2026-01-14 Nr. AB-1177-3-64-3-02968-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-69-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02968-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (tolau – ir Administracija) 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas būti pirkimų organizatoriumi; atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo terminą; įpareigoti Administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymo (https://www.infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalių ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktų) normas; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) dėl atsakingo asmens paskyrimo; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“, išspręsti ginčą kitu įstatyme numatytu būdu (skundžiami įsakymai kartu toliau – ir Įsakymai).

Pareiškėjas nurodė, kad terminą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo apskundimo praleido dėl svarbios priežasties – fakto nežinojimo, darbdavys savalaikiai nesupažindino su juo pareiškėjo. Dėl praleisto termino pareiškėjas taip pat pažymi, terminas yra nepraleistas, bet dėl teismo / teisėjo antiįstatymiškų veiksmų, dirbtinai yra sukurtos force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės, kurių asmuo negali kontroliuoti, išvengti ar pašalinti, protingai numatyti ir užkirsti kelią joms ar jų padariniams.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakė priimti skundą, skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymams apskųsti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas formuluoja tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo ir nurodo, kad svarbios termino praleidimo priežastys – „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“. Teismas pažymėjo, kad detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, nepagrindė kas sutrukdė kreiptis į teismą anksčiau. Kartu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš viso neprašė atnaujinti praleistą terminą apskųsti 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymus, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir jau seniai žino apie siekiamus apskųsti įsakymus, nes į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 jo skundas buvo laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų. Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Taigi, pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, žinodamas, kad yra praleidęs terminus skundžiamiems aktams apskųsti, vadinasi, apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. Todėl tai, kad darbdavys (atsakovas) savalaikiai jo nesupažindino su įsakymu, kaip nurodo pareiškėjas, niekaip nepagrindžia, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė tik 2025 m. spalio 20 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą daugiau nei vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, kai apie skundžiamus įsakymus jis neabejotinai žino senai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties Nr. I3-15812-614/2024 priėmimo nuolat teikia analogiškus skundus, tačiau niekada nepagrindė termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir šiuo pagrindu analogiški jo skundai jau yra atsisakyti priimti.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taigi, objektyvių kliūčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, jis nepagrindė. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus. Termino skundui paduoti praleidimas akivaizdžiai susijęs tik su subjektyviomis priežastimis, susijusiomis su pareiškėjo pasirinktu savo teisių gynimo būdu – skundų kiekiu, o ne jų kokybe ginant savo interesus. Teismas sprendė, kad pareiškėjui nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme yra inicijavęs daugybę identiškų ginčų dėl tų pačių Įsakymų panaikinimo, o šioje byloje pateiktą analogišką skundą pateikė 2025 m. spalio 20 d., nors 2025 m. rugsėjo 16 d. tą patį skundą jau buvo pateikęs teismui kitose bylose Nr. eI3-18683-780/2025 ir Nr. eI3-18693-780/2025, 2025 m. rugsėjo 30 d. administracinėje byloje Nr. eI3-19712-780/2025, 2025 m. spalio 16 d. administracinėje byloje Nr. eI3-20789-780/2025, už ką dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. eI3-18693-780/2025, 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. eI3-19712-780/2025, taip pat spalio 16 d. nutartimi Nr. eI3-20789-780/2025 jam buvo paskirta 300 Eur bauda. Vadovaudamasis ABTĮ 11 straipsnio 2 dalimi ir 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas vertino, kad pareiškėjo tendencingas kreipimasis su daugkartiniais identiškais skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurie teismų pripažįstami kaip nesudarantys pagrindo priimti skundą, pripažintinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas ir nepagrįstas skundų teikimas gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas toliau sistemingai piktnaudžiauja procesu, teismas skyrė jam 300 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį visa apimtimi, įskaitant ir dalį skirti 300 Eur baudą, ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka faktinės tikrovės, sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.), priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiama nutartimi neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą. Teismas priėjo prie neteisingos išvados, susijusios su praleistu terminu skundui paduoti praleidimu, kadangi skundo padavimo terminas yra nepraleistas, bet tik dėl teismo veiksmų yra sukurtos nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėjo išvengti kilusių padarinių. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad yra baudžiamas baudomis, tokiu būdu teismas siekia paslėpti neteisėtus veiksmus, pareiškėjo teisių pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą ir skirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą ginčyti Administracijos Įsakymus ir nenustatęs objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, taip pat skyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, nuolat teikiant tokio pat turinio skundus, tokiu būdu siekiant sutrikdyti teismo darbą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta bauda, tvirtina, kad teismas tokiu būdu siekia paslėpti savo neteisėtus veiksmus.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiami Įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d., kaip tai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu tik 2025 m. spalio 20 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Dėl pareiškėjo suformuluotų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.), priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas tendencingai su daugkartiniais identiškais skundais kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurie teismų pripažįstami kaip nesudarantys pagrindo priimti skundą, pripažintinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas ir nepagrįstas skundų teikimas gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra inicijavęs ne vieną ginčą dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir skirdamas baudą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė