2022-06-30 Nr. AB-17778-4-69-3-00257-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant (duomenys neskelbtini) S. S. S. H., jos atstovui advokatui V. J., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui T. M.,
Legislator headnote
AI generated2022-06-30 Nr. AB-17778-4-69-3-00257-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) S. S. S. H. ir jos nepilnamečio V. V. V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini)S. S. S. H. ir jos nepilnamečiam V. V. V. B..
Full text
Administracinė byla Nr. A-3185-881/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00257-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Vilijos Mikuckienės (pranešėja),
sekretoriaujant N. P.,
vertėjaujant J. B., O. F.,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) S. S. S. H., jos atstovui advokatui V. J.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui T. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) S. S. S. H. ir jos nepilnamečio V. V. V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini)S. S. S. H. ir jos nepilnamečiam V. V. V. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini)piliečiais S. S. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiui V. V. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau iki bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. Teikime Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Aleksandro Barausko užkardos veikimo teritorijoje buvo sulaikyta 20 asmenų grupė, kirtusi valstybės sieną Varėnos raj., Kaniavos šen., Kalvių k. miške ties keliu Laviai–Dubičiai apie 800 m nuo valstybės sienos. Sulaikytoje grupėje buvo (duomenys neskelbtini)piliete S. S. S. H. ir jos nepilnametis vaikas Varo V. B.. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 15 d. ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Sulaikymo metu užsienietė žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 25 d. VSAT pareigūnai S. S. S. H. priėmė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jai ir jos nepilnamečiam V. V. V. B., ir atliko pirminius prieglobsčio prašytojų apklausos veiksmus.
3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti S. S. S. H. ir jos nepilnamečiui V. V. V. B., išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Užsieniečiai su skundu kreipėsi į Migracijos departamento komisiją prašydami panaikinti minėtą sprendimą, tačiau Migracijos departamento komisija 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 6K-1167 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsieniečiai su priimtais sprendimais nesutiko ir apskundė juos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1382-541/2022, S. S. S. H. V. V. V. B. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą, sutrumpindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų. Atitinkamai pakeitė Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 6K-1067 dalį. Kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d sprendimą nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje – jie nebėra prieglobsčio prašytojai.
4. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl užsieniečių teisinės padėties, Migracijos departamento sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalimi apgyvendinti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, adresu Jonavos raj., sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimų priėmimo dienos. Kauno apylinkės teismas priėmė 2022 m. kovo 4 d. sprendimą, kuriuo skundą atmėtė.
5. Užsieniečių įgaliotas atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo apgyvendinti juos Ruklos centre, bet netaikyti judėjimo laisvės ribojimų. Šeimoje yra 3 asmenys. Vyro klausimas jau išspręstas, jis negali laisvai judėti. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko užsieniečiai sulaikyti. Jų laisvė suvaržyta 10 mėn. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kažkokiu būdu užsieniečiai būtų trukdę nustatyti jų tapatybes. Jiems taikytas sulaikymas, kas yra pati griežčiausia priemonė. Užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, jie turi 3 metų amžiaus vaiką. Prašė atsižvelgti į pareiškėjos mažamečio vaiko poreikius ir netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.
II. 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu tenkino VSAT Centro teikimą – skyrė užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėn. laikotarpiui, bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, S. S. S. H. V. V. V. B. akivaizdžiai piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, neteisėtai kertant valstybės sieną, o tik sulaikyti pateikė prieglobsčio prašymus. Minėti užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl neskyrus minėtiems užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, S. S. S. H. V. V. V. B., siekdami išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar bandyti savarankiškai išvykti, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, todėl egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, jų atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau iki bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, 6 mėn. nuo 2022 m. kovo 23 d.
8. Be to, teismas pažymėjo, kad Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina užsieniečių teisę į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką.
III. 9. S. S. S. H. ir jos nepilnametis V. V. V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
10. Apeliantai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad užsienietė yra su mažamečiu vaiku, todėl judėjimas bent jau Ruklos miesto ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas. Tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, kad nepakenkti vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi.
11. Teigia, kad pagrindų riboti vaiko judėjimo galimybę nėra. VSAT netikrino, kaip apeliantai elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė centre dirbančių darbuotojų, ar jie turi nusiskundimų dėl elgesio, ar pažeidinėjamos vidaus tvarkos taisyklės.
12. Apeliantai teigia, kad galimai jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtu būdu, tačiau jie nėra įstatymų pažeidėjai, todėl bent vaiko atžvilgiu nėra tikslinga taikyti pačią griežčiausią priemonę.
13. Pareiškėjas VSAT Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarautų, jei Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo būtų pakeistas, paliekant (duomenys neskelbtini) S. S. S. H. ir jos nepilnamečiui V. V. V. B. apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
14. Be to, nurodo, S. S. S. H. ir jos nepilnametis V. V. V. B. yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, duomenų, jog jie būtų mėginę pasišalinti iš apgyvendinimo vietos nėra, duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai taip pat nenustatyta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT Centro teikimas skirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėn. nuo 2022 m. kovo 23 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.
16. VSAT Centras teikime prašė skirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėn., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
17. Pirmosios instancijos teismas tenkino VSAT Centro teikimą nustatęs, kad užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl kyla reali grėsmė, kad užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, jog jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
18. Užsieniečiai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad sprendimas nepagrįstai ir neproporcingai riboja pažeidžiamo ir nepilnamečio vaiko teises. Teigia, kad laikėsi Centro vidaus tvarkos taisyklių, pažeidimų nepadarė, o VSAT jų elgesiu net nesidomėjo.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1382-541/2022, S. S. S. H. V. V. V. B. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21M31304 3 punktą, sutrumpindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų. Atitinkamai pakeitė Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 6K-1067 dalį. Kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d sprendimą nepakeistą. Taigi, šiuo metu yra priimtas galutinis sprendimas užsieniečių prieglobsčio byloje.
20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos K. T. 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).
22. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje
23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
24. Pažymėtina ir tai, kad VSAT taikomas užsieniečių, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio (-ių) grąžinimo ar išsiuntimo, apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiams nesant sulaikytiems, tačiau apgyvendintiems pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiams taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečių tapatybė nustatyta (byloje pateiktos užsieniečių asmens dokumentų kopijos), byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsieniečiai kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nepateikta duomenų, kad užsienietė nebendradarbiavo su VSAT ir Migracijos departamentu, nustatant jos ir nepilnamečio vaiko teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų, jog užsieniečiai būtų pažeidę VSAT Centro apgyvendinimo taisykles, byloje nenustatytas užsienietės mėginimo pasislėpti faktorius (objektyviai egzistuojančio pasislėpimo pavojaus nėra), alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – užsieniečiams taikoma nuo 2021 m. liepos mėn., t. y. beveik metus laiko. Be kita ko, pats VSAT Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarautų, jei skundžiamas sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo būtų pakeistas, paliekant užsieniečiams apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip pat nurodo, S. S. S. H. ir jos nepilnametis V. V. V. B. yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, duomenų, jog jie būtų mėginę pasišalinti iš apgyvendinimo vietos nėra, duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai taip pat nenustatė.
26. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei kitas aplinkybes (užsieniečiai įtraukti į pažeidžiamų asmenų sąrašą, VSAT Centro sutikimą su apeliaciniu skundu), teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu sprendimu taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra proporcinga ir būtina, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia griežta ir tokį ilgą laiko tarpą trunkanti priemonė, ribojanti užsieniečių judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvę, neatitinka užsienietės ir jos mažamečio vaiko geriausių interesų.
27. Nagrinėjamu atveju tolimesnis užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl asmens galimybės judėti teritorijoje, kurioje asmens laisvė judėti yra labai ribota, yra nurodęs, jog tai prilygsta de facto (liet. faktiškai) sulaikymui (2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją). Tokios pozicijos laikomasi ir vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju užsieniečiams gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečių apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes proporcingumo ir vaiko geriausių interesų kontekste, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimas pakeičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini)S. S. S. H. ir jos nepilnamečio V. V. V. B. skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„S. I. Respublikos piliete S. S. S. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiam V. V. V. B., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 23 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Beata Martišienė
Vilija Mikuckienė