2f5bcbe9-76c7-43d8-bcd3-07344d3bdc8f · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-594/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63994-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. N. (toliau – R. N.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimÄ Nr. 91-298 taikyti nuteistajam R. N. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. N. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams. 1.1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R.

N. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, pasiunčiant R. N. į pataisos namus atlikti jam paskirtÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. 1.2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu R. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Å¡i bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu R.

N. paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 1.3. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu R. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 1.4.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. sausio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 15 d. 2. 2018 m. lapkričio 26 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-298 nutarta nuteistajam R. N. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis R. N. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2018 m. lapkričio 26 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 91-298 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pataisos namuose jis elgiasi pavyzdingai, buvo du kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, bausmę faktiÅ¡kai atlieka nuo 2017 m. kovo 17 d.

Be to, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prisideda prie jų organizavimo, neatlygintinai atlieka bÅ«rio gerbÅ«vio darbus, palaiko ryÅ¡ius su savo artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 3.2. Skundu pabrėžiama, kad nors apylinkės teismas ir sprendė, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba ir nesimoko, tačiau į darbÄ jis nebuvo priimtas tik dėl laisvų vietų trÅ«kumo. Tuo tarpu išėjęs į laisvę jis dirbtų gerai apmokamÄ vairuotojo-Å¡altkalvio darbÄ UAB „E. T.“, tokiu bÅ«du galėdamas prisidėti prie savo dukters iÅ¡laikymo.

4. Nuteistojo R. N. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. N., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Nors Å¡ių duomenų visuma sudaro formalų pagrindÄ svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, vien tik jų, sprendžiant R. N. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

7. Atlikus nuteistojo R. N. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 48 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti ir R. N. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri, analizuojamu atveju, turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

8. Ä®vertinus R. N. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neatlygintinai atlieka bÅ«rio gerbÅ«vio darbus, per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, du kartus skatintas, išėjęs iÅ¡ pataisos namų bus įdarbintas UAB „E. T.“, turės ir gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama R. N. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli R. N. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, emocinė gerovė bei nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, galintys neabejotinai paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, jog ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ analizuojamu atveju rengę specialistai nuteistojo elgesio pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ R.

N. veiksmuose neįžvelgė, konstatuodami tik tiek, kad nuteistasis vykdo Komisijos numatytÄ priemonę dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje R. N. buvo teistas ne kartÄ , Å¡iuo metu subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingo pobÅ«džio nusikalstamų veikų įvykdymÄ , kurių pobÅ«dis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , jos kontekste sprendžiant R. N. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti R. N. elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų, nesilaikė ir kitų jam teismo nustatytų įpareigojimų (LITEKO duomenys), dėl ko, bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas.

Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad jokios teigiamos įtakos teismo parodytas pasitikėjimas R. N. asmenybei nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, R. N. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

11. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia R. N. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio.

Toks vertinimas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatų nepažeidžia. Neignoruojant Å¡ių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iÅ¡ nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. N. požiÅ«ris į praeityje buvusius jo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje teigiama linkme nepakito. Å iuo metu R. N. pripažįsta, jog praeityje buvo teistas už išžaginimÄ , tačiau yra įsitikinęs, kad buvo apkaltintas neteisėtai, savo kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat vis dar menkina.

Priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, R. N. analizuoja pavirÅ¡utiniÅ¡kai, o tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieÅ¡taravimų. Analizuoti savo nusikalstamo elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek ir nukentėjusiems asmenims, nuteistasis taip pat geba tik iÅ¡ dalies, savo veiksmuose įžvelgdamas tik dalinę kaltę. Å ių aplinkybių visuma, įvertinus jas praeityje buvusių R. N. teistumų kontekste, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis pakankamai kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir nesistengia pasitaisyti, o tai jį iÅ¡ esmės charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu paleidus R.

N. į laisvę šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

12. Abejonių tinkamu R. N. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, R. N. yra įgijęs tik 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , specialybės neturi, tačiau jos įgyti nesiekė ir bÅ«damas pataisos namuose. Nors laisvėje, paties nuteistojo teigimu, jis dažniausiai buvo dirbantis, tačiau pasitaikydavo ir darbinio nestabilumo laikotarpių. Pataisos namuose, sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, net ir bÅ«dams iÅ¡laikomas vien tik savo artimųjų, turėdamas finansinių įsipareigojimų (civiliniai ieÅ¡kiniai, dukters iÅ¡laikymas), kuriuos pats nuteistasis apibÅ«dina kaip didelius, pripažįsta jų įveikimui turintis menkas perspektyvas, R.

N. dirbti nesiekė – kaip nustatyta Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, dėl darbo pataisos įstaigoje nei raÅ¡tu, nei žodžiu į administracijÄ jis nesikreipė. Nors skundu apygardos teismui teigiama prieÅ¡ingai, tvirtinant, jog pataisos namuose nuteistasis nedirba tik dėl darbo vietų trÅ«kumo, tačiau nesant jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, tikėti Å¡iais R. N. teiginiais, kuriuos iÅ¡ esmės paneigia Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Ir vis tik, net ir tikint nuteistojo versija dėl darbo vietų trÅ«kumo, įvertinus R. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvÄ bei vis dar turimus nuteistojo finansinius įsipareigojimus, neabejotina, kad vien tik Å¡ios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakaktų. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju.

Juo labiau, jog jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, R. N. neturi, o jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka nemenki (iš 27940,38 eurų atlyginta vos 225 eurai).

13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į jo mÄ stymÄ , kuris, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Be nuteistajam bÅ«dingo savo kaltės menkinimo, nuteistasis pasižymi ir per dideliu pasitikėjimu savo tiesioginiu patyrimu bei sėkmės tikimybe, kas atsižvelgiant į buvusius nuteistojo teistumus jį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog iÅ¡ praeities klaidų R.

N. tinkamai nepasimoko. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris Å¡iuo metu atitinka 48 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, tačiau statinių svertinių taÅ¡kų suma atitinka 33 balus, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų bÅ«ti toliau vykdoma mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ skatinančius veiksnius pataisos namuose.

14. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ R. N. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad R. N. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

15. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Å ie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakankami. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. N. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

16. Nors skunde teigiama, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 17 d., todėl 2020 m. birželio 15 d. jis bus atlikęs ne 2 metus 5 mėnesius, bet 3 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, tačiau bausmės pradžios bei atliktos bausmės įskaitymo į bausmę klausimai, nagrinėjant skundÄ dėl lygtinio paleidimo netaikymo, nenagrinėtini. Pažymėtina, kad iÅ¡ Liteko sistemoje esančių duomenų matyti, jog paminėti klausimai jau buvo iÅ¡spręsti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. N. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. sausio 4 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Nerijus Meilutis