2f57e94d-441a-48e5-af06-1dbca7d319bc · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eB2-1069-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01853-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.7.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ skundÄ dėl bankrutavusios UAB „Kalnėnų projektai“ 2019 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Kalnėnų projektai“ direktoriaus G. B. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Kalnėnų projektai“, n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydami panaikinti BUAB „Kalnėnų projektai" 2019 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ Nr. 4 „Dėl vandentiekio tinklų/nuotekų Å¡alinimo tinklų ir nuotekų Å¡alinimo tinklų lietaus kanalizacijos perdavimo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn arba Å¡io turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo".

2. Nurodo, jog UAB „Real Invest“ siekė padidinti vystomų nekilnojamojo turto objektų patrauklumÄ pirkėjams - užtikrinti, kad statomi pastatai turėtų prieigÄ prie geriamojo vandens ir nuotekų tinklų. Tuo tikslu UAB „Real Invest“ ir Vilniaus vandenys 2015 m. liepos 31 d. sudarė sutartį dėl tinklų statybos. 2015 m. liepos 31 d. Sutartimi UAB „Real Invest“ įsipareigojo organizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybÄ , o po tinklų pastatymo neatlygintinai perduoti juos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. UAB „Real Invest“ vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti Å¡ie vandens ir nuotekų tinklai pastatyti 2015 m. liepos 31 d.

Sutarties pagrindu: vandentiekio tinklai, kurių unikalus Nr. 4400-4133-1008; nuotekų šalinimo tinklai, kurių unikalus Nr. 4400-4133-1036; nuotekų šalinimo tinklai (lietaus kanalizacija), kurių unikalus Nr. 4400-4133-1040. UAB „Real Invest“ ir atsakovė yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, kuri numatė, kad antrasis dalyvis UAB „Kalnėnų projektai" iš anksto įsipareigoja perimant nuosavybės teises į projekto komunikacijas - vandentiekį, kanalizacijos ir lietaus nuotekas ir įvykdyti visus Pirmojo dalyvio UAB „Real Invest“ esamus ir būsimus laikinai prisiimtus įsipareigojimus dėl komunikacijos tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei ir bendrovei Vilniaus vandenys".

Nepaisant to, nei UAB „Real Invest“, nei atsakovė neperdavė Tinklų Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovei nuosavybės teise turinčiam Tinklus buvo iškelta bankroto byla. 3. 2019 m. gruodžio 11 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas, į kurio darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas Nr. 4 „Dėl vandentiekio tinklų/nuotekų šalinimo tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų-lietaus kanalizacijos perdavimo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn arba šio turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo".

Tačiau kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė nei Tinklų perdavimui Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, nei Tinklų pardavimui kitiems asmenims. PareiÅ¡kėjų teigimu, teismas nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.189 str. 1 d., įtvirtinanti sutarties privalomumo principÄ , yra imperatyvi CK nuostata, kurios pakeisti vienos iÅ¡ pagal sutartį įsipareigojimÄ turinčios Å¡alies kreditorių susirinkimo nutarimu negalima, todėl atsakovė turi pareigÄ perduoti Tinklus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Kreditoriai neturi teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl 2019 m. gruodžio 11 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas darbotvarkės klausimu Nr. 4 turi bÅ«ti panaikintas.

4. Atsakovės BUAB „Kalnėnų projektai“ bankroto administratorė D.Čioglienė atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ skundÄ dėl 2019-12-11 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo praÅ¡o skundÄ patenkinti.

5. Nurodo, jog iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovė ir UAB „Real Invest“ sudarė 2014 m. gruodžio 10 d. Jungtinės veiklos sutartį dėl vandentiekio tinklų įrengimo, o šios sutarties 7.2 punktu atsakovė įsipareigojo perimant nuosavybės teises į projekto komunikacijas (vandentiekį, kanalizacijos ir lietaus nuotekas) įvykdyti esamus ir būsimus UAB „Real Invest“ įsipareigojimus dėl komunikacijų tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB “Vilniaus vandenys”.

Atitinkamai, UAB „Real Invest“ 2015 m. liepos 31 d. Sutartimi dėl tinklų statybos įsipareigojo po tinklų pastatymo juos neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. 2015 m. liepos 31 d. UAB „Real Invest“ praÅ¡ymu VV iÅ¡davė Prisijungimo sÄ lygas Nr. 15/1353. Å iose Prisijungimo sÄ lygose įtvirtintas reikalavimas bendro naudojimo tinklus perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Taigi atsakovė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo perėmė UAB „Real Invest“ įsipareigojimus perduoti pastatytus komunikacijų tinklus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

6. Bankroto administratorė taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja bÅ«tinybė klausimÄ dėl atsakovei priklausančių Tinklų perdavimo arba pardavimo iÅ¡spręsti kuo operatyviau. Be to, aplinkybė, kad sprendžiamas klausimas dėl bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto, taip pat suponuoja vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ . Å iai dienai prie atsakovei priklausančių Tinklų yra prisijungę ne tik atsakovės statytos gyvenvietės (Hilltown miestelis), bet ir greta statomų gyvenviečių gyventojai, apytiksliai apie 120 vienbučių namų.

Nurodytų gyvenviečių gyventojams tiekiamo vandens apskaitÄ pagal su UAB “Vilniaus vandenys” sudarytÄ laikinÄ sutartį vykdo UAB „UNA“. Tačiau kol tinklai nėra perduoti Vilniaus miesto savivaldybes nuosavybėn, gyventojai negali sudaryti sutarčių su UAB „Vilniaus vandenys“ ir jų pagrindu tiesiogiai deklaruoti sunaudoto vandens kiekius bei atsiskaityti už patiektÄ vandenį. Tokia situacija neabejotinai neatitinka gyventojų interesų, todėl siekiant užtikrinant tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių, tiek ir Kalnėnų gyvenvietės gyventojų, kurie prisijungę prie Å¡iuo metu atsakovei priklausančių Tinklų, teisėtus interesus, 2019-12-11 kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 turi panaikintas.

Pareiškėjų skundas dėl BUAB „Kalnėnų projektai“ 2019 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo, tenkintinas 7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).

8. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį nemokumo administratoriui;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ ;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimÄ dėl restruktÅ«rizavimo plano;

5) nemokumo administratoriaus skyrimÄ bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju UAB „Kalnėnų projektai“ nemokumo procesas pradėtas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – Ä®BÄ®). Skundžiamas BUAB „Kalnėnų projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 yra priimtas 2019 m. gruodžio 11 d., t. y. iki 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. Klausimo dėl UAB „Kalnėnų projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo procedÅ«ra inicijuota taip pat galiojant Ä®BÄ® nuostatoms, todėl spręsdamas klausimÄ dėl BUAB „Kalnėnų projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo, teismas vadovaujasi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.

9. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB „Kalnėnų projektai“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta D.Čioglienė. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris patikslintas 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 29 d., nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

10. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 11 d. įvyko antrasis BUAB „Kalnėnų projektai“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiami klausimai, be kita ko, ketvirtuoju darbotvarkės klausimu dėl vandentiekio tinklų/nuotekų šalinimo tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų lietaus kanalizacijos perdavimo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn arba šio turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo.

11. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiÅ¡kia ne tik tai, kad Å¡i teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiÅ«ra, bet ir tai, jog turi bÅ«ti laikomasi Å¡iame įstatyme nustatytų procedÅ«rų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių.

ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.).

12. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012;

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai gali bÅ«ti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedÅ«rinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtÄ tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiÅ¡kia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieÅ¡taravimu teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

13. Nagrinėjamu atveju nėra keliamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl toliau pasisakys dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 teisėtumo, pareiškėjų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ paduoto teismui skundo, taip pat atsiliepimo į jį argumentų. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu 14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei BUAB “Kalnėnų projektai” nuosavybės teise priklauso nuotekų šalinimo tinklai - nuotekų tinklai (unikalus numeris: 4400-4133-1036), nuotekų šalinimo tinklai - lietaus kanalizacija (unikalus numeris: 4400-4133-1036) bei vandentiekio tinklai - vandentiekis (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 15. 2014 m. gruodžio 10 d.

UAB „Real Invest“ ir UAB „Kalnėnų projektai“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl vandentiekio tinklų įrengimo, kurios 7.2 punktu susitarė, kad antrasis dalyvis UAB „Kalnėnų projektai“ iš anksto įsipareigoja perimant nuosavybės teises į projekto komunikacijas – vandentiekį, kanalizacijos ir lietaus nuotekas ir įvykdyti visus pirmojo dalyvio UAB „Real Invest“ esamus ir būsimus laikinai prisiimtus įsipareigojimus dėl komunikacijos tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei ir bendrovei Vilniaus vandenys“. 2015 m. liepos 31 d.

UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Real Invest“ sudarė Sutartį dėl tinklų statybos Nr. 03-396(27.02), kuria buvo susitarta dėl vandentiekio ir nuotekų tinklo statybos objekte (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 3 punkto pagrindu statytojas UAB „Real Invest“ įsipareigojo po tinklų pastatymo juos neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. 2015 m. liepos 31 d. UAB „Real Invest“ praÅ¡ymu UAB „Vilniaus vandenys“ iÅ¡davė Prisijungimo sÄ lygas Nr. 15/1353.

Å iose Prisijungimo sÄ lygose įtvirtintas reikalavimas bendro naudojimo tinklus perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. 2015 m. spalio 8 d. UAB „Vilniaus vandenys“ raÅ¡tu Nr. S-12352 Prisijungimo sÄ lygos Nr. 15/1353 dalyje dėl reikalavimo nutekamųjų vandenų nuleidimui buvo pakeistos. Taigi įvertinus Å¡ias iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė BUAB “Kalnėnų projektai” iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo perėmė UAB „Real Invest“ įsipareigojimus perduoti pastatytus komunikacijų tinklus Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. 16. 2019 m. gruodžio 11 d.

įvyko atsakovės BUAB “Kalnėnų projektai” kreditorių susirinkimas, kuriame 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta neperduoti neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (pripažinus tinkamais naudoti/eksploatuoti) vandentiekio tinklų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklų-lietaus kanalizacijos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nepritarti vandentiekio tinklų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklų (unik.

Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų Å¡alinimo tinklų-lietaus kanalizacijos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimui pagal pateiktÄ projektÄ , kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog klausimas dėl atsakovei priklausančio turto, t. y. vandentiekio tinkle, nuotekų Å¡alinimo tinkle ir nuotekų Å¡alinimo tinklų-lietaus kanalizacijos, taip ir liko neiÅ¡spręstas.

17. Sprendžiant dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad bÅ«tent kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: administratoriaus veiklos kontrolę, bankrutuojančios įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ , įmonės likvidavimÄ , parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimÄ , kt. (Ä®BÄ® 23 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo iÅ¡raiÅ¡ka.

Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015).

18. Vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumÄ taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymo klausimai, kurie, be kita ko, susiję ir su ekonominio tikslingumo vertinimu. Pažymėtina, kad kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobÅ«džio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iÅ¡ esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo bÅ«do arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos.

Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas arba prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas taip pat gali įvertinti, ar, kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumÄ turintys kreditoriai nesiekia nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

19. Ä®BÄ® nereglamentuojama situacija, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina įstatyme jam patikėtos kompetencijos, susijusios su turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymu. Tačiau galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lÅ«kesčius dėl įmonės turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtÄ laikÄ nerealizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (nutarimų nepriėmimas) gali pažeisti pačių kreditorių interesus ir trukdyti bankroto bylos eigai.

20. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, bei teisinio santykio (geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, Å¡alinimas) specifikÄ pažymi, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra viena iÅ¡ valstybės reguliuojamų Å«kinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra vieÅ¡asis interesas. Tai ne kartÄ pripažinta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; kt.).

21. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Å io įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtra ir sudarytos sÄ lygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamÄ jį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 3 dalis).

22. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Ä®statymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę vieÅ¡ai arba individualiai apsirÅ«pinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugÄ , rÅ«pintis geriamojo vandens Å¡altinių apsauga ir kita.

Savivaldos institucijos, aprÅ«pindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo vieÅ¡Ä jÄ funkcijÄ , o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad Å¡iomis vieÅ¡osiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama vieÅ¡Ä jį interesÄ tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigÄ užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis vieÅ¡osiomis paslaugomis galėtų naudotis visi.

23. Svarbiai vieÅ¡ajai funkcijai ir vieÅ¡ajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti bÅ«tina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra ir parinktas vieÅ¡asis tiekėjas. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 punktÄ geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ra – tai statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, Å¡uliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui iÅ¡gauti, ruoÅ¡ti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti.

Nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 27 punktas). Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ , be kitų priemonių, turi bÅ«ti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktÅ«ros priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ eksploatavimÄ .

24. Ši infrastruktūra (ar jos dalys) gali būti formuojama įvairiais būdais, o jų savininkai gali būti savivaldybė, viešasis tiekėjas ar kiti asmenys. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis).

25. Taigi remiantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu, viešasis interesas dėl tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo gali būti užtikrinamas infrastruktūras perduodant savivaldybės nuosavybėn, taip pat savivaldybės iniciatyva išperkant aptariamas infrastruktūras arba savivaldybei ir savininkui susitariant dėl infrastruktūrų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ pirmiau aptartos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo santykių specifikos ir vieÅ¡ojo pobÅ«džio, bÅ«tinybės ir tiesiogiai įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti tinkamÄ vandens tiekimÄ ir nuotekų Å¡alinimÄ gyventojams kyla ir infrastruktÅ«ros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumai, kuriais nukrypstama nuo civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

27. Remiantis bankroto administratorės į bylÄ pateiktais duomenimis nustatyta, jog Å¡iuo metu prie atsakovei BUAB „Kalnėnų projektai“ priklausančių vandentiekio tinklų, nuotekų Å¡alinimo tinklų ir nuotekų Å¡alinimo tinklų-lietaus kanalizacijos yra prisijungę ne tik atsakovės statytos gyvenvietės, bet ir greta statomų gyvenviečių gyventojai, kuriems taip pat privalo bÅ«ti užtikrinamas tinkamas vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas. Nurodytų gyvenviečių gyventojams tiekiamo vandens apskaitÄ pagal su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytÄ laikinÄ sutartį vykdo UAB „UNA“.

Tačiau kol tinklai nėra perduoti (t. y. perduoti neatlygintinai, parduoti ar kt.) Vilniaus miesto savivaldybes nuosavybėn, gyventojai negali sudaryti sutarčių su UAB „Vilniaus vandenys“ ir jų pagrindu tiesiogiai deklaruoti sunaudoto vandens kiekius bei atsiskaityti už patiektÄ vandenį, todėl akivaizdu, jog tokia situacija neatitinka gyventojų interesų. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2020-01-08 UAB „UNA“ praneÅ¡imo, UAB „UNA“ kreipėsi į atsakovės bankroto administratorę, praÅ¡ydama kuo skubiau iÅ¡spręsti tinklų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei klausimÄ ir nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju svarstys galimybę nutraukti su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytÄ laikinÄ sutartį.

UAB „UNA“ nustojus vykdyti gyventojams tiekiamo vandens apskaitÄ , pareiga vykdyti tokiÄ apskaitÄ ir užtikrinti, kad vandens tiekimas gyventojams vyktų be trikdžių (bÅ«tų laiku deklaruojami sunaudojamo vandens kiekio, tinkamai bei laiku atsiskaitoma su UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt.), tektų atsakovei, kas reikÅ¡tų ženklų bankroto administravimo iÅ¡laidų iÅ¡augimÄ . Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro bÅ«tinybę kuo skubiau iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atsakovei priklausančių tinklų nuosavybės teisės perleidimo ir tokiu bÅ«du užtikrinti ne tik bankrutuojančios įmonės kreditorių, bet ir Kalnėnų gyvenvietės gyventojų, kurie yra prisijungę prie Å¡iuo metu atsakovei priklausančių Tinklų, teisėtus interesus.

28. Taigi atsižvelgiant į tai, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra viena iÅ¡ valstybės reguliuojamų Å«kinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra vieÅ¡asis interesas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija, savivaldybė privalo užtikrinti, kad minėtomis tinkamos kokybės vieÅ¡osiomis paslaugomis galėtų naudotis visi, galintys prisijungti prie vandens teikimo infrastruktÅ«ros tinkle, bei į tai, jog Å¡iuo metu prie atsakovei BUAB „Kalnėnų projektai“ priklausančių Tinklų yra prisijungę ne tik atsakovės statytos gyvenvietės, bet ir greta statomų gyvenviečių gyventojai, kuriems taip pat privalo bÅ«ti užtikrinamas tinkamas vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjų skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4, kuriuo nepritarė nei Tinklų neatlygintinam perdavimui Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, nei Tinklų pardavimui, ne tik pažeidžia įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principus (CPK 17, 178, 185 straipsniai), bet gyvenvietės gyventojų, kurie taip pat yra prisijungę prie Å¡iuo metu atsakovei priklausančių Tinklų, teisėtus interesus, todėl egzistuojant bÅ«tinybei klausimÄ dėl atsakovei priklausančių Tinklų perdavimo arba pardavimo iÅ¡spręsti kuo operatyviau, nes geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra vieÅ¡asis interesas, BUAB „Kalnėnų projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 „Dėl vandentiekio tinklų/nuotekų Å¡alinimo tinklų ir nuotekų Å¡alinimo tinklų lietaus kanalizacijos perdavimo neatlygintinai savivaldybės nuosavybėn arba Å¡io turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo" naikintinas ir perduotinas svarstyti kreditorių susirinkimui iÅ¡ naujo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 29. Patenkinus pareiÅ¡kėjų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, yra pagrindas pareiÅ¡kėjams priteisti jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau pareiÅ¡kėjai įrodymų, pagrindžiančių jų teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo 24 straipsniu, teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ skundÄ tenkinti. Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kalnėnų projektai“ 2019 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ , priimtÄ ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl vandentiekio tinklų/nuotekų Å¡alinimo tinklų ir nuotekų Å¡alinimo tinklų lietaus kanalizacijos perdavimo neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn arba Å¡io turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo" ir perduoti kreditorių susirinkimui šį klausimÄ svarstyti iÅ¡ naujo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Vaclovas Paulikas