2f645a79-db20-409d-9e6a-9019af8bb2d3 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-224-1150/2022 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01565-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 1 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei K. M., ieškovės atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovui J. M., atsakovo atstovei advokatei Egidijai Vėbraitei, liudytojams R.

P., D. B., J. J., I. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. M. ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovo J. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei K. M. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos iÅ¡mokėjimo, dalies solidariosios prievolės priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė K. M. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o 1) nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo J. M. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M., o atsakovui palikti prigimtinę – M.;

3) nustatyti nepilnamečių vaikų nepilnamečių vaikų A. M. ir S. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

4) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ : atsakovas bendrauja su dukterimis kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį, t. y. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 12 val. paimant dukteris iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

5) priteisti nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 300 Eur iÅ¡mokų per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieÅ¡kovę;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiams vaikams po 575 Eur kiekvienam vaikui;

7) prievolę AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole;

8) priteisti ieškovei transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 2 000 Eur, nepriteisinat iš ieškovės kompensacijos atsakovui;

9) nustatyti ieÅ¡kovei uzufruktÄ Ä¯ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki dukterų pilnametystės;

10) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

11) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad: 1.1. IeÅ¡kovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė dukterys A. M. ir S. M.. Å alys pradėjo kartu gyventi iki santuokos sudarymo, 2019 m. kovo 6 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jie įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Å alių santykiai paÅ¡lijo iÅ¡ karto po santuokos sudarymo.

Atsakovas pradėjo vartoti prieÅ¡ ieÅ¡kovę fizinį ir psichinį smurtÄ , kelti nepagrįstus konfliktus, pavydo scenas. Po 2021 m. balandžio 28 d. su atsakovu įvykusio konflikto, kurio metu atsakovas smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų iÅ¡ pirmos santuokos, ieÅ¡kovė apsigyveno pas tėvus socialiniame bÅ«ste, adresu (duomenys neskelbtini), ir grįžo į Å¡eimos gyvenamÄ jÄ patalpÄ tik 2021 m. liepÄ , iÅ¡ kaimynų sužinojusi, kad atsakovas galimai iÅ¡vyko į užsienį. 1.2. Dėl atsakovo žiauraus elgesio su ieÅ¡kove ir jos sÅ«numi yra pagrindas nutraukti santuokÄ , konstatuojant atsakovo kaltę dėl jos iÅ¡irimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis). 1.3.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ieÅ¡kovė pažymi, kad ji turėtų bÅ«ti nustatyta su ieÅ¡kove, nes tarp ieÅ¡kovės ir dukterų yra glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, o atsakovas dukterimis nesirÅ«pina, su jomis nebendrauja, neteikia iÅ¡laikymo. 1.4. Dėl minėtų priežasčių bei atsižvelgiant į amžių, dukterys gali nebeatpažinti ir neatsiminti atsakovo, dėl ko bendravimas su jomis turi bÅ«ti atnaujinamas palaipsniui, bendraujant tik keletÄ valandų per dienÄ . Tad nustatytina ieÅ¡kovės praÅ¡oma bendravimo su vaikais tvarka. 1.5.

IeÅ¡kovės vertinimu, dukterims pakankamas iÅ¡laikymas bÅ«tų minimali mėnesinė alga. Todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas 300 Eur dydžio iÅ¡laikymas kiekvienam vaikui. Nors atsakovas turi ir kitų iÅ¡laikytinių, tačiau jis yra jaunas, darbingas, dėl ko gali susirasti gerai apmokamÄ darbÄ (kurį galimai Å¡iuo metu ir dirba užsienyje). Be to, kadangi atsakovas neteikė iÅ¡laikymo nuo 2021 m. balandžio 28 d., yra pagrindas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 575 Eur kiekvienai dukrai. 1.6. Å alys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 2 000 Eur.

Å ia transporto priemone naudojasi ieÅ¡kovė, jai automobilis reikalingas vaikų vežiojimui, tad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir jį natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, atsakovui nepriteisiant kompensacijos. Atsakovas taip pat turi kitÄ transporto priemonę, kuri įgyta Å¡alims gyvenant kartu, tačiau nesudarius santuokos. 1.7. Å alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Nors ieÅ¡kovė laikytina turinčia gyvenamÄ jÄ patalpÄ , realiai ja naudotis kartu su atsakovu neįmanoma.

Namas yra nedalus, registre įregistruotas kaip vieno buto pastatas. Nėra galimybės nustatyti net naudojimosi Å¡iuo namu tvarkos, kadangi dalis patalpų iÅ¡liktų bendros. Tuo tarpu gyvenimas su atsakovu, naudojantis bendromis patalpomis, keltų grėsmę ieÅ¡kovės ir vaikų saugumui. Tad egzistuoja objektyvios aplinkybės nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui priklausančiÄ namo dalį. 1.8. IeÅ¡kovė ir atsakovas yra solidarÅ«s skolininkai pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“.

IeÅ¡kovė sutinka, kad Å¡iuo metu nevykdo pareigos vykdyti prievolę bankui (jÄ vykdo atsakovas), tačiau su ieÅ¡kove gyvena trys mažamečiai vaikai, atsakovas dviem dukterims iÅ¡laikymo neteikia, ieÅ¡kovės pajamas sudaro tik motinystės iÅ¡moka (645 Eur) ir vaikams vaiko pinigai. Dėl Å¡ių priežasčių po santuokos nutraukimo prievolė bankui turėtų iÅ¡likti solidari. 1.9. Dėl atsakovo vartoto fizinio ir psichinio smurto ieÅ¡kovė patyrė fizinį skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus, didelę gėdÄ .

Atsakovas naudojo smurtÄ ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos atžvilgiu, taip pat – ieÅ¡kovei bÅ«nant nėščiai, dėl ko ji iÅ¡gyveno ne tik skausmÄ , bet ir baimę dėl jos vaikų sveikatos. Dėl to ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ ir vertina jÄ 2000 Eur.

2. Atsakovas J. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o 1) ieÅ¡kinį dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo, santuokinio turto padalijimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, neturtinės žalos priteisimo bei uzufrukto nustatymo atmesti;

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad: 2.1. Santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors po santuokos sudarymo Å¡alys ėmė nesutarti esminiais klausimais, konfliktavo, tačiau atsakovas nenaudojo fizinio ir psichologinio smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir (ar) vaikus. Pati ieÅ¡kovė nevaldė emocijų, po konfliktų ar jų metu tyčia niokodavo Å¡alių turtÄ . Atsakovo vertinimu, jeigu jis bÅ«tų panaudojęs prieÅ¡ ieÅ¡kovę ar jos sÅ«nų smurtÄ , ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis į policijÄ , tačiau to nepadarė.

Be to, abu sutuoktiniai turi pareigÄ vienas kitÄ remti, tuo tarpu ieÅ¡kovė vystydavo konfliktus, elgdavosi neadekvačiai. Tad ir ieÅ¡kovė nesilaikė savo kaip sutuoktinės lojalumo pareigos, todėl abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iÅ¡irimo. 2.2. Atsakovas neginčija ieÅ¡kovės galimybių pasirÅ«pinti vaikais, mano, kad ieÅ¡kovė yra puiki mama. Todėl atsakovas sutinka, kad dukrų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. 2.3. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma Å¡alių dukrų bendravimo tvarka su atsakovu, kadangi jis yra iÅ¡vykęs į užsienį.

Pirma, kol atsakovas gyvena užsienyje turėtų bÅ«ti nustatomas ir vaikų su tėvu bendravimas nuotoliniu bÅ«du. Toks bendravimas galėtų bÅ«ti vykdomas tuo pačiu metu, kokiu ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti bendravimÄ su atsakovu ribojant pokalbio trukmę iki laiko kol Å¡alių dukros galės iÅ¡laikyti dėmesį. Atsakovui bendravimo metu esant Lietuvoje, atsakovas su dukromis pageidautų bendrauti ieÅ¡kovės siÅ«lomu laiku. Antra, atsakovas mano, kad taip pat turėtų bÅ«ti nustatomas atsakovo bendravimas su Å¡alių dukromis ir atsakovo atostogų Lietuvoje metu.

Todėl atsakovas praÅ¡o nustatyti, kad atsakovas savo atostogų Lietuvoje metu turi teisę bendrauti su dukromis vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, pasiimdamas dukras ne ilgesniam kaip 4 valandų laikotarpiui, apie tai informavęs ieÅ¡kovę sms žinute arba telefonu ne vėliau kaip iki bendravimo likus 3 dienoms. Trečia, esant Å¡alių bendram susitarimui, atsakovui turėtų bÅ«ti suteikta teisė ir bendrauti su dukromis taip pat ir kitu jo ir ieÅ¡kovės tarpusavyje suderintu laiku. 2.4. Nustačius mažamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, atsakovas yra pasiruošęs ir ketina teikti iÅ¡laikymÄ dukroms po 230 eurų kiekvienai dukrai per mėnesį.

Taip pat atsakovas sumokės ir susidariusį iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . 2.5. Atsakovas sutinka, kad transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovės nurodyta automobilio verte. Pagal pridedamus Emprekis duomenų bazės duomenis matyti, kad Å¡alių automobilio vertė be PVM siekia 2 686 Eur. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turėtų iÅ¡mokėti atsakovui ½ dalies automobilio vertės kompensacijÄ , kursi sudaro 1 343 Eur. 2.6.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu nustatyti uzufruktÄ . IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 namo ir žemės sklypo, tad ieÅ¡kovė su vaikais gali naudotis Å¡iuo turtu ir jame gyventi, kÄ daro iki Å¡ios dienos. Be to, ieÅ¡kovė į byla pateikė duomenis, pagal kuriuos ji dovanojimo sutartimi yra įgijusi kitÄ nekilojamÄ jį turtÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė šį turtÄ taip pat gali panaudoti savo gyvenamosios vietos patenkinimui. 2.7. Minėta, kad santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinė žala nepriteistina.

Negana to, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kad neturtinė žala buvo patirta.

3. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti reikalavimÄ dėl uzufrukto nustatymo. Nurodo, kad: 3.1. Uzufrukto iki Å¡alių vaikų pilnametystės nustatymas bÅ«tų nepagrįstas, pažeistų trečiojo asmens teise ir interesus. Remiantis CK 4.170 straipsnio 3 dalimi ir sutartinės hipotekos lakÅ¡to 2 punktu, turi bÅ«ti paisoma draudimo be raÅ¡tiÅ¡ko trečiojo asmens sutikimo neapsunkinti Å¡alių nuosavybės teisių į įkeistÄ turtÄ . Apsunkinus turtÄ uzufruktu, bÅ«tų panaikinta trečiojo asmens galimybė ateityje laisvai disponuoti savo, kaip įkaito turėtojo, teise, nes priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju turto pardavimas bÅ«tų sudėtingesnis arba iÅ¡ viso neįmanomas. Tai reiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡kreipta hipotekos esmė, tikslai ir principai.

4. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ . Joje nurodo, kad: 4.1. Atsakovas Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtino, kad neprieÅ¡tarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo, sutinka teikti vaikams iÅ¡laikymÄ . Tad tėvams sutariant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei byloje nesant duomenų, kad tai prieÅ¡tarautų vaikų interesams (ieÅ¡kovė su vaikais gyvena nuosavame erdviame naujos statybos name, kuriame sudarytos sÄ lygos vaikų poreikių tenkinimui), Tarnybos vertinimu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus. 4.2.

Jei teismas spręstų pastaruoju bÅ«du bei atsižvelgiant į tai, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, Tarnyba palaikys ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo (jo dydis neturėtų bÅ«ti mažesnis nei 220 Eur vienam vaikui per mėnesį). 4.3. IÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti priteistas tik tuomet, jei bÅ«tų įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo ar nepakankamai prisidėdavo prie vaikų iÅ¡laikymo. 4.4.

Nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus atsakovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, atsakovui turi bÅ«ti suteikta teisė bendrauti su vaikais kas antrÄ savaitgalį (Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais) bei Å¡venčių dienomis ir per atostogas, Å¡ias dienas pasidalijant su ieÅ¡kove. 4.5. Å ioje proceso stadijoje ieÅ¡kovei nepateikus įtikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir nepilnamečius vaikus, Tarnyba negali sutikti su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu dėl uzufrukto nustatymo (ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys su vaikais gyvena erdviame 130 kv. m nuosavame name, kuris Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė ir be uzufrukto gali apsaugoti vaikų teises į saugiÄ aplinkÄ ir tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

5. Atsakovas J. M. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o 1) atidalyti atsakovui ir ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t. y. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtÄ atsakovui asmeninės nuosavybės teise;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai piniginę 78 500 Eur kompensacijÄ dėl atidalijimo;

3) priteisti atsakovui iš ieškovės 12 288,60 Eur prievolės įvykdymo;

4) atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovei 66 21,14 Eur kompensacijÄ , kuri bÅ«tų sumokama per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo;

5) prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria;

6) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas taip pat reiÅ¡kia alternatyvų reikalavimÄ :

1) atidalyti atsakovui ir ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t. y. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtÄ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai piniginę 78 500 Eur kompensacijÄ dėl atidalijimo;

3) priteisti atsakovui iš ieškovės 12 288,60 Eur prievolės įvykdymo;

4) prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad: 5.1. Å alys iki santuokos sudarymo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įgijo žemės sklypo su namu ir solidariÄ prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto turto vertė pagal 2021 m. spalio mėnesio turto vertinimÄ yra 157 000 eurų, kredito likutis pagal kredito sutartį 2021 m. lapkričio mėnesiui sudaro 62 466, 63 eurus. Atsakovas su ieÅ¡kove pagal notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo turto pardavėjams savo lėšomis sumokėti 22 590 Eur (sutarties 4.3 punktas) (toliau – pradinis įnaÅ¡as), o pagal kredito – solidariai dengti paskolos įmokas. 5.2.

Å alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir nė viena Å¡alis nepageidauja, kad turtas bÅ«tų toliau valdomas bendrai. Atsakovas po konflikto su ieÅ¡kove iÅ¡vyko į užsienį dirbti, kadangi Lietuvoje neturi kitos gyvenamosios vietos. IeÅ¡kovė po konflikto su atsakovui kurį laikÄ gyveno tėvams priklausančiame bute. Be to, ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise turi ir kitÄ turtÄ , t. y. žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 5.3. Atsakovo sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės lėmė: pirma, ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovÄ gyventi skyriumi, nustatyti jo dalyje uzufruktÄ ; antra, už įsigytÄ turtÄ visada dengė atsakovas, nes ieÅ¡kovė neturi finansinių galimybių; trečia, atsakovas negali pasiimti paskolos savo asmeniniam turtui įsigyti. 5.4.

Atsakovas ketina nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , priteisiant turto dalį atsakovui, o ieÅ¡kovei priteisiant kompensacijÄ pinigais. Atsakovo praÅ¡omas atidalinti namas turi tik vienÄ karÅ¡to ir Å¡alto vandens, dujų vamzdyno įvadÄ , po vienÄ suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisÄ , vienÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namÄ su bendrojo naudojimo patalpomis ir natÅ«ra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, atidalinti atsakovo dalį, jÄ pertvarkant taip, kad ja realiai bÅ«tų galima naudotis kaip atskiru daiktu, netrukdant kitiems, neįmanoma.

Be to, atidalinant turtÄ natÅ«rÄ bÅ«tų bÅ«tina nustatyti ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , kas nėra įmanoma ir dėl itin konfliktiÅ¡kų Å¡alių santykių. Tad reikalavimas atidalinti 1/2 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant iÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį, o ieÅ¡kovei – kompensacijÄ pinigais, yra pagrįstas. Taikyti prieÅ¡ingÄ variantÄ bÅ«tų neracionalu ir neteisinga, nes ieÅ¡kovė neturi finansinių galimybių mokėti piniginės kompensacijos.

Be to, tikėtina, jog nuolatinių pajamų neturinti ieÅ¡kovė negalėtų mokėti kredito įmokų, kÄ tektų daryti atsakovui, o vėliau tarp Å¡alių kiltų dar vienas ginčas, nes atsakovas turėtų nukreipti reikalavimus į ieÅ¡kovę dėl 1/2 dalies sumokėtų sumų. 5.5. Pagal turto vertinimo ataskaitÄ matyti, kad turto kaina yra 157 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys vis dar yra skolingos už turtÄ , o su prievolės modifikavimu kreditorė nėra sutikusi, kiekvienai Å¡aliai tenkančio turto vertė sudaro 1/2 vertino ataskaitoje nurodytos turto vertės. Todėl mokėtinos kompensacijos dydis siekia 78 500 Eur. 5.6.

Atsakovas iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo 22 590 Eur pradinį įnaÅ¡Ä , iÅ¡ kurių 11 295 Eur sumokėjo vykdydamas ieÅ¡kovės prievolę. Atsakovas laikotarpiu nuo kredito paėmimo iki Å¡alių santuokos sudarymo iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo pagal kredito sutartį 741,76 Eur vykdydamas solidariÄ Å¡alių prievolę. Taip pat atsakovas Å¡alims pradėjus vesti Å«kį atskirai iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo pagal kredito sutartį 1 245,44 Eur vykdydamas solidariÄ Å¡alių prievolę.

Tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ys priteisti 1/2 dalį sumų, t. y. 12 288,60 Eur (22 590 + 741,76 + 1 245,44) /2). 5.7. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismui tenkinus atsakovo reikalavimÄ ir atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priteisiant turtÄ natÅ«rÄ , o ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, galutinė ieÅ¡kovei mokėtina suma turi bÅ«ti apskaičiuota įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovui aukščiau nurodytas pinigų sumas. Tokiu bÅ«du atsakovo ieÅ¡kovei mokėtina kompensacija sudarytų 66 211,4 Eur (78 500 – 12 288,60). 5.8.

Tenkinus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ys leisti kompensacijÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas tokios tvarkos praÅ¡o, nes ketina sumokėti ieÅ¡kovei pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Tačiau pardavęs tokį turtÄ atsakovas ketina atsiskaityti su banku pagal bendrÄ Å¡alių turimÄ solidariÄ prievolę bankui. Tokiu bÅ«du atsakovui atsiskaičius su banku, jis įgis teisę iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauti atlyginti 1/2 dalį sumokėto kredito.

Kaip jau minėta, kredito likutis Å¡iai dienai siekia 62 466, 63 Eur. Atsakovui padengus Å¡iÄ sumÄ , atsakovas įgis teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kovei reikalavimÄ dėl 1/2 dalies sumokėtos sumos priteisimo, t. y. 31 233 Eur. Å iÄ mokėtinÄ sumÄ atsakovas sieks įskaityti į likusiÄ kompensacijÄ mokėtinÄ ieÅ¡kovei. 5.9. Atsakovas taip pat sutiktų, jog ieÅ¡kovei esant finansiÅ¡kai pajėgiai sumokėti kompensacijÄ ir toliau vykdyti prievoles bankui kartu su atsakovu, ieÅ¡kovei atitektų turtas natÅ«ra, o ieÅ¡kovė iÅ¡mokėtų atsakovui analogiÅ¡ko dydžio kompensacijÄ , lygiÄ 1/2 turto vertės bei grÄ Å¾intų atsakovo už ieÅ¡kovę padengtas pinigų sumas, t. y. 90 788,6 Eur.

Atsakovas taip pat sutinka, kad kompensacija būtų sumokėta per 4 mėnesius.

6. IeÅ¡kovė K. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies žemiau nurodyta apimtimi. Pažymi, kad: 6.1. Nors ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti uzufruktÄ nurodė, kad turtas yra nedalus, o naudojimosi tvarkos negalima nustatyti dėl konfliktinių jos ir atsakovo santykių, ir reikalavimus dėl uzufrukto nustatymo palaiko, tačiau jos interesas naudotis Å¡iuo turtu yra itin didelis, nes ji turi užtikrinti gyvenimo sÄ lygas trims vaikams. Tad jei teismas nenustatytų uzufrukto, tektų spręsti klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo, name esant izoliuotų patalpų, kuriomis galima naudotis atskirai. 6.2.

Nors atsakovas teigia, kad jis pajėgus iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 78 500 Eur kompensacijÄ , tačiau nepateikia jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad jis galėtų teikti 300 Eur iÅ¡laikymÄ , tad sumokėti ieÅ¡kovei 78 500 Eur kompensacijÄ jis taip pat nepajėgus. Be to, jei teismas tenkintų tokį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priverstinis sprendimo vykdymas bÅ«tų galimas tik iÅ¡ atsakovui priklausančio turto, t. y. to paties ginčo turto, kuris yra užtikrintas hipoteka, taigi, priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų itin komplikuotas, ir tokiu atveju ieÅ¡kovė liktų be turto ir ilgÄ laikÄ be kompensacijos. 6.3.

Nors atsakovas nurodo, kad po atidalinimo, jis pardavinės namÄ ir už gautus pinigus iÅ¡mokės ieÅ¡kovei kompensacijÄ , tokie pažadai priverstinai nebus vykdytini. O net ir tuo atveju, gautos sumos pardavus namÄ ir grÄ Å¾inus paskolÄ neužteks, kad įgyti naujÄ bÅ«stÄ , kuris užtikrintų bent minimalius poreikius ieÅ¡kovei su trimis vaikais. 6.4. IeÅ¡kovė sutiktų, kad turtas bÅ«tų atidalinamas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tokiu bÅ«du: turtas bÅ«tų priteistas jai, o iÅ¡ jos atsakovui bÅ«tų priteista 47 266, 69 Eur kompensacija, įpareigojant ieÅ¡kovę vykdyti solidariÄ prievolę bankui. 6.5.

IeÅ¡kovė nesutinka su argumentais, kad prievolė pagal 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra solidari. Å alys įsigijo turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir prievolės atsiskaityti už turtÄ yra dalinės. Sutarties 3.2 punktu Å¡alys patvirtino, kad su pardavėjais atsiskaito lygiomis dalimis, kiekvienas po 50 000 Eur. Sutarties 4.2 punktu buvo sumokėta 10 000 Eur grynaisiais, o 22 590 Eur – pavedimu iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos. Viso pardavėjams iki sutarties sudarymo buvo sumokėta 32 590 Eur, o likusi kaina sumokėta iÅ¡ banko paskolos.

Tokiu bÅ«du kiekvienas iÅ¡ pirkėjų sumokėjo po 16 295 Eur pardavėjams iki sutarties sudarymo. IeÅ¡kovė sumokėjo pardavėjams 10 000 Eur grynais pinigais ir atsiskaitė su atsakovu, sumokėdama jam skirtumÄ tarp jos sumokėtos kainos ir atsakovo padaryto pavedimo 6 295 Eur sumoje. BÅ«tent dėl to ir buvo įraÅ¡yta sutarties sÄ lyga, numatanti, kad pirkėjai atsiskaitė su pardavėjais lygiomis dalimis. Å i sutarties sÄ lyga, kuri buvo sudaryta vėliau nei padarytas atsakovo pavedimas, paneigia atsakovo teiginius, kad jis įvykdė prievolę už ieÅ¡kovę ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės pusę sumos už jos įvykdymÄ .

Pats atsakovas notarine sutartimi patvirtino, kad pirkėjai lygiomis dalimis atsiskaitė su pardavėjais, Å¡i sutarties sÄ lyga nenuginčyta, dėl ko nėra teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės dalį pradinio įnaÅ¡o. 6.6. Atsakovas nurodo, kad jis nuo to laiko, kai Å¡alys pradėjo gyventi skyrium, sumokėjo 1 245,44 Eur, vykdydamas solidariÄ Å¡alių prievolę. Tačiau atsakovas neatskleidė, kad 2021 m. gegužę paskolos suma su palÅ«kanomis buvo nuraÅ¡yta nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos, viso 302,10 Eur.

Todėl ieškovės sumokėto kredito suma mažintina iš jos atsakovui priteistina prievolės dalis ir priteistina suma sudarytų 471,67 Eur. Ieškovė neginčija fakto, kad likusias sumas mokėjo atsakovas. 6.7. Ieškovė sutinka su priešieškinio reikalavimais, kad už laikotarpį iki santuokos sudarymo turi sumokėti pusę jo bankui sumokėtos sumos, kas sudaro 370,88 Eur (741,76 Eur / 2).

7. IeÅ¡kovė K. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių konfliktai paprastai kildavo, kai atsakovas bÅ«davo apsvaigęs nuo alkoholio. Å alys konfliktuodavo apytiksliai kas mėnesį, smurto atvejai konfliktų metu buvo dažni. IeÅ¡kovės teigimu, pagrindinės konfliktų priežastys buvo atsakovo kabinėjimasis prie ieÅ¡kovės sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos ir ieÅ¡kovės pokalbiai su buvusiu vyru, kai Å¡is atvykdavo pasiimti sÅ«naus. Be to, ieÅ¡kovė ilgainiui sužinojo, kad atsakovas yra neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei su savo bendradarbe. IeÅ¡kovė akcentavo, kad Å¡alims iÅ¡siskyrus, atsakovas visiÅ¡kai nebendrauja su Å¡alių dukterimis, jomis nesidomi ir nesirÅ«pina. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas apmokėjo jos reikalaujamÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

8. Atsakovas J. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino konfliktai tarp Å¡alių paprastai kildavo dėl atsakovo ankstesnės santuokos ir jo sÅ«nų lankymosi Å¡alių bendruose namuose, ko ieÅ¡kovė netoleravo. Atsakovas alkoholį vartoja saikingai, kÄ patvirtina tai, kad atsakovas sėkmingai dirba vairuotoju. Atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų niekada nesmurtavo, nebuvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei, tačiau pripažįsta, kad tarp Å¡alių dažnai kildavo konfliktai. Jų metu, gindamasis, atsakovas yra pastÅ«męs ieÅ¡kovę, Å¡alys yra sudaužę vienas kito mobiliuosius telefonus. Dėl Å¡alių dukterų atsakovas nurodė, kad su jomis nebendrauja nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios, nes ieÅ¡kovė neleidžia.

9. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Å¡alių kaimynė (gyvena Å¡alimai esančiame name), pažįsta ieÅ¡kovę ir atsakovÄ apytiksliai 3 metus. Liudytoja patvirtino, kad jai yra žinoma, kad atsakovas smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos. Liudytojos teigimu, 2021 m. balandžio pabaigoje, apie 28 d., ieÅ¡kovė atbėgo pas liudytojÄ Ä¯ namus su sÅ«numi ir viena iÅ¡ dukterų. SÅ«nus buvo sumuÅ¡tas – praskelta lÅ«pa, nubrozdintas smakras ir Å¡onas.

