Legislator Case Law & Legislation
2f689942-a59c-4154-bbc8-048e024bb4ee AI generated

2f689942-a59c-4154-bbc8-048e024bb4ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2f689942-a59c-4154-bbc8-048e024bb4ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d.

Legislator headnote

AI generated

2f689942-a59c-4154-bbc8-048e024bb4ee · Lietuvos apeliacinis teismas: U. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

            Baudžiamoji byla Nr. 1S–125/2010

                                                                                                Â

Procesinio sprendimo kategorija:

            2.1.16.1.2.1.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,

gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. U. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d.

         Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ ,

n u s t a t ė :

R. U. kaltinamas tuo, kad 2009

m. lapkričio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe su R. D.,

neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai – viešoje vietoje, panaudodamas psichinę

prievartÄ L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų „Olimp“ platinÄ , grasindamas paveikti Å¡ių papildų

gamintojus neteikti jiems produkcijos, primygtinai nurodydamas L.

D. bei V. J. G. S. mirties faktÄ ir užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“ platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobÅ«džio veiksmų – maisto

papildų „Olimp“ platinimo, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis R. U. buvo laikinai sulaikytas 2010

m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi R. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam

mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas

pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajam R.

U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d. Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad kaltinamasis R. U. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo

R. U. gynėjas advokatas R. Girdziušas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį.

Gynėjas skunde teigia, kad teismo išvada, jog jo ginamas R. U. vengdamas bausmės gali bėgti (slėptis) nuo teismo yra nepagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 nurodoma, jog nusikaltimo sunkumas ir atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriami LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iame nutarime nesureikÅ¡minta aplinkybė dėl atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas privalo kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Å¡ios aplinkybės pakanka iÅ¡vadai, kad kaltinamasis gali pasislėpti.

Be to,

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamÄ jį persekiojimÄ

organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.

Gynėjas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –

Konvencijos) 5 str., pažymi, kad kiekvienas suimtas asmuo turi teisę į paleidimÄ proceso metu. Paleidimas gali bÅ«ti sÄ lygojamas garantijų, jog pastarasis atvyks į teismÄ . Be to, remdamasis LR BPK 121 str. 4 d.

nuostatomis, pažymi, kad visos procesiniame įstatyme numatytos aplinkybės, kurios yra svarbios priimant sprendimÄ dėl kardomojo kalinimo, palankios jo ginamajam.

R. U. yra vedęs, gyvena su sutuoktine, turi du mažamečius vaikus. Gynėjas, vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. nuostatomis, teigia, kad mažamečių vaikų interesai yra svarbesni už nepagrįstÄ Â manymÄ , kad R. U. gali pasislėpti nuo teismo. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ ir legalų pragyvenimo Å¡altinį, glaudÅ«s ryÅ¡iai jį sieja su tėvais. Teismui pateikti duomenys apie sunkiÄ R. U. tėvo sveikatos bÅ«klę. Byloje yra duomenų apie tai, kad R. U. po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyko į užsienį bet sugrįžo į LietuvÄ . Visa tai patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ginamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Be to, gynėjas teigia, jog teismas nesivadovavo LR BPK

121 str. 2 d. nuostatomis, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tarp kaltinamojo ir

nukentėjusiųjų kilęs ginčas dėl verslo neduoda pagrindo teigti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Byloje minimas pinigų sumos dydis yra nepagrįstas.

Kaltinimas paremtas tik nukentėjusiųjų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nukentėjusiųjų iniciatyva padarytas pokalbio įrašas leidžia manyti, kad vyksta verslo konkurentų diskusija, tačiau nėra pagrindo teigti, kad iš nukentėjusiųjų prievartaujamas turtas. Tai patvirtina ir liudytojo A. A. parodymai bei kitų dviejų susitikimų garso įrašai. Be to, R. U. pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų, nukentėjusieji bandė jį paveikti, kad šis atsisakytų ketinimo dalyvauti maisto papildų versle. Teismo išvada, kad byloje užtenka duomenų, jog R.

U. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms.

Gynėjas teigia, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. nurodytų tikslų. Skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kodėl Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebÅ«tų galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese. Teismo sprendimas taikyti R. U. griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę prieÅ¡tarauja LR BPK 11 str. nuostatoms.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. U. gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras – skundÄ atmesti.

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. U. suėmimo terminÄ BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Byloje yra

pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis R. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų bÅ«tina vertinimui priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, o įrodymai nevertinami, tai privalo atlikti pirmosios i instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ LR BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apygardos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Å¡iuo metu negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ . Be to, už nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas

R. U., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriÄ baudžiamasis įstatymas numato griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ pakanka bent vieno iÅ¡ jų. Pratęsiant kaltinamojo R. U. suėmimo terminÄ , skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje motyvuotai konstatuota, kad yra LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas ­– pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

LR BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio

tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ

vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m.

gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti

griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad R. U. gynėjo skundo argumentai ir jame išdėstytos aplinkybės iš esmė analogiški ankstesnio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. U. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviems mėnesiams, argumentams bei nurodytoms aplinkybėms.

Gynėjas skunde nurodo, kad jo ginamasis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , glaudÅ«s ryÅ¡iai jį sieja su tėvais, tačiau tai negali paneigti suėmimo, kaip kardomosios priemonės taikymo bÅ«tinumo, nes siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ byloje, vienos aplinkybės, palyginti su kitomis, negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimÄ Å¡iuo pagrindu. Byloje yra duomenų, kad R. U. vykdavo į užsienį, tačiau nors ir grįždavo, tai rodo, jog kaltinamasis turi tvirtus ryÅ¡ius bei kontaktus su užsienio

valstybėse gyvenančiais asmenimis. Å i aplinkybė sustiprina pagrįstÄ manymÄ , kad, suvokdamas gresiančios bausmės dydį, R. U. bėgs (slėpsis) nuo

teismo.

 R. U. gynėjo skunde nemažai dėmesio skiriama veikos, kuria jis yra kaltinamas, kvalifikacijai, t.y. įrodinėjama, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme, jam pareikÅ¡tas kaltinimas nepasitvirtino. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ baigiamųjų kalbų, valstybinį kaltinimÄ palaikanti prokurorė neprašė pakeisti veikos kvalifikavimo teisme dėl esminių faktinių aplinkybių ir prašė pripažinti R. U. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 str. 3 d. Kaip jau buvo minėta Å¡ioje nutartyje, klausimai, numatyti BPK 305 str., Å¡iuo metu yra bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijoje. Â

 Paminėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. U. kardomosios

priemonės – suėmimo terminÄ , pagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.

Kitos kaltinamojo R. U. gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės, kaip mažamečių vaikų interesų viršenybė, paties R. U. kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl nukentėjusiųjų veiksmų, taip pat negali paneigti suėmimo pratęsimo pagrindo arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

LR Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 1 p. yra nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimÄ , privalo tiksliai vykdyti LR Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ( toliau tekste – Konvencija ) 5 str. 3 d. nustato įpareigojimÄ valstybėms – Konvencijos narėms – nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų realizavimÄ asmens teisės į įmanomai trumpiausiÄ baudžiamosios bylos tyrimÄ ir nagrinėjimÄ . PrieÅ¡ingu atveju, jei ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių veiksmų atlikimui suėmimo terminas konkrečiu atveju nėra maksimaliai trumpiausias, kad pateisintų tinkamÄ bylos tyrimÄ , t.y. procesinių veiksmų atlikimo trukmė ir tarpiniai laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų yra per ilgi, nepagrindžiantys sugaiÅ¡to laiko, tokiu atveju yra nukrypstama valstybės įsipareigojimų, vertinant šį faktÄ Konvencijos plotmėje, bei suponuoja galimÄ Å¾mogaus teisių pažeidimÄ . Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas nurodė, kad Å¡iuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra iÅ¡ esmės baigtas, tačiau dėl užimtumo kitose bylose ir teisėjos atostogų procesinis dokumentas dar nepriimtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad procesas Å¡ioje byloje buvo ar yra vilkinamas.

Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skunde

nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str., n u t a r i a :

kaltinamojo R. U. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o skundÄ atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                  Â

Linas Žukauskas