2AT-17-2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. 2AT-17-2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07604-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija

52.1;

59 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinta pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą ir susipažinusi su administracine byla,

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos vyriausioji specialistė surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 1245 straipsnį už tai, kad jis 2011 m. birželio 29 d., 10.05 val., Kaune, Kęstučio gatvėje esančioje mokamojoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nustatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 11 ir 12 punktuose.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo pavaduotojos 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. Z. už šį pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Lt bauda.

Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. Z. skundą, 2011 m. sausio 5 d. nutarimu administracinėje byloje 2011 m. lapkričio 7 d. priimtą nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, o prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – atmetė.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. Z. apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą pakeitė – nutarė išieškoti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos A. Z. naudai jo turėtas 1100 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. birželio 18 d. nutartimi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus prašymas dėl bylos atnaujinimo priimtas ir, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą.

Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas asmeniui, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, iš esmės pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimą reglamentuoja ATPK 279 straipsnis, tačiau jame nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra sureguliuotas ATPK, panašios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Šios pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A4-689-03, N575-5779/2008, N525-2272/2009, N575-3736/2010, N62-496/2010, N575-8154/2010 ir kt.).

Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas be jokio pagrindo A. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje prilygino jo patirtai žalai, atsiradusiai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Be to, A. Z. apeliaciniu skundu reikalavimo atlyginti žalą nereiškė, todėl atsiliepime į skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jokie atsikirtimai ir argumentai dėl žalos atlyginimo nebuvo pateikiami. Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas ne tik išsprendė byloje nepareikšto reikalavimo klausimą, bet ir nesuteikė galimybės Kauno miesto savivaldybės administracijai reikšti prieštaravimų ar paaiškinimų dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog apeliacinio skundo autorius turėjo turtinių nuostolių advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu teismas sprendė, kad „Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala privalo būti atlyginta, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas“. Prašyme pažymima, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš trijų nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnio nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų veiksmai buvo neteisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A17-499/2007).

Prašyme nurodoma, kad pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimo, nesirėmė skundo teisinio bei faktiniu pagrindais ir peržengė jo ribas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Kauno apygardos teismas, A. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas prilygindamas patirtai žalai, atsiradusiai dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, pažeidė rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

Atsiliepime A. Z. prašo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. prašymą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A63-2176/2011). Dėl to atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo. Be to, pažymima, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį esant pagrįsta, nes savo noru pareiškėjui pervedė priteistus 1100 Lt.

Prašymas iš dalies tenkintinas.

A. Z. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo pavaduotojos 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo nubaustas pagal ATPK 1245 straipsnį 80 Lt bauda. Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto A. Z. skundą, šį nutarimą, konstatavęs, kad A. Z. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 1245 straipsnyje, sudėties, panaikino ir bylą nutraukė. A. Z. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas šis teismas atmetė nurodęs, kad „įstatymas nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant nutarimų apskundimą pirmosios instancijos teismui“. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. Z. skundą, kuriuo buvo prašoma Kauno miesto apylinkės teismo priimto nutarimo dalį, kuria jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas, panaikinti ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos priteisti 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų, jį patenkino, teismo nutarimą, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pakeitė nutardamas „išieškoti iš Kauno miesto savavaldybės administracijos 1100 Lt A. Z. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas“.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal ATPK 3021 straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Kauno apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, sprendimą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir išieškoti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos A. Z. naudai jo turėtas 1100 Lt bylinėjimosi išlaidas priėmė nutartyje nurodęs, kad A. Z. dėl nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, o dėl jam suteiktos teisinės pagalbos turėjo turtinių nuostolių advokato padėjo paslaugoms apmokėti, kad turtinė žala jam buvo padaryta Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais, todėl, remiantis CK 6.271 straipsniu, ji turi būti atlyginta. Taigi, iš priimtos nutarties turinio matyti, kad šis teismas išlaidas, kurias A. Z. patyrė apmokėdamas advokato padėjėjui už suteiktas teisines paslaugas, prilygino turtinei žalai, patirtai dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Bylose ginčai dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sprendžiami laikantis atitinkamo proceso normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeitė spręsdamas klausimus, kurie nebuvo nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, bei pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos procesines teises ir žinoti, ir ginčyti administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje apeliacine tvarka buvo ginčijamas bylinėjimosi išlaidų, o ne žalos atlyginimo klausimas, CK 6.271 straipsnio nuostatų taikymą, todėl priimta nutartis pripažintina neteisėta. Neteisėta nutartis negali būti paliekama galioti.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos konstitucinius principus, kuriuos akcentavo ir šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas, daro išvadą, jog asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria A. Z. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas, naikintina paliekant prašymą nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą su pakeitimu – panaikinus jo dalį, kuria A. Z. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas, prašymą palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Jonas Prapiestis

Aldona Rakauskienė