IeÅ¡kovė sumuÅ¡ta nebuvo, tačiau buvo iÅ¡sigandusi. Liudytojos vyras nuėjo į Å¡alių namÄ paimti kitos ieÅ¡kovės dukters, nes ieÅ¡kovė eiti viena bijojo. Liudytojos manymu, atsakovas buvo girtas. Anot liudytojos, buvo ir kitas smurto atvejis, kurį ji gali patvirtinti – 2021 m. pavasarį ieÅ¡kovė, bÅ«dama nėščia, likę pora mėnesių dėl gimdymo, buvo sumuÅ¡ta atsakovo, t. y. turėjo guzÄ kaktoje, buvo praskelta lÅ«pa. Liudytoja siÅ«lė ieÅ¡kovei kviesti policijÄ , tačiau ieÅ¡kovė atsisakė.

Liudytojos manymu, ieÅ¡kovė priėmė tokį sprendimÄ , nes mylėjo atsakovÄ ir nenorėjo jam pakenkti. Kadangi liudytoja ir ieÅ¡kovė kaimyniÅ¡kai bendravo, ieÅ¡kovė liudytojai yra atviravusi ir apie daugiau smurto prieÅ¡ jÄ atvejų, pagal ieÅ¡kovės pasakojimus dėl smurto buvo kaltas alkoholio vartojimas. Liudytoja nurodė, kad atsakovas gražiai elgiasi su kitais žmonėmis, atsakavo smurto atvejų prieÅ¡ ieÅ¡kovę liudytoja nėra mačiusi, tačiau daro iÅ¡vadas dėl smurto iÅ¡ tų patirčių, kai ieÅ¡kovė yra atbėgusi pas liudytojÄ sumuÅ¡ta arba iÅ¡sigandusi su sumuÅ¡tu sÅ«numi.

Paklausus apie ieškovės santykį su atsakovo sūnumis, liudytoja nurodė, kad gali patvirtinti, kad atsakovo sūnūs lankydavosi bendruose šalių namuose, ieškovė apie atsakovo sūnus nėra atsiliepusi blogai. Ieškovė, kai atsakovas būdavo išvykęs, labai laukdavo jo, labai stengdavosi pasiruošti jo sugrįžimui, tačiau, kai jis grįždavo ir pavartodavo alkoholį, ieškovė jo bijodavo.

10. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ieÅ¡kovę apytiksliai 3 m., o atsakovÄ â€“ apie 4 m., nes yra gyvenusi su atsakovo broliu. Liudytoja gali patvirtinti, kad atsakovas smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę. KartÄ liudytojai yra tekę atsakovo sumuÅ¡tÄ ieÅ¡kovę parsivežti namo, tuo metu liudytoja su atsakovo broliu gyveno pas atsakovo motinÄ . SumuÅ¡imai matėsi – ieÅ¡kovė buvo kruvina, tuo metu ji nesilaukė. Kai liudytoja su atsakovo broliu ir motina buvo atvažiavę pasiimti ieÅ¡kovės, jie visi trys matė, kaip atsakovas mušė ieÅ¡kovę – spardė jÄ kojomis, atsakovas tuo metu buvo girtas. Buvo ir kitas smurto atvejis – kartÄ ieÅ¡kovė, bÅ«dama sumuÅ¡ta atsakovo, yra atėjusi pas atsakovo motinÄ . Liudytoja taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė yra pasakojusi jai, liudytoja yra girdėjusi, kad atsakovas jÄ muÅ¡davo, kai Å¡i buvo nėščia, gÄ sdino jos sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos.

11. Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir liudytojas D. B. yra atsakovo draugai, pažįsta atsakovÄ daugiau nei 20 m., o ieÅ¡kovę – apie 3 m., buvo Å¡alių vestuvių liudytojais. Jau vestuvių metu ieÅ¡kovė kalbėjo, kad Å¡alių iki santuokos įsigytas namas atiteks jai, kad Å¡is namas yra jos ir kad atsakovo vaikai Å¡iame name nesilankys. Liudytojai yra žinoma, kad atsakovas pardavė savo butÄ ir paėmė iÅ¡ banko paskolÄ , kad galėtų įsigyti namÄ . Liudytojos teigimu, atsakovas nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, yra linksmas žmogus, o iÅ¡gėręs darosi tik linksmesnis.

Anot liudytojos, atsakovas normaliai elgdavosi su ieškovės sūnumi. Liudytoja šalių tarpusavio konfliktų nematė, nežino nei apie juos, nei jų priežastis. Ieškovė taip at normaliai elgdavosi su atsakovo sūnumis, tačiau buvo nepatenkinta, kad jie atvažiuodavo pas juos, nes, ieškovės teigimu, jie buvo nevaldomi ir panašiai. Liudytoja atsakovo sūnus matė šalių namuose vos kelis kartus.

12. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo draugas, pažįsta jį nuo jaunystės, tuo tarpu atsakovę – apie 3 metus. Liudytojas apibÅ«dina atsakovÄ kaip linksmÄ , neagresyvų, kompanijos žmogų. Atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiaudavo, o iÅ¡gėręs bÅ«davo tik linksmesnis. Atsakovas su ieÅ¡kovės sÅ«numi elgėsi gražiai. Liudytojo teigimu, ieÅ¡kovė drausdavo atsakovui matytis su liudytoju. Liudytojas yra girdėjęs (ieÅ¡kovė tai pasakė prie liudytojo), kad ieÅ¡kovė draudė atsakovo vaikams lankytis Å¡alių namuose.

Liudytojas yra matęs atsakovo sÅ«nus Å¡alių namuose, o konkrečiai – jų namų kieme, žaidimo aikÅ¡telėje, 2-3 kartus. Liudytojas nurodė, kad organizavo Å¡alių namo įsigijimÄ , nes namÄ pardavinėjo liudytojo draugas. Tad liudytojui yra žinoma, kad už namÄ yra mokėta iÅ¡ atsakovo pinigų, gautų jam pardavus butÄ bei paėmus paskolÄ . Patikslintas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinami iÅ¡ dalies.

13. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 14. Teismas nustatė, kad Å¡alys pradėjo kartu gyventi iki santuokos sudarymo, o (duomenys neskelbtini). bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jie įsigijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo atsakovas asmeninės nuosavybės teise buvo įgijęs transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 15. IeÅ¡kovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Å¡alims gimė dukterys A. M. ir S. M.. Å alių santykiai paÅ¡lijo netrukus po santuokos sudarymo, Å¡alys dažnai konfliktavo.

16. Santuokoje Å¡alys įgijo transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 17. Å alys nustojo gyventi Å¡eiminį gyvenimÄ ir vesti bendrÄ Å«kį po tarp Å¡alių 2021 m. balandžio 28 d. įvykusio konflikto. IeÅ¡kovė iÅ¡ karto po konflikto su savo sÅ«numi iÅ¡ pirmos santuokos ir Å¡alių dukterimis iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo ir sugrįžo į jį tik 2021 m. liepÄ , kur su vaikais gyvena iki Å¡iol. Tuo tarpu atsakovas Å¡iuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini).

18. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso aukščiau nurodyti gyvenamasis namas ir žemės sklypas, taip pat kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise priklauso toliau nurodytas registruotinas turtas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-(duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr., esančio (duomenys neskelbtini) 19. IeÅ¡kovės mėnesinės pajamos, gautos 2021 m. spalį (už 2021 m. rugsėjį), sudarė 516,31 Eur dydžio vaiko priežiÅ«ros iÅ¡moka. Ä® ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ taip pat yra pervedami vaiko pinigai už tris vaikus, sudarantys 333 Eur (111 Eur x 3), ir iÅ¡laikymas sÅ«nui iÅ¡ pirmosios santuokos, sudarantis 200 Eur.

Atitinkamai, ieškovės išlaikymo sūnui iš pirmosios santuokos dalis sudaro 200 Eur per mėnesį.

20. Atsakovo mėnesinės pajamos, gautos 2021 m. spalį (už 2021 m. rugsėjį), sudarė 1 623,92 Eur (16 424 SEK / 10,1138 (Å vedijos kronos ir Euro santykis 2021 m. spalio 8 d., kai atsakovui buvo pervestas atlyginimas) atlyginimas. Atsakovas kas mėnesį moka iÅ¡laikymÄ dviem nepilnamečiams vaikams iÅ¡ pirmosios santuokos, kuris iÅ¡ viso sudaro 470 Eur (250 Eur + 220 Eur). Dėl santuokos nutraukimo 21. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos vartojo fizinį smurtÄ , buvo ieÅ¡kovei neiÅ¡tikimas. Tuo tarpu atsakovas praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes, jo teigimu, ieÅ¡kovė buvo konfliktiÅ¡ka, nevaldė emocijų, nebuvo jam lojali.

22. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

23. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

25. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

26. Taigi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės grindžia CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o atsakovas savo reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – ieÅ¡kovės lojalumo pareigos pažeidimu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnis). Atitinkamai, ieÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos vartojo fizinį smurtÄ (žiauriai su jais elgėsi), buvo ieÅ¡kovei neiÅ¡tikimas. Atsakovas Å¡ias aplinkybes neigia. Tuo tarpu atsakovas įrodinėja, kad ieÅ¡kovė buvo konfliktiÅ¡ka, nevaldė emocijų, tad nebuvo jam lojali. IeÅ¡kovė su tokiais teiginiais nesutinka.

27. IeÅ¡kovės teigimu, tarp Å¡alių konfliktai bÅ«davo gana dažni, paprastai paskatinti atsakovo alkoholio vartojimo. Pagrindinėmis konfliktų priežastimis ieÅ¡kovė įvardija atsakovo kabinėjimÄ si prie ieÅ¡kovės sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos ir atsakovo nepasitenkinimÄ dėl ieÅ¡kovės pokalbių su buvusiu vyru, kai Å¡is atvykdavo pasiimti sÅ«naus. IeÅ¡kovė nurodo, kad konfliktų metu atsakovas neretai vartojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę fizinį smurtÄ , kartÄ , t. y. 2021 m. balandžio 28 d., atsakovas fizinį smurtÄ pavartojo ir prieÅ¡ ieÅ¡kovės sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos.

Po Å¡io konflikto Å¡alių santykiai nutrÅ«ko – Å¡alys pradėjo gyventi skyrium. Anot ieÅ¡kovės, fizinis smurtas jos atžvilgiu buvo vartojamas ir ieÅ¡kovei esant nėšiai, besilaukiant jos ir atsakovo dukterų. IeÅ¡kovė savo teiginius dėl atsakovo smurto prieÅ¡ jÄ ir jos sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos grindžia liudytojų R. P. ir I. M. parodymais, į bylÄ pateiktomis jos ir jos sÅ«naus nuotraukomis. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad atsakovas buvo jai neiÅ¡tikimas su savo bendradarbe.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus Å¡iuo klausimu, jokiais kitais įrodymais atsakovo neiÅ¡tikimybės ieÅ¡kovė byloje neįrodinėja. Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovės argumentus, teigia, kad pripažįsta, jo Å¡alys konfliktuodavo, tačiau neigia vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų, buvęs ieÅ¡kovei neiÅ¡tikimas. Atsakovo teigimu, jis konflikto metu yra pastÅ«męs ieÅ¡kovę, tačiau tai buvo padaryta ginantis nuo ieÅ¡kovės.

28. Liudytoja R. P. parodė, kad ji gali patvirtinti du atsakovo smurto atvejus, vienÄ â€“ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, kitÄ â€“ prieÅ¡ jos sÅ«nų. Nors paties fizinio smurto aktų liudytoja nematė, tačiau, jos manymu, smurtavo atsakovas, nes ieÅ¡kovė su vaikais atbėgo pas liudytojÄ po smurto aktų iÅ¡ Å¡alių namų, kuriuose buvo atsakovas. Liudytoja taip pat parodė, kad ieÅ¡kovė liudytojai yra atviravusi ir apie daugiau smurto prieÅ¡ jÄ atvejų, pagal ieÅ¡kovės pasakojimus dėl smurto buvo kaltas alkoholio vartojimas.

Tuo tarpu liudytoja I. M. taip pat nurodė, kad gali patvirtinti du atsakovo smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę atvejus. Liudytoja parodė, kad vienÄ kartÄ yra mačiusi, kaip atsakovas, bÅ«damas neblaivus, spardė ieÅ¡kovę, ant ieÅ¡kovės matėsi smurto žymės, ji buvo kruvina. KitÄ kartÄ ieÅ¡kovė, bÅ«dama atsakovo sumuÅ¡ta, yra atėjusi į atsakovo motinos namus, kuriuose tuo metu gyveno ir liudytoja kartu su atsakovo broliu. Liudytoja taip pat parodė, kad ieÅ¡kovė yra pasakojusi jai bei liudytoja yra girdėjusi iÅ¡ kitų asmenų, kad atsakovas ieÅ¡kovę muÅ¡davo, kai Å¡i buvo nėščia, gÄ sdino jos sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos.

29. Ä® bylÄ ieÅ¡kovė pateikė keturias nuotraukas, trejose iÅ¡ jų yra užfiksuotas ieÅ¡kovės veidas, vienoje – jos sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos veidas. Nuotraukoje IMG_20190804_222546 matyti ieÅ¡kovės veidas su pamėlusiomis akimis ir nubrozdinimu ant kairio skruosto, nuotrauka datuojama 2019 m. rugpjūčio 4 d.; nuotraukoje IMG_20200518_150352 – ieÅ¡kovės veidas su lengvai pajuodusia akimi, nuotrauka datuojama 2020 m. gegužės 18 d.; nuotraukoje IMG_20200518_150327 – ieÅ¡kovės veidas su sužeista lÅ«pa iÅ¡ vidinės pusės, nuotrauka datuojama 2020 m. gegužės 18 d.; nuotraukoje 20210429_074820 – ieÅ¡kovės sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos veidas su paraudimais ties apatine lÅ«pa ir smakro apačia, nuotrauka datuojama 2021 m. balandžio 29 d.

30. Teismas įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas nuotraukas, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove ir jos sÅ«numi iÅ¡ pirmosios santuokos, o konkrečiai – vartojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos fizinį smurtÄ , gÄ sdino vaikÄ (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, liudytojų R. P. ir I. M. parodymai bei ieÅ¡kovės pateiktos nuotraukos patvirtina ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes apie atsakovo smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų.

Ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra neprieštaringi, nuotraukų datos bei jose užfiksuotos smurto žymės iš esmės atitinka paaiškinimuose ir parodymuose nurodytas įvykių aplinkybes bei nupasakotas detales. Tuo tarpu ieškovės teiginius dėl atsakovo neištikimybės teismas laiko neįrodytais, ieškovei nepateikus jokių juos pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

31. Teismas papildomai pažymi, kad atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų kreipusis į policijÄ , jeigu atsakovas bÅ«tų panaudojęs smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę ar jos sÅ«nų, tačiau ji to nepadarė, vertintini kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovė teismui paaiÅ¡kino, kodėl ji nesikreipė į policijÄ â€“ ieÅ¡kovė bijojo, kad jos buvusiam vyrui sužinojus apie smurtÄ Å¡eimoje, jis galėtų inicijuoti sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymo su juo procesÄ . Be to, liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji siÅ«lė ieÅ¡kovei kviesti policijÄ , tačiau ieÅ¡kovė atsisakė.

Liudytojos manymu, ieÅ¡kovė priėmė tokį sprendimÄ , nes mylėjo atsakovÄ ir nenorėjo jam pakenkti. Tiek ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, tiek liudytojos įžvalga byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, yra tikėtini ieÅ¡kovės nesikreipimo į policijÄ motyvai. Smurto Å¡eimoje klausimai yra labai jautrÅ«s ir ne kiekvienu atveju nukentėjusieji tučtuojau kreipiasi į policijÄ .

32. Minėta, jog atsakovas siekia nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė vystydavo konfliktus, nevaldė emocijų, po konfliktų ar jų metu tyčia niokodavo Å¡alių turtÄ â€“ tad ir ieÅ¡kovė nesilaikė savo kaip sutuoktinės lojalumo pareigos. Anot atsakovo, konfliktai tarp Å¡alių kildavo dėl atsakovo ankstesnės santuokos ir jo sÅ«nų lankymosi Å¡alių bendruose namuose, ko ieÅ¡kovė netoleravo. Atsakovas savo argumentus įrodinėjo liudytojų J. J. ir D. B. parodymais. IeÅ¡kovė su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

33. Liudytoja J. J. parodė, kad ji šalių tarpusavio konfliktų nematė, nežino nei apie juos, nei jų priežastis. Ieškovė normaliai elgdavosi su atsakovo sūnumis, tačiau buvo nepatenkinta, kad jie atvažiuodavo pas juos, nes, ieškovės teigimu, jie buvo nevaldomi ir panašiai. Liudytoja atsakovo sūnus matė šalių namuose vos kelis kartus. Tuo tarpu liudytojas D. B. paaiškino, kad liudytojas yra girdėjęs (ieškovė tai pasakė prie liudytojo), kad ji draudžia atsakovo vaikams lankytis šalių namuose. Liudytojas yra matęs atsakovo sūnus šalių namuose, o konkrečiai – jų namų kieme, žaidimo aikštelėje, 2-3 kartus. Jokių kitų įrodymų pagrįsti ieškovės kaltei dėl santuokos nutraukimo atsakovas nepateikė.

34. Teismo vertinimu, atsakovo liudytojų paaiÅ¡kinimai nepagrindžia ieÅ¡kovės kaltės. IÅ¡tyrus ir įvertinus Å¡iuo parodymus, galima spręsti tik tiek, kad galimai ieÅ¡kovė buvo nepatenkinta tuo, kad atsakovo sÅ«nÅ«s iÅ¡ pirmosios santuokos lankosi Å¡alių namuose. Net trys iÅ¡ keturių liudytojų patvirtino, kad jie yra matę atsakovo vaikus ieÅ¡kovės ir atsakovo bendruose namuose. Vadinasi, atsakovo sÅ«nums ten lankytis nebuvo uždrausta arba Å¡is draudimas neturėjo praktinės reikÅ¡mės. Tuo tarpu nė vienas iÅ¡ liudytojų neparodė, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų netinkamai elgusis su atsakovo vaikais ir (ar) blogai apie juos kalbėjusi. Taigi vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė galimai buvo nepatenkinta atsakovo vaikų lankymusi Å¡alių namuose, nėra pakankama spręsti, kad ieÅ¡kovė pažeidė jos kaip sutuoktinės lojalumo atsakovui pareigÄ .

35. Tad dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

36. Atsakovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pasilikti santuokinę pavardę, jai po santuokos nutraukimo paliktina „M.“ pavardė, o atsakovui – „M.“ (CK 33.69 straipsnis).

37. Å alys nereiÅ¡kia reikalavimų dėl iÅ¡laikymo sau priteisimo, todėl Å¡iuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 38. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti nepilnamečių vaikų nepilnamečių vaikų A. M. ir S. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. Atsakovas tokiam ieÅ¡kovės praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja, mano, kad ieÅ¡kovė yra puiki mama.

39. CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Ä dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (č dalis).

40. Å iame kontekste kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, priimdamas sprendimÄ byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

41. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog vaikai gyventų pas ieÅ¡kovę, nekilo. Teismas nustatė, kad vaikai gyvena su ieÅ¡kove. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatytÄ su mama, pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jų interesus.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs Tarnybos iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovas sutinka, jog vaikai gyventų su mama, teismas sprendžia, kad Å¡alių dukterų A. M. ir S. M. gyvenamosios vietos nustatymas su mama labiausiai atitinka jų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieÅ¡kove. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo 43. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ : atsakovas bendrauja su dukterimis kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį, t. y. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 12 val., paimant dukteris iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka, kadangi atsakovas gyvena užsienyje.

44. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

45. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

46. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitÄ visoms Å¡alims priimtiniausiÄ alternatyvų bendravimo su vaiku bÅ«dÄ , pavyzdžiui, pasitelkiant internetÄ , bendraujant telefonu, laiÅ¡kais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

47. Teismas nustatė, kad Å¡alių dukterys de facto (faktiÅ¡kai) gyvena su ieÅ¡kove bei Å¡iuo sprendimu nustatė Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove. Atsakovas nebendravo su dukterimis nuo Å¡alių gyvenimo skyriumi pradžios, 2021 m. balandžio 28 d., t. y. 9 mėnesius.

48. Atsakovo teigimu, ieškovės siūloma bendravimo su dukterimis tvarka turėtų būti modifikuojama, nustatant, kad atsakovas turi teisę: pirma, atsakovui gyvenant užsienyje, bendrauti su dukterimis ieškovės nurodytu laiku nuotoliniu būdu; antra, atsakovo atostogų Lietuvoje metu bendrauti su dukterimis vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, pasiimdamas dukras ne ilgesniam kaip 4 valandų laikotarpiui, apie tai informavęs ieškovę sms žinute arba telefonu ne vėliau kaip iki bendravimo likus 3-7 dienoms; trečia, esant šalių bendram susitarimui, bendrauti su dukterimis ir kitu atsakovo ir ieškovės tarpusavyje suderintu laiku.

IeÅ¡kovė su tokiu jos siÅ«lomos bendravimo tvarkos modifikavimu nesutinka, nes: pirma, bendrauti su vaikais nuotoliniu bÅ«du, atsižvelgiant į jų amžių ir nutrÅ«kusį ryšį su atsakovu, neįmanoma – mergaitės nesupras tokio bendravimo; antra, atsakovo bendravimas su dukterimis jo atostogų Lietuvoje metu yra galimas, tačiau nustatant konkretų tokio bendravimo laikÄ , identifikuojant dienas ir valandas.

49. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suteikimas atsakovui, gyvenančiam užsienyje, teisės bendrauti su dukterimis ir nuotoliniu bÅ«du yra bÅ«tinas, atitinka tiek skyrium gyvenančio tėvo, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad tarp vaikų ir tėvo nėra užsimezgęs emocinis ryÅ¡ys, tačiau galimybės bendrauti su dukterimis ir nuotoliniu bÅ«du atsakovas ir siekia tam, kad tarp jo ir dukterų susiformuotų artimas emocinis ryÅ¡ys. Pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovė turi pareigÄ kooperuotis su atsakovu, stengdamiesi sustiprinti vaikų ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.).

Tuo tarpu, gyvenant informacinės visuomenės ir nuolatinio informacinių technologijų naudojimo kasdieniame gyvenime kontekste, mažas vaikų amžius laikytinas nesvariu argumentu, sprendžiant dėl atsakovo teisės su vaikais bendrauti ir nuotoliniu bÅ«du. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovui su dukterimis bendraujant nuotoliniu bÅ«du, jos nesuvoks, kas vyksta, ieÅ¡kovė turi pareigÄ dėti maksimalias pastangas padėti joms suvokti vykstantį procesÄ ir jo prasmę.

50. Dėl atsakovo bendravimo su dukterimis atsakovo atostogų Lietuvoje metu teismas pažymi, kad atsakovas tokiÄ teisę turi, tačiau Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarka, viena vertus, neturi nepagrįstai varžyti ieÅ¡kovės teisių, kita vertus, turi užtikrinti prioritetinius Å¡alių dukterų interesus. Å iame kontekste yra aktualÅ«s keletas aspektų: 50.1. Pirma, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju konkretaus atsakovo ir dukterų bendravimo laiko, identifikuojant dienas ir valandas, nustatymas bÅ«tų neracionalus, programuojantis konfliktÄ .

Å iomis dienomis dauguma žmonių gyvena dinamiÅ¡kai, atostogos ne visada yra planuojamos iÅ¡ anksto, atostogų laikÄ ir trukmę, kuri gali sudaryti vos kelias dienas, lemia dažnai iÅ¡ anksto sunkiai numatomų aplinkybių visetas. Taigi, konkrečiai apibrėžus atsakovo su vaikais bendravimo laikÄ atsakovo atostogų metu yra galimos situacijos, kai atsakovas su dukterimis atostogų metu pasimatyti negalėtų, o tai prieÅ¡tarautų tiek prioritetiniams vaikų interesams, tiek atsakovo, kaip tėvo, teisėms. 50.2.

Antra, Å¡alys, augindami ir rÅ«pindamiesi bendrais vaikais, turi pareigÄ kooperuotis ir bendradarbiauti. Tad, tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta atsakovo praÅ¡oma bendravimo su dukterimis jo atostogų Lietuvoje metu tvarka, tai savaime nereikÅ¡tų, kad atsakovui pagal Å¡iÄ tvarkÄ pasikreipus į ieÅ¡kovę dėl susitikimo su vaikais, nurodžius pageidaujamÄ susitikimo laikÄ ir ieÅ¡kovei dėl objektyvių priežasčių (liga, pokalbis dėl darbo, etc.) negalint perduoti vaikų atsakovui jo pageidaujamu metu, ieÅ¡kovė privalėtų perduoti vaikus, o to nepadariusi, bÅ«tų laikoma pažeidusia Å¡iÄ tvarkÄ .

IÅ¡ minėtosios kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos seka, kad Å¡ios tvarkos pažeidimas galėtų bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, jei ieÅ¡kovė atsisakytų perduoti vaikus, nesant objektyvių ir pateisinamų priežasčių, bei nedėdama pastangų suderinti kitÄ , abiem Å¡alims tinkamÄ , tėvo ir dukterų susitikimo laikÄ .

51. Å io sprendimo 44-50 punktuose iÅ¡dėstytų motyvų kontekste teismas sprendžia, kad nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukterimis tvarka: 51.1. Atsakovas bendrauja su dukterimis kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį, t. y. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį, nuo 10 val. iki 12 val., paimdamas dukteris iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nesant galimybės bendrauti gyvai, nurodytu laiku atsakovas su dukterimis bendrauja nuotoliniu bÅ«du. 51.2. Atsakovas jo atostogų Lietuvoje metu bendrauja su dukterimis vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, pasiimdamas dukteris ne ilgesniam kaip 4 valandų laikotarpiui, apie tai informavęs ieÅ¡kovę ne vėliau kaip iki bendravimo likus 7 dienoms.

52. Teismas atskirai pažymi, kad punkto dėl atsakovo bendravimo su dukterimis kitu Å¡alių suderintu laiku nenustato, kadangi Å¡is punktas bÅ«tų teisiÅ¡kai neprasmingas. Teismas paaiÅ¡kina, kad esant Å¡alių susitarimui, atsakovas gali įgyvendinti tokį susitarimÄ ir bendrauti su dukterimis kitu nei nurodyta Å¡iame sprendime, Å¡alių suderintu, laiku, nevaržomas nei Å¡io sprendimo, nei jokių kitų teisės aktų nuostatų, jei tai neprieÅ¡tarauja prioritetinėms vaikų teisėms ir interesams.

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 53. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad jeigu teismas tenkintų jos reikalavimÄ dėl uzufrukto į atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ nustatymo, tai ji sutiktų su mažesniu iÅ¡laikymu.

Atsakovas su reikalaujamu priteisti išlaikymu nesutinka, nurodo, kad jam priimtinas išlaikymo dydis sudaro 230 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį. Tuo tarpu Tarnyba nurodo, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei 220 Eur vienam vaikui per mėnesį.

54. Tėvai turi pareigÄ vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokios yra reikalingos jo visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti iÅ¡laikymo tvarkÄ ir formÄ bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant iÅ¡laikymo pareigos, iÅ¡laikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

55. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

56. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

57. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau tokio dydžio iÅ¡laikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

58. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

59. Kasacinis teismas Å¡iame kontekste taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors pagal bendrÄ jÄ taisyklę uzufrukto nustatymas tėvo (motinos) bÅ«stui neatleidžia tėvo (motinos) nuo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ vaikui pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintus principus, tačiau į tai atsižvelgiama paskirstant konkrečiÄ iÅ¡laikymo pareigÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos „AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ apžvalgÄ . Teismų praktika Nr. 53. 2020).

60. Teismas pažymi, kad vaikai turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotūs, apsirengę, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų.

Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartÄ . Kaip minėta pirmiau, orientaciniu dydžiu, priteisiant iÅ¡laikymÄ , laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri Å¡iuo metu, atskaičius mokesčius, sudaro 534 Eur (533,65 Eur ? 534 Eur). Be to, teismas pabrėžia, jog abi Å¡alys nurodė, kad vienos jų dukters poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga viena minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, t. y. ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra.

IeÅ¡kovė detalizavo, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina iÅ¡laidos maistui, higienai, drabužiams ir žaislams, taip pat – 50 Eur mėnesinis mokestis už privatų sveikatos draudimÄ .

61. Teismas nustatė, kokio dydžio lėšas Å¡alys gavo 2021 m. spalį (už 2021 m. rugsėjį), t. y. paskutinį mėnesį, už kurį į bylÄ pateikti įrodymai apie gautas įplaukas, bei įsipareigojimų vaikams iÅ¡ pirmųjų Å¡alių santuokų dydį. IeÅ¡kovės 2021 m. spalio pajamas sudarė 516,31 Eur dydžio vaiko priežiÅ«ros iÅ¡moka; į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ pervesti vaiko pinigai už tris vaikus, sudarantys 333 Eur, ir 200 Eur iÅ¡laikymas sÅ«nui iÅ¡ pirmosios santuokos. IeÅ¡kovė privalo skirti 200 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ sÅ«nui iÅ¡ pirmosios santuokos. Atsakovo 2021 m. spalio pajamas sudarė 1 623,92 Eur dydžio atlyginimas. Atsakovas kas mėnesį moka iÅ¡laikymÄ dviem nepilnamečiams vaikams iÅ¡ pirmosios santuokos, kuris iÅ¡ viso sudaro 470 Eur.

62. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės mėnesinėmis pajamomis laikytina 316,31 Eur suma (516,31 Eur – 200 Eur), o atsakovo – 1 153,92 Eur (1 623,92 Eur – 470 Eur). Teismas pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ atliktų skaičiavimų, teismas Å¡alių pajamomis laiko jų asmenines pajamas (t. y. vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokÄ ir atlyginimÄ ), iÅ¡skaičius iÅ¡laikymÄ vaikams iÅ¡ pirmosios santuokos. Tuo tarpu vaiko pinigai bei iÅ¡laikymas, mokamas ieÅ¡kovės sÅ«nui iÅ¡ pirmosios santuokos, apskaičiuojant ieÅ¡kovės pajamas neįtraukti, nes Å¡ie pinigai priklauso ieÅ¡kovės vaikams, o ji tėra jų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat pažymėtina, kad priteisiant iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametėms dukroms, iÅ¡ bendro vienam vaikui nustatytino iÅ¡laikymo dydžio, visų pirma, iÅ¡skaičiuojami vaiko pinigai ir tik tada paskirstytina iÅ¡laikymo prievolė tarp Å¡alių (žr. Å¡io sprendimo 63 punktÄ ).

63. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Å¡alpos pensijų įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir Å¡alpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos „AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ apžvalgÄ . Teismų praktika Nr. 53. 2020).

64. Taigi teismas sprendė, kad nustatytinas vienai Å¡alių nepilnametei dukrai iÅ¡laikymo dydis per mėnesį yra 534 Eur. Tuo tarpu kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo vienam vaikui dalys apskaičiuotinos nuo 423 Eur sumos (534 Eur – 111 Eur). Tad, jei teismas spręstų, kad iÅ¡laikymas iÅ¡ tėvų priteistinas lygiomis dalimis, vienos dukters iÅ¡laikymui kiekviena iÅ¡ Å¡alių turėtų skirti po 211,50 Eur per mėnesį. Tačiau, iki priimant pastarÄ jį sprendimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į Å¡alių turtinę padėtį ir kitas svarbias nagrinėjamu atveju aplinkybes.

65. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neteikia įrodymų, kurie pagrįstų didesnes, specialiųjų vaikų poreikių, tenkinimo iÅ¡laidas, tačiau nurodo, kad priteistinas iÅ¡laikymo dydis yra glaudžiai susijęs su ieÅ¡kovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo į Å¡alims priklausantį (ne)tenkinimu, t. y. jeigu teismas nustatytų uzufruktÄ , tai ji sutiktų su mažesniu iÅ¡laikymu, nes tokia forma atsakovas prisidėtų prie dukterų gyvenimo sÄ lygų ir tuo pačiu prie iÅ¡laikymo. Tuo tarpu, minėta, kad į tai, ar byloje yra patenkintas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, turi bÅ«ti atsižvelgta, paskirstant konkrečiÄ iÅ¡laikymo pareigÄ (žr. Å¡io sprendimo 59 punktÄ ).

66. Taip pat paminėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinių iÅ¡tuokos faktas savaime nereiÅ¡kia, jog turi pasikeisti vaiko iÅ¡laikymo sÄ lygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko iÅ¡laikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi bÅ«ti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuokÄ , jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuokÄ , iÅ¡ esmės nepasikeičia. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankiÅ¡ku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį (pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rÅ«pindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi bÅ«ti teikiamos privačios ugdymo ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaigų paslaugos, bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimÄ tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2013 m. vasario 20 d.).

67. Minėta, kad teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės mėnesinės pajamos sudaro 316,31 Eur, o atsakovo – 1 153,92 Eur, t. y. atsakovo mėnesinės pajamos 3,65 karto virÅ¡ija ieÅ¡kovės mėnesines pajamas. Tad teismas, įvertinęs tokį reikÅ¡mingÄ Å¡alių pajamų dydžio skirtumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad teisingumo ir protingumo principus atitiktų toks priteistino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams paskirstymas: kiekvienai Å¡alių dukrai iÅ¡ atsakovo priteisiant po 2/3 priteistino iÅ¡laikymo, kas sudarytų po 282 Eur per mėnesį, o iÅ¡ ieÅ¡kovės – po 1/3, kas sudarytų po 141 Eur per mėnesį. Toks priteistino iÅ¡laikymo dydžio dalių nustatymas yra pagrįstas, atsižvelgiant į ir į tai, kad Å¡alių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove.

68. Aukščiau detalizuotame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu. Todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iÅ¡ jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp vaiko ir jo tėvų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2013 m. vasario 20 d.).

69. Paskirsčius tarp Å¡alių priteistino iÅ¡laikymo dalis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo dalį mažinti, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo sprendimu yra nustatytas uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ir priteistÄ turtÄ . Minėta, kad nagrinėjamu atveju su tokiu mažinimu sutinka ir ieÅ¡kovė. Tad Å¡alių nepilnamečiams vaikams uzufrukto pagrindu užtikrinus gyvenamÄ jÄ vietÄ iki jų pilnametystės, vertintina, kad ieÅ¡kovė nepatirs iÅ¡laidų bÅ«sto nuomai ar įsigijimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas iÅ¡ atsakovo priteistinÄ iÅ¡laikymÄ mažina ir iÅ¡ atsakovo priteisia po 200 Eur per mėnesį iÅ¡laikymo kiekvienai iÅ¡ Å¡alių dukterų nuo ieÅ¡kinio padavimo iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

70. Nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo 71. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ po 575 Eur kiekvienam vaikui, tačiau ji teismo posėdžio metu pripažino, kad reikalaujamas priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimas atsakovo buvo padengtas. Atsakovas taip pat nurodė, kad apmokėjo reikalaujamÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

72. Nepaisant aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, ieÅ¡kovė savo reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo neatsisakė. Tačiau, Å¡alims patvirtinus, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra padengtas, teismas sprendžia, kad priteisti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmeta. Dėl santuokinio turto balanso 73. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas šį klausimÄ teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

74. Teismas nustatė, kad bÅ«damos santuokoje, Å¡alys įgijo transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Joks kitas turtas, kurį Å¡alys identifikuotų kaip dalintinÄ , santuokoje įgytas nebuvo. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡ios transporto priemonės vertė yra 2 000 Eur, jokių įrodymų pagrįsti tokiai transporto priemonės vertei ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovas su ieÅ¡kovės nurodyta verte nesutinka, jis teigia, jog transporto priemonė turėtų bÅ«ti įkainota 2 686 Eur suma pagal Emprekis duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä . Teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad transporto priemonės vertė nustatytina pagal minėtÄ iÅ¡raÅ¡Ä ir yra 2 686 Eur.

75. Teismas taip pat nustatė, kad Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėto turto vertė pagal atsakovo į bylÄ pateiktÄ 2021 m. spalio mėnesio turto vertinimÄ yra 157 000 Eur, ieÅ¡kovė tokios Å¡io turto vertės neginčija.

76. Å alys už jiems bendrosios dalinės nuosavybės tise priklausantį turtÄ iÅ¡ dalies atsiskaitė banko paskola, suteikta pagal su kreditore AB „Swedbank“ sudarytÄ 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Å¡iÄ sutartį Å¡alys turi solidariÄ prievolę kreditorei AB „Swedbank“, kredito likutis 2021 m. lapkričio mėnesiui sudaro 62 466, 63 Eur. Byloje nenustatyta, jog Å¡alys turėtų kitų kreditorių.

77. Kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise priklauso toliau nurodytas nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr., esančio (duomenys neskelbtini) 78.

VÄ® „Regitra“ duomenis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 79. Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡alims bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantis turtas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas bei įsipareigojimai pagal su kreditore AB „Swedbank“ sudarytÄ 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į dalintino turto balansÄ neįtrauktini.

Vieninteliu dalintinu šalių turtu nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė yra 2 686 Eur. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo 80. Ieškovė prašo priteisti jai transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisinat iš ieškovės kompensacijos atsakovui. Atsakovas sutinka, kad ši transporto priemonė po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovės nuosavybe, tačiau nesutinka su tokiu santuokinio turto padalijimu, kai transporto priemonė būtų priteista ieškovei, nepriteisiant atsakovui 1/2 transporto priemonės vertės dydžio kompensacijos.

81. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

82. Taigi tarp Å¡alių iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do – abi Å¡alys praÅ¡o, kad santuokoje įgyta transporto priemonė bÅ«tų padalinta, priteisiant jÄ ieÅ¡kovei, o atsakovui (ne)priteisiant kompensacijos (-Ä ). Teismo vertinimu, Å¡is turtas yra nedalus, todėl jo padalinimas natÅ«ra yra negalimas. Atitinkamai, Å¡alims sutariant, kad minėta transporto priemonė bÅ«tų priteista ieÅ¡kovei, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkina ir priteisia jÄ ieÅ¡kovei (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu dėl Å¡alių dalių pastarajame turte ir kompensacijos atsakovui (ne)priteisimo teismas pasisako žemiau.

83. CK 3.117 straipsnis nustato, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais (2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ ; pateikus adekvatų Å¡ios prievolės įvykdymo užtikrinimÄ , teismas kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (3 dalis).

84. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.98 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

85. Kasacinio teismo praktikoje svarbia aplinkybe, kuria remdamasis teismas gali nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstama vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019).

86. IeÅ¡kovė nurodo, kad transporto priemone, Å¡alių įgyta santuokos metu, naudojasi ieÅ¡kovė, jai automobilis reikalingas vaikų vežiojimui. Transporto priemonė įgyta už ieÅ¡kovės asmenines lėšas – ieÅ¡kovė dalį pinigų turėjo susitaupiusi iki santuokos, todėl juos nusiėmė nuo savo sÄ skaitos grynais pinigais, prieÅ¡ įsigyjant transporto priemonę, o dalį – gavo pardavusi jai iki santuokos sudarymo priklausiusiÄ transporto priemonę Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, atsakovas turi kitÄ transporto priemonę, kuri įgyta Å¡alims gyvenant kartu, tačiau nesudarius santuokos. Tad, ieÅ¡kovės vertinimu, yra pagrindas nukrypti nuo santuokinio turto padalijimo pagal lygių dalių principÄ ir jį natÅ«ra priteisti ieÅ¡kovei, atsakovui nepriteisiant kompensacijos.

87. Atsakovas nurodo, kad nukrypti nuo lygių dalių principo Å¡iuo atveju bÅ«tų nepagrįsta. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad transporto priemonė buvo pirkta už lėšas, gautas pardavus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ , iki santuokos sudarymo įsigytÄ , transporto priemonę, kurios sudarė apie 1 000 Eur, atsakovo pardavėjui sumokėtų rankpinigių, sudariusių apie 600 Eur, ir likusių ieÅ¡kovės pardavėjui sumokėtų lėšų, kurių kilmė atsakovui nežinoma.

Tačiau dėl pastarųjų lėšų atsakovas pažymi, kad darbo užmokesčiui ir kitoms pajamoms, įgytoms santuokoje, taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Be to, įsigijus transporto priemonę, ji buvo suremontuota atsakovo. Dėl Å¡ios priežasties, nepaisant ieÅ¡kovės asmeninių lėšų, gautų pardavus asmenės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , indėlio, nagrinėjamam turtui turi bÅ«ti taikomas lygių dalių principas.

88. IeÅ¡kovė nurodė, kad minėta transporto priemonė buvo įsigyta už 3 250 Eur. Ginčo tarp Å¡alių dėl to byloje nėra. IeÅ¡kovė nurodė, o atsakovas pripažino, kad ieÅ¡kovė dalį lėšų, panaudotų santuokos metu įsigytos transporto priemonės kainai apmokėti, gavo pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ transporto priemonę Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė Å¡ios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovė jÄ pardavė už 1000 Eur.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam yra žinoma, kad dalis lėšų, panaudotų santuokos metu įsigytos transporto priemonės kainai apmokėti, ieÅ¡kovės gautų pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ transporto priemonę, sudarė apie 1 000 Eur. Nesant nagrinėjamais klausimais kitų į bylÄ pateiktų įrodymų, teismas sprendžia, kad Å¡iame sprendimo punkte iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad santuokos metu įsigytos transporto priemonės kaina sudarė 3 250 Eur, o Å¡ios kainos dalis, lygi 1 000 Eur, buvo padengta asmeninėmis ieÅ¡kovės lėšomis, gautomis pardavus ieÅ¡kovės iki santuokos sudarymo įsigytÄ ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiÄ transporto priemonę Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 89.

Dėl ieÅ¡kovės teiginių, jog likusi santuokoje įsigytos transporto priemonės kainos dalis, buvo apmokėta taip pat iÅ¡ jos asmeninių lėšų, sutaupytų iki sudarant santuokÄ , bei atsakovo teiginių, kad jis suremontavo Å¡iÄ transporto priemonę ir kad dėl to nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomas lygių dalių principas, spręstina, kad jie yra nepagrįsti. Teismas konstatuoja, kad Å¡alys Å¡ių teiginių neįrodė – į bylÄ nepateikti tai patvirtinantys įrodymai.

90. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad nustačius, jog santuokoje šalių įsigytos transporto priemonės kaina sudaro 3 250 Eur ir kad jos dalis, lygi 1 000 Eur, buvo padengta iš ieškovės asmeninių lėšų, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant, kad ieškovės dalis turte sudaro 65 procentus, o atsakovo – 35 procentus.

91. Nors, ieÅ¡kovės vertinimu, papildomas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo Å¡iuo atveju yra aplinkybės, kad minėta transporto priemonė ieÅ¡kovei reikalinga vaikų vežiojimui, o atsakovas turi kitÄ , jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ , transporto priemonę, teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad viena iÅ¡ lengvųjų transporto priemonių paskirčių yra pervežti fizinius asmenis iÅ¡ vieno taÅ¡ko į kitÄ ir ji savaime niekaip nepagrindžia bÅ«tinybės nukrypti nuo nagrinėjamo principo. To nepagrindžia ir faktas, kad atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, galėtų bÅ«ti svarbios, sprendžiant, kuriam iÅ¡ sutuoktinių santuokoje įgyta transporto priemonė priteistina natÅ«ra. Tačiau ginčo byloje dėl to nekilus, minėtos aplinkybės nagrinėjamu atveju laikytinos neturinčiomis teisinės reikÅ¡mės.

92. Tad teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir santuokoje įgytÄ transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant 35 procentų Å¡ios transporto priemonės vertės dydžio kompensacijÄ , sudarančiÄ 940,10 Eur (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Dėl iki santuokos įgyto turto padalinimo 93. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalyti atsakovui ir ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t. y.

žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtÄ atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovei – kompensacijÄ , arba atidalyti šį turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtÄ ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui – kompensacijÄ . IeÅ¡kovė su tokiais atsakovo reikalavimais nesutinka, siekia, kad turtas iÅ¡liktų Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė ir į atsakovo dalį bÅ«tų nustatytas uzufruktas iki Å¡alių dukterų pilnametystės.

94. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Ji reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas.

Å i nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

95. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 punktÄ ).

96. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iÅ¡ esmės yra apribotas juos iÅ¡spręsti dviem bÅ«dais – padalydamas daiktÄ natÅ«ra arba priteisdamas kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas).

97. Daikto padalijimas natÅ«ra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo bÅ«du, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (iÅ¡imtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natÅ«ra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

98. Priteisti kompensacijÄ be kito bendraturčio sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iÅ¡ bendraturčio neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus).

Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, iÅ¡tyrus ir įvertinus ginčo Å¡alių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumÄ , taip pat atsižvelgiant į kitus reikÅ¡mingus kriterijus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

99. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). 100.

Sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.).

Atskiri daiktai, atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi bÅ«ti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali bÅ«ti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). 101. Konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ ar atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų Å¡alių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei Å¡alių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«du pripažinti atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant kompensacijÄ , tačiau toks teismo sprendimas turi bÅ«ti teisiÅ¡kai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). 102.

Atsakovo teigimu, turi bÅ«ti atidalyta iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės vienai iÅ¡ Å¡alių priteisiant turtÄ , o kitai kompensacijÄ pinigais dėl Å¡ių priežasčių: Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir nė viena Å¡alis nepageidauja, kad turtas bÅ«tų toliau valdomas bendrai; ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ gyventi skyriumi, nustatyti jo dalyje uzufruktÄ ; atidalinti daiktÄ natÅ«ra be neproporcingos žalos daiktui neįmanoma; atsakovas negali pasiimti paskolos savo asmeniniam turtui įsigyti.

Atsakovas taip pat pažymi, kad turtas tÅ«rėtų bÅ«ti priteistas jam, o atsakovei – kompensacija, nes ieÅ¡kovė neturi finansinių galimybių nei iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ , nei dengti įmokas bankui, kÄ visada atlikdavo bÅ«tent atsakovas. 103. IeÅ¡kovė su tuo kategoriÅ¡kai nesutinka ir nurodo, kad nors ji, praÅ¡ydama nustatyti uzufruktÄ nurodė, kad turtas yra nedalus, o naudojimosi tvarkos negalima nustatyti dėl konfliktinių jos ir atsakovo santykių, tačiau ieÅ¡kovės interesas naudotis turtu yra itin didelis, nes ji turi užtikrinti gyvenimo sÄ lygas trims vaikams.

Tad teismas nenustatytų uzufrukto, tektų spręsti klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos namu nustatymo, kadangi name yra izoliuotų patalpų, kuriomis galima naudotis atskirai. Be to, nors atsakovas teigia, kad jis pajėgus iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 78 500 Eur kompensacijÄ , tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, atsakovas nėra tam finansiÅ¡kai nepajėgus. Jeigu teismas tenkintų tokį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priverstinis sprendimo vykdymas bÅ«tų galimas tik iÅ¡ atsakovui priklausančio turto, t. y. to paties ginčo turto, kuris yra užtikrintas hipoteka.

Nors atsakovas nurodo, kad po atidalinimo, jis pardavinės namÄ ir už gautus pinigus iÅ¡mokės ieÅ¡kovei kompensacijÄ , tokie pažadai nėra priverstinai vykdytini. O net ir tuo atveju, gautos sumos pardavus namÄ ir grÄ Å¾inus paskolÄ neužteks, kad įgyti naujÄ bÅ«stÄ , kuris užtikrintų bent minimalius poreikius ieÅ¡kovei su trimis vaikais. 104. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus duomenis ir Å¡alių pozicijÄ ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo klausimu, teismas sprendžia, kad atidalijimas iÅ¡ Å¡io turto, taikant pagrindinį daikto atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra, Å¡iuo atveju negalimas.

Tai lemia keletas priežasčių. 104.1. Namas turi tik vienÄ karÅ¡to ir Å¡alto vandens, dujų vamzdyno įvadÄ , po vienÄ suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisÄ , vienÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namÄ su bendrojo naudojimo patalpomis. Tad namas yra skirtas gyventi vienam namų Å«kiui. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčijo ir pati buvo nurodžiusi, kad namas yra nedalus, nors Å¡iuo metu ir yra pakeitusi pozicijÄ , teigdama, kad name yra izoliuotų patalpų, kuriomis galima naudotis atskirai.

Visgi, teismo vertinimu, „izoliuotų patalpų name buvimas“ niekaip nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių dėl to, kad pagrindinėmis namo komunikacijomis ir erdvėmis turėtų bÅ«ti naudojamasi bendrai arba namas iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti transformuotas, kad kiekviena iÅ¡ jo dalių, kurios bÅ«tų priteistos Å¡alims, galima bÅ«tų naudotis kaip atskirais, savarankiÅ¡kais, įstatymų nustatyta tvarka suformuotais daiktais. Tad teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atidalinti ginčo turtÄ natÅ«ra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, neįmanoma. 104.2.

Å alių santykiai yra labai konfliktiÅ¡ki – Å¡iuo sprendimu pripažinta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove ir jos sÅ«numi iÅ¡ pirmosios santuokos. Esant tokiai Å¡alių tarpusavio santykių bÅ«klei, Å¡alių bendras turto valdymas ir (ar) naudojimasis Å¡iuo turtu yra ne tik neracionalus, tačiau galintis kelti grėsmę ieÅ¡kovės ir jos vaikų psichinei ir fizinei sveikatai. Tad net ir faktiÅ¡kai ginčo name esant izoliuotų patalpų, kuriomis bÅ«tų galima naudotis atskirai, tai savaime nesumenkina grėsmės, kuri galėtų iÅ¡kilti ieÅ¡kovei, jei tam tikromis kitomis namo patalpomis Å¡alys naudotųsi bendrai, nustačius naudojimosi minėtu turtu tvarkÄ . 104.3.

Å iame kontekste teismas taip pat pažymi, kad nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė nei ginčo turto atidalijimo natÅ«ra, nei naudojimosi ginčo turtu tvarkos projektų. Dėl Å¡ios priežasties toks atidalijimas taip pat yra negalimas. Teismas neturi nei teisės, nei realių galimybių ex officio (lot. pagal pareigas) atidalinti turtÄ natÅ«ra arba nustatyti naudojimosi juo tvarkÄ . 105. Minėta, kad bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iÅ¡ esmės yra apribotas juos iÅ¡spręsti dviem bÅ«dais – padalydamas daiktÄ natÅ«ra arba priteisdamas kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas).

Kitų alternatyvų, įskaitant ieÅ¡kovės pageidaujamÄ â€“ atmesti atsakovo reikalavimus ir palikti klausimÄ neiÅ¡spręstu, tokiu bÅ«du toliau eskaluojant Å¡alių konfliktÄ â€“ teismas iÅ¡ esmės neturi. Veikiausiai, esant tam tikroms iÅ¡skirtinėms aplinkybės, pastarasis variantas bÅ«tų galimas, kaip iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės, tačiau ne Å¡iuo atveju – Å¡alių tarpusavio santykių bÅ«klė užkerta tam keliÄ . Tad, nusprendus, kad praÅ¡omo atidalinti turto atidalinimas natÅ«ra yra negalimas, turi bÅ«ti svarstomas klausimas dėl jo atidalijimo vienai iÅ¡ Å¡alių priteisiant kompensacijÄ . 106.

Atsakovas reiÅ¡kia du alternatyvius reikalavimus dėl atidalijimo priteisiant kompensacijÄ , nurodydamas, kad prioritetinis yra turto atidalijimas, priteisiant turtÄ natÅ«ra atsakovui, o ieÅ¡kovei – kompensacijÄ . IeÅ¡kovė laikosi prieÅ¡ingos pozicijos. Teismo vertinimu, labiau pagrįstais laikytini atsakovo pozicija bei argumentai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro žemiau pateiktų motyvų pagrindu. 106.1. Pagrindinis ieÅ¡kovės argumentas, kuriuo ji grindžia bÅ«tinybę atmesti reikalavimÄ dėl turto atidalijimo, priteisiant turtÄ natÅ«ra atsakovui, o ieÅ¡kovei – kompensacijÄ , yra esminis ieÅ¡kovės interesas naudotis turtu, t. y. poreikis užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas trims vaikams.

Teismas tokį ieÅ¡kovės interesÄ vertina esant labai reikÅ¡mingu ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties (žr. Å¡io sprendimo 113-122 punktus) nustatė uzufruktÄ Ä¯ visÄ ginčo turtÄ . Todėl, spręsdamas dėl Å¡io turto atidalijimo bÅ«do, teismas nagrinėjamo argumento plačiau neanalizuoja, nes tinkamos gyvenimo sÄ lygos ieÅ¡kovės vaikams yra užtikrintos uzufrukto pagalba. 106.2. Nors teismas iÅ¡ esmės sutinka, kad abiejų Å¡alių finansinė padėtis yra gana komplikuota – abiejų Å¡alių pajamos yra sÄ lyginai nedidelės, abi Å¡alys turi finansinius įsipareigojimus tiek savo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ abiejų santuokų, tiek bankui, tačiau atsakovo finansinė padėtis yra geresnė ir jis laikytinas pajėgesniu prisiimti kompensacijos iÅ¡mokėjimo naÅ¡tÄ .

