2f587dca-9bfc-467f-ae20-ba77aa99d5e9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2388-590/2012  Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05854-2011-3     Procesinio sprendimo kategorija: 42.8; 73.2.5.5; 121.14; 121.18; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. lapkričio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus, teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys: D. I., UAB „European Building Service“.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                          n u s t a t ė : IeÅ¡kovė M. M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovo 69 568,50 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ,1 486,67 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2010-07-01 sudarė automobilio „Mercedes Benz Viano“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimo sutartį. 2010-11-30 apdraustas automobilis buvo iÅ¡nuomotas D. I.. Pasibaigus nuomos terminui, nuomininkas automobilio negrÄ Å¾ino. Dėl Å¡io fakto Vilniaus apskrities VPK NTV APGTS pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad minėtas automobilis trečiųjų asmenų įgytas apgaulės bÅ«du. IeÅ¡kovė pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovas atsisakė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 1.18. punktÄ nėra apdraudžiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

AnalogiÅ¡kos nuostatos įraÅ¡ytos taisyklių Nr. 030 4.2.1.6. p. Atsakovo manymu, Å¡ios taisyklių nuostatos leidžia jam nemokėti draudimo iÅ¡mokos.Trečiasis asmuo D. I. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis neturėtų bÅ«ti dalyvaujantis Å¡ioje byloje asmuo, nes nuomodamasis automobilį iÅ¡ ieÅ¡kovės veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „European Building Service“ direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡sinuomotÄ automobilį „Mercedes Benz Viano“, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė savo darbdaviui, o suėjus nuomos sutarties terminui, nuvyko pas darbdavį paimti minėto automobilio, kad galėtų jį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, tačiau nei automobilio, nei darbdavio surasti nepavyko. Trečiasis asmuo prašė vietoje jo į bylÄ trečiuoju asmeniu patraukti UAB „European Building Service“. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-07 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad draudikas pagrįstai Draudimo taisyklėse Nr. 030 numatė, kad žala dėl automobilio vagystės ar plėšimo nėra laikoma draudžiamuoju įvykiu ir pagal Å¡ias taisykles nėra apdraudžiama, jei transporto priemonė pasisavinama asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

IeÅ¡kovė automobilį iÅ¡nuomojo (perdavė naudotis kitiems asmenims) žinodama Å¡iÄ draudimo taisyklių nuostatÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiojo asmens D. I. atsiliepimas į ieÅ¡kinį ir jo paaiÅ¡kinimai apie ieÅ¡kovės automobilio dingimo aplinkybes yra pakankamas pagrindas spręsti, kad automobilį pasisavino tie asmenys, kuriems Å¡iÄ transporto priemonę (kartu su raktais, dokumentais ir nuomos sutartimi) buvo perdavęs D. I.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas sumokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ atitinka CK 6.987 str. nuostatas ir draudimo taisyklių Nr. 030 4.1. bei 4.2.1.6. p. nuostatas.

Draudikas įvykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 str. 6 d. įtvirtintÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė M. M. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-07 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ji žinojo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 nuostatÄ , jog žala dėl automobilio vagystės ar plėšimo nėra draudžiamuoju įvykiu ir pagal draudimo taisykles nėra apdraudžiama, jei transporto priemonė pasisavinama asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

Apeliantė remiasi draudimo taisyklių 3.1. papunkčio nuostata, kad „draudžiamuoju įvykiu Å¡ių taisyklių prasme laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis [....] jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo bÅ«du.“ Todėl ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad apdrausdama automobilį gali bÅ«ti saugi, nes tiek autoįvykio, tiek automobilio pagrobimo atveju atsakovas jai sumokės draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ji sudarė draudimo sutartį.

Taigi, taisyklių 3.1. papunktyje įtvirtinta garantija buvo esminis argumentas, suformavęs ketinimÄ sudaryti draudimo sutartį. IÅ¡nuomodama automobilį ieÅ¡kovė nežinojo apie tai, jog automobilio pagrobimas, žmogui savo valia jį iÅ¡nuomojus, gali bÅ«ti nelaikomas draudiminiu įvykiu. Jei atsakovas bÅ«tų tinkamai įgyvendinęs savo pareigÄ Ä¯tvirtintÄ CK 6.992 str. 2 d., ir ieÅ¡kovei bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodęs, kad iÅ¡nuomojus automobilį, jo pagrobimo atveju, ji neteks teisės į draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė nebÅ«tų iÅ¡nuomojus automobilio ar sudariusi tokios draudimo sutarties.

Apeliantės manymu, draudimo taisyklės yra prieÅ¡taringos, nes draudimo taisyklių 1.19 ir 4.2.3 punktai prieÅ¡tarauja taisyklių 3.1 punktui. Pažymėjo, jog teismas, nepagrįstai nurodė, esÄ ieÅ¡kovė M. M., ir jos pavedimu veikęs sÅ«nus, M. M., nėra vartotojai, nes, tariamai, automobilis buvo skirtas nuomoti. Analizuodama CK 1.39 str. 1 d. įvirtintÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡plėtotÄ vartojimo sutarčių sampratÄ , tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo draudimo sutartis, nes ieÅ¡kovė: (i) yra fizinis asmuo, (ii) draudimo sutartį sudarė pirmiausiai asmeniniams, Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Todėl teismas turėjo taikyti vartotojo teises ginančias teisės normas, inter alia CK 6.193 str. 4 d. įtvirtintÄ nuostatÄ , jog visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai netaikė vartotojų teises ginančių nuostatų bei netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles ir tokiu bÅ«du priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad draudimo sutarties sÄ lyga, jog transporto priemonių kasko draudimas neapima žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone – draudėjai buvo tinkamai atskleista, dėl Å¡ios sÄ lygos buvo aiÅ¡kiai susitarta, ji nėra prieÅ¡taraujanti kitoms sutarties sÄ lygoms, o taip pat buvo aptarta ir individualiai, taigi ji negali bÅ«ti laikoma negaliojančia ir privalo bÅ«ti taikoma.

Pažymi, jog teismas sprendime pagrįstai bei teisingai konstatavo, kad aptariama draudimo sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo sutartimi, nes transporto priemonė buvo naudojama komerciniais tikslais – nuomai. Jau sudarant draudimo sutartį draudėja žinojo, kad transporto priemonė bus naudojama nuomai, taigi Å¡iÄ sÄ lygÄ aptarė su draudiku, be to, teismui buvo pateikta profesionaliai parengta automobilio nuomos sutartis, kas aiÅ¡kiai įrodo aplinkybę, kad ieÅ¡kovė, apdrausdama transporto priemonę, ketino jÄ naudoti nuomai ir faktiÅ¡kai transporto priemonę nuomojo.

Nuomoti numatyto automobilio draudimo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, o draudėja nėra vartotoja. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad aptariama draudimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta vartojimo sutartimi. Tačiau pažymėtina ir tai, jog net ir tokiu atveju, jeigu aptariama draudimo sutartis bÅ«tų pripažinta vartojimo sutartimi, draudimo sutarties aiÅ¡kinimas nesikeistų – aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės bei teismų praktika aiÅ¡kiai nurodo į tai, jog aptariama draudimo sutartis yra aiÅ¡ki, nedviprasmiÅ¡ka, nuostatos yra neprieÅ¡taringos, todėl esant aiÅ¡kiam ir nuosekliam draudimo sutarties tekstui, bei aplinkybei, jog draudėja su draudimo sutarties sÄ lygomis buvo tinkamai supažindinta, bet kuriuo atveju – ar draudimo sutartis bÅ«tų vartojimo, ar ne vartojimo – nėra jokio pagrindo, aiÅ¡kinant tokiÄ sutartį, nukrypti nuo aiÅ¡kaus ir nuoseklaus draudimo sutarties teksto.

Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovė M.

M. ir atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ 2010-07-01 sudarė automobilio „Mercedes Benz Viano“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimo sutartį. 2010-11-30 apdraustas automobilis buvo iÅ¡nuomotas D. I.. Pasibaigus nuomos terminui, nuomininkas automobilio negrÄ Å¾ino. Atsakovas atsisakė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tvirtindamas, kad automobilį ieÅ¡kovė prarado dėl nedraudžiamojo įvykio: automobilį pasisavino draudėjo įgaliotas asmuo su teisėto valdytojo žinia.Kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad jai nebuvo žinoma, jog pagal draudimo sutartį nėra apdraudžiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, kurias ieÅ¡kovė gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama draudimo sutartį, 1.19 punkte yra apibrėžtos vagystės ir plėšimo sÄ vokos ir nurodyta, kad Å¡ių taisyklių prasme nei vagystė, nei plėšimas nėra laikomi draudžiamuoju įvykiu ir pagal Å¡ias taisykles nėra apdraudžiami atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

Å ios nuostatos taip pat yra atkartotos tų pačių draudimo taisyklių 4 punkte, kuriame yra pateiktas sÄ raÅ¡as nedraudžiamųjų įvykių, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokų. Konkrečiai , 4.2.1.6 punkte nurodyta, kad tokiu nedraudžiamuoju įvykiu yra ir toks atvejis, kai žala padaroma dėl transporto priemonės pasisavinimo įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.

Pagaliau, 2010-06-18 Transporto priemonių draudimo liudijime, kurį pasirašė pati ieÅ¡kovė M. M., taip pat yra nurodyta, kad draudimo sutartimi nėra apdraustos žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo įvykdyto paties draudėjo ar jo įgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo įgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone (b.l. 8). Kolegija sprendžia, kad draudimo sutarties nuostata, kuri draudimo sutartyje yra pakartota tris kartus, buvo gerai žinoma draudėjui, todėl paminėti apeliacinio skundo argumentai apie draudimo sutarties sÄ lygų nežinojimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti.Kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad draudimo taisyklių 1.19 ir 4.2.3 punktai prieÅ¡tarauja taisyklių 3.1 punktui.

Draudimo taisyklių 3.1 punktu nustatytos rizikos, kurios draudžiamos sutartimi, tarp jų ir transporto priemonės vagystės atveju; 1.19 punkte – individualizuoti vagystės ir plėšimo kaip draudžiamųjų įvykių pagal aptariamÄ draudimo sutartį požymiai, į kuriuos atsižvelgiama, kai sprendžiamas klausimas, ar automobilio praradimas patenka į draudimo sutartimi suteiktos draudimo apsaugos ribas, t. y. ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju. Tokia nuostata yra pakartota ir taisyklių 4.2.1.6 punkte, kuriame aptarti nedraudžiamieji įvykiai.

Darytina iÅ¡vada, kad paminėtos sutarties nuostatos ne prieÅ¡tarauja viena kitai, bet viena kitÄ paaiÅ¡kina ir papildo. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jos sudaryta draudimo sutartis priskirtina vartojimo sutartims, o ji pati nagrinėjamu atveju yra vartotoja. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 d. nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiÅ¡kia savo valiÄ pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugÄ asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. 2010-06-18 Transporto priemonių draudimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad automobilis yra nuomojamas (b.l.

8) bei 2010-11-30 automobilio nuomos sutartis, pagal kuriÄ automobilį ieÅ¡kovė iÅ¡nuomojo trečiajam asmeniui D. I. (b.l. 25-31), patvirtina, kad apdraustas automobilis buvo naudojamas nuomos verslui, bet ne ieÅ¡kovės asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, todėl ieÅ¡kovės atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.   Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 320 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Natalja Cikoto                                                                                                 Ona Gasiulytė                      Vidas Stankevičius