2025-07-16 Nr. BB-3554-1-01-1-17649-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2521/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17649-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arvydo Aranausko kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas A. Aranauskas prašo: 1) panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba 2) panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1, 2 ir 20 straipsnius, 44 straipsnio 6 dalį, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir principo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai). Teismai įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi tik kaltinančiais parodymais (nukentėjusiojo, jo sugyventinės parodymais), kurie nebuvo patvirtinti kitais įrodymais, o prieštaravimai nebuvo tinkamai ištirti, taip pažeidžiant įrodymų visumos vertinimo principą.

Kasatoriaus vertinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo nuteistojo kaltei pagrįsti, todėl visos abejonės (alternatyvios versijos, abipusiai sužalojimai, prieštaringi parodymai) turėjo būti sprendžiamos jo naudai. Teismai nenustatė, kodėl kilo konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, neištyrė, kokia yra nuteistojo patirtų sužalojimų kilmė, nevertino, ar veiksmai buvo agresyvaus puolimo, ar savigynos padarinys.

Kasatoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismai taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami A. K. veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, nes neįvertino visų objektyvių faktų ir aplinkybių, rodančių, kad jis galėjo veikti būtinosios ginties sąlygomis. Teismai neanalizavo ir aplinkybės, ar jis elgėsi impulsyviai, bijodamas dėl savo sveikatos ar gyvybės, ar jo veiksmų intensyvumą lėmė stresas, alkoholis, fizinis kontaktas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).

Kaip matyti iš nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. Aranausko kasacinio skundo, kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir padaryti esminiai BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimai nurodomi pateikiant subjektyvų byloje esančių įrodymų bei teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Kasaciniame skunde BPK 1, 2 ir 20 straipsnių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų bei in dubio pro reo principo pažeidimai yra nurodomi grindžiant juos byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo interpretavimu, apsiribojant kasacinės instancijos teismo praktikos citavimu, nepateikiant konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su teismų atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių vertinimu.

Kasatoriaus skunde iš esmės tik kritikuojamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, keliamas įrodymų, būtinų nuteistojo kaltei pagrįsti, pakankamumo klausimas, be kita ko, pateikiamas savas bylos įrodymų vertinimas. Taigi kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, deklaratyvūs pareiškimai apie BPK normų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą teismo sprendimą. Kasatorius prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Toks kasatoriaus prašymas neatitinka BPK 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimų. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 382 straipsnio nuostatas priima tik nutartis ir apkaltinamųjų (išteisinamųjų) nuosprendžių nepriima. Taigi kasacinio skundo prašymas taip pat yra netinkamai suformuluotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Arvydo Aranausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė