2013-07-05 Nr. AB-3414-3-61-3-02644-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1391/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02644-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, akcinei bendrovei „Alvilė“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. M. su skundu (I t., b. l. 1−7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-301 (toliau – ir Įsakymas).

Taip pat pateiktas prašymai: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje sustabdyti Įsakymo galiojimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymas ne tik neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, bet ir yra iš esmės neteisėtas, nes nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka realios situacijos. Atsakovo argumentai, kad objektai, kurių matavimus pareiškėjas pripažintas atlikęs neteisėtai, yra ne inžineriniai tinklai, o melioracijos statiniai, nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir formuojamą teismų praktiką, visi Nekilnojamojo turto registro įrašai laikomi teisingais ir teisėtais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registre aiškiai nustatyta, kad ginčo objektu esantys statiniai yra nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai. Šis įrašas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo ginčo objektus vertinti kaip melioracijos statinius, o ne inžinerinius nuotekų tinklus. Statinių teisinė registracija atlikta remiantis 2009 m. gruodžio 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuris galutinai nustatė ginčo statinių paskirtį. Tai, kad ginčo objektas yra inžineriniai tinklai, patvirtina profesoriaus V.

Š. ekspertinė išvada, kurioje nustatytų faktų atsakovas nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis. Bylai reikšmingi prejudiciniai faktai nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gegužės 16 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A63-1479/2011), kurioje konstatuota, kad akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Alvilė“ 1993 m. sausio 25 d. aktu iš valstybinės žemės ūkio įmonės „Dekoratyviniai augalai“ perėmė visą turtą, taip pat ir nuotekų liniją. Drenažo įrenginiai buvo privatizuoti iki Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo įsigaliojimo, todėl jis negali būti taikomas, o AB „Alvilė“ viešo akcijų sutarties pasirašymo pagrindu įsigyti statiniai nėra valstybės nuosavybė.

Bylai reikšmingas ir įsiteisėjęs prokuratūros 2010 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. 17.9-111-1476, kuriame nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų dėl ginčo statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Prokuratūra konstatavo, kad drenažo vamzdynai, pagal jų privatizavimo metu ir ginčui aktualiu metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nepriskirtini prie neprivatizuotinų ar išimtinai valstybės nuosavybei priklausančių objektų. Minėtame nutarime taip pat konstatuota, kad valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis žemėtvarkos institutas patvirtinto, jog ginčo statiniai niekada nebuvo užregistruoti melioracijos statinių apskaitos centrinėje bazėje.

Pati valstybė ginčo statinių nepripažino melioracijos statiniais, nes žemės sklypui, kuriame jie yra, nebuvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme nėra nurodyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas atliko kadastrinių matavimų bylos suformavimo pažeidimus. Kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, buvo sudarytas savininko AB „Alvilė“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kagema“, kurioje pareiškėjas dirba matininku, susitarimas, faktiniai duomenys kadastrinių matavimų byloje teisingi, kadastrinių matavimų byla perduota užsakovui.

Už tolesnius veiksmus, susijusius su statinių pripažinimu tinkamais naudoti, pareiškėjas negali būti atsakingas, tai savininko prerogatyva ir teisė. Matininkas negali dalyvauti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje, todėl negali ir suklaidinti komisijos. Prieš įregistruodamas kadastrinių matavimų bylą, ją patikrina ir VĮ Registrų centras. Nustačius bet kokius kadastrinių matavimų bylos pažeidimus, duomenys į Nekilnojamojo turto registrą negali būti įrašomi. Be to, registro tvarkytojas nuosavybės teises į statinius registruoja pagal nuosavybės įsigijimo dokumentus.

Atsakovo argumentai, kad rengdamas kadastrinių matavimų bylas, pareiškėjas siekė suklaidinti valstybės institucijas yra nepagrįsti, nes ne pareiškėjo kompetencijai priskirtas statinio pripažinimas tinkamu naudoti, pareiškėjas jokių pažeidimų ruošdamas kadastrinių matavimų bylas nepadarė. Nepagrįsti ir teiginiai dėl to, kad valstybei buvo padaryta 10 716,30 Lt žala, pasireiškusi tuo, kad nebuvo sumokėtas žemės mokestis. Pareiškėjas nėra atsakingas ir nekontroliuoja atsakovo ir savivaldybės priimamų sprendimų, žemės mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl tik ji gali spręsti dėl mokesčio nepriemokos.

Atsakovas taikė griežčiausią nuobaudą – panaikino matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, tačiau tokio sprendimo nemotyvavo. Parenkant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir padarinius, tai, kad pareiškėjas su Tarnyba bendradarbiavo, anksčiau nebuvo padaręs jokių pažeidimų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 98–108), kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas M. M. nustatė drenažo vamzdyno ir tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastro duomenis ir 2009 m. lapkričio 20 d. parengė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurios pagrindu nurodyti objektai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš VĮ Registrų centras pateiktos inžinerinių statinių kadastro ir registro dokumentų bylos kopijos bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo negalima spręsti, kokia kartografinė ar topografinė medžiaga buvo naudota, nustatant drenažo vamzdynų kadastro duomenis.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu. Ginčo objektai – drenažo vamzdynai, kaip melioracijos statiniai, yra priklausiniai, t. y. pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie atskirais nekilnojamaisiais daiktais neformuotini, todėl negali būti atliekami ir jų kadastriniai matavimai.

Nurodė, kad Tarnybai pareiškėjo paprašius pateikti paaiškinimus, kodėl jis suformavo drenažo vamzdynų kadastrines bylas ir remiantis kokiais duomenimis buvo nustatyti kadastro duomenys, ši informacija pateikta nebuvo. UAB „Kagema“ pasiūlė dėl kartografinės ir topografinės medžiagos kreiptis į AB „Alvilė“. UAB „Kagema“ rašte nurodyti argumentai, kad drenažo vamzdynai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir sudaro vientisą nedalomą kompleksą, nepaneigia to, kad kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Tokiais veiksmais M. M. suklaidino komisiją, kuri minėtus vamzdynus pagal kadastrinę bylą, pripažino tinkamais naudoti, taip pat sukūrė prielaidas teisminiams ginčams dėl nuosavybės teisių atkūrimo (bylos Nr. A-1830/2012), sukėlė žalą valstybei ir tretiesiems asmenims, nes valstybei nebuvo mokamas žemės mokestis, o AB „Alvilė“ dėl žemės sklypo, kuriame yra drenažo vamzdynai, plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, patyrė išlaidų. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip šiurkštus teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, todėl, remiantis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punktu, pareiškėjui panaikinta matininko kvalifikacija.

Teigė, jog pareiškėjas pažeidė Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punkto nuostatas, nes per nustatytą terminą nepateikė medžiagos, kurios pagrindu buvo atlikti kadastriniai matavimai, paaiškinimus pateikė ne jis pats, o UAB „Kagema“ direktorius, papildomas įpareigojimas pateikti medžiagą ir paaiškinimus taip pat nebuvo įvykdytas. Kartu pažymėjo, kad sprendžiant dėl pareiškėjo matininko kvalifikacijos panaikinimo taip pat atsižvelgta į tai, kad M. M. žemės sklypo kadastro byloje esančiame plane buvo pažymėtos 4 UAB „VAATC“ nuosavybės teise priklausančios asfaltbetoniu dengtos aikštelės, nors atlikus patikrinimą vietoje, tokių aikštelių nebuvo rasta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 66–68) prašė skundą tenkinti.

Taip pat pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teigė, kad atsakovo argumentai, jog dėl atliktų kadastrinių matavimų buvo padaryta žala valstybei, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Vienintelė drenažo vamzdynų savininkė yra AB „Alvilė“. Prie atsiliepimo pateikti teismų procesiniai dokumentai patvirtina, kad drenažo vamzdynai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti teisėtai, o Tarnyba neturi teisės kitaip vertinti įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir Vilniaus filialas) pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 60–61), kuriuo prašė dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Pažymėjo, kad registruojant nekilnojamuosius objektus pagal M. M. suformuotą kadastrinę bylą ir kitus pateiktus dokumentus, Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma į kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis, nustatyta nebuvo. Nurodė, jog registratorius neturi teisės ir kompetencijos vertinti jam pateiktų kadastrinių matavimų bylų teisėtumo ir atitikimo teisės aktų reikalavimams, kadastrinių matavimų bylose esančių duomenų teisingumą tvirtina matininkas atlikęs šiuos kadastrinius matavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (I t., b. l. 171−179) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. (1.3.)-301. Priteisė M. M. iš Tarnybos 100 Lt išlaidų atlyginimą. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetė.

Įvertinęs bylos medžiagą ir bylai aktualų teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl Įsakymu priimto sprendimo panaikinti M. M. matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinta, ar minėtas Įsakymas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktais. Pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar matininko M. M. veikloje buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims, taip pat, ar M. M. nevykdė pareigos per nustatytą terminą pateikti prašomus dokumentus ir duomenis, kurie reikalingi informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti. Tik nustačius šių aplinkybių visumą, gali būti pripažinta, kad buvo pagrindas pagal Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 ir 5 punktus panaikinti pareiškėjo matininko kvalifikacijos galiojimą.

Teismas pažymėjo, kad iš Komisijos 2012 m. rugsėjo 3 d. išvadų ir siūlymų Nr. 1KI-(11.28)-3 matyti, kad M. M. pripažintas pažeidęs matininko veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes atliko AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausančių drenažo vamzdynų – nuotekų linijų ir tvoros esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus ir suformavo kadastrinių matavimų bylas, nors, pagal Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, šie nekilnojamieji daiktai negali būti kadastro objektais.

Remdamasis sistemine Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalių analizę, teismas darė išvadą, kad inžineriniai tinklai, tame tarpe ir nuotekų šalinimo linijos, laikytini statiniais Kadastro įstatymo ir Statybos įstatymo prasme. Šią aplinkybę tvirtina ir Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, reglamentuojanti į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomus statinių kadastro duomenis, kurioje nustatyta, kad kadastro objektas – inžinerinis statinys.

Iš atsakovo argumentų, teismas darė išvadą, kad ginčo nekilnojamuosius daiktus jis pripažįsta melioracijos įrenginiais. Šiuo aspektu pažymėta, kad tokie atsakovo argumentai nėra faktiškai ir teisiškai pagrįsti, prieštarauja įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A858-1830/2012) konstatuota, kad nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų linija – drenažo vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – priskiriami neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Vadinasi, iš esmės teismas pripažino, kad ginčo nekilnojamieji daiktai laikytini statiniais, o tai, leidžia daryti išvadą, kad jie gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektais.

Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas, ginčo objektus pripažindamas melioracijos įrenginiais, visiškai nevertino tos aplinkybės, jog šie objektai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jų teisinė registracija įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikinta. Taip pat nevertino to, kad teismine tvarka nėra nuginčytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2808 dėl AB „Alvilė“ nuosavybės teise priklausančių drenažo vamzdynų ir tvoros pripažinimo tinkamais naudoti.

Nors teismas pripažino, kad M. M. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, taip pat atkreiptas dėmesys, kad pripažįstant matininką padarius šiurkštų teisės aktų pažeidimą turi būti įvertinta, ar dėl to atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, nepakanka vien nurodyti, kad dėl tam tikrų matininko veiksmų buvo padaryta žala. Žala turi būti motyvuota ir teisiškai pagrįsta, nustatytas akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, įvertinta trečiųjų asmenų veiksmų įtaka galimiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju, tokios aplinkybės Komisijoje nebuvo svarstomos ir buvo apsiribota bendro pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjo atliktų kadastrinių matavimų pagrindu ginčo inžineriniai tinklai pripažinti tinkamais naudoti, pradėtas bylinėjimasis dėl žemės sklypo skyrimo, nesumokėtas žemės mokestis. Darant tokias išvadas, neatsižvelgta, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros metu sudaryta komisija, veikdama savo kompetencijos ribose, tikrina atliktus kadastrinius matavimus, todėl privalo nustatyti esančius prieštaravimus teisės aktams. Nei Komisijos išvadose, nei pačiame ginčijamame Įsakyme nėra pateikiamas pagrindimas, kuo remiantis buvo konstatuota, kad dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo sumokėtas žemės mokestis. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame yra ginčo objektai, priskirtas valstybės išperkamai žemei. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat tvirtina, kad į minėtą žemės sklypą pretenduojama atkurti nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog nesant ginčų dėl žemės sklypo, kuriame pretenduojama atkurti nuosavybės teises, jos būtų atkurtos 2009 metais ir pretendentams grąžintos natūra, nėra. Vadinasi, negali būti daroma išvada, kad būtų mokamas žemės mokestis. Taip pat pažymėta, kad Komisijos išvadose nėra nurodytas žemės mokesčio sumos apskaičiavimo pagrindimas.

Teismas taip pat vertino, kad Komisijos išvadose, be kita ko, nurodyta, kad matininko M. M. parengtame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane pažymėtos keturios UAB „VAATC“ nuosavybės teise priklausančios asfaltbetoniu padengtos aikštelės, tačiau atlikus patikrinimą vietoje minėtos aikštelės nebuvo rastos. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašuose įrašytos aikštelės neturi aiškios funkcinės priklausomybės, t. y. neaiški jų funkcinė paskirtis, neapibrėžtas naudojimas, nenurodyti aikštelių plotai, todėl neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo paskaičiuotas žemės sklypo plotas, reikalingas eksploatuoti 1/14 aikštelės. Įvertinęs šią Komisijos išvadų dalį, teismas pažymėjo, kad ji yra ne tik nemotyvuota, bet nėra aišku, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, kuo galimas teisės aktų pažeidimas pasireiškė, kokia dėl to atsirado ar galėjo atsirasti žala. Vadinasi, šioje dalyje nebuvo įrodyta, kad M. M. padarė šiurkštų teisės aktų pažeidimą.

Iš ginčijamo Įsakymo preambulės matyti, kad M. M. matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas ir pagal Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punkto nuostatas, t. y. dėl to, kad per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti.

Šiuo aspektu, teismas vertino, jog tam, kad, pagal Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktą, būtų pagrindas panaikinti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, turi būti įvertinta tai, ar pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę pateikti Tarnybos prašomą medžiagą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai, yra komplektuojami kadastrinių matavimų byloje. Šių dokumentų sąrašas pateikiamas minėtų taisyklių 176 punkte. Pagal taisyklių 177 punktą, parengiami du bylos egzemplioriai, kurie perduodami užsakovui. Užsakovas kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, vieną bylos egzempliorių palieka kadastro tvarkytojui. Nurodytos nuostatos tvirtina, kad visi dokumentai, kurių pagrindų atlikti kadastriniai matavimai yra komplektuojami kadastrinių matavimų byloje, kuri perduodama užsakovui. Apie tai, kad UAB „Kagema“ nesaugo atliktų kadastrinių matavimų medžiagos atsakovas buvo informuota dar 2011 m. balandžio 27 d. raštu. Nepaisydamas to, 2012 m. liepos 19 d. jis pakartotinai įpareigojo pareiškėją pateikti medžiagą, kurios pagrindu atlikti kadastriniai matavimai. Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimai pateikti minėtą medžiagą yra nepagrįsti, nes kaip nustatyta, tokia medžiaga yra komplektuojama kadastrinių matavimų bylose, kurios perduodamos užsakovui. Siekdama objektyviai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, žinodama, kad tokios medžiagos pareiškėjas pateikti negali, Komisija galėjo kreiptis į kadastrinius matavimus užsakiusius asmenis. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, jeigu Tarnyba būtų kreipusis į AB „Alvilė“, jai būtų pateikta visa turima medžiaga. Atsakovas to nepadarė, o įpareigodamas pareiškėją pateikti kadastrinių matavimų medžiagą, elgėsi pažeisdamas objektyvumo ir proporcingumo principus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pats atsakovas nurodė, jog vertinant pareiškėjo veiklą buvo tiriama VĮ Registrų centro pateikta inžinerinių statinių kadastro ir registro dokumentų byla. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje byloje yra komplektuojami visi privalomi duomenys, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai, atsakovas neturėjo pagrindo iš pareiškėjo reikalauti papildomos medžiagos. Tarnyba nevertino aplinkybių, ar pareiškėjo parengta kadastrinių matavimų byla atitinka jai nustatytus teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo veiklos šiuo aspektu netyrė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad M. M. matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punkto pagrindu panaikintas nepagrįstai, nes pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės pateikti Tarnybos prašomos medžiagos. Tokią medžiagą atsakovas, laikydamasi viešojo administravimo principų, turėjo surinkti pats.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir pateikta teisės aktų analize, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti M. M. matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Įsakymas Nr. (1.3.)-301, kuriuo, remiantis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 ir 5 punktais, panaikintas M. M. matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, nemotyvuotas, nepagrįstais objektyviais ir visapusiškais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, todėl panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 100 Lt atlyginimą už žyminį mokestį, o byloje nesant duomenų pagrindžiančių kitas pareiškėjo patirtas išlaidas, jam paaiškinta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas ABTĮ 45 straipsnio nustatyta tvarka. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens AB „Alvilė“ prašymo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad šiuo sprendimu nebuvo patenkintos ar apgintos AB „Alvilė“ teisės, todėl jis teisės į teismo išlaidų atlyginimą neįgijo.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 183−192), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde, be atsiliepime pateiktų argumentų, nurodo:

1) teismo argumentas, kad atsakovas neįrodė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą nepagrįstas. Kvalifikacijos pažymėjimas panaikintas Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

2) Dėl Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punkto nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti atsakovo prašomos medžiagos, atsakovas ją turėjo surinkti pats. Minėta įstatymo nuostata, bei Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktas leidžia daryti išvadą, kad matininkas, kurio veikla tiriama dėl galimai padarytų veiklos pažeidimų, turi būti aktyvus rinkdamas ir teikdamas informaciją bei duomenis, būtent jis turi imtis visų įmanomų priemonių, siekdamas, kad Komisijai, tiriančiai jo veiklą, būtų pateikta reikalinga informacija. Sprendime taip pat nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės pateikti atsakovo prašomos medžiagos. Nors du kadastrinių matavimų bylos egzemplioriai buvo perduoti užsakovui, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad negali pateikti atsakovo prašomų dokumentų, kad stengėsi juos gauti, tačiau užsakovas, kuriam jie buvo perduoti, nesutiko jų pateikti. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas turi turėti dokumentus, kurių pagrindu atlikti matavimai. Be to, teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktą atsakovo susirašinėjimą su pareiškėju ir UAB „Kagema“, nepagrindė savo argumentų, kad atsakovas, prašydamas pateikti kadastrinių matavimų medžiagą pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principus.

3) Dėl Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkto, pažymi, kad teismas nepagrįstai teigė, kad Išvada yra nemotyvuota, neaišku, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, kuo galimas teisės aktų pažeidimas pasireiškė, kokia dėl to atsirado ar galėjo atsirasti žala, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo įrodytas. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo veiklą, nustatė du veiklos pažeidimus atliekant drenažo vamzdynų kadastrinius matavimus: žemės plote (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Pasisakydamas dėl matavimų žemės plote (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai sprendė, kad drenažo vamzdynai gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektais, prie kurių gali būti formuojamas žemės sklypas, kadangi laikytini statiniais. Taip pat atkreipia dėmesį, jog šių drenažo vamzdynų teisinis statusas, t. y. ar jie laikytini statiniais ir, ar gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektais, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis klausimas jau išspręstas LVAT nagrinėtoje byloje Nr. A858-1830/2012 (2012 m. liepos 4 d. nutartis), kur nustatytas prejudicinis faktas, kad minėti vamzdynai priskirtini inžineriniams tinklams.

Pirmosios instancijos teismas į šį prejudicinį faktą neatsižvelgė. Teismo argumentas, kad ginčo objektai laikyti melioraciniais įrenginiais, nes toks jų statusas įregistruotas Nekilnojamo turto registre nepagrįstas, nes šis įregistravimas − neteisėtų pareiškėjo veiksmų pasekmė. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, ar dėl pareiškėjo veiksmų buvo padaryta žala tretiesiems asmenims nebuvo svarstoma Komisijoje, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad nėra informacijos, pagrindžiančios, kad į žemės sklypą, kuriame yra minėti drenažo vamzdynai ir tvora, 2009 metais būtų atkurtos nuosavybės teisės ir mokamas žemės mokestis.

Pagrįsdamas šiuos teiginius nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1893-01 nutraukė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su AB „Alvile” ir žemės sklypas, kuriame yra minėti melioracijos įrenginiai ((duomenys neskelbtini), Vilnius). Šioje teritorijoje pradėtas žemės sklypų formavimas nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra. Tačiau AB „Alvilė” ieškiniu kreipėsi į teismą dėl minėtos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškinys buvo atmestas, kaip nepagrįstas.

Tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracija jau 2004 m. spalio 25 d. raštu Nr. (30/31)-A20-694 buvo informavusi pretendentus (kuriems Lietuvos LVAT 2012 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012 Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, o Tarnyba įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises), kad nutraukus nuomos sutartis bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad jeigu nebūtų teisminių ginčų dėl minėtų žemės plote (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančių objektų, būtų suformuoti žemės sklypai ir priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į juos atkūrimo, o atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypus būtų mokamas žemės mokestis.

4) Dėl antrojo pažeidimo paaiškina, kad Komisija, vertindama pareiškėjo veiklą nustatė, kad jis, atlikdamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus, parengė kadastro duomenų bylą ir šio žemės sklypo planą, kuriame nurodyta, kad šiame žemės sklype yra įrengtos 4 asfaltbetoniu padengtos aikštelės, kurių, kaip nustatė Komisija, natūroje nebuvo, vietoje jų augo žolinė augalija bei krūmai. Šių kadastrinių matavimų pagrindu buvo priimti kiti administraciniai aktai bei sudaryti sandoriai ir Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 4 aikštelės (valdomos UAB „VAATC“ nuosavybės teise) bei su UAB „VAATC” buvo sudaryta nuomos sutartis. Atkreipia dėmesį, kad dėl šio sklypo suformavimo ir nuomos, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-787-281/2013 tenkintas pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundas dėl 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. SUD-00-120419 00476, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 4 neegzistuojančios aikštelės. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1828- 115/2012 tenkintas UAB „VAATC“ atskirasis skundas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant Tarnybai vienašališkai nutraukti su UAB „VAATC” sudarytą nuomos sutartį, kuria šiai bendrovei išnuomota dalis minėto žemės sklypo. Tai leidžia daryti išvadą, kad neteisėtų pareiškėjo veiksmų pasekmė − nauji teisminiai procesai, į kuriuos įtrauktos taip pat valstybinės institucijos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė žalą, nes, kaip minėta, tai sąlygojo neteisėtų administracinių aktų priėmimą, neteisėtą disponavimą valstybine žeme ir Lietuvos Respublikos piliečių, pretenduojančių atkuri nuosavybės teises į buvusių savininkų (duomenys neskelbtini) kaime (dabar − Vilniaus mieste), turėtą žemę, teisėtų lūkesčių pažeidimą.

Pareiškėjas M. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1−5), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) remiantis LVAT praktika, administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, jų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo Sprendimo pripažinimui neteisėtu. Taigi ir šio ginčo ribos turi būti apibrėžiamos vertinant tik Įsakyme ir 2012 m. rugsėjo 13 d. pranešime 1 SD-( 10.10.)-2186, kaip Įsakymo lydraštyje, nurodytą baigtinį Įsakymo motyvų sąrašą. Pažymi, kad Įsakyme minimi išvados ir siūlymai Nr. 1 KI-(11,28)-3 dėl pareiškėjo matininko licenzijos, bet nei vienas jų pareiškėjui kartu su skundžiamu Įsakymu nebuvo pateiktas (net ir to paprašius), todėl atsakovas neturi teisės šiais dokumentais grįsti Įsakymo motyvų. Pabrėžia, kad nei Įsakyme, nei jo lydraštyje nebuvo nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo tariamai netinkamai atliktais kadastriniais matavimais žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl atsakovas, šiuos motyvus pirmą kartą pateikęs atsiliepime, neturėjo teisės remtis tariamais pažeidimais dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinių matavimų.

2) Apeliaciniame skunde buvo pakeisti ir pirmą kartą įvardyti visiškai nauji motyvai dėl tariamos pareiškėjo veiksmais sukeltos žalos kaip nematerialaus pobūdžio (teisėtų lūkesčių principo pažeidimų ar sukeltų ginčų), kurių nei Įsakyme, nei lydraštyje, nei pačioje Išvadoje nebuvo nurodyta. Pastebi, jog naujų motyvų nurodymas tik apeliaciniame skunde negalimas. Tuo tarpu Įsakyme ir Išvadose nurodyta, kad vienintelis tariamos žalos motyvas buvo tariamai nesumokėtas žemės mokestis apie 10 000 Lt, tačiau šis motyvas buvo absoliučiai paneigtas tiek pareiškėjo paaiškinimuose, tiek teismo sprendime. Nagrinėjamu atveju žala tretiesiems asmenims nei atsirado, nei galėjo atsirasti, nes atsakovas netinkamai išaiškino Žemės įstatymą ir neteisingai apskaičiavo net ir hipotetinę žalą. Pažymi, jog nei viename skunde ir apeliaciniame skunde nurodytų ginčų nenustatyta jokių pareiškėjo kaip matininko veiklos pažeidimų, pareiškėjas nei viename iš atsakovų nurodytų ginčų nedalyvavo kaip tretysis suinteresuotas asmuo, kas, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad nurodyti ginčai nėra niekaip susiję ir neįtakoja pareiškėjo kaip matininko teisių ir pareigų, o apeliaciniame skunde nurodyti tariamai žalą pagrindžiantys argumentai dėl kilusių ginčų, neturi jokio teisinio ryšio su pareiškėjo atliktais kadastriniais matavimais. Priešingai, visi anksčiau vykę ginčai įrodo pareiškėjo veiksmų teisėtumą.

2) Dėl žemės plote (duomenys neskelbtini), Vilnius atliktų matavimų, pastebi, jog apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad šios bylos ginčo objektu nebuvo klausimas, ar ginčo statiniai yra nekilnojamieji daiktai, nors Įsakyme ir lydraštyje buvo nurodytas motyvas, kad pareiškėjas išmatavo ne nekilnojamuosius daiktus, o melioracijos statinius ir tai buvo pagrindinis motyvas atimti licenziją.

3) LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012, kuria atsakovas remiasi apeliaciniame skunde, skirtingai nei teigia atsakovas, buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo. Joje konstatuota, kad ginčo statiniai yra nekilnojamieji daiktai, o ne melioracijos statiniai. Akcentuoja, kad Tarnyba dalyvavo minėtoje byloje kaip atsakovas ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad statiniai yra nekilnojamieji daiktai inžineriniai tinklai, neskundė. Apelianto motyvas, kad po šiais statiniais (inžineriniais tinklais) negali būti formuojamai žemės sklypai neturi jokio teisinio ryšio su kadastriniais matavimais ar jų teisėtumu. Kadastrinius matavimus galima atlikti visiems inžineriniams tinklams, net jeigu po jais žemės sklypas ir neformuojamas.

4) Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius, kadastrinių matavimų, teigia, kad net ir tuo atveju jei atsakovo argumentai dėl jų būtų vertintini, pirmosios instancijos teismas juos pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus. Pažymi, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad pažeidimai dėl matavimų atliktų (duomenys neskelbtini), Vilniuje nebuvo pagrindas panaikinti Licenziją, ji panaikinta dėl esminio pažeidimo atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) plente. Pažymi, jog minėtos tariamai neegzistuojančios aikštelės įregistruotos nekilnojamojo turto registre, tai patvirtina byloje esantis firmos „Tyrimai ir projektai” ekspertizės aktas. Šių objektų kadastrinių matavimų byla nenuginčyta ir neginčijama teisme. Tarnyba nėra kompetetinga nustatinėti, kas yra statiniai, o kas ne. Į nurodytą sklypą nuvykę Tarnybos darbuotojai patikrino ne pareiškėjo išmatuotas aikšteles, o kitą UAB “VAATC” tame pačiame sklype priklausančią aikštelę, kurios matavimus atliko ne pareiškėjas. Dėl šios akivaizdžios klaidos, tokiais duomenimis remtis negalima. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas savo poziciją dėl Įsakymo teisėtumo grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris Įsakymo priėmimo metu dar nebuvo priimtas, nėra aišku, ar šis sprendimas įsiteisėjo, be to, jis neturi prejudicinės galios ir ryšio su šia byla.

4) Dėl Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punkto tariamo pažeidimo, pastebi, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog šis pažeidimas tikrai nebuvo pagrindas priimti nuobaudą panaikinti licenziją, nes jis nereikšmingas ir nesudaro pagrindo licenzijos panaikinimui. Be to, nei Įsakyme, nei jo lydraštyje, nei Išvadoje nėra šį licenzijos panaikinimo pagrindą pagrindžiančių motyvų. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog minėtos nuostatos pažeidimas yra tai, kad į atsakovo paklausimą atsakė ne pareiškėjas, o UAB „Kagema“, pažymi, kad pareiškėjas kadastrinius matavimus atliko būtent kaip UAB „Kagema“ darbuotojas, tad suprantama, kad į paklausimą atsakė būtent tas asmuo, kurio vardu ir buvo pateikti kadastriniai atavimai. UAB „Kagema“ atsakyme buvo išdėstyti būtent pareiškėjo paaiškinimai, ką jis patvirtino 2012 m. liepos 30 d. atsakovui įteiktame rašte, prašydamas vadovautis būtent jais. Beje, atsakovas nenurodė, kokią konkrečiai informaciją pareiškėjas atsisakė pateikti. Pažymi, kad atsakovui pateikė visą prašomą informaciją, kurią turėjo ir galėjo pateikti. Be to, pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytose teismo bylose dėl ginčo statinių (duomenys neskelbtini) plente ir prokuratūroje nagrinėjant minėtą klausimą buvo išreikalauta absoliučiai visa medžiaga, susijusi su ginčo statiniais, atsakovas šiose bylose dalyvavo, todėl turėjo visą reikalingą informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo (I t., b. l. 10), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.

Įsakymo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805 patvirtintų „Dėl matininkų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu, minėtu nutarimu patvirtintų Matininkų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 ir 28 punktais, atsižvelgiant į Tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. P-(1.3.)-154 sudarytos Tarnybos Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2012 m. rugsėjo 3 d. išvadas ir pasiūlymus (toliau – ir Komisijos išvados ir pasiūlymai).

Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyti atvejai, kai matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu. Tarp jų – Įsakyme nurodyti pagrindai, kai nustatoma, kad matininkas: nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims (Kadastro įstatymo 11 str. 12 d. 1 p.); per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti (Kadastro įstatymo 11 str. 12 d. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju, pirmasis minėtų pagrindų − nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, matininkas šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus − atsakovo vertinimu pasireiškė tuo, kad pareiškėjas atliko drenažo vamzdynų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinius matavimus ir parengė kadastro duomenų bylas. Atsakovo teigimu, drenažo vamzdynus įvardydamas nekilnojamais daiktais, pareiškėjas suklaidino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisiją, kuri minėtus drenažo vamzdynus 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2808 pripažino tinkamais naudoti. Kaip nurodyta Tarnybos 2012 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. 1SD-(10.10.)-2186 „Dėl matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (I t., b. l. 11−12), tokiais veiksmais pareiškėjas sukūrė prielaidas bylinėjimuisi dėl valstybinės žemės sklypo skyrimo bei sukėlė žalą valstybei, kuri pasireiškė tuo, kad už minėtą žemės sklypą valstybei nuo 2009 metų nebuvo sumokėta 10 716, 30 Lt žemės mokesčio.

Vertinant šio atsakovo nurodyto pagrindo panaikinti kvalifikacijos galiojimą pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, jog kaip nepagrįstas atmestinas teiginys, kad nurodyti drenažo vamzdynai negali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu.

Kadastro įstatymo 5 straipsnio, nustatančio kas laikoma nekilnojamojo turto kadastro objektais (1 d.) ir kas negali būti laikoma atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais (2 d.), 1 dalies 2 punkte, nurodyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo drenažo vamzdynai patenka į šią sąvoką, nes jų kadastrinių matavimų atlikimo metu (2009 m. lapkritis) galiojęs Statybos įstatymas, numatė, kad tokio statinio statybai reikalinga gauti statybos leidimą (23 str. 1 d.).

Išvadą, kad ginčo drenažo vamzdynai gali būti nekilnojamo turto kadastro objektu patvirtina ir Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame inžinerinis statinys įvardijamas kaip vienas iš galimų nekilnojamojo turto kadastro objektų.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad statiniu laikoma visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Atitinkamai inžineriniu statiniu laikoma susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (2 str. 9 d.). Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (2 str. 10 d.).

Sisteminė aptartų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog inžineriniai tinklai, kaip inžineriniais statiniai laikomi statiniais, todėl gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektais.

ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pastaroji nuostata aktuali dėl to, jog 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriame konstatuota, kad aptariamoje teritorijoje esantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ priklausantys atskiri inžineriniai statiniai: <...> 8. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12. nuotekų linija - drenažo vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal savo naudojimo paskirtį priskirtini inžineriniams tinklams, o tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtina neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą ir kitus bylai reikšmingus įrodymus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytus statinius pagrįstai priskyrė prie inžinerinių tinklų, o tvorą – prie neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.

Taigi, konkretūs ginčo drenažo vamzdynai laikytini inžineriniais tinklais, o tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog jie gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektais, tad pareiškėjas, atlikdamas jų kadastrinius matavimus ir parengdamas kadastrinių matavimų bylą, įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Taip pat pažymėtina, ginčo drenažo vamzdynai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip inžineriniai tinklai, priklausantys AB „Alvilė“ ir UAB „SKR Invest“ (I t., b. l. 30−35). Pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl atsakovas norėdamas jais nesivadovauti, visų pirma turi juos nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o to nepadarius, argumentai, jog minėtų objektų registracija – neteisėtų pareiškėjo pasekmė, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, todėl atmestini.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog nėra nuginčytas ir galioja minėtų objektų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas − Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2808, kuriuo tvora ir drenažo vamzdynas pripažinti tinkamais naudoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir darant prielaidą, jog ginčo objektai – drenažo vamzdynai nėra statiniai, nepatenka į Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispoziciją ir turi būti vertinami, kaip melioracijos įrenginiai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu (Kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.), nei Kadastro įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia atlikti tokių objektų kadastrinių matavimų ir parengti kadastrinių matavimų bylos. Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato tik, kad tokie objektai negali būti įrašyti į kadastrą savarankiškas objektais, tačiau jie gali būti registruojami kaip žemės sklypo ar statinio priklausiniai. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 10 punktas numato, kad Kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (toliau – užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (toliau – vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 63.5 punktas nustato, kad gali būti formuojama ir inžinerinių statinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Matininko kompetencija ir funkcijos šiame procese apsiriboja kadastrinių matavimų atlikimu ir kadastrinių matavimų bylos parengimu, tuo tarpu, prašymą dėl tokių duomenų įrašymo į kadastrą teikia objekto savininkas, o sprendimą, ar duomenis įrašyti į kadastrą, patikrinęs jam pateiktus duomenis, priima kadastro tvarkytojas (Kadastro įstatymo 13 str. 2 ir 4 d.; 14 str.). Tad net ir tokiu atveju, pareiškėjas atlikęs ginčo objektų kadastrinius matavimus ir parengęs kadastrinių matavimų bylą (Tarnyba neįrodinėja pačių matavimų rezultatų neteisingumo), negalėtų būti laikomas padariusiu įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus, pažeidimą, todėl jo veikloje negali būti konstatuota Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkto pažeidimo.

Svarbu pastebėti, jog, kaip minėta, Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punktas numato, kad pagrindas panaikinti matininko kvalifikacijos galiojimą, yra nustatymas, kad matininkas nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Toje pačioje nuostatoje pateikiamas ir šiurkštaus pažeidimo apibrėžimas − įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo veiksmų atsiradusia žala atsakovas laiko tai, jog nuo 2009 metų vykstant teisminiams ginčams dėl valstybinės žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės, ploto, valstybei nebuvo sumokėta 10 716, 30 Lt žemės mokesčio. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad nurodyto dydžio žemės mokestis nebuvo sumokėtas būtent dėl pareiškėjo veiksmų, taip pat duomenų, jog nesant ginčų dėl žemės sklypo, kuriame pretenduojama atkurti nuosavybės teises, jos būtų atkurtos 2009 metais ir pretendentams grąžintos natūra, kad dėl nuosavybės teisės atkūrimo tarp pretendentų ar pretendentų ir Tarnybos nekiltų teisminių ginčų, kurie taip pat užvilkintų nuosavybės teisių atkūrimo procesą, dėl ko žemės mokestis nebūtų mokamas. Dėl nurodytų priežasčių, negalima daryti išvados, kad per šį laikotarpį (nuo 2009 metų) būtų mokamas žemės mokestis ir būtent tokia (atsakovo nurodyta) jo suma, kad žemės savininkai nebūtų atleisti nuo mokesčio įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nustatytais pagrindais, ir pan. Be to, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra aiškus Komisijos išvadose nurodytos žemės mokesčio sumos apskaičiavimo pagrindimas. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė dėl pareiškėjo veiksmų atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos fakto.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus (nors, kaip nurodyta, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, teismo vertinimu tokių pažeidimų pareiškėjas nepadarė), toks pažeidimas, nenustačius žalos atsiradimo ar jos realios galimybės fakto, negalėtų būti laikomas šiurkščiu. Atitinkamai, nesant šiukštaus įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimų pažeidimo, negalėtų būti taikoma ir už Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą nustatyta sankcija – matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas.

Nors skundžiamame Įsakyme ir lydraštyje, su kuriuo jis buvo atsiųstas pareiškėjui, buvo nurodytas tik vienas (aukščiau aptartas) pažeidimas, kuris, atsakovo nuomone, sudarė pagrindą panaikinti pareiškėjo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, motyvai pateikti tik dėl jo, ir pareiškėjas objektyviai galėjo skųsti teismui tik jam pateiktus ir žinomus Įsakymo motyvus, Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant taip pat ir į Tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154 sudarytos Tarnybos Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2012 m. rugsėjo 3 d. išvadas ir pasiūlymus (I t., b. l. 121−125), o kaip teisingai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, kai individualus administracinis aktas priimamas atsižvelgiant į iki jo priėmimo surinktą pirminę informaciją, kuri pateikiama bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), pirminėje informacijoje atspindėti faktai neprivalo būti perkeliami į administracinį aktą, pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–633/2008), teisėjų kolegija, vertindama Įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, pasisakys taip pat ir dėl minėtame dokumente (Komisijos išvados ir pasiūlymai) atsakovo pateiktų motyvų.

Minėtose Komisijos išvadose ir pasiūlymuose dar vienu šiurkščiu įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus pažeidimu įvardinta ir pagrindu panaikinti pareiškėjo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, laikyta tai, kad pareiškėjas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėjo UAB „VAATC“ nuosavybės teise priklausančias 4 asfaltbetoniu padengtas aikšteles, kurios Tarnybos Vilniaus skyriaus atstovams atlikus patikrinimą vietoje, žemės sklypo dalyje, kurioje, kaip teigia atsakovas, sprendžiant iš Tarnybos skyriui pateiktos derinti žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, jos turėjo būti įrengtos, aikštelės nebuvo rastos, vietoje jų augo žolė, krūmai.

Susipažinusi su šia Komisijos išvadų ir pasiūlymų dalimi (I t., b. l. 124), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ji yra visiškai nemotyvuota, nėra nurodytas bei vienas teisės aktas, teisės norma, kurie galimai buvo pažeisti, nepateikta jokių įrodymų ir/ar argumentų dėl atsiradusios ar galinčios atsirasti žalos tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Taigi, nebuvo įrodytas Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimui buvimas, atitinkamai minėta sankcija už tokį tariamą pažeidimą negalėjo būti taikoma ir buvo taikyta nepagrįstai.

Be to, atsakovo nurodomos kaip neegzistuojančios minėtos aikštelės įregistruotos nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 149−154), o Nekilnojamo turto registre esantys duomenys, minėta, laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Nagrinėjamu atveju, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriuje užregistruotos UAB „VAATC“ surašytos 2012 m. balandžio 19 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. SUD-00-120419-00476, kaip pagrindo įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre, galiojimas buvo panaikintas 2013 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje I-787-281/2013, tačiau šis sprendimas neįsiteisėjo, nes dėl jo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. A556-1474/2013), o galutinis teismo sprendimas dar nepriimtas. Tad Komisijos išvadose ir pasiūlymuose, parengtuose 2012 m. rugsėjo 3 d., pateikti argumentai dėl aikštelių nebuvimo negali būti vertinami kaip pagrįsti Įsakymo panaikinti pareiškėjo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą motyvai. Šių argumentų nepagrįstumą ir aikštelių egzistavimo faktą patvirtina taip pat ir firmos „Tyrimai ir projektai“ statinio tyrimo aktas (I t., b. l. 157−168).

Dar vienas skundžiamame Įsakyme nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjo matininko licencijos galiojimą − Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktas, kuris, kaip minėta, nustato, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti.

Pažymėtina, jog nei Įsakyme, nei Komisijos išvadose ir pasiūlymuose nėra pateikti motyvai, dėl to, kuo šis pažeidimas pasireiškė. Tiek Įsakyme, tiek jo lydraštyje, tiek Komisijos pasiūlymuose ir išvadose minėta Kadastro įstatymo nuostata tik paminėta kaip kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindas, tačiau iš šių dokumentų nėra aišku, kokie konkrečiai dokumentai ir duomenys, kokiai informacijai ištirti nebuvo pateikti per Tarnybos nustatytą terminą. Be to, iš prie Komisijos išvadų ir pasiūlymų pridėto Komisijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio protokolo Nr. KK-(11.27)-3 (I t., b. l. 117−118) matyti, kad Komisija Tarnybos direktoriui nusprendė pasiūlyti panaikinti pareiškėjo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, atsižvelgdama tik į Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punktą (5 punktas nepaminėtas). Argumentai dėl šio pažeidimo nurodyti tik tarnybiniame pranešime „Dėl matininko M. M.“ (I t., b. l. 109−113) bei atsakovo atsiliepime į skundą bei apeliaciniame skunde. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte (atsižvelgiant į aukščiau minėtą taisyklę, jog tuo atveju, kai individualus administracinis aktas priimamas atsižvelgiant į iki jo priėmimo surinktą pirminę informaciją, kuri pateikiama bet kokios formos dokumente, jame atspindėti faktai neprivalo būti perkeliami į administracinį aktą ir priimant individualų administracinį aktą pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį), todėl ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007 publikuota Administracinė jurisprudencija 13).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Tarnybos Įsakyme Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 5 punktas, kaip pagrindas panaikinti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą nemotyvuotas, iš skundžiamo Įsakymo ir surinktos pirminės informacijos (Komisijos išvadų ir pasiūlymų) nebuvo aišku kuo pasireiškia šios Kadastro įstatymo nuostatos pažeidimas. Vėlesni, o taip pat ir tarnybiniame pranešime pateikti argumentai, negali būti laikomi pagrindžiančiais šios pagrindo buvimą, todėl vertintina, jog šis Kadastro įstatymo punktas nepagrįstai nurodytas kaip pagrindas panaikinti pareiškėjo matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.

Pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei atsakovo argumentai dėl minėto Kadastro įstatymo nustatyto pagrindo panaikinti matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą būtų pateikti Įsakyme ar Komisijos išvadose ir pasiūlymuose, matininko licencijos panaikinimas šiuo pagrindu būtų laikomas nepagrįstu, nes, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, tam, kad būtų galima matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą panaikinti šiuo pagrindu, turi būti vertinama, ar pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę pateikti Tarnybos prašomą medžiagą ir šis punktas taikytinas tik tuo atveju, jei nustatoma, kad matininkas ją pateikti galėjo, tačiau to nepadarė.

Nagrinėjamu atveju Tarnybai buvo pateiktas paaiškinimai, kuriuose taip pat nurodyta, kad jos prašomi pateikti dokumentai negali būti pateikti dėl to, jog jie, vykdant teisės aktų reikalavimus, perduoti kadastrinių matavimų užsakovui – AB „Alvilė“, pareiškėjas ir UAB „Kagema“ šių dokumentų nėra įpareigoti saugoti ir nesaugo. Gavusi šią informaciją Tarnyba, siekdama atlikti objektyvų ir visapusišką pareiškėjo veiklos tyrimą, turėjo pati kreiptis į nurodyta trečiąjį asmenį, tačiau to nepadarė. Manytina, kad dėl tokio Tarnybos neveiklumo atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti perkeliamos pareiškėjui.

Be to pats atsakovas nurodo (I t., b. l. 100), kad vertinant pareiškėjo veiklą buvo tiriama VĮ Registrų centro pateikta inžinerinių statinių kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 10/233061, kurioje komplektuojami visi privalomi duomenys, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai, tad atsakovas neturėjo pagrindo iš pareiškėjo reikalauti papildomos medžiagos, ji nebuvo būtina pareiškėjo veiklai ištirti.

Dėl argumentų, kad į Tarnybos prašymą dėl informacijos pateikimo atsakė ne pareiškėjas, o UAB „Kagema“, vertintina, jog tai buvo tinkamas atsakymas į Tarnybos paklausimą, nes, kadastriniai matavimai atlikti UAB „Kagema“ vardu, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimu byla patvirtinta būtent UAB „Kagema“ antspaudais, o pareiškėjas atlikdamas kadastrinius matavimus veikė kaip UAB „Kagema“ darbuotojas (I t., b. l. 13−29). Be to, sprendžiant dėl aptariamo Kadastro įstatymo pagrindo panaikinti pažymėjimo galiojimą, esminę reikšmę turi prašomos informacijos pateikimas/nepateikimas, o ne tai, kas konkrečiai ją pateikė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnybos direktoriaus Įsakymas, kuriuo panaikintas pareiškėjo matininko kvalifikacijos pažymėjimas galiojimas, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, t. y. neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl pareiškėjo rašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė tik išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties, tačiau nepateikė patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti išspręstas. Pareiškėjui išaiškintina, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismui gali būti pateiktas ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas