2017-02-28 Nr. AB-4592-3-61-3-03340-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-276-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03340-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Jūratės žagarinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Jūratės žagarinė“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Jūratės žagarinė“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 7–8), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą (toliau – ir Nutarimas), kuriuo J. G. individuliai įmonei (UAB „Jūratės žagarinė“) skirta ekonominė sankcija – 289 Eur bauda.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas ginčijamu Nutarimu paskyrė 289 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktų pažeidimus. Pareiškėjas su priimtu Nutarimu nesutinka. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba negalėjo priimti Nutarimo dėl ekonominės sankcijos taikymo, nes nuo pažeidimo padarymo praėjo daugiau nei penki mėnesiai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai planinį J. G. individualios įmonės (toliau – ir J. G. IĮ) patikrinimą atliko 2014 m. gruodžio 9 d., todėl Įstatymo nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai skirti nuo pažeidimo nustatymo dienos baigėsi 2015 m. vasario 10 d. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos išvada, kad J. G. IĮ prekybos vietoje nelaikė vaisių skonio gėrimo „VICETTO“ įsigijimo dokumentų. Paaiškino, jog minėto gėrimo įsigijimo dokumentus įmonė visada turėjo, pareigūnams 2012 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos – faktūros BSA000316600 kopiją pateikė 2015 m. sausio 30 d. Dokumentas visada buvo laikomas įmonės prekybos salės patalpose, tačiau jam surasti reikėjo daugiau laiko. Patikrinimą atlikę specialistai skubėjo, tikrino daugelį prekių, prašė pateikti daugelį dokumentų. Dėl vėlyvo laiko (2014 m. gruodžio 9 d. 17.30 – 19.00 val.) ir pusantros valandos tetrukusio patikrinimo nebuvo objektyvios galimybės greitai surasti reikalingą dokumentą. Parduotuvė tuo metu dirbo, todėl reikėjo papildomai stebėti klientus bei tvarką prekyvietėje, patikrinimo metu dirbo vienintelė pardavėja – įmonės savininkė J. G. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad nutarimas priimtas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 22–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2014 m. gruodžio 9 d. atliko J. G. IĮ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą, kurio metu užfiksuota, jog parduotuvėje prekiaujama alumi su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais (šviesusis alus „Kalnapilis Original“ alkoholio 5,0 tūrio proc., geriausias iki 2014 m. lapkričio 27 d., 8 vnt. po 1 l; šviesusis alus „Gaspadorių alus Nr. 6“ alkoholio 6,0 tūrio proc., geriausias iki 2014 m. lapkričio 22 d., 6 vnt. po 1 l; alus „Imperial“ alkoholio 4,2 tūrio proc., geriausias iki 2014 m. spalio 20 d., 4 vnt. po 1 l) ir nepateikti įsigijimo dokumentai vaisių skonio vyno gėrimui „VICETTO“ alkoholio 8,0 tūrio proc., 4 vnt. po 1 1, partijos Nr. L:26092012, banderolių Nr. BOSLCF 739582, 739583, 739584, 739586 (kilmė EU, pardavėjas UAB „Bennet distributors“).

Nustačius, kad buvo pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktai, Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija – 298 Eur bauda. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai pažeidimo nustatymo dieną sieja su patikrinimo diena (2014 m. gruodžio 9 d.). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (toliau – ir Pareigūnai), kilus įtarimams, kad galėjo būti pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymas, patikrinimo metu surašė Faktinių aplinkybių fiksavimo aktą.

Surinkę pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymas, ir kitą bylai nagrinėti reikalingą informaciją, nepažeisdami numatyto 1 mėnesio termino, 2015 m. sausio 6 d. surašė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 57AKĮPP-1, kuriuo ir nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 mėnesių terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo protokolo Nr. 57AKĮPP-1 surašymo dienos. Komisijos posėdis įvyko 2015 m. vasario 27 d.