Minėta, kad atsakovo pajamos yra 3,65 karto didesnės už atsakovės. Ne mažiau svarbu, kad atsakovas gyvena vienas, ekonomiÅ¡kai iÅ¡sivysčiusioje užsienio valstybėje, yra darbingas, tad turi galimybes susirasti geriau apmokamÄ , antrÄ ir (arba) papildomÄ darbÄ , kad įgyvendintų prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, su kuria nustatyta trijų nepilnamečių vaikų iÅ¡ dviejų santuokų gyvenamoji vieta, tokių galimybių neturi. Pažymėtina ir tai, kad kompensacijos iÅ¡mokėjimas Å¡iuo sprendimu yra iÅ¡dėstytas protingam terminui (žr.

Å¡io sprendimo 141-146 punktus), kas sudaro tinkamas sÄ lygas atsakovui iÅ¡mokėti kompensacijÄ , nepardavus ginčo turto (ko padaryti jis negalės, nes į turtÄ nustatytas uzufruktas). 107. Tad aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas atidalyti atsakovui ir ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t. y. žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šį turtÄ atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovei – kompensacijÄ , yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl kompensacijos už atidalintÄ turtÄ priteisimo 108. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovės naudai 78 500 Eur kompensacijÄ už atidalintÄ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ . Atsakovas nurodo, kad minėto turto kaina pagal į bylÄ pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ yra 157 000 Eur. Tad atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys vis dar yra skolingos už turtÄ , o su prievolės modifikavimu kreditorė nėra sutikusi, kiekvienai Å¡aliai tenkančio turto vertė sudaro 1/2 vertino ataskaitoje nurodytos turto vertės. Todėl, atsakovo vertinimu, mokėtinos kompensacijos dydis siekia 78 500 Eur.

IeÅ¡kovė nei atsakovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos, nei aukščiau nurodyto kompensacijos apskaičiavimo mechanizmo neginčijo, iÅ¡ esmės su juo sutinka. 109. Ä®vertinęs tai, kad atsakovui yra priteistas ginčo turtas natÅ«ra, o ieÅ¡kovei kompensacija pinigais, kad ieÅ¡kovė neginčija nei atsakovo įrodinėjamos turto vertės, nei kompensacijos už jį apskaičiavimo bÅ«do, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo reikalavimÄ tenkinti ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 78 500 Eur kompensacijÄ už žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl prievolės kreditorei AB „Swedbank“ padalijimo 110. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu, taip pat praÅ¡o prievolę kreditorei pagal minėtÄ sutartį palikti solidaria. 111. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). 112.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , bei į tai, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas nepareiÅ¡kė reikalavimo solidariÄ jÄ prievolę modifikuoti, pakeičiant jÄ asmeninėmis, o prieÅ¡ingai – nurodė, jog abu sutinka toliau likti bendraskoliais, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimai yra tenkinami ir prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliekama solidaria Å¡alių prievole. Dėl uzufrukto nustatymo 113. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovei uzufruktÄ Ä¯ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ 1/2 dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iki dukterų pilnametystės. Atsakovas ir kreditorė AB „Swedbank“ su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka. 114.

Siekiant užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ , tinkamų jo vystymuisi sÄ lygų sudarymÄ , CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iÅ¡ tėvų gyvenamÄ ja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuokÄ , iÅ¡likimas nustatant uzufruktÄ Ä¯ tokiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali bÅ«ti suteikiama teisė naudotis Å¡eimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018). 115. CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamÄ jÄ patalpÄ garantijas nutraukus santuokÄ (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktÄ ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, priimdami sprendimÄ nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų iÅ¡analizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ negali bÅ«ti apginta kitu bÅ«du, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktÄ ; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018). 116. IeÅ¡kovė nurodo, kad ginčo gyvenamuoju naudotis kartu su atsakovu neįmanoma, tačiau turi bÅ«ti užtikrintos tinkamos Å¡alių nepilnamečių dukterų gyvenimo sÄ lygos, t. y. jų interesus ir poreikius atitinkanti gyvenamoji vieta.

Tad egzistuoja objektyvios aplinkybės nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui priklausančiÄ namo dalį. Atsakovas nesutinka su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu, nurodydamas, kad tai nepagrįstai suvaržytų jo interesus. Be to, ieÅ¡kovė dovanojimo sutartimi yra įgijusi kitÄ nekilojamÄ jį turtÄ , kurį gali panaudoti savo gyvenamosios vietos patenkinimui. Trečiojo asmens kreditorės AB „Swedbank“ teigimu, turi bÅ«ti paisoma draudimo be raÅ¡tiÅ¡ko trečiojo asmens sutikimo neapsunkinti Å¡alių nuosavybės teisių į įkeistÄ turtÄ .

Apsunkinus turtÄ uzufruktu, bÅ«tų panaikinta trečiojo asmens galimybė ateityje laisvai disponuoti savo, kaip įkaito turėtojo, teise, nes priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju turto pardavimas bÅ«tų sudėtingesnis arba iÅ¡ viso neįmanomas. 117. Teismas, įvertinęs prioritetinius Å¡alių nepilnamečių dukterų interesus turėti tinkamÄ jų raidai gyvenamÄ jÄ vietÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nustatyti uzufruktÄ Ä¯ ginčo gyvenamÄ jį namÄ . Å iame kontekste turi bÅ«ti pabrėžta, kad Å¡alys turi ne vienÄ , o du nepilnamečius vaikus, tuo pačiu su ieÅ¡kove gyvena jos sÅ«nus iÅ¡ pirmosios santuokos.

Tad Å¡alims nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovės Å¡eimÄ sudarys ji ir trys nepilnamečiai vaikai. Nors atsakovas neturi pareigos rÅ«pintis ieÅ¡kovės sÅ«numi iÅ¡ pirmosios santuokos, tačiau teismas pažymi, kad atsakovas prieÅ¡ sudarydamas santuokÄ ir priimdamas sprendimÄ su ieÅ¡kove pagausinti Å¡eimÄ , žinojo, jog su ieÅ¡kove yra nustatyta jos sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos gyvenamoji vieta. Tad, teismo vertinimu, atsakovas prisiėmė iÅ¡ to kylančius nepatogumus ir rizikas. Atitinkamai, tai, kad santuokos nutraukimo atveju turės bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės ir jos trijų vaikų, kurie yra skirtingų lyčių ir amžiaus, gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl to, atsakovui priteisus ginčo gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ natÅ«ra, spręstina, kad uzufrukto nustatymas į atsakovo turtÄ ne tik yra proporcingas ir niekaip nepažeidžiantis atsakovo interesų, bet prieÅ¡ingai – įgyvendinantis įstatymu nustatytÄ atsakovo pareigÄ rÅ«pintis savo dukterimis bei užtikrinti joms tinkamÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ iki jos sulauks pilnametystės. 118. Atskirai pažymėtina, kad teismas pritaria ieÅ¡kovei, jog nenustačius uzufrukto ir sudarius sÄ lygas, kaip atsakovas pageidauja, jam realizuoti ginčo turtÄ , atsiskaityti su kreditore ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei atsakovo nurodomÄ kompensacijÄ , ji, labai tikėtina, nebÅ«tų pakankama ieÅ¡kovei įsigyti nekilnojamojo turto objektÄ , kuris užtikrintų tinkamas gyvenimo sÄ lygas ieÅ¡kovei ir trims nepilnamečiams vaikams.

Å iame kontekste turi bÅ«ti atsižvelgta ir į beprecedentį nekilnojamojo turto kainų augimÄ bei infliacijÄ , kuri 2022 m. Lietuvoje jau yra perkopusi 10 procentų. 119. Dėl ieÅ¡kovės dovanojimo sutartimi įgyto kito nekilojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., uzufrukto nustatymo kontekste teismas pažymi, jog įvertinęs Å¡io turto duomenis, užfiksuotus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is turtas nėra tinkamas iÅ¡kovei ir jos trims mažamečiams vaikams gyventi ar kitu bÅ«du patekinti jų gyvenamosios vietos poreikius.

Visų pirma, gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas sudaro 67 procentus, o tai reiÅ¡kia, kad namas reikalauja reikÅ¡mingų investicijų, idant jame bÅ«tų sukurtos tinkamos gyvenimo sÄ lygos mažamečiams vaikams (nurodyta atkÅ«rimo vertė sudaro net 22 646 Eur, kai vidutinė rinkos vertė – tik 12 483 Eur, t. y. beveik 2 kartus daugiau). Antra, namo Å¡ildymo sistema yra krosninė. Tad ji turėtų bÅ«ti keičiama, nes ieÅ¡kovė yra moteris, kuri turi pasirÅ«pinti trimis vaikais.

Tuo tarpu gyvenimas name, kuriame įrengtas krosninis Å¡ildymas reikÅ¡mingai apsunkintų jos ir vaikų buitį. Trečia, namo stogo danga yra asbestcementinė, o Å¡i medžiaga yra kenksminga, todėl stogo danga taip pat turėtų bÅ«ti keičiama. Tad tiek Å¡ildymo sistemos, tiek stogo dangos keitimas reikÅ¡mingai padidintų bÅ«tinÄ sias investicijas į nagrinėjamÄ gyvenamÄ jį namÄ . Ne mažiau svarbu ir tai, kad namas yra (duomenys neskelbtini)., t. y. nutolęs nuo (duomenys neskelbtini), kur yra sutelkta ieÅ¡kovės ir jos vaikų esminių interesų ir socialinių ryÅ¡ių visuma.

Galiausiai, pažymėtina, jog, kaip minėta, vidutinė namo rinkos vertė sudaro tik 12 483 Eur, tad jį pardavusi, įsigyti tinkamÄ bÅ«stÄ ieÅ¡kovė neturi realių galimybių. 120. Ä®vertinęs kreditorės argumentus ir jos įrodinėjamas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors nustačius uzufruktÄ Ä¯ ginčo gyvenamÄ jį namÄ , kreditorė patirs tam tikrus suvaržymus, tačiau nagrinėjamu atveju jie yra bÅ«tini ir pagrįsti. Atvejais, kaip Å¡is, teismas turi pasverti tokias vertybes kaip prioritetiniai vaikų interesai ir kreditoriaus, esančio verslo subjektu, teisę savo nuožiÅ«ra disponuoti įkeistu objektu.

Teismas pažymi, kad kreditorė neįrodinėja, kad nustačius uzufruktÄ Ä¯ nagrinėjamÄ turtÄ ji patirs itin sunkias pasekmes, kad tai reikÅ¡mingai neigiamai paveiks jos verslÄ , galimybes konkuruoti rinkoje ar pan. Kreditorė viso labo formaliai nurodo, kad nustačius uzufruktÄ ir Å¡alims nevykdant savo prievolių, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas bÅ«tų apsunkintas. Tačiau teismas pabrėžia, kad, pirma, Å¡alių prievolės pobÅ«dis Å¡iuo teismo sprendimu pakeistas nėra – prievolė iÅ¡lieka solidari.

Antra, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra suinteresuoti vykdyti savo solidariÄ prievolę ir iÅ¡saugoti jų žinioje ginčo turtÄ , nes atsakovas suinteresuotas įgyti nesuvaržytÄ nuosavybės teisę, o ieÅ¡kovė – iÅ¡saugoti savo ir savo vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Trečia, nustačius uzufruktÄ iki Å¡alių dukterų pilnametystės, jis nustatomas (duomenys neskelbtini) m., kas nėra ilgas terminas, turint mintyje, kad kreditorė gyvuoja Å vedijoje dar nuo 1820 m. 121. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti ir nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), iki Å¡alių dukterų pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 1 dalis). 122.

CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Tad teismas papildomai paaiÅ¡kina, kad įgyvendindamas minėta nuostata jam suteiktÄ diskrecijÄ , jis veikė savo kompetencijos ribose, nustatydamas uzufruktÄ Ä¯ visÄ ginčo gyvenamÄ jį namÄ , o ne į 1/2 jo dalį, kaip to prašė ieÅ¡kovė.

Dėl prievolės įvykdymo priteisimo 123. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 12 288,60 Eur prievolės įvykdymo. IeÅ¡kovė šį atsakovo reikalavimÄ pripažįsta iÅ¡ dalies, t. y. 842,55 Eur dalyje. 124. Atsakovas nurodo, kad jis iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo 22 590 Eur pradinį įnaÅ¡Ä už ginčo gyvenamÄ jį namÄ ir žemės, iÅ¡ kurių 11 295 Eur sumokėjo, vykdydamas ieÅ¡kovės prievolę. Todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nurodo, kad prievolė pagal 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra dalinė, o ne solidari – sutarties 3.2 punktu Å¡alys patvirtino, kad su pardavėjais atsiskaito lygiomis dalimis.

Tad ieÅ¡kovė yra padengusi savo pradinio įnaÅ¡o dalį ir atsakovo reikalavimas yra nepagrįstas. Sutartis yra notariÅ¡kai patvirtinta, nenuginčyta, todėl galiojanti. 125. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, iÅ¡skyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CPK nenustatyta kitaip turi bÅ«ti sudaromi notarine forma. 126. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka tam tikru bÅ«du.

Ä®statymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikÅ¡mė, sandorio dalyko pobÅ«dis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta raÅ¡ytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, iÅ¡skyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus Å¡alių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2020 m. gegužės 6 d.).

Atitinkamai, tol, kol notarinės formos sandoris nėra nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka, tol jis galioja ir sukelia teisines pasekmes bylos Å¡alims ir (ar) tretiesiems asmenims. 127. Teismas nustatė, kad pradinis įnaÅ¡as, kurio dalį praÅ¡oma priteisti, buvo sumokėtas pagal 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Å ia sutartimi buvo nustatyta 100 000 Eur perleidžiamo turto kaina (3.1. punktas), įtvirtinus sutartyje, kad Å¡alys Å¡iÄ kainÄ pardavėjams moka lygiomis dalimis, kiekvienas po 50 000 Eur (3.2. punktas).

