2f5b700f-7f75-4bf6-a0a4-cf2265b52050 · Vilniaus apygardos teismas

Adm Adm. byla Nr. ATP-1245-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02147-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal J. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 120 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., J.

P. paskiriant galutines administracines nuobaudas - 3 500 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,n u s t a t ė:J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-03-15, apie 19.20 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas aikÅ¡telėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neatidus, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė stovintį automobilį „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį N. S. (K.), kuriuo naudojosi T.

S., bei jį apgadino, po ko nepranešęs policijai, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 132 ir 234 p. reikalavimus.J. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-13 nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino svarbių bylai aplinkybių, nepanaikino abejonių ir prieÅ¡taravimų tarp įrodymų. Teigia, kad teismas nesiaiÅ¡kino J.

P. ir liudytojo V. K. tarpusavio ryÅ¡ių, dėl ko jis pasitikėjo V. K. ir paskolino automobilį, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino eismo įvykio mechanizmÄ , jame dalyvavusių asmenų veiksmų sekÄ . Teismas klaidingai įvertino apelianto ir liudytojo V. K. nurodytas aplinkybes, nurodytas iÅ¡ karto po eismo įvykio kelių policijoje. Taip pat teismas neapklausė automobilio „VW Passat“ savininko D. P..J. P. nuo pat pradžių tvirtino, kad 2012-03-15, apie 19.20 val., jis nevairavo automobilio, kadangi transporto priemonę buvo trumpam paskolinęs V.

K., kuris per pirminę apklausÄ patvirtino Å¡iÄ aplinkybę. V. K. yra jam žinomas asmuo, atlikdavo jam ir jo sÅ«nui pagalbinius darbus, todėl apeliantas pasitikėjo liudytoju ir papraÅ¡ius patikėjo trumpam automobilį.Teismas neatkreipė dėmesio į tÄ aplinkybę, kad liudytojas V. K., duodamas savo parodymus, buvo neblaivus ir apsvaigęs nuo alkoholio. TÄ teisme patvirtino ir apklausÄ atlikusi tyrėja S. K.. Nors ir užuosdama sklindantį alkoholio kvapÄ nuo liudytojo, ji nenutraukė apklausos ir nesiėmė jokių teisėtų priemonių patikrinti liudytojo blaivumÄ ar apklausti jį kitÄ kartÄ .

Pati S. K. neturi specialių žinių įvertinti asmens blaivumÄ bei galimai neblaivaus asmens duodamų parodymų objektyvumÄ . Todėl S. K. iÅ¡vados apie liudytojo V. K. prieÅ¡taringus parodymus, painiojimÄ si, padarytos iÅ¡ galimai neblaivaus asmens duotų parodymų, yra vertintinos kritiÅ¡kai ir negalima jomis vadovautis kaip pagrindiniais įrodymais.Liudytoja R. S. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad matė eismo įvykį sukėlusio automobilio „VW Passat“ vairuotojÄ , kuris, Å¡iek tiek pavažiavęs, sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės, pasižiÅ«rėjo ir vėl sėdo į savo transporto priemonę.

Liudytoja apklausos pas tyrėjÄ S. K. metu tvirtino, kad eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo neatpažintų. Kita vertus, teismas rėmėsi R. S. teismo posėdyje duotais parodymais dėl vairuotojo atpažinimo net nesiaiÅ¡kinęs, kodėl Å¡i liudytoja keitė savo parodymus, kokiu atstumu ji buvo nuo vairuotojo, kada konkrečiai tai įvyko, koks buvo matomumas, ir ar bÅ«dama tam tikru atstumu nuo vairuotojo ji galėjo aiÅ¡kiai matyti vairuotojÄ , kad galėtų atpažinti jį iÅ¡ kitų asmenų. Todėl liudytojos R.

S. parodymai vertintini kritiÅ¡kai.Liudytojas V. K. teismo posėdyje pakeitė savo parodymus, tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kas paskatino liudytojÄ pakeisti anksčiau duotus parodymus dėl eismo įvykio. J. P. nuomone, liudytojas V. K. pakeitė savo parodymus, kai sužinojo, kad jam gali grėsti didelė bauda ir tekti atlyginti nuostolius dėl kito automobilio apgadinimo.Kadangi Å¡ioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad J. P. padarė inkriminuotus teisės pažeidimus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.

Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. P. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.J. P. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog J. P. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .J. P. apeliaciniame skunde neigia inkriminuotu laiku ir vietoje vairavęs automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis ir pasiÅ¡alinta iÅ¡ eismo įvykio vietos. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. S. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad aptariamo įvykio metu automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), vairavo bÅ«tent apeliantas, kuris tuo metu buvo su Å«sais (b.l. 67). 2012-04-23 tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad susisiekus su R.

S., pastaroji teigė, jog neatpažintų iÅ¡važiavusio iÅ¡ eismo įvykio vietos automobilio vairuotojo (b.l. 35), kita vertus, Å¡i liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad ji pasakė skambinusiai tyrėjai S. K., jog gali atpažinti automobilį „VW Passat“ vairavusį vyrÄ , tačiau jos nekvietė į policijÄ ir niekas nesiÅ«lė atpažinti asmens (b.l. 67). Taigi, R. S. paneigė 2012-04-23 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytÄ aplinkybę. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tyrėja teisingai suprato ir užrašė R.

S. žodžius telefoninio pokalbio metu, byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų, kad R. S. nurodė negalinti atpažinti automobilį „VW Passat“ vairavusio asmens, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i liudytoja keitė savo parodymus. Nenustatyta, kad liudytoja R. S. bÅ«tų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti J. P., todėl jos parodymai laikytini patikimais. Pasak apelianto, apylinkės teismas nesiaiÅ¡kino, kokiu atstumu R. S. buvo nuo vairuotojo, kada konkrečiai tai įvyko, koks buvo matomumas, ir ar bÅ«dama tam tikru atstumu nuo vairuotojo ji galėjo aiÅ¡kiai matyti vairuotojÄ , kad galėtų atpažinti jį iÅ¡ kitų asmenų.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. teismo posėdžio metu pakankamai detaliai apibÅ«dino įvykio aplinkybes. Ji nurodė, kad įvykio vakarÄ atvažiavusi savo automobiliu prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė savo transporto priemonę, iÅ¡girdo metalo girgždesį ir pamatė, kaip automobilis „VW Passat“ kliudė automobilį „Audi A6 Avant“. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės, apžiÅ«rinėjo nukentėjusiojo automobilį, todėl ji galėjo gerai matyti vairuotojÄ ir įsidėmėjo jį.

R. S. užsirašė automobilio „VW Passat“ valstybinius numerius ir nuėjo pakviesti kaimynÄ , kai jie grįžo, automobilio „VW Passat“ nebebuvo (b.l. 66-67). Nors apylinkės teismas nesiaiÅ¡kino, kokiu tiksliai atstumu R. S. matė automobilio „VW Passat“ vairuotojÄ , tačiau Å¡i liudytoja nurodė vairuotojo įsiminimo priežastis, kadangi Å¡is buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ transporto priemonės ir apžiÅ«rinėjo nukentėjusiojo automobilį, t. y. ji betarpiÅ¡kai matė eismo įvykio kaltininkÄ pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ .

Be to, R. S. užsirašė eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės valstybinius numerius, kas rodo, kad ji buvo netoli eismo įvykio vietos ir galėjo aiÅ¡kiai įsiminti vairuotojÄ . Eismo įvykis įvyko 2012-03-15, apie 19.20 val., t. y. tamsiu paros metu, kita vertus, tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad prie (duomenys neskelbtini) namo esančiame kieme apÅ¡vietimas buvo įjungtas (b.l. 4). Visos Å¡ios aplinkybės neleidžia abejoti J. P., kaip asmens, vairavusio automobilį „VW Passat“ inkriminuotu laiku ir vietoje, atpažinimo objektyvumu.Apelianto versijÄ , kad jis buvo paskolinęs automobilį „VW Passat“ V.

K., paneigė teismo posėdžio metu apklaustas pats V. K., kuris nurodė, kad jis nebuvo susitikęs 2012-03-15 su J. P. ir nevairavo automobilio. Jis parašė, kad vairavo transporto priemonę, nes apeliantas paprašė to ir pažadėjo už tai įdarbinti jį (b.l. 68). V. K. nurodė priežastis dėl raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytų aplinkybių neatitikimo tikrovei. Apeliantas pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę dėl V. K. parodymų pakeitimo priežasties, t. y. galimai gresiančios didelės baudos ir nuostolių atlyginimo dėl kito automobilio apgadinimo, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmetama.

Be to, šio liudytojo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės nėra informatyvios (b.l. 28), jos prieštarauja betarpiškai eismo įvykį mačiusios liudytojos R. S. nurodytoms aplinkybėms, kurios yra objektyvios. Kaip minėta, liudytoja R. S. nurodė, kad automobilį „VW Passat“ vairavęs asmuo buvo su ūsais, nenustatyta, kad V. K. yra su ūsais. Iš asmens veido atvaizdo duomenų, pateiktų iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, matyti, kad J. P. yra su ūsais (b.l. 17). Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. K. parodė, kad pranešus J.

P. dėl eismo įvykio, Å¡is atvyko bÅ«damas su veÅ¡liais Å«sais, o po pirmos apklausos apeliantas nusiskuto Å«sus (b.l. 67). Be to, liudytoja R. S. kategoriÅ¡kai patvirtino, jog eismo įvykio vietoje nebuvo V. K. ir nematė jo (b.l. 67). Pažymėtina, kad eismo įvykio aplinkybių tyrimo metu apeliantas negalėjo nurodyti nei V. K. pavardės, nei jokių kitų duomenų apie šį asmenį (b.l. 16, 22). Automobilio davimas kitam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojas nežino jokių konkrečių asmens duomenų, iÅ¡skyrus vardÄ , taip pat leidžia abejoti, jog toks transporto priemonės valdytojo elgesys atitinka tikrovę.

Tai, ar liudytojas V. K., duodamas savo paaiÅ¡kinimus tyrimo metu, buvo blaivus, ar ne, neturi reikÅ¡mės vertinant Å¡io liudytojo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytų aplinkybių patikimumÄ , kadangi dėl anksčiau aptartų priežasčių jo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas atmetamas kaip prieÅ¡taraujantis Å¡ioje byloje esantiems kitiems įrodymams. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai atmetė J. P. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad jis buvo paskolinęs automobilį „VW Passat“ V. K., kaip nepagrįstÄ .Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J.

P., nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „VW Passat“, kliudė stovintį automobilį „Audi A6 Avant“, apgadino Å¡iÄ transporto priemonę, po ko nepranešęs policijai, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET. Apelianto veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nepažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų.

Nėra duomenų, kad automobilio „VW Passat“ savininkas D. P. žino kokias nors Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl apylinkės teismas neturėjo pareigos apklausti šį asmenį kaip liudytojÄ . Vien tai, kad D. P. yra automobilio savininkas, nėra pakankamas pagrindas jį apklausti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykio dienÄ transporto priemone naudojosi apeliantas. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikÅ¡ti praÅ¡ymus.

IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad nei J. P., nei jo atstovas nebuvo pateikę praÅ¡ymo apklausti automobilio savininkÄ (b.l. 64-69). Taigi, apylinkės teismas nepadarė jokių procesinių pažeidimų.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-13 nutarimÄ J. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir J.

P. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                    Artūras Pažarskis