Komisija posėdžio metu nustačiusi, kad nebuvo tinkamai išsiaiškintos bylos faktinės aplinkybės, protokolas Nr. 57AKĮPP-1 surašytas netinkamai, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Pareigūnai atlikę papildomą tyrimą 2015 m. kovo 26 d. surašė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 57AKĮPP-2. Tuo atveju, kai byla grąžinama papildomam tyrimui atlikti, Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 mėnesių baudos skyrimo terminas skaičiuojamas iš naujo.

Aptariamu atveju byla buvo grąžinta iš naujo įvertinti pažeidimo padarymo aplinkybes ir nustatyti, kokius Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus pažeidė ar nepažeidė pareiškėjas, todėl 2 mėnesių baudos skyrimo terminas buvo skaičiuojamas nuo protokolo Nr. 57AKĮPP-2 surašymo dienos (t. y. 2015 m. kovo 26 d.), o paskutinė termino diena laikytina 2015 m. gegužės 26 d., t. y. ta diena, kai Komisija priėmė Nutarimą skirti J. G. IĮ ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktų pažeidimus.

Tarnyba papildomai pažymėjo, kad Nutarimas priimtas nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudų skyrimo senaties termino – bauda (esant trunkamam pažeidimui) paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Pareiškėjas šios pareigos nevykdė, patikrinimo metu vaisių skonio vyno gėrimo „VICETTO“ įsigijimo dokumentų nepateikė.

Tai reiškia, kad vaisių skonio vyno gėrimo „VICETTO“ įsigijimo dokumentai nebuvo saugomi pardavimo ar sandėliavimo vietoje. Aplinkybė, jog pareiškėjas 2015 m. sausio 30 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateikė 2012 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BSA000316600 (gėrimų įsigijimo dokumentą), nepatvirtina fakto, kad dokumentai buvo laikomi prekybos vietoje. Pažymėjo, kad iki skundo padavimo pareiškėjas laikėsi kitokios pozicijos ir 2014 m. gruodžio 16 d. paaiškinime nurodė, kad vynas įsigytas prieš keturis metus ir tokio senumo sąskaitos – faktūros prekybos vietoje nelaikomos.

Tokius pačius paaiškinimus pareiškėjas pateikė ir protokoluose Nr. 57AKĮPP-1, Nr. 57AKĮPP-2. Tarnybos nuomone, skundžiamas Nutarimas priimtas nepraleidus Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų bylos nagrinėjimo ir baudos skyrimo terminų, yra teisėtas ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas, todėl naikinti Nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b. l. 101–105) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo J. G. IĮ (po reorganizavimo UAB „Jūratės žagarinė“) už Alkoholio kontrolės 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktų pažeidimus skirta 289 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) 2014 m. gruodžio 9 d. atliko J. G. IĮ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą, kurio metu buvo surašytas maisto tvarkymo subjekto 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. 57MPĮ-474. VMVT Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai tikrinimo metu surašė 2014 m. gruodžio 9 d.

Faktinių aplinkybių taikant Alkoholio kontrolės įstatymą fiksavimo aktą Nr. 57AKĮPP-1, kuriame parduotuvėje užfiksuotas alus su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, taip pat nepateikti įsigijimo dokumentai vaisių skonio gėrimo „VICETTO“ (kilmė EU, pardavėjas UAB „Bennet distributors“). 2015 m. sausio 6 d. surašytas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 57AKĮPP-1, kuriame pareiškėjo atstovė J. G. dėl pažeidimo paaiškino, kad alus paseno ir per neapsižiūrėjimą neišimtas iš prekybos, vynas senai vežtas, todėl važtaraščiai nebuvo laikomi prekybos vietoje. 2014 m. gruodžio 16 d. paaiškinime J.

G. paaiškino, kad vynas vežtas prieš 4 metus ir tokio senumo sąskaitos – faktūros nelaikomos parduotuvės patalpose. 2015 m. sausio 30 d. J. G. pateikė vyno gėrimo įsigijimą patvirtinančio dokumento – 2012 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. BSA000316600 kopiją. VMVT Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija 2015 m. vasario 27 d. nustatė, kad nebuvo tinkamai išsiaiškintos bylos faktinės aplinkybės, protokolas Nr. 57AKĮPP-1 surašytas netinkamai, todėl vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktu nusprendė grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti.

