2021-06-16 Nr. AB-13358-3-62-3-00571-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.
Legislator headnote
AI generated2021-06-16 Nr. AB-13358-3-62-3-00571-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Aprašą, kuris buvo pakeistas Tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-404 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011-12-28 sprendimo Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstyta redakcija (toliau – ir Sprendimas). Sprendimas yra galiojantis, 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtas Teisės aktų registre, identifikacinis kodas 2011-02108, suvestinė redakcija nuo 2019 m. gruodžio 19 d.).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2338-629/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00571-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.4.2; 3.6; 4.2; 24.1; 25.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslino, prašydamas ištirti, ar Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 4 punktas ir 7.2 papunktis atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
2. Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Aprašą, kuris buvo pakeistas Tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-404 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011-12-28 sprendimo Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstyta redakcija (toliau – ir Sprendimas). Sprendimas yra galiojantis, 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtas Teisės aktų registre, identifikacinis kodas 2011-02108, suvestinė redakcija nuo 2019 m. gruodžio 19 d.).
3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra norminis aktas, todėl gali būti atliktas jo tyrimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio pagrindu.
4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti, o įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę vaiko tėvams dalyvauti parenkant (prireikus pasirinkti) vaikų ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytas teisės pasirinkti mokyklą ribojimas, nustatant, kad į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų. Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi bendraisiais priėmimo kriterijais, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų sąrašas).
5. Aprašo 4 punkte nustatyta, jog Aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims. Pareiškėjo nuomone, šia teisės norma siekiama užtikrinti tik vienos asmenų grupės, t. y. deklaravusių gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, mokymosi prieinamumą, pažeidžiant kitų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos Alytaus mieste, asmenų teises.
6. Aprašo 7.2 papunktyje nustatyta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus <...>. Pareiškėjo teigimu, 7.2 punkto nuostata, kad pirmiausia į bendrojo ugdymo mokyklą priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, prieštarauja Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai, kurioje pirmumo priėmimo teisė imperatyviai nustatyta asmenims, gyvenantiems mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, tačiau nenustatyta, kad pirmenybė suteikiama asmenims, šioje savivaldybėje deklaravusiems gyvenamąją vietą, taip pat nesuteikta teisė mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pakeisti nustatytą pirmumo priėmimo į mokyklą kriterijų.
7. Pareiškėjas teigė, kad Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis taip pat prieštarauja Kriterijų sąrašo 9.2 punkto nuostatai, kurioje nurodyta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą, o jei norinčių yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės, kurioje yra mokykla, teritorijoje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus.
8. Pareiškėjas nurodė, kad Tarybos Sprendimu Aprašo 4 punkte ir 7.2 papunktyje nustatytas priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą kriterijus „deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims“ neatitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintų bendrųjų kriterijų, todėl pažeidžiama Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis. Švietimo įstatymas (29 str. 1 d., 47 str. 1 d. 2 p.) nenustato jokių mokyklos pasirinkimo teisės diferencijavimo kriterijų. Mokyklos parinkimo apribojimai nenustatyti ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad, atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą. Aprašo 4 punktas savo turiniu pažeidžia vaikų, kurių gyvenamoji vieta nedeklaruota Alytaus mieste, gyvenančių Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teises ir juos diskriminuoja, prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintam nediskriminavimo principui.
9. Pareiškėjo nuomone, Tarybai pagal teisės aktus suteikta teisė reglamentuoti priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarką, o ne priėmimo kriterijus, todėl Apraše nustatant priėmimo kriterijų pagal deklaravimo vietą buvo pažeistas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis taip pat prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam vienam iš viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės principui, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio, nustatančio teisėkūros principus, 2 dalies 7 punktui, kuriame nustatytas sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Taryba, priimdama Sprendimą, nesivadovavo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytu teisiniu reglamentavimu ir taip pažeidė konstitucinę nuostatą įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu.
10. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
11. Taryba nurodė, jog savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Aprašas parengtas įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, 7 straipsnio 7 punktą bei Švietimo įstatymo 29 straipsnį ir Kriterijų sąrašą. Aprašu, pagal Tarybai teisės aktais suteiktą kompetenciją, iš esmės reglamentuojami organizacinio pobūdžio klausimai. Nuo 2019 m. kovo 1 d. registruoti vaiką į mokyklą galima buvo tik per elektroninę sistemą, kuri yra susieta su Gyventojų registru. Gyvenamosios vietos deklaravimo registras – vienintelė oficiali Lietuvos Respublikos duomenų bazė, patvirtinanti asmens gyvenamąją vietą. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tiek gyvenimo mokyklai priskirtoje teritorijoje, tiek ir savivaldybės ribose faktą galima patikrinti tik per oficialų Gyventojų registrą (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą). Atsižvelgiant į tai buvo pakeistas Aprašas pagal elektroninės mokinių priėmimo sistemos specifiką ir keliamus reikalavimus, reglamentuojant asmenų priėmimą mokytis savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustatant į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimti asmenis, pageidaujančius tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, ir 7.2 papunkčiu nustatant vieną iš kriterijų – jei norinčių daugiau nei laisvų vietų, pirmiausia priimamai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį.
12. Atsakovas paaiškino, kad Taryba, priimdama ginčo Sprendimą, atsižvelgė į tai, kad 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-77 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo“ (2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T-251 redakcija) patvirtino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijas, todėl nustatant eilės sudarymo tvarką ir atsiradus daugiau norinčių mokytis nei yra laisvų vietų ginčo Aprašu buvo nustatytas vienas iš kriterijų, jog teikiama pirmenybė asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje.
13. Atsakovo teigimu, Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis atitinka teisėtumo principą ir neprieštarauja Kriterijų sąrašo 9.2 papunkčio nuostatoms, nes pagal Kriterijų sąrašo 6 punktą Tarybai yra suteikta kompetencija tvirtinant aprašą nustatyti priėmimo kriterijus. Pagal minėtą nuostatą bendrojo ugdymo mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) tvirtinamame Priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nurodo: bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį, programos, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus, dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų ir kitų dokumentų priėmimo vietą, pradžią, pabaigą, prašymų registravimo, asmenų priėmimo per mokslo metus tvarką, priimtų į mokyklą asmenų paskirstymo į klases tvarką ir kriterijus arba subjektą, kuris nustato priimtų į mokyklą asmenų paskirstymo į klases tvarką ir kriterijus. Kokia tvarka priimti į bendrąją mokyklą mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Todėl nuostata, kad kitų kriterijų, nei numatyti Kriterijų sąraše, nepagrįsta bei prieštaraujanti teisinei logikai.
14. Atsakovo nuomone, Aprašo 4 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintomis nuostatomis reglamentuoti išimtiniai atvejai, kuomet nėra kitų objektyvių kriterijų vaikų priėmimo į mokyklas eilei nustatyti, tokiu atveju reguliavimas: „atsiradus daugiau norinčių mokytis tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje nei yra laisvų vietų, pirmenybė mokytis teikiama asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje“ ir išskirtiniais atvejais, kai atsiranda nenumatytos (išskirtinės) aplinkybės, todėl toks reguliavimas yra teisingas ir nediskriminacinis. Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis įtvirtino nuostatas, numatančias asmenų priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas pirmenybę, kai norinčių mokytis toje mokymo įstaigoje asmenų yra daugiau, nei laisvų vietų, tačiau neapribojo, esant laisvų (neužimtų) vietų, priimti mokytis ir asmenis, gyvenančius ne tik savivaldybės teritorijoje, tačiau ir kitose savivaldybėse. Todėl skundžiamas norminis administracinis aktas yra teisėtas ir jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.
II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto (išdėstyto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija) Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo 4 punktas, kuriuo nustatyta, jog „šiuo aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims“, ir Aprašo 7.2 papunktyje įtvirtinta nuostata dėl pirmumo teisės tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, numatant, jog „pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje“, prieštarauja Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.
16. Teismas nurodė, kad byloje prašoma ištirti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto ir išdėstyto Tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija Aprašo 4 punkto ir 7.2 papunkčio dalies atitiktį Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.
17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas laikėsi ikiteisminės Sprendimo pakeitimo procedūros, tačiau Taryba nesutiko jo pakeisti skundžiama apimtimi. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse pagal ABTĮ 112 straipsnį yra tinkamas subjektas paduoti administraciniam teismui abstraktų prašymą ištirti Sprendimo teisėtumą.
18. Teismas nustatė, kad Sprendimo bendrosiose nuostatose įtvirtinta, jog Aprašas reglamentuoja asmenų priėmimo mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas į Alytaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklas (toliau – mokykla) tvarką, priėmimo mokytis bendruosius kriterijus ir pirmumo kriterijus pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, jei pateiktų prašymų skaičius yra didesnis už mokymosi vietų skaičių mokykloje, dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų priėmimo ir registravimo tvarką, priėmimo į mokyklą įforminimą, bendruosius klasių sudarymo kriterijus (1 p.). Pagal Aprašą, mokyklos aptarnavimo teritorija – mokyklai priskirta teritorija, kurią nustato savivaldybės taryba Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus teikimu (toliau – Švietimo ir sporto skyrius) (2.1 p.), laisva mokymosi vieta klasėje – mokymosi vieta, susidaranti komplektuojant klases iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatyto maksimalaus mokinių skaičiaus klasėje (2.2 p.).
19. Teismas pažymėjo, kad byloje prašoma ištirti Aprašo 4 punktą, kuriame nurodyta, jog šiuo aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims. Aprašo 7.2 papunktyje nurodyta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).
20. Aprašo 4 punktą prašoma ištirti apimtimi, kuria nustatyta mokymosi prieinamumo pagal bendrojo ugdymo programas užtikrinimo galimybė tiems asmenims, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje.
21. Aprašo 7.2 papunktį prašoma ištirti apimtimi, kuria nustatyta pirmumo teisė (esant situacijai, kai norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų) priimti asmenis, pageidaujančius tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigusius joje pagrindinio ugdymo programą, į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje.
22. Teismas, aptaręs Švietimo įstatymo preambulės, 1 straipsnio, 2 straipsnio 2 punkto, 2 straipsnio 25 punkto, 5 straipsnio 1 punkto, 29 straipsnio, 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kriterijų sąrašo nuostatas, darė išvadą, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, suteikta teisė nustatyti priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką (Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, Kriterijų sąrašo 1 dalis).
23. Kriterijų sąrašo 2 dalyje įtvirtinta, jog Valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas), nustatydami bendrojo ugdymo mokyklų mokinių ir klasių skaičių, priskirdami bendrojo ugdymo mokykloms aptarnavimo teritorijas (teritorija sąraše suprantama kaip šalies, savivaldybės (kelių savivaldybių), seniūnijos (kelių seniūnijų), vadovaujasi Švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), ir sąrašu. Taisyklių 8 punkte nurodyta, jog užtikrinamas bendrojo ugdymo programų prieinamumas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
24. Priėmimo į mokyklas ir jų vykdomas bendrojo ugdymo programas kriterijai nustatyti Kriterijų sąrašo II skyriuje. Minėto skyriaus 8 punkte įtvirtinta, jog asmenys į mokyklas mokytis pagal bendrojo ugdymo programas priimami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“; mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą – vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
25. Kriterijų sąrašo 9 punkte numatyti Priėmimo į bendrojo ugdymo bendrąsias mokyklas ir bendrojo ugdymo programas įgyvendinančias profesinio mokymo įstaigas kriterijai, nustatant, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą (išskyrus sąrašo 9.4 ir 9.8 papunkčiuose nurodytas mokyklas) ar profesinio mokymo įstaigą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis pirmumo teise priimami toje mokykloje mokytis pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas klasėse (grupėse) gali būti priimti asmenys, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje: pirmumo teise priimami asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys, ir arčiausiai mokyklos gyvenantys asmenys (9.1 p.).
26. Kriterijų sąrašo 9.2 punkte įtvirtinta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą asmenys renkasi patys. Į mokyklą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės, kurioje yra mokykla, teritorijoje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus); 9.3 punkte nurodyta, jog į kelių savivaldybių sutarčių pagrindu įsteigtas bendrojo ugdymo mokyklas priimami mokiniai pagal steigimo sutartyse numatytus kriterijus, kurie neprieštarauja šiam sąrašui.
27. Teismas vertino, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, Kriterijų sąraše pagrindiniu bendruoju priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas principu numatytas kriterijus pagal mokyklai priskirtą aptarnavimo teritoriją, kurią nustatyti tiek pagal Švietimo įstatymą, tiek pagal Kriterijų sąrašą pavesta savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).
28. Teismas nustatė, kad Tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-77 buvo nustatytos Alytaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų aptarnavimo teritorijos, kurios pakeistos Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-251, priskiriant Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms atitinkamas aptarnavimo teritorijas.
29. Teismas pažymėjo, jog į bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo kriterijus yra įtvirtintas Kriterijų sąrašo 9.2 punkte asmenims, kurie pageidauja toliau tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir yra baigę toje mokykloje pagrindinio ugdymo programą. Kiek tai susiję su tiriamu Aprašo 7.2 papunkčiu, 9.2 punkte nurodyta, jog, jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės, kurioje yra mokykla, teritorijoje (pagrindinis bendrasis kriterijus), atsižvelgiant į papildomus kriterijus, o būtent: 1) į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir 2) į mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).
30. Teismas pabrėžė, jog Kriterijų sąrašo II skyriuje nustatytuose Priėmimo į mokyklas ir jų vykdomas bendrojo ugdymo programas kriterijuose nėra numatytas kriterijus pagal asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą tam tikros savivaldybės teritorijoje. Toks kriterijus nėra nurodytas nei viename teisės akte, kurie išvardyti Kriterijų sąrašo 8 punkte.
31. Atsakovas Aprašo tiriamų nuostatų teisėtumą grindė Kriterijų sąrašo 6 punktu, kuris, jo nuomone, Tarybai suteikė teisę Apraše nustatyti priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus, numatant pirmumo kriterijų „deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims“. Kriterijų sąrašo 6 punkte nustatyta, jog Bendrojo ugdymo mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) tvirtinamame priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nurodo: bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį, programos, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus, dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų ir kitų dokumentų priėmimo vietą, pradžią, pabaigą, prašymų registravimo, asmenų priėmimo per mokslo metus tvarką.
32. Teismas iš Kriterijų sąrašo 6 punkto normos lingvistinės analizės darė išvadą, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikta teisė numatyti ne priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus, o programos, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus. Švietimo įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, jog švietimo programa – tai iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas. Pagal Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
33. Teismas pritarė Vyriausybės atstovo išdėstytai pozicijai, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) (Tarybai), vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, suteikta teisė nustatyti priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką, o ne priėmimo į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą kriterijus (Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, Kriterijų sąrašo 1 dalis).
34. Teismas konstatavo, jog Taryba Sprendimu, išdėstytu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija, nustatydama priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką, pažeidė Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, nes nesivadovavo švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, peržengė savo kompetenciją, nes nustatė juose nenumatytą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklą kriterijų (pagal asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje), kuris nebuvo įtvirtintas nei Švietimo įstatyme, nei Vyriausybės priimtame poįstatyminiame akte – Kriterijų sąraše, nesivadovavo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta imperatyvia nuostata, įvirtinančia pirmumo teise būti priimtam asmeniui į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, gyvenančiam mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
35. Teismas aptarė VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei teismų praktiką šiuo aspektu. Viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų (VAĮ 3 str. 4 p.).
36. Teismas nekvestionavo, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, vykdydama savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) savivaldybių funkcijas, gali priimti atitinkamus norminius administracinius teisės aktus švietimo srityje organizuojant bendrąjį ugdymą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 6 straipsnio 5 punktą, savivaldybėms priskirta savarankiška funkcija užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, ta pati funkcija numatyta ir pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, taip pat įtvirtinta savivaldybių pareiga organizuoti priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas, išlaikymą.
37. Teismas pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje, reglamentuojančiame savivaldybių funkcijas, įtvirtinta, jog vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus; savivaldybėms įgyvendinant funkcijas, jų veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Taigi, šioje įstatymo normoje aiškiai įtvirtintas savivaldybių veiklos atliekant savarankiškąsias funkcijas saistymas įstatymų nustatytais reikalavimais ir tvarka.
38. Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (4 str. 2 p.) ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (4 str. 6 p.), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
39. Teismas pažymėjo, jog nei Švietimo įstatyme, nei Kriterijų sąraše savivaldybės tarybai nenustatyta išimčių išskirtinių atvejų reglamentavimui (konkrečiu atveju, kai norinčiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų), tai siejant su bendrojo ugdymo paslaugų organizavimo palengvinimu vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu. Priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą kriterijai nurodytos situacijos požiūriu yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Kriterijų sąrašo 9.2 punkte, todėl tarybos kompetencijos peržengimas negali būti pateisinamas organizacinio pobūdžio aplinkybėmis, atsakovo argumentai dėl formalaus Aprašo 4 punkto ir 7.2 papunkčio nuostatų neatitikties įstatymui ir Vyriausybės aktui atmestini kaip nepagrįsti.
40. Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Taigi savivaldybės taryba, priimdama pagal kompetenciją norminius administracinius aktus, turi vadovautis administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.). Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtais klausimais administracinius aktus gali priimti griežtai laikydamasi įstatymų normų, vadovaudamasi administracinės teisės principų visuma, nes, kaip minėta, nė viena iš savivaldybėms numatytų funkcijų nereiškia, jog savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
41. Teismas konstatavo, kad byloje nustačius, jog Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, išdėstytą Tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija, dėl tiriamos administracinio akto dalies viršijo jai suteiktą kompetenciją, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Sprendimu patvirtinto Aprašo 4 punkto ir 7.2 papunkčio nuostatos, kuriomis numatytas priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims, prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 punktui ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.
42. Teismas sprendė, kad nustačius, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą teisės aktą, viršijo savo įgaliojimus, nebelieka pagrindo ir teisinės prasmės tirti, ar toks aktas atitinka kitų teisės aktų reikalavimus, konkrečiu atveju ar atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
43. Teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, pripažįstant, jog Sprendimu (2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija) patvirtinto Aprašo 4 punktas, kuriame nurodyta, jog šiuo aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims, ir Aprašo 7.2 papunktyje įtvirtinta nuostata dėl pirmumo teisės tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, numatant, jog „pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje“, prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui (ABTĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. 44. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
45. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taryba, priimdama ginčo sprendimą, nesilaikė teisėtumo principo. Atsižvelgiant į tai, jog aukštesnės galios teisės aktuose nėra nustatyta tvarkos ir eilės sudarymo kriterijų tais atvejais, kuomet norinčiųjų patekti į konkrečią ugdymo įstaigą yra daugiau, nei ji gali priimti, kai toje pačioje eilėje yra keli vaikai, gyvenantys ne tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Todėl turėtų būti vykdomas teisingumas pagal teisę, sistemiškai vertinant ne tik aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, tačiau įvertinant ir Aprašo tikslus.
46. Atsakovas nesutinka su teismo išvada dėl Kriterijų sąrašo 6 punkto, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikta teisė numatyti ne priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus, o programos, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus. Ginčijamo Aprašo 7.2 papunktyje ir yra nurodyta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metimus įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).
47. Atsakovas pažymi, kad savarankiškųjų savivaldybės funkcijų įgyvendinimas reiškia, jog savivaldybė turi tam tikrą įstatymų leidėjų suteiktą veiksmų laisvę, pasirinkti šių funkcijų įvykdymo būdus. Nuo 2019 m. kovo 1 d registruoti vaiką į mokyklą galima tik per elektroninę sistemą. Elektroninė mokinių priėmimo sistema yra susieta su Gyventojų registru, kuris yra vienintelė oficiali Lietuvos Respublikos duomenų bazė, patvirtinanti asmens gyvenamąją vietą. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu Lietuvos Respublikos piliečiai įpareigoti deklaruoti gyvenamąją vietą. Nenurodžius mokyklos, priklausančios pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, sistema neleis pateikti prašymo.
48. Atsakovas nurodo, kad Taryba priimdama Sprendimą atsižvelgė į tai, kad 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-77 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo“ (2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T-251 redakcija) patvirtino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijas, todėl nustatant eilės sudarymo tvarką ir atsiradus daugiau norinčių mokytis nei yra laisvų vietų ginčo Aprašu buvo nustatytas vienas iš kriterijų, jog teikiama pirmenybė asmenims deklaravusiems gyvenamąją Alytaus miesto savivaldybėje. Asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.), todėl kriterijus, suteikiantis pirmenybę mokytis asmenims deklaravusiems gyvenamąją Alytaus miesto savivaldybėje, negali būti laikomas kaip diskriminacija ar vienos asmenų grupės mokymosi prieinamumą, o laikytinas vienu iš kontrolės mechanizmų.
49. Atsakovas teigia, kad Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis yra blanketinė teisės norma ir yra bendro pobūdžio, įpareigojanti švietimo ir mokslo ministrą patvirtinti bendruosius priėmimo kriterijus, o jais vadovaujantis įpareigoja savivaldybes nustatyti priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarką. Daugiau jokių privalomo elgesio taisyklių šioje Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatoje nėra numatyta. Kriterijų sąraše nustatyti kriterijai prieštarauja ir neatitinka Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo normoms, tokiu būdu yra pažeista įstatymo viršenybės teisė. Taryba neapribojo, esant laisvoms (neužimtoms) vietoms, priimti mokytis ir asmenis gyvenančius ne tik savivaldybės teritorijoje, tačiau ir kitose savivaldybėse, todėl nepažeidė įstatymų viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir teisėtumo principų, veikė neviršydama įgaliojimų bei suteiktos kompetencijos ribose ta apimtimi, kuri apibrėžta teisės aktais, teisėtai.
50. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir priėmė neteisingą teismo sprendimą, deklaratyviai komentavo Konstitucijos, Švietimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir VAĮ nuostatas, nevertino atsakovo, priimančio sprendimus savivaldybės vardu, išdėstytų argumentų, sistemiškai nevertino Konstitucijoje įtvirtintos ir savivaldybėms suteiktos kompetencijos, Švietimo įstatymo nuostatų, kurios savivaldybių taryboms suteikia atitinkamas teises ir pareigas. Taip pat teismas nevertino argumentų ir nepasisakė dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo taikymo.
51. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
52. Pareiškėjo nuomone, apeliaciniame skunde iš esmės patvirtinama, kad atsakovas, tvirtindamas Aprašą, nesilaikė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatyto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimo teisėtumo principo, įpareigojančio savivaldybės institucijas ir kitus savivaldybės viešojo administravimo subjektus veikti taip, kad visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus bei įstatymų viršenybės principo. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (savivaldybės tarybai) suteikta teisė nustatyti priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Kriterijų sąrašo 6 punktą.
Atsakovas netaiko Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kuriame nustatyta, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, įtraukiami asmenys, kurie ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje, ir tokiu būdu pažeidžia šių asmenų teisę būti priimtiems į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą.
Atsakovas, teigdamas, kad Kriterijų sąrašas prieštarauja ir neatitinka Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo normoms, tokiu būdu yra pažeista įstatymo viršenybės teisė, jokių teisinių argumentų nenurodo. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis savivaldybės tarybai suteikia teisę nustatyti priėmimo tvarką į bendrojo ugdymo mokyklą vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais kriterijais, ir šios teisės normos įgyvendinimui ir priimtas Aprašas, kurio 4 punkto ir 7.2 papunkčio teisėtumas negali būti pagrindžiamas 29 straipsnio 6 dalimi, kuri reglamentuoja kitus teisinius santykius.
Atsakovas neatsižvelgia į tai, kad ikimokyklinis ugdymas nepatenka į bendrąjį ugdymą, nes bendrasis ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Teismas išnagrinėjo pareiškimą ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą pagal pareiškėjo prašyme suformuluotą administracinės bylos dalyką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 53. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas ištirti, ar Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija), 4 punktas ir 7.2 papunktis atitinka Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
54. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Aprašo 4 punktas, kuriuo nustatyta, jog „šiuo aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims“, ir Aprašo 7.2 papunktyje įtvirtinta nuostata dėl pirmumo teisės tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, numatant, jog „pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje“, prieštarauja Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.
55. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos pirmosios instancijos teisme ir nesutinka su pareiškėjo prašymu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino teisės aktų normas bei nevertino argumentų ir nepasisakė dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo taikymo.
56. Aprašo 4 punktas nustatė, kad Aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims.
57. Aprašo 7 punktas nustatė priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas bendruosius kriterijus. Aprašo 7.2 punkte nustatyta, kad į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).
58. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais. Pagal šio straipsnio 3 dalį į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.
59. VAĮ (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) 3 straipsnis nustatė principus, kuriais turi vadovautis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, vienas jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 p.).
60. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iš pagrindinių principų, kuriuo yra grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas nustato savarankiškąją (Konstitucijos ir įstatymų nustatytą (priskirtą)) savivaldybės funkciją: savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, Taryba, kaip viena iš savivaldybės institucijų, priimdama teisės aktus ir įgyvendindama Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punkte pavestą funkciją turi laikytis teisės aktų reikalavimų.
61. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad teisės aktų priskyrimas norminių administracinių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Įstatymų leidėjas norminių administracinių aktų teisėtumui ištirti nustatė specialią procesinę tvarką, įtvirtintą ABTĮ 112–119 straipsniuose. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar atitinkamo subjekto priimtas norminis administracinis teisės aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius administracinius teisės aktus (ABTĮ 112 str.). Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio teisės akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Vis dėlto pagal ABTĮ 116 straipsnio 1 dalį bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. Todėl norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas pagal bendrąją taisyklę, numatytą ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje, apibrėžia pareiškėjas pareiškime dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.
62. Kaip jau minėta, byloje buvo tiriama, ar Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis atitinka Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė pareiškėjo pareiškime suformuluoto prašymo ribose dėl tiriamų Aprašo nuostatų atitikties aukštesnės teisinės galios aktams. Pareiškėjas pareiškime neformulavo reikalavimo ir byloje nebuvo tiriama, ar Aprašo nuostatos atitinka Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.
63. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybės taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.), veikti bei inter alia leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktą, aiškiai apibrėžtą, kompetenciją. Šią kompetenciją numato Švietimo įstatymo 58 straipsnis (2011 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XI-1281 redakcija), įtvirtinantis savivaldybių institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog savivaldybės atstovaujamoji institucija: įgyvendina valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti (1 p.); steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius (2 p.); formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti <...> (3 p.).
64. Be to, įgyvendindama įstatymo apibrėžtą kompetenciją bei leisdama poįstatyminius teisės aktus, savivaldybės atstovaujamoji institucija turi paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos reikalavimo. Kaip atskleisdamas minėtojo reikalavimo turinį, yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, tai reiškia, jog poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas); poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimai).
65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams, inter alia teisėkūros subjektų pareigą leisti teisės aktus tik neviršijant savo įgaliojimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008).
66. Šiuo atveju Taryba Aprašo 4 ir 7.2 punktais nustatė tai, ko nėra tiesiogiai įtvirtinta aukštesnės galios teisės akte (Švietimo įstatymo 29 str. 3 d., Kriterijų sąraše), tokiu būdu pažeisdama teisinės hierarchijos reikalavimą bei viršijusi savo įgaliojimus. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, bet nenumato kriterijaus, kad pirmiausia priimami asmenys, gyvenamąją vietą deklaravę konkrečioje savivaldybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomo – aukštesnės galios teisės aktuose nenumatyto – kriterijaus įvedimas negali būti laikomas teisėtu. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiriamos Aprašo nuostatos prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 punktui ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.
67. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl konstatuotų tiriamų Aprašo nuostatų neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl elektroninės mokinių priėmimo sistemos galimybių neturi teisinės reikšmės. Organizacinio pobūdžio aplinkybės negali pakeisti išvadų dėl Aprašo nuostatų.
68. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė