nežino, nes to fakto dėl apsinuodijimo alkoholiu nepamena, kadangi buvo nesÄ moningas. Pasak apelianto, 2015-06-10 jo ranka raÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas policijos pareigÅ«nams yra sietinas su jam parodyta filmuota vaizdo medžiaga bei patvirtinimu, kad bÅ«tent jis vairavo nurodytÄ automobilį, su padiktuoto teksto turiniu, nes tokių aplinkybių jis asmeniÅ¡kai neprisiminė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo.

SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o ir fotonuotraukų (b. l.

25) aiÅ¡ku, kad vairuotojas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Pasak apelianto, visi veiksmai įvykio vietoje buvo ne tyčiniai ir ne sÄ moningai apgalvoti, atlikti veiksmai neatitinka valios iÅ¡raiÅ¡kos – siekio tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ar nuslėpti pažeidimo faktÄ . Akcentuoja, kad vaizdo medžiagoje matyti, kad asmuo visÄ laikÄ atlieka ramius ir ilgai trunkančius vairavimo manevrus, kieme visÄ laikÄ juda lėtai ir su ilgomis pertraukomis.

Vairuotojo elgesys nepasikeitė net tuo metu, kai transporto priemonė lengvai kontaktavo su džipo galiniu buferiu. Pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos negali bÅ«ti siejamas su tyčia ir supratimu apie sukeltÄ eismo įvykį, nes tuo metu asmuo buvo stipriai paveiktas alkoholio intoksikacijos, o tai neigiamai atsiliepė jo suvokimui apie atliekamų veiksmų esmę bei galimas pasekmes. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

A. U., bÅ«damas eismo dalyvis, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus vairuotojas, turėjo suvokti ir pastebėti, jog atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Ä®vertinęs visus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 2015-05-09 21.00 val. A. U. vairuodamas automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono ir kliudė stovintį automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai, nenusibraižęs eismo įvykio schemos ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos.

O tai, kad pažeidėjas pažeidimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kaip teigia pats A. U., jam buvo nustatytas 3,39 prom. girtumas ir jis buvo uždarytas policijos komisariate, ne tik asmenį charakterizuoja neigiamai, bet tuo labiau neatleidžia jo nuo atsakomybės. Pažeidėjas taip pat nurodo, jog siekdamas išsklaidyti visas abejones dėl eismo įvykio mechanizmo, teismas nesiėmė priemonių skirti autotechninę-trasologine ekspertizę bei vaizdinės medžiagos ekspertinio tyrimo tam, kad išsklaidytų abejonės dėl galimo montažo, realaus įvykio fiksavimo laiko bei vaizdo medžiagoje matomų objektų identifikavimo.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad tokius praÅ¡ymus pažeidėjas bÅ«tų pateikęs pirmosios instancijos teisme. Baigiamosiose kalbose advokatė S. Jorudienė pasisakė, jog siekiant įvertinti filmuotÄ medžiagÄ reikalinga ekspertizė. Tačiau, kaip buvo minėta, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Be to, įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo.

Skundžiamame nutarime aptartų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl automobilių kontakto, kuris nustatytas remiantis ne tik O. M. ir I. A. paaiÅ¡kinimais bet ir kitais byloje surinktais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais, kurie teismui abejonių, skirtingai nei prieÅ¡taringi A. U. parodymai, nekelia.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad liko neįvertinta tai, jog O. M. į bylÄ nepateikė duomenų, ar jis informavo draudimo kompanijÄ apie įvykį, jei informavo, tai kÄ draudimas konkrečiai nurodė, ar iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, jei taip, tai kokio dydžio.

Mano, kad jei pastarasis nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tai reiškia, kad jis nepatyrė jokios turtinės žalos ir A. U. ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas negali būti taikomas nepadarė. Pažymėtina, kad byloje nustačius, jog A. U., vairuodamas automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėdamas važiuoti nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono ir kliudė stovintį automobilį „Toyota Land Cruiser‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadinęs iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pasišalino, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, buvo, ir tai yra vienas iš būtinųjų ATPK 127 str. numatyto pažeidimo elementų.

Ä®statymas nenumato, kad traukiant asmenį atsakomybėn pagal ATPK 127 str. turi bÅ«ti nustatoma konkreti padaryta žala ar kad asmuo, kurio turtas buvo apgadintas, privalo tokius duomenis pateikti.Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 257 str. bei 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡aiÅ¡kintinas A.

U. atsakomybės pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog A. U. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ A.

U. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a :              A. U. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-05 nutarimÄ nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                       Regina BertaÅ¡ienė             Â