Sutartimi taip pat susitarta, kad 100 000 Eur pirkėjai pardavėjams moka tokia tvarka (4.1. punktas): 10 000 Eur, kaip pareiÅ¡kė pardavėjai, Å¡alys sumokėjo pardavėjams prieÅ¡ sudarant sutartį grynaisiais pinigais (4.2. punktas); 22 590 Eur Å¡alys sumokėjo pardavėjui prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį į banko sÄ skaitÄ (4.3. punktas); 67 410 Eur Å¡alys įsipareigoja pervesti į pardavėjo banko sÄ skaitÄ per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo ir notarinio patvirtinimo dienos (4.4. punktas).

Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) 1-ojo notarų biuro notaro M. V.. Duomenų, kad sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia byloje nėra. 128. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad atsakovo reikalavimas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 11 295 Eur yra nepagrįstas. Teismas pritaria ieÅ¡kovei, kad pagal 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Å¡alių prievolė yra dalininė ir Å¡i sutartis patvirtina, kad iki jÄ pasiraÅ¡ant, Å¡alys lygiomis dalimis sumokėjo turto pardavėjams 32 590 Eur, 10 000 Eur sumokant grynaisiais pinigais, o – 22 590 Eur pavedimu į banko sÄ skaitÄ (3.1., 4.1.-4.2. punktai).

Ginčo, kad 22 590 Eur buvo pervesti pardavėjams iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos byloje nėra, tačiau Å¡i aplinkybė savaime neįrodo, kad, kaip nurodo ieÅ¡kovė, ji nepadengė atsakovui atitinkamos Å¡io pavedimo dalies iÅ¡ asmeninių lėšų. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pateikė įrodymų, kad iki santuokos sudarymo jie tokių, t. y. asmeninių, lėšų turėjo. 129. Vertinant minėto reikalavimo (ne)pagrįstumÄ , ne mažiau svarbu ir tai, kad 2019 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra patvirtinta notariÅ¡kai, nenuginčyta, todėl yra galiojanti, nėra ginčijama Å¡iuo metu.

Teismas pažymi, kad Å¡i byla tiek, kiek joje nėra nagrinėjami reikalavimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, yra ginčo teisenos byla. Tai reiÅ¡kia, kad joje visa apimtimi veikia rungimosi principas. Tad, jei atsakovas laikė, kad minėta sutartis neatitinka tikrosios Å¡alių valios, jis galėjo Å¡ioje ar kitoje byloje reikÅ¡ti reikalavimÄ ir praÅ¡yti teismo pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu, Å¡ioje byloje veikiant rungimosi principui, teismas atsakovui siÅ«lyti pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ pareigos neturėjo.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas atsakovo reikalavimÄ dėl 11 295 Eur priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atmeta. 130. Atsakovas taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo kredito paėmimo iki Å¡alių santuokos sudarymo iÅ¡ savo asmeninių lėšų pagal kredito sutartį sumokėjo 741,76 Eur, vykdydamas solidariÄ Å¡alių prievolę, todėl 1/2 jos dalis priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažino, todėl teismas jį tenkina ir iÅ¡ jos atsakovo naudai priteisia 370,88 Eur. 131.

Galiausiai atsakovas teigia, kad Å¡alims pradėjus vesti Å«kį atskirai, iÅ¡ savo asmeninių lėšų sumokėjo pagal kredito sutartį 1 245,44 Eur, vykdydamas solidariÄ Å¡alių prievolę, todėl 1/2 jos dalis priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė šį atsakovo reikalavimÄ pripažįsta 471,67 Eur dalyje. Ji nurodo, kad 2021 m. gegužę 302,10 Eur sudaranti paskolos suma su palÅ«kanomis buvo nuraÅ¡yta nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos, todėl atsakovo reikalavimas mažintinas Å¡ia suma. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad ieÅ¡kovė yra padengusi 302,10 Eur paskolos sumÄ .

Tad teismas atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, atsakovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 622,72 Eur tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 471,67 Eur. Dėl neturtinės žalos priteisimo 132. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ atsakovo jos naudai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. 133. Ä®statyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Å i norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigÄ tokiÄ Å¾alÄ atlyginti. IÅ¡ esmės tai yra sutartinės atsakomybės rÅ«Å¡is, kai žalos atsiradimas sÄ lygotas specifinėje srityje – Å¡eimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuokÄ , kuria buvo įformintas savanoriÅ¡kas jų susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius. Tam, kad bÅ«tų galima Å¡iÄ civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi bÅ«ti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). 134.

IeÅ¡kovė nurodo, kad dėl atsakovo vartoto fizinio ir psichinio smurto ieÅ¡kovė patyrė fizinį skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus, didelę gėdÄ . Atsakovas naudojo smurtÄ ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus iÅ¡ pirmosios santuokos atžvilgiu, taip pat – ieÅ¡kovei bÅ«nant nėščiai, dėl ko ji iÅ¡gyveno ne tik skausmÄ , bet ir baimę dėl jos vaikų sveikatos. Dėl to ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ ir vertina jÄ 2 000 Eur. Tuo tarpu, atsakovo teigimu, santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinė žala nepriteistina.

Be to, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kad neturtinė žala buvo patirta. 135. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007).

Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2020). 136. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos. Pirma, byloje nustatyta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove ir jos sÅ«numi iÅ¡ pirmosios santuokos, o konkrečiai – vartojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos fizinį smurtÄ , gÄ sdino vaikÄ (psichinis smurtas) (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Tai, savo ruožtu reiÅ¡kia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu (CK 6.246 straipsnis). Antra, į bylÄ pateiktos ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus nuotraukos ir liudytojų parodymai patvirtina ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų patyrus fizinius sužalojimus ir fizinį skausmÄ , dėl to jų patirtus iÅ¡gÄ stį, baimę, stresÄ ir gėdÄ , t. y. ieÅ¡kovei padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis). Trečia, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos, t. y. bÅ«tent atsakovo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų vartotas fizinis ir psichinis smurtas sÄ lygojo aukščiau nurodytus ieÅ¡kovės patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus (CK 6.247 straipsnis).

Ketvirta, teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieÅ¡kove ir jos sÅ«numi sÄ moningai, suprasdamas savo veiksmus, jų prasmę ir jų galimas pasekmes, todėl atsakovas laikytinas kaltu dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltės forma – tyčia (CK 6.248 straipsnis). 137. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas nurodo, kad, teismo vertinimu, ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.

Pabrėžtina, kad atsakovo ieÅ¡kovės atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai – fizinis ir psichinis smurtas prieÅ¡ jÄ ir jos mažametį sÅ«nų – yra teismo pripažinti esant žiauriu elgesiu. Taip apibÅ«dinamas elgesys sukelia stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie iÅ¡lieka ilgam laikui, turi potencialÄ sukelti reikÅ¡mingus emocinius ir psichinius sutrikimus. Teismas taip pat akcentuoja, kad smurtas buvo vartotas ne tik prieÅ¡ ieÅ¡kovę, o – ir prieÅ¡ mažametį jos sÅ«nų, taip pat – ieÅ¡kovę, kai ji buvo nėščia.

IeÅ¡kovė yra motina ir baimė dėl jos sÅ«naus ir negimusių dukterų sveikatos ir gyvybės, vertintina esant labai stiprius sukrėtimu. Dėl Å¡ių priežasčių teismas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina pilna apimtimi ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisia 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo 138. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 78 500 Eur kompensacijÄ už atidalintÄ turtÄ ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iÅ¡ viso 80 500 Eur.

Tuo tarpu atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 940,10 Eur kompensacijÄ už turtÄ , 370,88 Eur ir 471,67 Eur prievolių įvykdymo, iÅ¡ viso 1 782,65 Eur. 139. CK 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Teismas pažymi, kad įstatymas nenustato teismui teisės, iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ , atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , tačiau tuo pačiu to ir nedraudžia.

Tad teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7-8 dalimis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas turi teisę atlikti Å¡alims priteistų sumų įskaitymÄ . 140. Atlikus įskaitymÄ , spręstina, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisintina 78 717,35 Eur dydžio kompensacija. Dėl sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo 141. CPK 284 straipsnio 1 dalis nurodo, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ ; skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti negalima. 142.

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymÄ , iÅ¡skirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į:

1) abiejų bylos Å¡alių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo iÅ¡dėstymo aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). 143.

Kiekvienu atveju vertinant praÅ¡ymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ , iÅ¡kyla poreikis įvertinti, ar praÅ¡ymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranaÅ¡umo skolininkui, ar bus iÅ¡laikyta Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). 144. Teismas pažymi, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu tuo atveju, jei bÅ«tų patenkintas jo reikalavimas dėl ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo priteisimo atsakovui, o kompensacijos – ieÅ¡kovei, prašė iÅ¡dėstyti iÅ¡ jo priteistinos kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡kovei 4 mėnesiams.

Tačiau atsakovas tokio sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo prašė tam atvejui, jei patenkinus minėtÄ jo reikalavimÄ , jis bÅ«tų galėjęs realizuoti ginčo turtÄ . Tuo tarpu, nustačius uzufruktÄ Ä¯ minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , tokios galimybės nėra. 145. Tad, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, o konkrečiai – kad atsakovas gauna vidutines pajamas bei kad iÅ¡ Å¡ių pajamų jis turi padengti keturių vaikų iÅ¡laikymÄ , vykdyti prievolę kreditorei ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ už atidalintÄ turtÄ ieÅ¡kovei, Å¡ios kompensacijos suma atsakovo pajamų ir įsipareigojimų kontekste laikytina didele.

Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendžia, kad yra pagrindas teismo sprendimo vykdymÄ Å¡ioje dalyje iÅ¡dėstyti 10 metų terminui, iÅ¡mokant priteistÄ kompensacijÄ kas mėnesį lygiomis dalimis, indeksuojant jÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 146. Teismas pažymi, kad, teismo vertinimu, iÅ¡dėsčius sprendimo Å¡ioje dalyje vykdymÄ teismo nustatytam terminui, ieÅ¡kovės interesai nenukentės, o prieÅ¡ingai – bus užtikrintas tinkamas jos įvykdymas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 147.

IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 1 579 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės – 5 395,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 148. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). 149.

Teismas pažymi, jog Å¡i civilinė byla yra sudėtinga, didelės apimties, joje tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pareiÅ¡kė daugetÄ tarpusavyje susijusių ir persidengiančių turtinių ir neturtinių reikalavimų (kurie, be to, vykstant teisminiam procesui buvo vis tikslinami). Dėl Å¡ių priežasčių, teismo vertinimu, yra sudėtinga nustatyti tiksliÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo patenkintų-atmestų reikalavimų proporcijÄ , pagal kuriÄ paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje. 150.

Tad remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimai buvo patenkinti didesnėje apimtyje, apytiksliai 70 procentų, o atsakovo – mažesnėje apimtyje, apytiksliai 30 procentų. Atsižvelgdamas į tai, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisia 1 618,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai – 1 105,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atitinkamai, atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisiama 513,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ tarp K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo J.

M. kaltės. Po santuokos nutraukimo K. M. palikti santuokinę pavardę – „M.“, o J. M. – „M.“. Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir S. M., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina K. M., jos gyvenamojoje vietoje. Nustatyti atsakovo J. M. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis A. M. ir S. M. tvarkÄ , nustatant, jog: - J. M. su nepilnametėmis dukterimis bendrauja kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį, t. y. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio Å¡eÅ¡tadienį, nuo 10.00 val. iki 12.00 val., paimdamas dukteris iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nesant galimybės bendrauti gyvai, nurodytu laiku J. M. su dukterimis bendrauja nuotoliniu bÅ«du. - J. M. atostogų Lietuvoje metu jis bendrauja su dukterimis vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, pasiimdamas dukteris ne ilgesniam kaip 4 (keturių) valandų laikotarpiui, apie tai informavęs ieÅ¡kovę ne vėliau, kaip iki bendravimo likus 7 (septynioms) dienoms. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. kiekvienai iÅ¡ dukterų po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) iÅ¡laikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos, 2021 m. rugpjūčio 3 d., iki dukterų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams A. M. ir S. M. iÅ¡laikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina K. M.. Priteisti K. M. asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytÄ transporto priemonę Volkswagen-VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Atidalinti K. M. ir J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , nustatant, jog po santuokos nutraukimo, J. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog K. M. ir J. M. prievolė kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2019 m. vasario 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuokÄ , lieka solidari. Nustatyti uzufrukto teisę K. M. ir Å¡alių nepilnametėms dukterims A. M. ir S. M. į atsakovui J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki dukterų pilnametystės. Priteisti iÅ¡ J. M. K. M. 78 717,35 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniolika eurų 35 ct).

IÅ¡dėstyti sprendimo dalyje dėl 78 717,35 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų septyniolikos 35 ct) priteisimo vykdymÄ , nustatant, kad J. M. turi įvykdyti sprendimÄ nurodytoje dalyje per 10 (deÅ¡imties) metų nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos terminÄ , mokėdamas Å¡iÄ sumÄ K. M. kas mėnesį lygiomis dalimis, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ K. M. J. M. naudai 513,26 Eur (penkis Å¡imtus trylika eurų 26 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. SprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė