Legislator Case Law & Legislation
2f59b3fe-6f46-455b-9d91-9dd08c3e01d5 AI generated

2f59b3fe-6f46-455b-9d91-9dd08c3e01d5 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2f59b3fe-6f46-455b-9d91-9dd08c3e01d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-348/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-01087-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.6.4.1. (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Dianai Vorvul ir Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam M.

Legislator headnote

AI generated

2f59b3fe-6f46-455b-9d91-9dd08c3e01d5 · Kauno apygardos teismas: Taip pat pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , apie tai, kad jis sprogmenį užmaskavo ir nuslėpė nuo policijos pareigÅ«nų (ir tai, pirmosios instancijos teismo manymu, įrodo jo tiesioginę tyčiÄ ), padarė neturėdamas jokių tai patvirtinančiu faktiniu duomenų. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ , t. y. papildomai apklausti liudytojus R. A. ir A. R. arba pagarsinti minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, siekiant iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti minos suradimo aplinkybes bei jo paaiÅ¡kinimus minėtiems pareigÅ«nams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-348/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-01087-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.6.4.1. (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Dianai Vorvul ir Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam M.

S., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nuteistas 150 MGL (5700 Eur) dydžio bauda, jÄ sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. S. nuteistas už tai, neteisėtai disponavo Å¡audmeniu, o bÅ«tent: 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 18 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), esančiame M. ežere, nardymo metu rado ir iÅ¡kėlė į krantÄ , tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo sprogmenį - 120 mm. minosvaidžio minÄ , kuriÄ padėjęs ant M. ežero kranto sprogmenį - 120 mm. minosvaidžio minÄ , neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė iki 2014 m. spalio 2 d. 13.40 val., kol policijos pareigÅ«nai įvykio vietos apžiÅ«ros metu sprogmenį rado, o Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kariai, šį sprogmenį - 120 mm. minosvaidžio minÄ nukenksmino.Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai (kaltinamojo M.

S. aiÅ¡kinimas, kad Å¡audmuo buvo sunkus; liudytojo V. B. parodymai, kad matė daiktus, panaÅ¡ius į sprogmenis; liudytojo – iÅ¡minuotojo R. A. parodymai, kad sprogimo atliko posprogiminę apžiÅ«rÄ , įsitikino, kad įvyko minos detonacija, ir tokia aplinkybė patvirtino faktÄ , kad mina buvo užtaisyta sprogstamÄ ja medžiaga, kuri minos neutralizavimo metu, naudojant iÅ¡orinį sprogstamosios medžiagos užtaisÄ , sudetonavo, mina buvo hermetiÅ¡ka; tokios aplinkybės patvirtintos ir 2016 m. birželio 3 d. eksperto iÅ¡vadose), leidžia teigti ir daryti iÅ¡vadÄ , jog M.

S. įgijo „A“ kategorijos Å¡audmenį, kurį laikė iki surado policijos pareigÅ«nai. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepasitvirtino pareikÅ¡to M. S. kaltinimo dalis dėl to, kad sprogmenį - 120 mm. minosvaidžio minÄ surado naudodamas povandeninį metalo ieÅ¡kiklį, taip pat neteisėtai įgijo Å¡audmenį – „A“ kategorijos kovinės kumuliatyvinio poveikio Å¡autuvinę granatÄ â€žGross Gewehr-Panzergranate“, ir tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie M. ežero, savo automobiliu OPEL, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgytÄ Å¡audmenį - „A“ kategorijos kovinės kumuliatyvinio poveikio Å¡autuvinę granatÄ â€žGross Gewehr-Panzergranate“, neteisėtai gabeno į sodybÄ esančiÄ Å viesos g. 3, Beižionių k. Beižionių sen. Elektrėnų r., ir neteisėtai laikė tiksliai nenustatytÄ laikÄ , kol pats šį Å¡audmenį nukenksmino, po ko likusiÄ â€žA“ kategorijos Å¡audmens dalį – pramoninės gamybos (Vokietija), II-o pasaulinio karo laikotarpio (1943 m), kovinės kumuliatyvinio poveikio Å¡autuvinės granatos „Gross Gewehr-Panzergranate“ („gr.G.

Pzgr.“) korpusÄ su sprogdiklio mechanine dalimi, be sprogstamosios medžiagos užtaiso ir detonatoriaus, su objekte esančia brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ ja medžiaga – trotilo (TNT) ir heksogeno (RDX) miÅ¡iniu, kurio masė 7,5 g, neteisėtai laikė iki 2015 m. sausio 27 d. 06.42 val., kol policijos pareigÅ«nai kratos metu rado ir paėmė. Å i nuosprendžio dalis nėra skundžiama, todėl plačiau neanalizuojama. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikÅ¡mės. Tai esmingai įtakojo teismo iÅ¡vadÄ , jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje.Apeliantas teigia, kad jo veikoje nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios, ir tai galima spręsti iÅ¡ įvykių visumos bei surinktų įrodymų.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai turi bÅ«ti glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir jo kaltės turinys nuosprendyje turėjo bÅ«ti atskleistas bÅ«tent per juos, tačiau teismas priimtame nuosprendyje to nepadarė. Nuosprendis priimtas savitai subjektyviai interpretuojant faktines aplinkybes, surinktus įrodymus bei liudytojų parodymus. Skunde nurodo, jog jis ežero pakrantėje prie žolių rado daiktÄ , panašų į sprogmenį, jį iÅ¡kėlė ant kranto, jo neslėpė, leido liudytojui V.

B. fotografuoti ežere rastus daiktus (tai patvirtina liudytojų V. B. ir A. M. parodymai, tarnybinis praneÅ¡imas apie elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ V. B. gautas fotonuotraukas, fotonuotraukų apžiÅ«ros protokolas). Vėliau daiktÄ , panašų į sprogmenį jis iÅ¡mėtė į pakrantėje esančiÄ Å¾olę. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams nieko nuo jų neslėpė, kÄ patvirtina liudytojų A. M., V. F., Ž. G. parodymai). Jo tyčios nebuvimÄ Ä¯rodo ir tas faktas, kad jis pats, policijos pareigÅ«nams patikslinus ko jie ieÅ¡ko, nurodė kur jis iÅ¡mėtė daiktÄ , panašų į sprogmenį, ir policijos pareigÅ«nai tÄ daiktÄ rado.

Jam savanoriÅ¡kai neparodžius vietos, kurioje buvo rastas daiktas, policijos pareigÅ«nai jo nebÅ«tų radę. Tai pilnai patvirtina faktÄ , kad jis nepaslėpė ir nelaikė uždrausto daikto. Ä®gijimo fakto taip pat nebuvo, nes radus daiktÄ , jis buvo iÅ¡mestas atgal į pakrantėje esančiÄ Å¾olę. Jeigu jis turėtų tikslÄ Ä¯gyti ir laikyti sprogmenį ar sprogstamÄ sias medžiagas, - jis tokiÄ galimybę turėjo - galėjo paslėpti kitoje vietoje (užkasti, iÅ¡vežti ir t.t.), nerodyti policijos pareigÅ«nams, kai jie to paprašė.

Taip pat pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , apie tai, kad jis sprogmenį užmaskavo ir nuslėpė nuo policijos pareigÅ«nų (ir tai, pirmosios instancijos teismo manymu, įrodo jo tiesioginę tyčiÄ ), padarė neturėdamas jokių tai patvirtinančiu faktiniu duomenų. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ , t. y. papildomai apklausti liudytojus R. A. ir A. R. arba pagarsinti minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, siekiant iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti minos suradimo aplinkybes bei jo paaiÅ¡kinimus minėtiems pareigÅ«nams.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje.

Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. IÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iÅ¡ viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tÄ Ä¯vykį bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , t. y. teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas; apeliacinės instancijos teisme atitinkamai pagal BPK 329 straipsnio 1 punktÄ abiem iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo atvejais).Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog M.

S. padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nes nardymo metu rado ir iÅ¡kėlė į krantÄ , tokiu bÅ«du neteisėtai įgijo sprogmenį – minÄ , kurį neturėdamas leidimo laikė iki 2014 m. spalio 2 d., kol rado policijos pareigÅ«nai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo iÅ¡vada nepagrįsta.BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas.

Å io nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia keliais arba bent vienu iÅ¡ nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, neÅ¡iojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Minėto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei bÅ«dinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, neÅ¡ioja, gabena ar realizuoja Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas, ir nori taip veikti.Baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad M.

S., 2014 m. rugsėjo 27 d. nardydamas M. ežere, be kitų daiktų surado ir į krantÄ iÅ¡kėlė sprogmenį – 120 mm minosvaidžio minÄ . Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausus A. R. ir R. A., konstatuoja, kad M. S. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino, nes neįrodyta, kad pastarasis turėjo tyčiÄ padaryti šį nusikaltimÄ , t. y. kad jis suvokė, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė sprogmenį – 120 mm minosvaidžio minÄ , ir norėjo taip veikti.Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu M.

S. nuosekliai parodė, kad nardymas, tai jo laisvalaikio užsiėmimas. 2014 m. rugsėjo 27 d. nardydamas M. ežere rado įvairų daiktų, kuriuos iÅ¡kėlė į krantÄ , kurių tarpe buvo kažkoks didelis daiktas. Visus daiktus buvo sudėjęs ant kranto. Jam besirengiant buvo atėjęs V. B., su kuriuo kilo nedidelis konfliktas, tačiau jam leido nufotografuoti rastus daiktus. Dalį daiktų iÅ¡metė į vandenį, o cilindro formos sunkų daiktÄ Ä¯metė į nendres, nes jis buvo sunkus. Einat prie savo automobilio, atvyko du policijos pareigÅ«nai.

PareigÅ«nams leido apžiÅ«rėti automobilį. Po kiek laiko jį vėl iÅ¡kvietė pareigÅ«nai ir tada jis parodė vietÄ , kur iÅ¡metė tÄ sunkų daiktÄ . Kad iÅ¡ vandens iÅ¡traukė minÄ nesuprato. Minėtas daiktas buvo apneÅ¡tas moliu, aprÅ«dijęs. TokiÄ pozicijÄ nuteistasis iÅ¡dėstė ir savo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. S. aiÅ¡kinimas, jog jis nesuvokė, kad iÅ¡ ežero iÅ¡traukė minÄ , kuriÄ vėliau iÅ¡metė į nendres, faktiniais bylos duomenimis nėra paneigtas.Liudytojo A.

R. parodymais duotais pirmosios instancijos teisme bei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatyta, kad tiriant gautÄ praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , M. S. buvo iÅ¡kviestas į policijos komisariatÄ , kur atvežė visus ežere rastu daiktus bei parodė vietÄ prie ežero, kur iÅ¡metė kitus daiktus. ApžiÅ«rint pakrantę, žolėse buvo rastas metalinis daiktas. M. S. patvirtino, kad tai daiktas, kurį rado nardydamas. Kadangi įtarė, jog tai gali bÅ«ti sprogmuo, iÅ¡kvietė kitus pareigÅ«nus, po to atvyko ir iÅ¡minuotojai.

Liudytojo teigimu, rastas daiktas buvo panaÅ¡us į metalo gabalÄ , nes jis nėra specialistas, todėl iÅ¡kvietė kitus pareigÅ«nus. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai mina. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. A. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus kaip ir pirmosios instancijos teisme. Liudytojo parodymais nustatyta, kad įvykio metu dirbo sprogmenų neutralizavimo skyriaus vadu. Buvo iÅ¡kvietimas, nuvykus į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai prie ežero kranto parodė rastÄ daiktÄ .

Minėto daikto dalis buvo vandenyje, kita ant kranto. Jis iÅ¡ karto suprato, kad tai minosvaidžio mina. Ji buvo apneÅ¡ta purvu, todėl siekiant jÄ identifikuoti reikėjo nuimti sluoksnį dumblo. Po to, ji buvo iÅ¡gabenta ir neutralizuota. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo V. F. parodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad narai grobsto materialines vertybes. Nuvykus prie M. ežero buvo rastas automobilis ir du asmenys, kurie geranoriÅ¡kai leido apžiÅ«rėti automobilį.

ApžiÅ«rėjus automobilį draudžiamų daiktų nesurado, nei vienas daiktas nebuvo panaÅ¡us į Å¡audmenis ar minÄ . Apie iÅ¡mestus daiktus asmenys nieko neminėjo. Liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad ežere pastebėjo du asmenis plaukiojančius valtimi ir su metalo detektoriumi. Apie tai pranešė telefonu Nr. 112. Po to buvo priėjęs prie tų asmenų, jų pokalbį įrašė, klausė jų ar turi leidimus ieÅ¡koti kultÅ«ros paveldo vertybių. Priėjęs prie tų asmenų matė keletÄ daiktų, panaÅ¡ių į Å¡audmenis, dalis buvo ant staliuko, kita po juo ar Å¡alia.

Buvo Å¡autuvo vamzdis, artilerijos sviedinys, bet kadangi jis nėra specialistas, tai tiksliai negalėjo pasakyti kas iÅ¡ tiesų buvo. Yra dirbęs su kariuomene, todėl turi tam tikrÄ supratimÄ apie Å¡audmenis ir sprogmenis. Pirmosios instancijos teismas M. S. parodymus vertino kaip jo gynybinę versijÄ , nes atvykusiems pareigÅ«nams V. F. ir Ž. G. parodė tik dalį daiktų, o Å¡audmenį iki jiems atvykstant paslėpė ežero pakrantės žolėse. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių Å¡ias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas.

Tokių aplinkybių nenurodė nei vienas apklaustas liudytojas. PrieÅ¡ingai, liudytojo V. B. parodymai ir pateikti duomenys rodo, kad M. S. jam leido net nufotografuoti rastus daiktus. Be to, atvykusieji pareigÅ«nai tikrino informacijÄ apie kultÅ«ros paveldo vertybes, M. S. gera valia leido apžiÅ«rėti automobilį. V. F. parodymai patvirtina, kad jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. S. dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigose, turi leidimÄ naudoti ginklÄ , tačiau teismas sprendžia, kad visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad M.

S. tam tikrų žinių apie ginklus turėjo, kÄ iÅ¡ esmės teisingai konstatavo ir apylinkės teismas. Kita vertus, tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistojo žinios apie sprogmenis siekė tokį lygį, jog vien tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai apžiÅ«rėjęs rastÄ daiktÄ , kuris be kita ko buvo apneÅ¡tas dumblu bei aprÅ«dijęs, jis galėtų nustatyti, jog tai yra mina, byloje nėra. Kad mina buvo aprÅ«dijusi ir apneÅ¡ta dumblu patvirtina byloje esanti fotonuotrauka bei liudytojų A. R. ir R.

A. parodymai. Kaip matyti iÅ¡ M. S. paaiÅ¡kinimų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pastarasis konkrečiai nežinojo kokį daiktÄ surado, kurį vėliau iÅ¡metė į ežero pakrantę, tačiau apie minėtÄ daiktÄ nepasakė atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Be to, pažymima, kad M. S. turėjo pakankamai laiko rastÄ daiktÄ perkelti į kitÄ vietÄ , jį paslėpti, tačiau to nepadarė. PrieÅ¡ingai, jis savo noru kviečiamas į policijÄ atvežė rastus ir pasiimtus daiktus bei parodė vietÄ , kur iÅ¡metė kitus rastus daiktus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. S. iÅ¡karto nepraneÅ¡damas policijai apie jo rastÄ ir iÅ¡mestÄ daiktÄ elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokiais veiksmais jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nes, kaip jau minėta, Å¡io nusikaltimo konstatavimui bÅ«tina nustatyti, jog kaltininkas suvokė, kad sprogmenį jis įgyja ir laiko neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Tuo tarpu byloje surinktais faktiniais duomenimis tokios aplinkybės nenustatytos.

Baudžiamojoje jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis turi bÅ«ti konstatuojamas abejonių nekeliančiais įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltę. Baudžiamųjų įstatymų taikymo praktikoje tai reiÅ¡kia, kad teismo diskrecija įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ nėra absoliuti ta prasme, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , pagrįstÄ visų bylos duomenų neÅ¡aliÅ¡ku patikrinimu, objektyvių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir motyvuotų iÅ¡vadų pateikimu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys Nr. 2K-594/2004, 2K-P-218/2009, 2K-440/2012 ir kt.).

Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. S. veikoje nėra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Esant tokioms aplinkybėms, bei vadovaudamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir M. S. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jis išteisinamas (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).M. S. paskirtÄ karomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                                  Jurgis KiÅ¡kis                                                                  Valdas Vitunskas