VMVT Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius atlikęs papildomą tyrimą 2015 m. kovo 26 d. surašė protokolą Nr. 57AKĮPP-2, kuriame nurodė, jog parduotuvėje prekiaujama alumi su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, taip pat vykdoma prekyba vaisių skonio vyno gėrimo „VICETTO“ 8 proc. stiprumo, 4 vnt. po 1 1 (kilmė EU, pardavėjas UAB „Bennet distributors“), partijos Nr. L:26092012, neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje produktų įsigijimo dokumentų, tuo pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktų nuostatas.

Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktų pažeidimus 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu pareiškėjui taikė ekonominę sankciją – skyrė 289 Eur baudą. Minėtų faktinių aplinkybių – pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo 2014 m. gruodžio 9 d. prekiauta alumi su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminu, taip pat nebuvo pateikti vaisių skonio vyno gėrimo įsigijimo dokumentai – pareiškėjas skunde neginčija.

Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo matyti, kad nesutikimas su Komisijos 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu grindžiamas argumentais, jog minėtas nutarimas priimtas praleidus įstatyme nustatytą 2 mėnesių terminą baudai skirti, taip pat tuo, jog vyno gėrimo „VICETTO“ įsigijimo dokumentai buvo laikomi prekybos salės patalpose, tačiau jiems rasti reikėjo papildomo laiko, nes dokumentas senai išduotas, o per pusantros valandos trukusį patikrinimą nebuvo galimybės greitai jį rasti.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pateikti išaiškinimai, nagrinėjant analogiško ir panašaus pobūdžio (pvz., dėl pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą) bylas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto <...> pažeidimus gali būti taikoma tais atvejais, kai įmonė turi juridinę galią turinčius alkoholio produktų įsigijimo dokumentus, tačiau vienas šių dokumentų egzempliorius nėra saugomas alkoholio produktų pardavimo ar laikymo vietoje.

Taigi draudimas siejamas su būtinumu turėti alkoholinių produktų juridinę galią turinčius privalomus tų produktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus (LVAT 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1145/2009). LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-745/2009 pažymėjo, kad laiko aspektu tai reiškia, jog alkoholio produktai negali būti nei laikomi, nei parduodami, kai nurodyti privalomi dokumentai realiai neegzistuoja, t. y. nurodyti dokumentai turi realiai egzistuoti visą jų laikymo bei pardavimo laiką (tuo pačiu ir atitinkamo patikrinimo metu), tačiau dėl tam tikrų priežasčių jų egzemplioriai nebuvo (negalėjo būti) pateikti patikrinimo metu.

Įvertinus minėtose nutartyse pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo skundo argumentai, kuriais teigiama, jog vyno gėrimo įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo laikomi prekybos salės patalpose, tačiau dėl trumpai trukusio patikrinimo nebuvo galimybės jų pateikti, grindžiami netinkamu teisės aiškinimu. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjo prekybos vietoje buvo prekiaujama alkoholiniu gėrimu, kurio įsigijimo dokumentų egzempliorius nebuvo pateiktas patikrinimo metu. 2014 m. gruodžio 9 d. Faktinių aplinkybių fiksavimo aktu nustatyta, kad patikrinimas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas vyko pusantros valandos (nuo 17.30 iki 19.00).

Teismo vertinimu, tai pakankamas laiko tarpas įstatymo reikalaujamiems dokumentams pateikti. Be to, kaip matyti iš bylos dokumentų, J. G. buvo pasirašytinai supažindinta su 2014 m. gruodžio 9 d. Faktinių aplinkybių fiksavimo aktu, kuriame nėra nurodyta jokių pastabų. Teismas pažymėjo, jog maisto tvarkymo patikrinimas truko ilgiau, t. y. iki 19.50 val., todėl pareiškėjo argumentai, kad laiko nepakako, laikytini nepagrįstais. Nesutikdama su nutarimu skirta ekonomine sankcija J. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog patikrinimo metu VMVT Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai siekė kuo greičiau baigti patikrinimą, todėl inspektorius S. P. leido dokumentus pateikti vėliau, ką ji ir padariusi kitą dieną.

Šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Teismo posėdžio metu liudiję patikrinimą atlikę VMVT Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai S. P. ir R. M. parodė, jog įsigijimo dokumentai turėjo būti vietoje, tačiau pateikti nebuvo. Pareiškėjo atstovės teiginių apie leidimą dokumentus pateikti kitą dieną liudytojai S. P. ir R. M. paneigė. Byloje nustatyta, jog dokumentai buvo pateikti 2015 m. sausio 30 d. Be to, J. G. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog „vynas vežtas prieš 4 metus ir tokio senumo sąskaitos - faktūros nelaikomos parduotuvės patalpose“ (2014 m. gruodžio 16 d. paaiškinimas), „vynas senai vežtas, todėl važtaraščiai nebuvo laikomi prekybos vietoje“ (2015 m. sausio 6 d. paaiškinimas).

Pareiškėjo atstovės teiginius, jog paaiškinimuose ji rašė, tai ką nurodė patikrinimą atlikę atsakovo darbuotojai, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis ir vertintini kaip pareiškėjo atstovės gynybinė pozicija. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas patikrinimo metu neturėjo vaisių skonio vyno gėrimo „VICETTO“ įsigijimo dokumentų, todėl atsakovas ginčijamu nutarimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Pareiškėjas neginčijo Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad ginčijamas nutarimas priimtas praleidus įstatyme nustatytą 2 mėnesių terminą baudai skirti, nes apie galbūt padarytą pažeidimą buvo žinoma nuo įmonės patikrinimo (2014 m. gruodžio 9 d.), nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai pažeidimo nustatyto dieną sieja su 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinimo diena. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą.

Minėto straipsnio 2 dalis numato, jog institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Aiškindamas sąvoką „pažeidimo nustatymo diena“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti.

Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys (LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1565/2013, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-926/2009). Administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose visuotinai laikomasi taisyklės, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (LVAT administracinės bylos Nr. A492-2209/2013, A525-1565/2013, A444-1727/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad protokolą dėl padaryto pažeidimo atsakovas surašė 2015 m. sausio 6 d., Komisijos posėdis įvyko 2015 m. vasario 27 d., t. y. nesuėjus 2 mėnesių baudos skyrimo terminui. Šio posėdžio metu, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, Komisija nustatė, kad nebuvo tinkamai išsiaiškintos bylos faktinės aplinkybės, o protokolas Nr. 57AKĮPP-1 surašytas netinkamai, todėl, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Atlikus tyrimą, protokolas Nr. 57AKĮPP-2 buvo surašytas 2015 m. kovo 26 d.

Tuo atveju, kai byla grąžinama papildomam tyrimui atlikti, Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 mėnesių baudos skyrimo terminas skaičiuojamas iš naujo, t. y. nuo papildomo tyrimo pabaigos, kai nustatomos visos reikšmingos pažeidimo padarymo aplinkybės ir surašomas naujas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas. Atsižvelgiant į tai, jog iš naujo įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes ir nustačius pažeidimus, protokolas buvo surašytas 2015 m. kovo 26 d., būtent nuo jo surašymo skaičiuotinas 2 mėn. baudos skyrimo terminas.

Todėl 2015 m. gegužės 26 d. Komisija priimdama Nutarimą skirti J. G. IĮ ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktų pažeidimus, minėto baudos skyrimo termino nepažeidė. Atsakovas ginčijamame nutarime nurodė, jog nenustatė nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą. Pareiškėjui skirta minimali 289 Eur bauda (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 2 d.). Be to, pareiškėjas skundžiamu Komisijos nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad ginčijame 2015 m. gegužės 26 d. nutarime faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas (nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 115–116) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.). Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio pažeidimo Tarnyba negalėjo priimti nutarimo dėl ekonominės sankcijos taikymo, nes nuo pažeidimo nustatymo dienos praėjo daugiau nei 5 mėnesiai. Tarnybai apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą buvo ir turėjo būti žinoma nuo įmonės patikrinimo dienos – 2014 m. gruodžio 9 d. Įstatymo nustatytas 2 mėnesių terminas baudai skirti nuo pažeidimo nustatymo dienos baigėsi 2015 m. vasario 10 d. Byloje nėra duomenų, kad J. G. būtų trukdžiusi tyrimui, sirgusi ar kitaip vilkinusi procesą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Tarnyba pakartotinai svarstydama bylą ir priimdama nutarimą būtų nustačiusi naujas pažeidimo aplinkybes. Pastebėtina, kad Tarnybos nutarimas grindžiamas įmonės patikrinimo dieną (2014 m. gruodžio 9 d.) surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi pažeidimo nustatymo diena laikytina ne pakartotino protokolo surašymo diena (2015 m. kovo 26 d.), o įmonės patikrinimo diena (2014 m. gruodžio 9 d.).

2. Negalima sutikti su Tarnybos išvada, kad J. G. IĮ prekybos vietoje nelaikė vaisių skonio gėrimo „VICETTO“ įsigijimo dokumentų. Visų pirma, minėto gėrimo įsigijimo dokumentus įmonė visada turėjo. 2015 m. sausio 30 d. įmonė pateikė pareigūnams aromatinio vaisių uogų vyno gėrimo „VICETTO“ įsigijimą patvirtinantį dokumentą – 2012 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BSA000316600 kopiją. Šis dokumentas buvo laikomas įmonės prekybos salės patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jam surasti reikėjo papildomai laiko, nes dokumentas senai išduotas (2012 m. gruodžio 31 d.). Patikrinimą atlikę specialistai skubėjo, tikrino daugelį prekių, įmonės savininkė buvo prašoma pateikti daugelį dokumentų. Dėl vėlyvo laiko (2014 m. gruodžio 9 d. 17.30 – 19.00 val.) ir pusantros valandos tetrukusio patikrinimo nebuvo objektyvios galimybės 2014 m. gruodžio 9 d. greitai surasti reikalingą dokumentą. Parduotuvė tuo metu dirbo, tad reikėjo papildomai stebėti klientus bei tvarką prekyvietėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikrinimo metu parduotuvė veikė, o vienintelė pardavėja buvo įmonės savininkė J. G.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 121–123) prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir teikdamas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tarnyba laikosi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytos pozicijos. Tarnyba pažymi, kad pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2002 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), 18 straipsnio 1 dalį, turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą. Tam tikslui maisto tvarkymo subjektai privalo vietoje turėti sistemas ir taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti šią informaciją. Taigi kiekvienas maisto tvarkymo subjektas, Tarnybai paprašius, turi pareigą pateikti informaciją apie maisto produkto atsekamumą. Prie tokios informacijos priskirtini ir juridinę galią turintys privalomi alkoholio produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentai, kurie leidžia nustatyti, iš kokio asmens buvo įsigyti alkoholio produktai. Kokias sistemas turėti ir kokias procedūras laikyti, paliekama nuspręsti pačiam maisto tvarkymo subjektui, tačiau informacija turi būti pateikiama kompetentingai institucijai pareikalavus. Tarnybos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, todėl abejoti jo pagrįstumu ir jį panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui J. G. IĮ už Alkoholio kontrolės 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 12 punktų pažeidimus taikyta ekonominė sankcija – skirta 289 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas neginčijo Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo. Pareiškėjas nesutiko su jam paskirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto pažeidimą. Savo nesutikimą su jam paskirta bauda jis grindžia faktine aplinkybe, kad pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 9 d. (patikrinimo dieną) buvo laikomi vaisių skonio vyno gėrimo „VICETTO“ įsigijimo dokumentai, tačiau jiems rasti reikėjo papildomo laiko, nes dokumentas senai išduotas, o per pusantros valandos trukusį patikrinimą nebuvo galimybės greitai jį rasti. Be to, pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu. Pareiškėjo teigimu, 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas priimtas praleidus įstatyme nustatytą 2 mėnesių terminą baudai skirti.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu) 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Atsakomybė už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto pažeidimą gali būti taikoma tais atvejais, kai įmonė turi juridinę galią turinčius alkoholio produktų įsigijimo dokumentus, tačiau vienas šių dokumentų egzempliorius nėra saugomas alkoholio produktų pardavimo ar laikymo vietoje. Taigi draudimas siejamas su būtinumu turėti alkoholinių produktų juridinę galią turinčius privalomus tų produktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo, įsigijimo dokumentų neturėjimas prekybos (sandėliavimo) vietoje (tokių dokumentų nepateikimas tikrinančiai institucijai) laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad šioje teisės normoje nustatytas draudimas yra pažeistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1731/2008; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007; 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-858/2016). Taigi visų alkoholinių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentai privalo būti jų prekybos, laikymo ar sandėliavimo vietose.

Nagrinėjamu atveju vaisių skonio vyno gėrimo „VICETTO“ privalomi dokumentai patikrinimo metu tikrinančiai institucijai pateikti nebuvo. Tai, kad pareiškėjas šiuos dokumentus pateikė vėliau – 2015 m. sausio 30 d., nepatvirtina fakto, jog jie (dokumentai) buvo laikomi prekybos (sandėliavimo) vietoje, kaip reikalaujama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad privalomi dokumentai buvo laikomi įmonės prekybos salės patalpose, tačiau jiems surasti reikėjo papildomai laiko, nes dokumentai senai išduoti, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prieš pateikdamas skundą teismui išdėstė visiškai kitokią poziciją šiuo klausimu. Pareiškėjas paaiškinimuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai nurodė, kad vyno gėrimas įsigytas senai, todėl įsigijimo dokumentai nelaikomi prekybos vietoje. Šie paaiškinimai paneigia ir pareiškėjo teiginius, jog per pusantros valandos trukusį patikrinimą nebuvo galimybės greitai jų (dokumentų) rasti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuotas alkoholio produktą pardavinėjančiam subjektui taikomas aukštesnis atidumo ir rūpestingumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010) bei ūkio subjekto, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojo, pareiga imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, jog Tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų patikrinimo metu nebuvo pateikti jų prašomi dokumentai, laikytina, jog pareiškėjas pažeidė savo, kaip ūkio subjekto, pareigą laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų ir pateikti nagrinėjamuoju atveju privalomus juridinę galią turinčius alkoholinio gėrimo įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Kaip minėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog tokie dokumentai nebuvo pateikti patikrinimo metu. Taigi atsakovas ginčijamu nutarimu pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio nuostatų aiškinimu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas Tarnybos nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto dviejų mėnesio termino baudai skirti, yra pagrįsta ir teisinga.

Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusio Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalis numatė, jog šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Pareiškėjas nepagrįstai pažeidimo nustatymo dieną sieja su įmonės patikrinimo diena (2014 m. gruodžio 9 d.).

Aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą), aptariamas terminas yra pradedamas skaičiuoti (LVAT 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1825-143/2015).

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sąvoką „pažeidimo nustatymo diena“, pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-926/2009; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1565/2009) ir konstatavo, kad pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl pažeidimo nustatymo dienos ir jų nekartodama, pritaria teismo išvadai, kad tokia diena laikytina 2015 m. kovo 26 d., kai atsakovo pareigūnas surašė J. G. IĮ administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tai reiškia, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas buvo priimtas nepraleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto dviejų mėnesio baudos skyrimo termino.

Pareiškėjas jam paskirtos sankcijos dydžio apeliaciniame skunde neginčija, todėl teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjui skirta bauda atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje (2, 3, 7, 8, 9, 10 d.) už tokius AKĮ pažeidimus nustatytos baudos minimumą, pareiškėjui skirtos sankcijos dydžio pagrįstumo nevertina.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Jūratės žagarinė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius