2f52e9ff-080c-4bc4-b9b7-e591f7d2b2f6 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas Alvydas Žerlauskas                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-15-265/2012Teisėja Lina Jociuvienė             (Proceso Nr. 2-24-3-00375-2010-9)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 15.3; 15.4;15.5; 121.21          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. sausio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Eugenijos MorkÅ«nienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, Ievai Mockutei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. S., jo atstovui UAB „Neo Group“ darbininkų sÄ jungos pirmininkui A.

B., atsakovės UAB „Neo Group“ įgaliotam asmeniui T. D. ir atsakovės atstovui advokatui Povilui LikÅ¡tai, teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Neo Group“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ bei vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo,n u s t a t ė : ieÅ¡kovas E. S. ieÅ¡kiniais kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1) panaikinti 2009-11-05 atsakovės įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ;2) panaikinti 2010-03-09 atsakovės įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ;3) panaikinti 2009-03-16 atsakovės įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ;4) panaikinti 2009 03 31 atsakovės įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo;5) pripažinti, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas neteisėtai bei nepagrįstai ir grÄ Å¾inti dirbti į UAB "Neo Group" PVS operatoriumi;6) priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2010-04-03 iki 2010-12-14 įskaitytinai – 33946,30 Lt, o nuo 2010-12-15 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos – po 192,16 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ ;7) teismo sprendimÄ dalyje dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipti skubiai vykdyti;8) priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos.IeÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2006-06-07 pradėjo dirbti UAB "Neo Group" kietos fazės polikondensacijos (KFP) operatoriumi, nuo 2007-05-09 - PVS KFP operatoriaus pareigose, o nuo 2009-02-23, pasiÅ«lius darbdaviui,- PVS (paskirstymo valdymo sistemų) operatoriumi. 2010-04-02 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Mano, kad atleistas neteisėtai ir nepagrįstai dėl žemiau nurodomų motyvų.

Dėl I drausminės nuobaudos2009-11-05 įsakymu Nr. P-l 12/09 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba už pareigybės nuostatų 2.1. punkto ir Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūros reikalavimų pažeidimus, t.y. pagaminus per daug pereinamo produkto – vietoje 170 tonų – 237 tonos. Mano, kad ši nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes nei Pareigybės nuostatuose nei Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūroje nėra reglamentuotas amorfinių talpų lygių skirtumas ir apie tai, kad darbdavys yra nustatęs tokias normas, nebuvo informuotas.

Pažymėjo, kad garsinė signalizacija dėl lygių skirtumo suveikė 19:57 val., o ieÅ¡kovo darbo pamaina prasidėjo 20:00 val. Pradėjęs darbÄ potvarkių žurnale nurodymų apie talpų lygių skirtumus nerado, atliko produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedÅ«ros apraÅ¡yme numatytus veiksmus ir skaičiavimus, nusistatė amorfinių talpų lygių skirtumus ir reikÅ¡mę įvedė į technologinį procesÄ . Mano, kad pereinamos produkcijos kiekiui įtakos turėjo prieÅ¡ tai dirbusių darbuotojų veiksmai.

Pabrėžė, kad garsinė signalizacija buvo iÅ¡jungta iÅ¡ bendro (OCU5) kompiuterio, o ne iÅ¡ PVS operatorių naudojamo OCU8 kompiuterio. Nurodė, kad keičiant produkto gamybÄ , visada yra gaminamas pereinamasis produktas NEOPET FR MIX ir yra buvę, kai prie identiÅ¡kų naÅ¡umų pagamino daugiau pereinamos produkcijos. Pažymėjo, kad PVS operatoriumi dirba nuo 2009-03-02, tačiau su savo pareigybės instrukcija nėra supažindintas. Dėl II drausminės nuobaudos2010-03-09 įsakymu Nr. P-28/10, vadovaujantis PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatų 1.3 punktu bei DK 228 str. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ieÅ¡kovas nevykdė tiesioginio vadovo nurodymo ir neatvyko į paskirtÄ metinį darbuotojo veiklos vertinimo pokalbį.

IeÅ¡kovas nurodo, kad darbo drausmės nepažeidė, nes įvykdžius struktÅ«rinius pertvarkymus PVS KFP operatoriaus pareigybė buvo panaikinta, o ieÅ¡kovas, dirbdamas PVS operatoriumi, su nurodytos pareigybės nuostatais nebuvo supažindintas ir nežinojo pareigybės pobÅ«džio, konkrečių darbuotojo teisių ir pareigų. Pažymi, kad jis neturi vykdyti bet kokio nurodymo, nors ir pamainos vadovo, jei tai nėra įtvirtinta darbo tvarkos taisyklėse.Dėl III drausminės nuobaudos2010-03-16 įsakymu Nr. P-30/10, vadovaujantis PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatų 2.1 ir 2.2 punktais bei Darbuotojo, dirbančio su videoterminalais, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-J-086 4.2, 4.4 ir 4.5 p., buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad darbo metu nevykdė tiesioginių darbo pareigų - nuolat stebėti pareigybės nuostatuose nurodytų technologinių taÅ¡kų, gamybinių padalinių/objektų darbÄ , darbo metu naudojosi atsineÅ¡tu asmeniniu neÅ¡iojamu kompiuteriu palikdamas be priežiÅ«ros technologinį procesÄ .

Mano, kad minėta drausminė nuobauda paskirta neteisėtai, nes 2010-02-25 atsinešęs asmeninį kompiuterį, 2010-02-26 rašė pasiaiÅ¡kinimÄ darbdaviui (raÅ¡tus raÅ¡yti kompiuteriu yra patogiau ir greičiau), dėl to, kad darbdavio atstovai jį nuolat persekiojo, priekabiavo, kaltino nebÅ«tais nusižengimais ir jis buvo priverstas nuolat raÅ¡yti praÅ¡ymus ir pasiaiÅ¡kinimus. Nurodė, jog asmeninio kompiuterio atsineÅ¡imo faktas nėra darbo drausmės pažeidimas, kaip ir telefono ar užrašų knygutės turėjimas.

Pabrėžė, kad minėtÄ dienÄ darbÄ atliko gerai, pamainÄ perdavė tvarkingai. IeÅ¡kovui buvo neaiÅ¡ku, apie kokių tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymÄ buvo kalbama reikalavime pasiaiÅ¡kinti. Mano, kad viskas prasidėjo dėl to, jog ieÅ¡kovas iki 2009-06-01 neiÅ¡laikė atestacijos, kuri buvo bÅ«tina dirbant PVS operatoriumi. Pažymėjo, kad buvo nubaustas už neegzistuojančios pareigybės nuostatų pažeidimÄ .Mano, kad minėtos 3 drausminės nuobaudos buvo paskirtos neteisėtai ir nepagrįstai, todėl, jas panaikinus, paskutinysis atsakovės konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, t.y. iÅ¡nyksta DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymo sÄ lygos, todėl atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu turėtų bÅ«ti pripažintas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas, ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas.Dėl IV drausminės nuobaudos2010-03-31 įsakymu Nr.P-36/10 buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už tai, kad iki įsakymu (2010-02-12 "Dėl papildomo laiko skyrimo atestacijoms iÅ¡laikyti Nr. V-6/10 termino“) nustatyto termino neiÅ¡laikė bÅ«tinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kuriÄ Ä¯sipareigojo iÅ¡laikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiÅ«lymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sÄ lygas.

Mano, kad ir Å¡i drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes atestacijÄ iÅ¡laikyti bandė, tačiau nepavyko dėl to, kad darbdavys nesudarė sÄ lygų – nepravedė konsultacijų ir neapmokė. Nurodė, kad daug kartų kreipėsi į darbdavį, praÅ¡ydamas sudaryti sÄ lygas atestacijai atlikti – apmokyti įmonėje ar mokymo įstaigoje, tvirtino į apmokymus atvyksiÄ s, tačiau atsakovas jį informavo, kad POLY dalies atestacija yra vidinė bendrovės atliekama atestacija ir yra vykdoma vadovaujantis 2007-10-18 įsakymu Nr.1018-62-VÄ®/07 „Dėl darbuotojų stažuotės ir atestacijos“ nustatyta tvarka, pagal kuriÄ reikalingas žinias suteikia ir konsultuoja kiekvienos atitinkamos srities specialistas, nurodytas Konsultavimo ir atestacijos ataskaitoje ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovui konsultacijų teikimo ir įskaitos laikymo datÄ derinti su nurodytais komisijos nariais individualiai, o praktikos užduoties atlikimui bei įvykdymo datÄ â€“ su pamainos vadovu.

Pažymėjo nurodęs darbdaviui, kad į mokymus (konsultacijas) atvyks ir dalyvaus atestacijose darbdavio nurodytu laiku, nes darbo metu jis turi vykdyti savo tiesiogines pareigas, - stebėti technologinį procesÄ . Mano, kad darbuotojų mokymÄ ir atestavimÄ turi organizuoti darbdavys, o ne pats darbuotojas, kad darbuotojų mokymas ir atestacija turi vykti darbo laiku ir ieÅ¡kovas neprivalo derinti darbinių ir asmeninių interesų. IeÅ¡kovas pažymi, kad su stažuočių ir atestacijos tvarka nėra susipažinęs ir tai, jog jis laikė atestacijÄ , nereiÅ¡kia, kad yra susipažinęs. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-12-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 2420,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 41,46 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dėl 2009-11-05 ieškovui paskirtos pirmosios drausminės nuobaudos teismas nurodė, kad Gamybos komplekso paskirstytosios valdymo sistemos (PVS) kietosios fazės polikondensacijos operatoriaus pareiginių nuostatų Nr.89 1.1 p. įtvirtinta nuostata, kad PVS KFP operatorius yra tiesiogiai pavaldus pamainos vadovui, darbe vadovaujasi LR įstatymais, kitais teisės aktais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, vadovo įsakymais, tiesioginio vadovo nurodymais, kitais administracijos potvarkiais bei lokaliniais aktais. (1.3. p.), pradėdamas dirbti turi žinoti KFP naudojamų žaliavų, medžiagų, produkcijos savybes, įrangos konstrukcijos ypatumus, darbo bei eksploatavimo taisykles, technologinio proceso kontrolės priemones bei būdus, reikalavimus produkcijos kokybei (1.7 p.);

Å¡ių pareiginių instrukcijų 2.1 ir 2.2. p. reglamentuota, kad PVS KFP operatorius privalo užtikrinti stabilų procesÄ pagal Bendrovės reglamentÄ , instrukcijas bei nuostatus, nuolat stebėti pareiginėje instrukcijoje iÅ¡vardintų technologinių taÅ¡kų darbÄ , operatyviai reaguoti į signalizacijos praneÅ¡imus, esant poreikiui nedelsiant informuoti pamainos vadovÄ , atitinkamo padalinio operatorių; apie trÅ«kumus, susijusius su technologiniu procesu, įrengimų eksploatacija įraÅ¡yti „Polikondensacijos operatoriaus pamainos priėmimo – perdavimo žurnale“ (2.3 p.).

Operatorius turi teisę savo kompetencijos ribose koreguoti nustatytus proceso parametrus siekiant užtikrinti gaminamos produkcijos kokybę (3.1 p.). Ieškovas su minėtom pareiginėmis instrukcijomis supažindintas pasirašytinai 2007-07-19. Byloje taip pat yra Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedūros aprašas, kurios esminis tikslas – siekis sumažinti pereinamos produkcijos kiekį (b.l.39) bei aprašytas procesas su konkrečiomis formulėmis; taip pat yra procedūros vykdymo aprašas, prieš tai dirbusio G.

K. atliktas skaičiavimas pagal formulę ir pastaba, kad turi bÅ«ti palaikomas 12 procentų lygių skirtumas bei nurodyta, kada imti bandinius. IeÅ¡kovas apie tai buvo informuotas. Teismas nustatė, kad įmonėje buvo vykdoma reorganizacija – apjungiamos dvi pozicijos, t.y. PVS polikondensacijos operatorius ir PVS KFP operatorius tapo vienu PVS operatoriumi. IeÅ¡kovas po pertvarkos, kaip ir iki pertvarkos, dirbo kietos fazės polikondensacijos dalyje iki iÅ¡silaikys POLY dalies atestacijÄ , t.y. jis toliau vykdė pareigas, kurias vykdė iki reorganizacijos.

Su PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatais ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, todėl po reorganizacijos pasikeitus tik pareigybės pavadinimui, tačiau iÅ¡ esmės dirbant tÄ patį darbÄ , nepagrįstas yra ieÅ¡kovo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis ir tiksliai nežinojo savo pareigų. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad jis nebuvo supažindintas su PVS operatoriaus pareiginiais nuostatais, tačiau pažymėjo, kad jis toliau vykdė pareigas, kurias vykdė iki reorganizacijos, todėl elementarias pareigas – stebėti technologinį procesÄ , privalėjo atlikti nepriekaiÅ¡tingai, tuo labiau, kad šį darbÄ jis dirbo nuo 2006 metų.

Nurodė, kad nors garsinė signalizacija suveikė trys minutės iki ieÅ¡kovo pamainos pradžios, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos toliau stebėti technologinio proceso, kÄ pagal pareigines instrukcijas jis privalėjo daryti. Pažymėjo, kad perėjimo (pereinant nuo gaminamo produkto NEOPET 80 prie kito produkto NEOPET 82) procedÅ«ra suraÅ¡yta viename A4 formato lape ir asmuo, dirbantis įmonėje nuo 2006 m., galėjo ir turėjo susipažinti greičiau nei per 1 val. ir 46 min., kada buvo pasiektas maksimalus lygių skirtumas.

IeÅ¡kovas privalėjo stebėti technologinį procesÄ kompiuterio ekrane, tačiau dėl dėmesio stokos nesureguliavo lygių, po to ieÅ¡kovas savarankiÅ¡kai, nepranešęs atitinkamam vadovui, priėmė sprendimÄ ne savo kompetencijos ribose lygių skirtumÄ sumažinti, bet taip pat netinkamai – buvo sumažinta per daug ir dėl to buvo pagamintas per didelis kiekis tarpinės produkcijos, kurios kaina rinkoje žymiai mažesnė, todėl atsakovas patyrė 4623,00 Lt nuostolį. Dėl 2009-03-09 ieÅ¡kovui paskirtos antrosios drausminės nuobaudos teismas nurodė, kad įmonėje buvo patvirtinta bei vykdoma Bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo politika, kurios tikslas užtikrinti, kad darbuotojai turėtų aiÅ¡kiai nustatytus ir įtvirtintus tikslus, turėtų reikiamas dalykines bei asmenines kompetencijas, žinotų jų vertinimo tvarkÄ .

Darbuotojų vertinimo politika buvo vykdoma nuo 2009 m. birželio mėnesio. IeÅ¡kovas dėl įmonės vykdomos minėtos vertinimo politikos pastabų ir klausimų neturėjo, lentelėje, kur buvo nurodyti iÅ¡sikelti asmeniniai tikslai, pasirašė, tačiau neįvykdė tiesioginio vadovo nurodymo ir neatvyko į jam paskirtÄ metinį darbuotojo veiklos vertinimo pokalbį nurodydamas, kad neturi vykdyti neteisėtų pamainos vadovo nurodymų. IeÅ¡kovo argumentas, kad vadovo nurodymas neteisėtas, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes metinis darbuotojo darbo vertinimo pokalbis yra neatskiriama bendrovės darbuotojų veiklos vertinimo politikos sistemos dalis ir darbuotojo dalyvavimas jame yra bÅ«tinas, todėl tiesioginio vadovo nurodymas darbuotojui atvykti į vertinimo pokalbį yra protingas, sÄ Å¾iningas ir teisėtas.

IeÅ¡kovas tokiais savo veiksmais apsunkino darbuotojų vertinimo tvarkos diegimÄ bei kvestionavo darbdavio teisę reikalauti atvykti pas tiesioginį vadovÄ aptarti jo darbo kokybę. Tuo labiau, kad DK 228 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad darbuotojas turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus. Todėl teismas konstatavo, kad aptariama drausminė nuobauda skirta pagrįstai, dėl ieÅ¡kovo kaltės, o paskirta nuobauda (papeikimas) atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ .Dėl 2010-03-16 ieÅ¡kovui paskirtos trečiosios drausminės nuobaudos teismas nurodė, jog Darbuotojo, dirbančio su videoterminalais, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-J-086, patvirtintos 2004-05-24 (su kuriÄ ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai) 4.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas darbo metu negali užsiimti paÅ¡alinėmis kalbomis ir darbais, negali blaÅ¡kyti kitų darbuotojų dėmesio; minėtos instrukcijos 4.4 punkte nurodyta, kad videoterminalo įrenginius galima naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį darbo užduotims vykdyti; 4.5 punkte nurodyta, kad negalima palikti įjungtų videoterminalo įrenginių be priežiÅ«ros.

Nustatė, kad ieÅ¡kovas 2010-02-25 PET2 PVS patalpose naudojosi asmeniniu kompiuteriu bei į vadovo raginimÄ to nedaryti reagavo tik iÅ¡ dalies – grįžo stebėti technologinį procesÄ , tačiau asmeninio kompiuterio nepadėjo. Pažymėjo, kad drausminė nuobauda buvo paskirta už dvigubÄ darbo drausmės pažeidimÄ , t.y. nevykdė vadovo nurodymo - nuolat stebėti pareigybės nuostatuose nurodytų technologinių taÅ¡kų darbÄ bei darbo metu naudojosi asmeniniu neÅ¡iojamu kompiuteriu, kurio, liepiamas vadovo, nepadėjo.

IeÅ¡kovo teiginys, kad darbdavys prie jo kabinėjosi ir jis buvo priverstas kasdien raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus, prieÅ¡tarauja jo paties raÅ¡ytame pasiaiÅ¡kinime nurodytoms aplinkybėms, kad jis kompiuteriu naudojosi nedarbo, t.y. pertraukėlių metu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad aptariama drausminė nuobauda skirta pagrįstai, dėl ieÅ¡kovo tyčinių bei kaltų veiksmų, o paskirta nuobauda – papeikimas - atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ .Dėl 2010-03-31 ieÅ¡kovui paskirtos ketvirtosios drausminės nuobaudos teismas nurodė, kad 2010-03-31 įsakymu Nr.P-36/10 ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už tai, kad iki įsakymu (2010-02-12 "Dėl papildomo laiko skyrimo atestacijoms iÅ¡laikyti Nr. V-6/10 termino“) nustatyto termino neiÅ¡laikė bÅ«tinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kuriÄ Ä¯sipareigojo iÅ¡laikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiÅ«lymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sÄ lygas bei dėl to, kad per paskutinius 12 mėnesių jam jau buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas drausminį pažeidimÄ padarė dėl savo kaltės – iki nustatyto termino neiÅ¡laikė bÅ«tinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kuriÄ Ä¯sipareigojo iÅ¡laikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiÅ«lymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sÄ lygas. IeÅ¡kovui per metus buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos, kurios ketvirtos nuobaudos skyrimo metu buvo galiojančios ir apie jas ieÅ¡kovas buvo informuotas. Padarė iÅ¡vadÄ , kad aptariama drausminė nuobauda skirta pagrįstai, o paskirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ .

IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo atveju, jeigu teismas mano, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėtos sudėties teismas, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinį. Nurodo, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡sprendęs klausimo dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, todėl bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Teigia, kad 2009-11-05 įsakymu Nr. P-l 12/09 ieÅ¡kovui neteisėtai ir nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda - pastaba už pareigybės nuostatų 2.1. punkto ir Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedÅ«ros reikalavimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog sutinka, kad garsinė signalizacija suveikė 3 minutes iki ieÅ¡kovo pamainos pradžios. Todėl tai reiÅ¡kia, jog didesnio pereinamo produkto kiekio pagaminimo kaltė tenka ir kitiems darbuotojams, kurie iÅ¡jungė signalizacijÄ ir neperjungė talpų, tačiau darbdavys pretenzijas reiÅ¡kia tik ieÅ¡kovui ir tik jį baudžia.

Teismas sprendime nurodė, kad perėjimo procedūra (pereinant nuo gaminamo produkto NEOPET 80 prie kito produkto NEOPET 82) surašyta viename A4 formato lape ir asmuo, dirbantis įmonėje nuo 2006 m., galėjo ir turėjo susipažinti greičiau nei per 1 val. ir 46 min. ir kad dėl ieškovo veiksmų pagamintas per didelis kiekis tarpinės produkcijos, kurios kaina rinkoje žymiai mažesnė bei atsakovė dėl to patyrė 4623,00 Lt nuostolį. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada paremta tik prielaidomis, bet ne įrodymais.

IeÅ¡kovas turėjo ne tik žinoti procedÅ«rÄ , bet ir jÄ Ä¯vykdyti, t.y. atlikti skaičiavimus, įvesti juos į technologinį procesÄ , o šį darbÄ ieÅ¡kovas atliko pirmÄ kartÄ . Buvę atvejų, kai pereinamos produkcijos pagaminama ir daugiau, nei ieÅ¡kovo pažeidimo atveju, tačiau tais atvejais darbdavys jokių pretenzijų niekam nereiÅ¡kė. Taip pat pažymi, kad pereinamos produkcijos faktinis kiekis yra nepastovus, o jeigu darbdavys nustatė kažkokias normas, tai ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti su jomis supažindintas.

Apeliantas taip pat nesutinka su 2010-03-09 įsakymu P-28/10 paskirta drausmine nuobauda – papeikimu dėl tiesioginio vadovo nurodymo nevykdymo ir neatvykimo į paskirtÄ metinį darbuotojo veiklos vertinimo pokalbį. Teismas sprendime nurodė, kad bendrovėje buvo patvirtinta Bendrovės vertinimo politika, kurios tikslas užtikrinti, kad darbuotojai turėtų aiÅ¡kiai nustatytus ir įtvirtintus tikslus, turėtų reikiamas dalykines bei asmenines komunikacijas, žinotų jų vertinimo tvarkÄ . Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas rėmėsi bylos antrame tome b.l. 109-115 esančiais įrodymais.

Apelianto teigimu, Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus pateikė byloje nedalyvaujantis asmuo, todėl jie buvo neteisėtai surinkti. Be to, nurodo, jog atsisakė dalyvauti veiklos vertinimo pokalbyje todėl, kad toks pamainos vadovo nurodymas buvo neteisėtas, nes pagal įstatymÄ darbo tvarkÄ darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, o ne pamainos vadovas (DK 230 str.).Apelianto teigimu, drausminė nuobauda, paskirta 2010-03-16 įsakymu P-30/10 dėl tiesioginių darbo pareigų nevykdymo, taip pat paskirta neteisėtai ir nepagristai.

Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginiai prieÅ¡tarauja jo paties raÅ¡ytame pasiaiÅ¡kinime nurodytoms aplinkybėms, kad jis kompiuteriu naudojosi nedarbo, t.y. pertraukėlių metu. Apelianto teigimu, tokia iÅ¡vada parodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes teismo nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinime nėra. Taip pat ginčija 2010-03-31 įsakymu P-36/10 jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Nurodo, jog pats faktas, kad darbuotojas neiÅ¡laiko atestacijos, negali bÅ«ti laikomas darbo drausmės pažeidimu.

Teigia, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ â€“ stresÄ , dvasinį iÅ¡gyvenimÄ ir emocinį sukrėtimÄ .Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad nurodytas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad teisėjos nuÅ¡alinimo klausimas buvo iÅ¡nagrinėtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo pirmininko, kuris priėmė nutartį nenuÅ¡alinti teisėjos.

Apeliantas nepateikia teisinių argumentų, kuriais grįstų teismo nustatytų faktų, jog jis privalėjo vykdyti kietos fazės polikondensacijos (KFP) operatoriaus pereiginiuose nuostatuose nurodytas pareigas, klaidingumÄ , o tik atkartoja savo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Pažymi, jog skiriant drausminę nuobaudÄ kiekvienas darbo drausmės pažeidimas yra įvertinamas individualiai, todėl sprendimai dėl ankstesnių pažeidėjų dėl didesnio pereinamos produkcijos pagaminimo drausminės atsakomybės netaikymo nėra priežastis atleisti nuo jos ieÅ¡kovÄ .

Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas rėmėsi įrodymais, kurie buvo pateikti neįgalioto asmens, nes įrodymų prijungimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia jų pateikimo metu ir su tuo nesutikdami asmenys gali tai skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad tarp Å¡alių 2006-06-06 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 474, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2006-06-07 pradėjo dirbti UAB "Neo Group" gamybinio komplekso kietos fazės polikondensacijos (KFP) operatoriumi, nuo 2007-05-09 – PVS KFP operatoriumi, o nuo 2009-02-23, pasiÅ«lius darbdaviui,– PVS (paskirstymo valdymo sistemų) operatoriumi su sÄ lyga, kad iki 2009-06-01 ieÅ¡kovas privalės iÅ¡laikyti atestacijÄ POLY dalyje. 2007-07-05 įregistruota UAB „Neo Group“ darbininkų sÄ junga. 2010-04-02 darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. IeÅ¡kovas ginčija keturias atsakovės jam paskirtas drausmines nuobaudas, iÅ¡ kurių ir paskutinę – atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. Reikalauja grÄ Å¾inti į darbÄ , priteisti iÅ¡mokas už priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ ir neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pirmosios trys drausminės nuobaudos paskirtos bei parinktos atsižvelgiant į DK 238 str. nurodytas aplinkybes, bei pagrįstai įvertino, jog nėra pagrindų Å¡ias nuobaudas panaikinti atsižvelgiant į DK 242 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad ketvirtoji drausminė nuobauda ieÅ¡kovui buvo skirta pagrįstai, dėl to negalima laikyti, kad darbdavys teisėtai taikė DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. numatytus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus.DK 237 str. nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui buvo skirtos visos trys drausminės nuobaudos: pirmoji ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda – pastaba, antroji ir trečioji – papeikimas, ketvirtoji – atleidimas iÅ¡ darbo. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimÄ . Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta atitinkama drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 str. yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas.

Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pirmoji drausminė nuobauda – pastaba – 2009-11-05 įsakymu Nr. P-l 12/09 ieÅ¡kovui buvo skirta už pareigybės nuostatų Nr.89 2.1. punkto ir Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedÅ«ros reikalavimų pažeidimus.

Gamybos komplekso paskirstytosios valdymo sistemos (PVS) kietosios fazės polikondensacijos operatoriaus pareiginių nuostatų Nr.89 2.1 ir 2.2. punktuose nurodyta, kad PVS KFP (kietosios fazės polikondensacijos) operatorius privalo užtikrinti stabilų procesÄ pagal Bendrovės reglamentÄ , instrukcijas bei nuostatus, nuolat stebėti pareiginėje instrukcijoje iÅ¡vardintų technologinių taÅ¡kų darbÄ , operatyviai reaguoti į signalizacijos praneÅ¡imus, esant poreikiui nedelsiant informuoti pamainos vadovÄ , atitinkamo padalinio operatorių; apie trÅ«kumus, susijusius su technologiniu procesu, įrengimų eksploatacija, įraÅ¡yti „Polikondensacijos operatoriaus pamainos priėmimo – perdavimo žurnale“ (2.3 punktas).

Operatorius turi teisę savo kompetencijos ribose koreguoti nustatytus proceso parametrus, siekiant užtikrinti gaminamos produkcijos kokybę (3.1 punktas). Bylos duomeninis ieÅ¡kovas su minėtom pareiginėmis instrukcijomis supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2007-07-19. Ä® bylÄ pateikto Produkcijos perėjimo nuo NEOPET 80 prie NEOPET 82 FR procedÅ«ros apraÅ¡o esminis tikslas – siekis sumažinti pereinamos produkcijos kiekį. IÅ¡ byloje esančio grafiko matyti, kad ieÅ¡kovo naktinės pamainos metu, t.y. 2009 m. iÅ¡ rugsėjo 29 d.

į 30 d. 21 val. 47 min. buvo maksimaliausias – 21,93 procentų amorfinių talpų lygių skirtumas, kuris buvo sumažintas per daug, o po to sureguliuotas tik prieÅ¡ naktinę pamainÄ 2009-10-01 (t. 1, b.l.49). Tuo tarpu iki ieÅ¡kovo dirbusio darbuotojo G. K. atliktais skaičiavimais buvo nustatytas 12 procentų lygių skirtumas bei nurodyta, kada imti bandinius vizualiam spalvos nustatymui (t. 1, b.l. 41). Jokių pastabų apie netinkamÄ apskaičiavimÄ ar kitokius procedÅ«ros trÅ«kumus ar problemas žurnale nėra (b.l. 47-48).

Dėl to, kad nebuvo palaikomas apskaičiuotas 12 procentų amorfinių garnulių silosų lygių skirtumas, buvo pagamintas didelis pereinamos FR MIX produkcijos kiekis. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis 2009-10-14 K. N. tarnybinis praneÅ¡imas (t.1, b.l. 75), darbdavio 2009-10-23 reikalavimas Nr.IV-32/09 pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kuriuo ieÅ¡kovo buvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dėl gauto tarnybinio praneÅ¡imo, (t.1, b.l. 11). Dėl pagaminto per didelio tarpinės produkcijos, kurios kaina rinkoje žymiai mažesnė, kiekio atsakovė patyrė 4623,00 Lt nuostolį.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog įmonėje buvo vykdoma reorganizacija - apjungiamos dvi pozicijos, t.y.

PVS polikondensacijos operatorius ir PVS KFP operatorius tapo vienu PVS operatoriumi. IeÅ¡kovas po pertvarkos, kaip ir iki pertvarkos dirbo kietos fazės polikondensacijos (KFP) dalyje, iki iÅ¡silaikys POLY dalies atestacijÄ , t.y. jis toliau vykdė pareigas, kurias vykdė iki reorganizacijos. Po reorganizacijos pasikeitus tik pareigybės pavadinimui, tačiau iÅ¡ esmės dirbant tÄ patį darbÄ , ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog nebuvo supažindintas su pareiginėmis instrukcijomis ir tiksliai nežinojo savo pareigų, nes, kaip jau buvo minėta, su PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatais jis buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai.

Apeliantas teigia, jog garsinė signalizacija suveikė 3 minutes iki jo pamainos pradžios, todėl tai reiÅ¡kia, jog didesnio pereinamo produkto kiekio pagaminimo kaltė tenka ir kitiems darbuotojams, tačiau darbdavys pretenzijas reiÅ¡kia tik ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė neeliminuoja ieÅ¡kovo pareiginėje instrukcijoje reglamentuotos pareigų toliau stebėti technologinio proceso. Taip pat pažymi, jog skiriant drausminę nuobaudÄ kiekvienas darbo drausmės pažeidimas yra įvertinamas individualiai, todėl apelianto argumentai, jog yra buvę atvejų, kai pereinamos produkcijos pagaminama ir daugiau, nei ieÅ¡kovo pažeidimo atveju, tačiau tais atvejais darbdavys jokių pretenzijų niekam nereiÅ¡kė, atmestini kaip tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamu atveju.Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptariama drausminė nuobauda – pastaba - skirta pagrįstai, ir atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ .Antroji drausminė nuobauda – papeikimas – 2010-03-09 įsakymu Nr. P-28/10 ieÅ¡kovui buvo skirta už tai, kad 2010-02-21 ieÅ¡kovas nevykdė tiesioginio vadovo (veikiančio darbdavio vardu ir įgyvendinančio darbdavio deleguotas vadovavimo, kontrolės bei darbo organizavimo funkcijas) nurodymo ir neatvyko į paskirtÄ metinį darbuotojo veiklos vertinimo pokalbį, tuo apsunkindamas darbdaviui diegti darbuotojų vertinimo tvarkÄ bei kvestionavo darbdavio teisę reikalauti atvykti pas tiesioginį vadovÄ aptarti jo darbo kokybę bei praėjusių metų darbo rezultatus.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog bendrovėje buvo patvirtinta Bendrovės vertinimo politika, kurios tikslas užtikrinti, kad darbuotojai turėtų aiÅ¡kiai nustatytus ir įtvirtintus tikslus, turėtų reikiamas dalykines bei asmenines komunikacijas, žinotų jų vertinimo tvarkÄ , padarė remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuos pateikė byloje nedalyvaujantis asmuo, todėl jie buvo neteisėtai surinkti. Å is apelianto argumentas atmestinas, nes įrodymų prijungimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia jų pateikimo metu ir ieÅ¡kovas, nesutikdamas su konkrečių įrodymų prijungimu, galėjo tam prieÅ¡tarauti CPK nustatyta tvarka, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡ia teise jis nesinaudojo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nurodyta drausminė nuobauda – papeikimas – skirta pagrįstai ir atitinka ieÅ¡kovo padaryto pažeidimo sunkumÄ .Trečioji drausminė nuobauda – papeikimas – 2010-03-16 įsakymu Nr. P-30/10, ieÅ¡kovui buvo skirta vadovaujantis PVS KFP operatoriaus pareigybės nuostatų 2.1 ir 2.2 punktais bei Darbuotojo, dirbančio su videoterminalais, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. DS-J-086 4.2, 4.4 ir 4.5 punktais, už tai, kad 2010-02-25 darbo metu ieÅ¡kovas nevykdė tiesioginių darbo pareigų - nuolat stebėti pareigybės nuostatuose nurodytų technologinių taÅ¡kų, gamybinių padalinių/objektų darbÄ , darbo metu naudojosi atsineÅ¡tu asmeniniu neÅ¡iojamu kompiuteriu, palikdamas be priežiÅ«ros technologinį procesÄ .

Ieškovas su Darbuotojo, dirbančio su videoterminalais, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. DS-J-086, patvirtinta 2004-05-24 buvo supažindintas pasirašytinai. Jos 4.2 punkte nurodyta, kad darbuotojas darbo metu negali užsiimti pašalinėmis šnekomis ir darbais, negali blaškyti kitų darbuotojų dėmesio; 4.4 punkte nurodyta, kad videoterminalo įrenginius galima naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį darbo užduotims vykdyti; 4.5 punkte nurodyta, kad negalima palikti įjungtų videoterminalo įrenginių be priežiūros.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų bei liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2010-02-25 PET2 PVS patalpose naudojosi asmeniniu kompiuteriu bei į vadovo raginimÄ nustoti reagavo tik iÅ¡ dalies – grįžo stebėti technologinį procesÄ , tačiau asmeninio kompiuterio nepadėjo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad aptariama drausminė nuobauda – papeikimas - už dvigubÄ darbo drausmės pažeidimÄ , t.y. nevykdymÄ vadovo nurodymo nuolat stebėti pareigybės nuostatuose nurodytų technologinių taÅ¡kų darbÄ bei darbo metu naudojimÄ si asmeniniu neÅ¡iojamu kompiuteriu, ieÅ¡kovui skirta pagrįstai, dėl jo tyčinių bei kaltų veiksmų ir atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ .

Ketvirtoji drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – 2010-03-31 įsakymu Nr.P-36/10 ieÅ¡kovui buvo skirta už tai, kad jis iki įsakymu (2010-02-12 "Dėl papildomo laiko skyrimo atestacijoms iÅ¡laikyti Nr. V-6/10 termino“) nustatyto termino neiÅ¡laikė bÅ«tinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kuriÄ Ä¯sipareigojo iÅ¡laikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiÅ«lymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sÄ lygas bei dėl to, kad per paskutinius 12 mėnesių jam jau buvo taikytos drausminės nuobaudos.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad bendrovėje buvo vykdoma reorganizacija - apjungiamos dvi pozicijos, t.y. PVS polikondensacijos operatorius ir PVS KFP operatorius tapo vienu PVS operatoriumi. IeÅ¡kovas nuo 2006-06-07 dirbo UAB "Neo Group" gamybinio komplekso kietos fazės polikondensacijos (KFP) operatoriumi, nuo 2007-05-09 - PVS KFP operatoriumi, o nuo 2009-02-23, pasiÅ«lius darbdaviui, - PVS (paskirstymo valdymo sistemų) operatoriumi, su sÄ lyga, kad iki 2009-06-01 ieÅ¡kovas privalės iÅ¡laikyti atestacijÄ POLY dalyje.

IeÅ¡kovas iki 2009-06-01 įsipareigojimo neįvykdė ir atestacijos neiÅ¡laikė. Atsakovė 2010-02-12 priėmė įsakymÄ "Dėl papildomo laiko skyrimo atestacijoms iÅ¡laikyti“ Nr. V-6/10 ir neiÅ¡laikiusiems atestacijos nustatė naujÄ terminÄ â€“ iki 2010-03-01 iÅ¡silaikyti atestacijas. IeÅ¡kovas su Å¡iuo įsakymu susipažino, tačiau jo nepasirašė, nes, kaip jis nurodo, nesuprato, kÄ konkrečiai turi įsipareigoti vykdyti. IeÅ¡kovas papildomai paskirtos atestacijos laikyti nesiruošė, kvestionavo darbdavio teisę vykdyti apmokymus bendrovėje pagal patvirtintÄ tvarkÄ .

PasiaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovas nurodydavo, darbuotojų mokymÄ ir atestavimÄ turi organizuoti darbdavys, o ne pats darbuotojas. Pažymėtina, kad įmonėje 2007-10-18 įsakymu Nr.1018-62-VÄ®/07 buvo patvirtinta darbuotojų stažuotės ir atestacijos tvarka, pagal kuriÄ darbuotojas turėjo pasirinkti konsultacijų ir įskaitų laikymo laikÄ ir individualiai suderinti jį su atestacijos komisijos nariais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iÅ¡ konkliudentinių ieÅ¡kovo veiksmų matosi, kad jis žinojo apie tokiÄ tvarkÄ , nes siekdamas gauti atestacijÄ pirmuoju nustatytu laiku, t.y. iki 2009-06-01, ieÅ¡kovas konsultavosi su reikiamais bendrovės specialistais, gavo keturias įskaitas, matydamas, kad turi pakankamai žinių, be konsultacijų kreipėsi į technologus dėl įskaitos.

Atsakovė 2010-02-24 paaiÅ¡kinime dėl atestacijos atlikimo tvarkos Nr. 0224-98-S/10 ieÅ¡kovui nurodė, kad terminas atestacijoms laikyti yra pratęstas ir kad 2007-10-18 įsakymu Nr.1018-62-VÄ®/07 buvo patvirtinta darbuotojų stažuotės ir atestacijos tvarka, pagal kuriÄ darbuotojas turėjo pasirinkti konsultacijų ir įskaitų laikymo laikÄ ir individualiai suderinti jį su atestacijos komisijos nariais. Kaip aukščiau jau buvo minėta, darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 str. yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, o subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytas faktas, jog ieÅ¡kovas iki darbdavio nustatyto termino neiÅ¡laikė bÅ«tinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kuriÄ Ä¯sipareigojo iÅ¡laikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiÅ«lymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sÄ lygas, negali bÅ«ti laikomas darbo drausmės pažeidimu, nes tai nėra norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Å is faktas dėl tinkamos atestacijos neįgijimo bÅ«tų pagrindas darbo sutarčiai nutraukti DK 129 str. nustatytais pagrindais ir tvarka.

DK 129 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . DK 129 str. 2 d. nurodyta, kad svarbiomis gali bÅ«ti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui iki darbdavio nustatyto termino neiÅ¡laikius bÅ«tinos užimamoms pareigoms POLY dalies atestacijos, kuriÄ jis įsipareigojo iÅ¡laikyti sutikdamas su 2009-02-23 pasiÅ«lymu pakeisti 2006-06-06 Darbo sutarties Nr. 474 sÄ lygas,darbdavys turėjo teisę nutraukti darbo sutartį ne DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. pagrindais, o DK 129 str. 1 d. pagrindais ir nustatyta tvarka.

IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateikto 2011-11-21 raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ Ä¯monėje nebuvo laisvų pareigybių, kurioms ieÅ¡kovas turėtų bÅ«tinÄ kvalifikacijÄ , todėl laikytina, kad darbdavys neturėjo galimybės perkelti ieÅ¡kovo jo sutikimu į kitÄ darbÄ (DK 129 str. 1 d.). Tačiau darbdavys nesilaikė DK 130 str. nustatytos įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alių sudarytos darbo sutarties nutraukimas nuo 2010-04-02 pagal DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. pripažintinas neteisėtu.

Konstatavus, kad atsakovė neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p., yra faktinis ir teisinis pagrindas ginti ieÅ¡kovo teises DK 297 str. 3 d. nustatytu bÅ«du, nes ieÅ¡kovas praÅ¡o grÄ Å¾inti jį buvusį darbÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad darbdavys ignoruodavo jo teises, priekabiaudavo, pažemino ir įskaudimo. Byloje nustatyta, kad darbdavys ieÅ¡kovui tris drausmines nuobaudos skyrė pagrįstai. Å ios aplinkybės rodo darbuotojo ir darbdavio tarpusavio prieÅ¡iÅ¡kumÄ , todėl teisėjų kolegija vertina, kad grÄ Å¾inus ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ jam bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.

Be to, ankstesniam darbui dirbti ieškovas nėra įgijęs atitinkamos kvalifikacijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir ieškovo sudaryta darbo sutartis yra nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos – 2012-01-16), ieškovui priteistina išeitinė išmoka, numatyta DK 140 str. 1 d. Iš byloje esančio UAB „Neo Group“ 2010-04-07 rašto matyti, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 192,16 Lt ir vidutinis mėnesio darbo užmokestis 4053, 38 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina DK 140 str. 1 d. 4 p. numatyta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 16 213,52 Lt (DK 297 str. 4 d.).

Pagal DK 297 str. 4 d. ieÅ¡kovui taip pat turėtų bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors ieÅ¡kovas prašė už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisti 82 779,02 Lt, tačiau teisėjų kolegija įvertina ilgÄ bylos nagrinėjimo laikÄ , atsižvelgia į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei į tai, jog darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydis pažintinas 50 procentų, t. y. iki 41 389,51 Lt, ir tiek bus pakankama (DK 35 str., 297 str. 4 d.).IeÅ¡kovas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė neturtinę žalÄ â€“ iÅ¡gyveno didelį stresÄ , dvasinį iÅ¡gyvenimÄ ir emocinį sukrėtimÄ .

Atleidus iÅ¡ darbo Å¡eima neteko pajamų Å¡altinio ir dar labiau sustiprino patirtÄ stresÄ ir emocinį sukrėtimÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas įvertina 10 000 Lt.DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindai yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį yra reikÅ¡mingos darbo santykius apibÅ«dinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo nuo 2006-06-06, t. y. nepilnus 4 metus iki jo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.

Nenustatyta, kad atleidžiant darbuotojÄ jam bÅ«tų padaryta turtinė žala (neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, kompensuoja už nepanaudotas atostogas ar pan.). Be to, ieÅ¡kovui buvo taikytos trys drausminės nuobaudos ir jis neiÅ¡laikė atestacijos jo einamoms pareigoms užimti, todėl turėjo suprasti, kad gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo kaip neturintis tinkamos kvalifikacijos. Taigi darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog dėl atleidimo iÅ¡ darbo jis patyrė neturtinę žalÄ , o pripažinimu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu jam padaryta skriauda atlyginta teisingai ir atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

Apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo taip pat nenagrinėtini ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi teisėjo Å¡aliÅ¡kumo klausimai sprendžiami įstatymo nustatyta specialia procesine tvarka (CPK 68 str., 69 str.).Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3), nurodant, kad ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies: pripažintina, kad darbo sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, nutraukimas (atsakovės 2010-04-01 darbo sutarties Nr. 474 nutraukimas) pagal DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. yra neteisėtas; nustatytina, kad darbo sutartis yra nutraukta Å¡ia teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos (2012-01-16); iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 16 213,52 Lt iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei 41 389,51 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keistinas ir Å¡iuo sprendimu paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas – iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 1210,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 2 d.) ir valstybei priteistina 20,73 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų (CPK 92 str.), iÅ¡ atsakovės valstybei taip pat priteistina 20,73 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kita pirmosios inatancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimai dalinai buvo patenkinti, todėl remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 4 d., 96 str. 1 d., iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 1867,00 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir tiek pat už apeliacinį skundÄ (viso – 3734 Lt).

IÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ nurodant, kad ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies:pripažinti ieÅ¡kovo E. S. ir atsakovės UAB „Neo Group“ sudarytos darbo sutarties nutraukimÄ (atsakovės 2010-04-01 darbo sutarties Nr. 474 nutraukimas) DK 237 str. 3 d. ir 136 str. 3 d. 1 p. pagrindais neteisėtu;nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta Å¡ia teismo nutartimi nuo jos įsiteisėjimo dienos (2012-01-16) bei priteisti ieÅ¡kovui E. S. iÅ¡ atsakovės UAB „Neo Group“ 16 213,52 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei 41 389,51 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; iÅ¡ ieÅ¡kovo E. S. atsakovei UAB „Neo Group“ priteisti 1210,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡aidų, patirtų pimosios instancijos teisme, ir valstybei priteisti 20,73 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.IÅ¡ atsakovės UAB „Neo Group“ valstybei priteisti 20,73 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Neo Group“ 3734 Lt žyminio mokesčio, pervedant Å¡ias lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, AB, nurodant įmokos kodÄ 5660. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. S. atsakovei UAB „Neo Group“ 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                     Alvydas Žerlauskas  Kolegijos teisėjai                                                                                                                       Aušra Maškevičienė   Eugenija Morkūnienė