2f4e4829-2bbc-4269-bb83-0687c23cfb02 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-120/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9, 42.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos  apeliacinio  teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,IMG Company“ atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui, direktoriui G. R. ,

atsakovui A. M. ,

atsakovo atstovui advokatui Ernestui Å apalui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,IMG Company“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-431/2009 pagal

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IMG Company“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos ir baudos

priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovas UAB

„IMG Company“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. M. dėl skolos ir baudos priteisimo. Nurodė,

kad 2006 m. vasario 10 d. fiziniai asmenys G. R. bei M. Z. ir A.

M. , sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo suteikti paslaugas, tai yra žemės sklypų, nuosavybės teise priklausančių G. R. ir M. Z. , miÅ¡kų Å«kio paskirties keitimÄ Ä¯ žemės Å«kio paskirtį bei kitus darbus ir pateikti Å¡ių darbų atlikimÄ patvirtinančius dokumentus. Už žemės sklypų paskirties keitimo darbus buvo įsipareigota sumokėti viso 150 000 Lt. Minėtus darbus atsakovas įsipareigojo

atlikti iki 2006 m. balandžio 28 d. Už darbų atlikimÄ fiziniai asmenys G. R. bei M. Z. atsakovui sumokėjo 75 000 Lt avansÄ grynais

pinigais, likusi suma, 75 000 Lt, turėjo bÅ«ti sumokėta atsakovui pateikus visus reikiamus dokumentus, kurie įrodytų tinkamÄ paslaugų atlikimÄ . 2006 m. gegužės

18 d. minėti fiziniai asmenys perdavė visas savo teises ir pareigas pagal 2006 m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutartį ieÅ¡kovui UAB „IMG Company“, sudarydami susitarimÄ â€žDėl teisių ir pareigų perdavimo pagal 2006 m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutartį bei paslaugų teikimo sutarties pakeitimo“. Šį susitarimÄ pasirašė G. R. ,

M. Z. , ieÅ¡kovas bei atsakovas. Dėl Å¡io susitarimo atsakovas A. M. neprieÅ¡taravo ir sutiko. Pagal naujai sudarytÄ susitarimÄ atsakovas aukščiau paminėtus darbus turėjo atlikti 2006 m. liepos 3 dienai. Taip pat pagal minėto susitarimo 3 punkto 4.4 dalį ieÅ¡kovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovui vėluojant atlikti visus darbus ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo 2006 m. liepos 3 d., ieÅ¡kovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, o atsakovas įsipareigoja grÄ Å¾inti gautÄ 75 000 Lt avansÄ bei sumokėti avanso dydžio baudÄ , tai yra 75 000 Lt. Atsakovui neįvykdžius savo prisiimtų įsipareigojimų, ieÅ¡kovas UAB „IMG Company“ 2008 m. balandžio 22 d. registruotu laiÅ¡ku vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2006 m. vasario 10 d. paslaugų teikimo sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas A. M. per 5 dienas įvykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus ir sugrÄ Å¾intų gautÄ 75 000 Lt avansÄ bei sumokėtų avanso dydžio baudÄ , tai yra 75 000 Lt. Iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos atsakovas savo įsipareigojimų ieÅ¡kovui nėra įvykdęs, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 150 000 Lt skolos, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Preliminariu Vilniaus apygardos teismo 208 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas.

Atsakovas A. M. pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, nurodė, kad siekiant pakeisti ieškovui

priklausančių trijų žemės sklypų paskirtį iš miškų ūkio paskirties į žemės ūkio

paskirtį, buvo bÅ«tina tuos tris žemės sklypus apjungti į vienÄ Å¾emės sklypÄ , o taip naujai suformuotÄ Å¾emės sklypÄ vėl padalinti į du žemės sklypus, atskiriant žemės Å«kio paskirties sklypÄ nuo miÅ¡ko paskirties sklypo. Sklypų apjungimo etapas buvo visiÅ¡kai užbaigtas, atliktas žemės sklypų naudmenų tikslinimas, kuris buvo bÅ«tinas tolimesniam sklypų atidalinimui. Atsakovas taip pat organizavo ir viename iÅ¡ žemės sklypų buvusių iÅ¡likusių senos sodybos pamatų tyrimo ir autentiÅ¡kumo vertinimÄ , kas sudarė prielaidas sklypų atidalinimui. 2007 metų pirmoje pusėje atsakovas parengė praÅ¡ymus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl leidimo rengti žemės sklypo pertvarkymo projektÄ iÅ¡davimo, tačiau ieÅ¡kovas pasiraÅ¡yti parengtÄ praÅ¡ymÄ ir tokiu bÅ«du tęsti triÅ¡aliame susitarime nurodytų veiksmų įgyvendinimÄ atsisakė. Esant tokiai situacijai, atsakovas neturėjo jokios galimybės prieÅ¡ savininko valiÄ be jam suteiktų įgaliojimų vykdyti susitarime numatytus darbus. Sutarties vykdymo metu ieÅ¡kovas niekada nereiÅ¡kė pretenzijų dėl netinkamo ar nesavalaikio sutarties vykdymo, todėl vėlesnės ieÅ¡kovo pretenzijos Å¡iuo pagrindu yra nesÄ Å¾iningos. Atsakovas teigė, kad jis padarė daugiau negu pusę visų pagal susitarimÄ atliktinų darbų, todėl 2007 metais nutrÅ«kus Å¡alių bendradarbiavimui manė, kad gautasis avansas laikytinas atlyginimu už suteiktas paslaugas. ReikalavimÄ priteisti 75 000 Lt baudÄ atsakovas prašė atmesti dėl praleisto senaties termino tokiam reikalavimui reikÅ¡ti, kurį prašė taikyti.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu preliminarų sprendimÄ

pakeitė, priteisė UAB „IMG Company“ iš A. M. 30 000 Lt sutartinių netesybų, 800 Lt bylinėjimosi

iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos

iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, A. M. iš UAB „IMG Company“ priteisė 3 682 Lt

bylinėjimosi iÅ¡laidų, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad pagal pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ , atsakovas privalėjo suderinti trijų žemės sklypų geodezinius planus ir jų apjungimÄ Vilniaus rajono savivaldybėje ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijoje, įregistruoti apjungtus žemės sklypus registre, o iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 15,2930 ha žemės sklypo plotas buvo suformuotas sujungus daiktus, atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo naudmenis, registre įregistruotas 2007 m. birželio 14 d., dėl to ginčo tarp Å¡alių nėra. Atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę teismas taip pat konstatavo, kad apjungimui buvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tina atlikti sutarties 4.1.1-4.1.5 punktuose numatytus veiksmus. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad visus nurodytus darbus atliko pats ieÅ¡kovas savo pastangomis, nes ieÅ¡kovas nesuteikė atsakovui jokių įgaliojimų, kurių pagrindu atsakovas bÅ«tų galėjęs savo vardu pateikti minėtus dokumentus atitinkamoms institucijoms ar atlikti teisinę registracijÄ , todėl neiÅ¡vengiamai buvo reikalingas žemės sklypų savininkų dalyvavimas. Teismo nuomone, liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas vykdė sutartimi jam pavestus įsipareigojimus, siekdamas gauti bÅ«tinus dokumentus sklypų sujungimui, kad atskiruose veiksmuose dalyvavo ir ieÅ¡kovų atstovas, t. y. Å¡alys kooperavosi ir bendradarbiavo siekiant užsibrėžto tikslo (CK 6.200 str.2d.). Teismas sprendė, kad Å¡alių sutartis pagal savo turinį turi rangos sutarties požymių (CK 6.644 str.). Kadangi atsakovas atliko darbus, iÅ¡vardintus susitarimo 4.1.1–4.1.5 punktuose, o ieÅ¡kovas juos priėmė, tiek pasiraÅ¡ydamas praÅ¡ymus atitinkamoms institucijoms, tiek pritardamas teisinei sujungtų sklypų į vienÄ sklypÄ registracijai, teismas vertino, kad dalį atsakovo atliktų darbų ieÅ¡kovas priėmė be iÅ¡lygų ir jam tenka pareiga apmokėti už atliktus darbus (CK 6.652 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad sutarties nutraukimui, Å¡alims nepasiekus galutinių sutarties sÄ lygose formuluotų tikslų, įtakos turėjo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų

rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2007 m. birželio 7 d., panaikinęs 5 punkto nuostatas, pagal kurias pertvarkant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, jiems pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, nekeičiama, išskyrus tuos atvejus, kai pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama atidalijant esamų namų valdų ir miško sklypus iš žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės. Todėl ginčo santykiui teismas taikė CK 6.203 straipsnio 3 dalies nuostatas, 6.253 straipsnio 3 dalį, 6.62 straipsnį.

Kadangi sutartyje nebuvo sukonkretinta kiekvieno iÅ¡ iÅ¡vardintų atliktinų darbų kaina, o nurodyta tik bendra 150 000 Lt suma už visų darbų atlikimÄ , teismas, vadovaudamasis CK 6.198 straipsnyje numatytais principais, 6.221 straipsniu, vertino, kad ne mažiau kaip pusė atliktų darbų vertės atitinka pusei sutartyje numatytos kainos, kuri atsakovui buvo sumokėta avansu. Teismas reikalavimÄ priteisti sutartyje numatytas netesybas tenkintino iÅ¡ dalies, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kurie atleistų jį nuo atsakomybės arba jÄ sumažintų, kaip ir nepateikė įrodymų, kad ne dėl atsakovo kaltės, susijusios su terminų praleidimu, atsitiktinai atsirado negalimumas įvykdyti prievolę.

Tačiau sutartimi nustatyta 75 000 Lt baudÄ teismas vertino kaip neprotingai didelę, atsižvelgiant į tai, kad dalį prievolės atsakovas įvykdė, atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas neįrodinėjo atsiradusių nuostolių, todėl netesybų mažinimo teismas nesiejo su galimais ieÅ¡kovo nuostoliais ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 30 000 Lt baudÄ . Teismas atmetė atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes bauda numatyta susitarimo dėl paslaugų sutarties pakeitimo 4.4. punkte, ir ji mokama užsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės. Todėl ieÅ¡kovui reikalavimo teisė į nustatytÄ jÄ baudÄ atsirado po sutarties nutraukimo, t. y. 2008 m. balandžio 22 d., ir ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus senaties termino.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,IMG Company“ praÅ¡o šį teismo sprendimÄ pakeisti ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo likusiÄ dalį (45 000 Lt) baudos ir likusiÄ dalį (5 200 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat praÅ¡o priteisti 75 000 Lt skolÄ ir nepriteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

1.Sumažindamas baudÄ teismas vadovavosi tik VÄ® Registrų centro iÅ¡duota nekilnojamo turo registro pažyma, kurioje nurodomas faktas, kad 2007 m. birželio 14 d. buvo

įregistruotas sklypų sujungimas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis atliko dalį

darbų ir juos perdavė ieškovui. Teismas neįvertino, kad jau tada atsakovas

turėjo žinoti ir informuoti ieÅ¡kovÄ , kad dalis jo atliktų darbų yra beverčiai ir sutarties įvykdyti nebeįmanoma (Å¡i

atsakovo pareiga yra numatyta

sutarties 3.4. punkte). Be to, sprendimas neatitinka ir protingumo kriterijų, kadangi bet kuris protingas užsakovas nepriims iš

vykdytojo darbų, atliktų praleidus Å¡alių nustatytÄ darbų atlikimo terminÄ , kurie dėl termino praleidimo jam tapo beverčiai. Teismas nenurodo baudos dydžio sumažinimo iki 30000 Lt motyvų.

2. Teismas neteisingai kvalifikavo teisinius šalių santykius ir neteisingai nustatė, kad sutartis bei susitarimas pagal savo turinį turi rangos sutarties požymių

ir jiems taikytinas rangos teisinius santykius reglamentuojančius CK straipsnius, nes turėjo taikyti teisės normas, kuriose

reglamentuotas atlygintinių paslaugų teikimas (CK 6.716 str. 1 d., 6.720 str. 5 d.).

3.Teismas neanalizavo Sutarties

3.3 ir 3.4, 3.5, 4.4 punktų.

4. Teismas neteisingai įvertino CK 6.203

straipsnio 3 dalį, nes pagal šį straipsnį teismas vienareikšmiškai turėjo sutartį pripažinti

negaliojančia, nes Å¡alys tarėsi dėl visiÅ¡ko jos įvykdymo, bet ne dalinio, be to pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , kad

ieškovas su atsakovu nebūtų sudaręs sutarties bei susitarimo tik dėl dalies darbų atlikimo, nes jie jam būtų beverčiai.

5. Sutartimi buvo tariamasi tik dėl visiÅ¡ko sutarties įvykdymo. Todėl ieÅ¡kovo sumokėtÄ

75 000 Lt avansÄ atsakovui vertinti pusės atliktų darbų verte teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo bei motyvų. Be to, skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja CK 6.198 straipsnio

1 daliai, nes teismas nenustatė šioje normoje nustatytų aplinkybių (nebuvo kviesti ekspertai, specialistai) ir rėmėsi tik atsakovo prašymu.

6. Teismo priteistos 3 682 Lt iÅ¡laidos atsakovo advokatui yra nepagrįstai didelės, nes atsakovo advokatas surašė tik vienÄ procesinį dokumentÄ , tai yra prieÅ¡taravimus.

Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimÄ praÅ¡o panaikinti toje dalyje, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistas 30 000 Lt sutartinių netesybų ir 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui priteisti baudÄ , nes padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sutarties nutraukimas buvo bÅ«tina sÄ lyga reikalavimo teisės į baudÄ atsiradimui, t. y. teismas neteisingai nustatė pažeistos teisės momentÄ . Sutartyje esant privalomai sÄ lygai (termino praleidimas daugiau kaip 10 kalendorinių dienų) iÅ¡ karto, t. y. dar gerokai iki sutarties nutraukimo, atsirado atsakovo pareiga sumokėti sutarties

4.4 punkte nustatyto dydžio baudÄ , o Å¡iam nevykdant nurodytos prievolės - ieÅ¡kovo teisė pareikÅ¡ti atsakovui reikalavimÄ sumokėti baudÄ . Be to, sutarties nuostatas iÅ¡ dalies keičiančio susitarimo sÄ lygas parengė ieÅ¡kovas, todėl sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl baudos reikėtų pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties termino

skaičiavimo tvarka gali iÅ¡imtinai priklausyti nuo kreditoriaus valios, o taip sudaromos sÄ lygos kreditoriui piktnaudžiauti

savo teise ginant pažeistus interesus. IeÅ¡kovo teisė reikalauti baudos sumokėjimo atsiranda nuo teisės pažeidimo, t. y. 2006 m. liepos 13 d. (CK 1.127 str. 2 d.).  Teismo priteista bauda yra neprotingai didelė. Baudos dydžio pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į atliktų darbų kainÄ (prievolės vertę). Sprendime konstatuota, kad Apelianto atliktų darbų vertė yra ne mažesnė kaip pusė, sutartyje numatytos darbų kainos 75 000 Lt. Atsakovas įsipareigojimų vykdymui praleido

346 dienas. Atsakovo paskaičiavimu, 30 000 Lt baudos suma atitiktų apie 0,12 proc. dydžio palÅ«kanas už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (t. y. net 44 proc. metinių palÅ«kanų). Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ nagrinėjamu atveju atlygintini minimalÅ«s 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Atsiliepimu į atsakovo A. M. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB ,,IMG Company“ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,IMG Company“ atsakovas A.

M. su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Ieškovo UAB ,,IMG Company“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo A. mieliausio apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo bei avanso grÄ Å¾inimo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ 2006 m. vasario 10 d. Paslaugų teikimo sutarties (b. l. 4-6). 2006 m. gegužės 18 d. susitarimu užsakovas ir vykdytojas pakeitė sutarties 4 punktÄ , kuriuo keitė sutartyje numatytų darbų atlikimo terminus ir nustatė, kad visi darbai turi bÅ«ti atlikti iki 2006 m. liepos 3 d. imtinai, bei susitarė, jog vykdytojui vėluojant atlikti susitarime numatytus darbus ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo 4.2 punkte nurodyto termino (2006 m. liepos 3 d.), užsakovas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, o vykdytojas įsipareigoja sugrÄ Å¾inti užsakovo sumokėtÄ avansÄ (75 000 Lt) bei sumokėti užsakovui avanso dydžio baudÄ . Užsakovas UAB „IMG Company“

2008 m. balandžio 22 d. pretenzija, adresuota atsakovui A. M. , vienašališkai nutraukė 2006 m. vasario 10

d. Paslaugų teikimo sutartį bei pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtÄ 75 000 Lt avansÄ bei sumokėti 75 000 Lt baudÄ (b. l. 10).

Ä®statyminės sutarčių aiÅ¡kinimo nuostatos (CK 6.193 – 6.195 str.) reikalauja sutartį aiÅ¡kinti laikantis sÄ Å¾iningumo principo ir prioritetiÅ¡kai siekiant nustatyti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu; jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė; kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai; aiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CPK 6.716 str. 1 d.). Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi bÅ«ti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu, t. y. nagrinėjant tokį ginÄÄ bÅ«tina nustatyti, kÄ teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga.

Pagal ginčo sutartį vykdytojas (atsakovas A. M. ) įsipareigojo užsakovams (G. R. ir

M. Z. , kurie savo teises pagal Å¡iÄ sutartį 2006 m. gegužės 18 d. susitarimu perdavė ieÅ¡kovui UAB ,,IMG Company“) atlikti trijų miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų miÅ¡kų Å«kio paskirties keitimÄ Ä¯ žemės Å«kio paskirtį, parengti Å¡ių žemės sklypų topografines nuotraukas, atlikti tikslius geodezinius matavimus ir visus dokumentus pristatyti užsakovui, užregistruoti žemės Å«kio paskirties sklypus VÄ® Registrų centras ir pristatyti užsakovui VÄ® Registrų centras iÅ¡duotus žemės nuosavybės pažymėjimo originalus (1.2 p.).

Byloje įrodyta, kad buvo sudaryta sutartis dėl veiksmų (darbų) atlikimo – atlygintinų paslaugų teikimo - ir sumokėtas avansas. Sutartį ieškovas nutraukė ir reikalauja sumokėto avanso bei sutartyje numatytos baudos.

Taigi paslaugų teikimo sutartis iÅ¡ esmės liko neįvykdyta. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad paslaugų teikimo sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs su materialaus objekto sukÅ«rimu. Be to, Å¡ios sutarties dalyko iÅ¡skirtinis požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d., nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-56/2008). Be to, paslaugų teikimo sutartims bÅ«dinga tai, kad paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobÅ«dį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Å alys sutartyje gali aptarti ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paslaugos sutarties vykdymas iÅ¡ esmės grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytojÄ Ä¯pareigoja veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Kaip pagrįstai paminėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b. l. 69-70) matyti, kad dalis darbų buvo atlikti - 15,2930 ha žemės sklypo plotas buvo suformuotas sujungus daiktus, atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo naudmenis, registre Å¡is sklypas įregistruotas 2007 m. birželio 14 d., praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ buvo pateiktas 2006 m. lapkričio 21 d. (b. l. 79), leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ iÅ¡duotas 2006 m. gruodžio 18 d. (b. l. 110), praÅ¡ymas specialiojo planavimo dokumentams rengti paduotas 2006 m. gruodžio 27 d. (b. l. 111). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , tiek praÅ¡ymas specialiojo planavimo dokumentams rengti pateikti UAB ,,IMG Company“ direktoriaus G. R. , leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ iÅ¡duotas ieÅ¡kovui. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas teigė organizavęs ir viename iÅ¡ žemės sklypų buvusių iÅ¡likusių senos sodybos pamatų tyrimo ir autentiÅ¡kumo vertinimÄ , kas bÅ«tų sudarę prielaidas žemės ir miÅ¡kų Å«kio sklypų atidalinimui, tokių teiginių įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių įrodymų – 2006 m. spalio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės ZujÅ«nų seniÅ«nijai adresuoto praÅ¡ymo padėti nustatyti rastų pamatų kilmę ir priklausomybę (b. l. 112) bei 2006 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės vietinio Å«kio teritorijos Planavimo skyriui adresuoto praÅ¡ymo projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti – matyti, kad atsakovo nurodytus veiksmus atliko ieÅ¡kovo direktorius. Todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad Å¡iuos darbus atliko atsakovas, nėra pagrindo.

Kita vertus, taip pat negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog atsakovas jokių darbų pagal sutartį neatliko (CPK 185 str.). Liudytojas Ž. R. 2009 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad iÅ¡ pradžių sklypų sujungimu rÅ«pinosi tik atsakovas, vėliau ir ieÅ¡kovo direktorius G. R. , t. y. jie dirbo kartu (b. l. 130). Liudytojas R. V. parodė, kad į jį dėl pagalbos kreipėsi atsakovas A. M. , o su M. Z. ir G. R. liudytojas bendravęs tik dėl sklypų toponuotraukos (b. l. 131-132). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡davęs leidimÄ (įgaliojimÄ ) atsakovui atlikti tam tikrus sutartyje numatytus darbus atsakovo vardu, tuo labiau, kad pats ieÅ¡kovas pripažino, jog kai kuriuos darbus galėjo atlikti tik pats ieÅ¡kovas (b. l. 134). Be to, ginčo sutartyje nėra numatyta darbų perdavimo tvarka, t. y. nėra numatyta, kaip atsakovas atliktus veiksmus ar darbus turėjo perduoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad dalį darbų atsakovas atliko. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog net jei atsakovas ir perdavė dalį darbų 2007 m. balandžio 14 d., jis turėjo žinoti, kad dėl pasikeitusių norminių aktų Å¡ie darbai yra beprasmiai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas Å¡iuo atveju laikytini lygiaverčiais partneriais (verslininkais), todėl abu turėjo domėtis norminių aktų pasikeitimais, be to, ieÅ¡kovo atstovas 2009 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad Å¡alių bendradarbiavimas truko iki 2007 m. vidurio (b. l. 129), kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pats ieÅ¡kovas pripažino sutartinius Å¡alių santykius net pasibaigus joje nustatytiems terminams.

Taigi, Å¡ioje byloje taip pat reikia atsakyti į klausimÄ , ar prievolę galima įvykdyti dalimis. Prievolės dalyko dalumas arba nedalumas savo ruožtu lemia sutarties dalyko dalumÄ arba nedalumÄ . Vienas iÅ¡ nedalomosios prievolės atvejų yra tada, kai prievolės Å¡alys susitaria dėl tokio jos įvykdymo bÅ«do, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 str. 1 d.). Taigi Å¡alių susitarimu prievolė gali bÅ«ti priskirta prie nedalomųjų prievolių. Sutarties Å¡alys, turėdamos teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, turi teisę susitarti ir dėl sutarties dalyko dalumo. Paslaugų teikimo sutarčiai esant dviÅ¡alei ir vienai sutarties Å¡aliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartimi nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , kitai sutarties Å¡aliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos jÄ apmokėti. Nors sutartyje nėra aiÅ¡kiai užfiksuota galimybė ieÅ¡kovui su atsakovu atsiskaityti už paslaugas proporcingai įvykdytai

prievolei, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo

taisykles ir iÅ¡ esmės sutikdama su ieÅ¡kovo teiginiais, kad sutarties tikslas - iki tam tikro termino pakeisti sklypų paskirtį, pažymi, kad galutiniam tikslui pasiekti reikėjo atlikti tarpinių darbų, ir tokių konkrečių darbų įvardijimas sutartyje bei Å¡alių bendradarbiavimas pasibaigus sutartyje numatytam terminui, vertintinas kaip ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai priimtas dalinis prievolės įvykdymas, sudaręs pagrindÄ atsakovui tikėtis gauti už suteiktas paslaugas dalį sutarto atlyginimo. Minėta, kad Å¡alys yra laisvos, dispozityvios susitarti dėl sutarties dalyko dalumo. Visgi, kaip minėta, galutinis tikslas pasiektas nebuvo – atsakovas neįvykdė sutarties tiek, kad bÅ«tų pakeista sklypo (sklypų) paskirtis. Taigi, paslaugų teikėjas, kuris turėjo veikti iÅ¡imtinai kliento interesams ir teikti profesionalias bei kokybiÅ¡kas paslaugas, atliko tik dalį jų ir tuo pažeidė paslaugų teikimo sutartį. Todėl ieÅ¡kovas turi pagrindo nemokėti atsakovui sutartyje numatyto atlyginimo, o sumokėjus per daug – atsakovas privalo jį grÄ Å¾inti (CK 6.720 str. 3 d.).

Sutarties

nutraukimo faktas gali sukurti prievolių, jeigu taip nustatyta įstatymo ar sutarties. Pažymėtina, kad avansinės lėšos yra

pagrindinių mokėjimų sÄ skaita perduotos lėšos. Jeigu sutartis nutraukiama, tai avanso lėšos, jei jos iÅ¡ viso ar iÅ¡ dalies panaudotos, tai jos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos restitucijos tvarka kaip tai, kas buvo perduota pagal sutartį.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas atliko pusę darbų ir už juos ieÅ¡kovas sumokėjo pusę sutartyje numatytos kainos – 75 000 Lt. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir remdamasi tuo, kad tarpiniai darbai mažareikÅ¡miai tuo atveju, jei tikslas nėra pasiektas, taip pat tuo, kad Å¡alys neatskleidė visų sutarties įvykdymo ir nutraukimo aplinkybių, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atsakovui sumokėta 75 000 Lt suma laikytina per dideliu užmokesčiu už dalį atsakovo atliktų darbų, todėl sprendžia, kad 25 000 Lt Å¡ios sumos atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (CPK 185 str.). Tokiu bÅ«du Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl baudos

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje nėra nustatytas terminas ar sÄ lygos, kada ieÅ¡kovas privalo nutraukti sutartį, tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu abi Å¡alys pripažino, jog buvo bendradarbiauta iki 2007 m. vidurio. Susitarimo dėl paslaugų sutarties pakeitimo 4.4. punkte nustatyta, kad bauda mokama užsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, todėl, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovui reikalavimo teisė į nustatytÄ jÄ baudÄ atsirado po sutarties nutraukimo (2008 m. balandžio 22 d.).

CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti

netesybas (baudÄ , delspinigius). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka teismas turi galimybę spręsti dėl

sutartinių netesybų sumažinimo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė priteisti sutartyje numatytÄ 75 000 Lt dydžio baudÄ .

Bauda – tai yra piniginė sankcija už sutarties pažeidimÄ . Todėl, kaip ir sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, iÅ¡ieÅ¡kant baudÄ , taip pat reikia nustatyti Å¡alies kaltę dėl sutarties nevykdymo, o taip pat abiejų Å¡alių elgesį, jų sÄ Å¾iningumÄ ir protingumÄ .

CK 6.263 straipsnis numato kiekvieno asmens bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atsargiai. TokiÄ pareigÄ kiekvienas turi kiekvienam. Todėl atsakovas, sutartimi prisiėmęs pareigÄ atlikti darbus iki tam tikro termino, privalėjo atsižvelgti į aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties įvykdymui. Å ioje byloje nustatyta, kad sutarties įvykdymas neįmanomas dėl pasikeitusių norminių aktų, kurių tam tikros nuostatos sutarties sudarymo metu neegzistavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutarties neįvykdymo ir nutraukimo sieti su Žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimu, įsigaliojusiu nuo 2007 m. birželio 7 d., nes Å¡alys savo pozicijų Å¡iuo pagrindu procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo. Tačiau taip pat akivaizdu, kad jei atsakovas sutartyje nustatytus veiksmus (darbus) bÅ«tų atlikęs iki sutartyje nustatyto termino, norminių aktų pasikeitimas Å¡ios sutarties nebÅ«tų niekaip įtakojęs. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad jeigu vykdant darbus iÅ¡aiÅ¡kėja, kad dėl aplinkybių, nepriklausomų dėl vykdytojo valios ir veiksmų, tęsti sutartyje numatytus darbus netikslinga, vykdytojas apie tai iÅ¡ karto praneÅ¡a užsakovui, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovÄ dėl sutartyje numatytų darbų atlikimo netikslingumo. Å ių faktinių aplinkybių analizė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) buvo pagrindas skirti jam baudÄ .

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino baudos dydį. Su tokia apelianto nuomone nėra pagrindo sutikti.

Kadangi atsakovas nuostolių dydžio dėl sutarties pažeidimo neįrodė, tačiau sutartyje nustatytas netesybų dydis aiÅ¡kiai per didelis, prievolės dalis įvykdyta, todėl teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, sutarties sÄ lygas ir

sutarties sumÄ , ir sumažindamas netesybas iki 30 000 Lt įstatymo reikalavimų nepažeidė (CK 6.73 str. 2 d.). Nors

atsakovas teigia, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ ieÅ¡kovui atlygintini 0,02 proc. dydžio nuostoliai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikos

suformuotos taisyklės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo

konkrečiu 0,02 proc. tarifu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007). Taigi pagal Lietuvos teismų praktikÄ netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius tačiau sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 30 000 Lt baudÄ .

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeitus, taip pat bÅ«tina proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstyti Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.), priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėto žyminio mokesčio dalį. Nors bylos nagrinėjimas pradėtas dokumentinio proceso tvarka ir pirmosios instancijos teisme taikoma žyminio mokesčio nuolaida bei nereikia primokėti ieÅ¡kovui žyminio mokesčio net ir gavus atsakovo prieÅ¡taravimus (CPK 430 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju byloje perėjus prie proceso bendrÄ ja tvarka (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme), tiek ieÅ¡kinys, tiek apeliacinis skundas turi bÅ«ti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal

bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, netaikant žyminio mokesčio nuolaidos (CPK 80 str. 1 d. 1, 4 p., 4 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog

teismui perėjus prie proceso pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu

ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje iÅ¡dėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 str. 3 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas paduodamas apeliacinį skundÄ sumokėjo 462 Lt žyminio mokesčio (b. l. 26), nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 4 dalį turėjo sumokėti 924 Lt, tačiau patenkinus 36,7 proc. ieÅ¡kinio reikalavimo dydžio, ieÅ¡kovo tiek už ieÅ¡kinį, tiek už apeliacinį skundÄ mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 2 532 Lt, atsakovo –1468 Lt. Kadangi ieÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį sumokėjo 2000 Lt (b. l. 26 Lt) žyminį mokestį, trÅ«kstama žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį suma įskaitoma į permokėtÄ už paduotÄ apeliacinį skundÄ , o likusi 336 Lt permokėto žyminio mokesčio dalis grÄ Å¾inama ieÅ¡kovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Tokiu atveju atsakovo mokėtinos už bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme žyminio mokesčio sumos (2474 Lt), proporcingos patenkintų reikalavimų sumai, priteisiamos valstybei (1468 Lt x 2 – 462 Lt).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, į bylos apimtį, byloje sprendžiamo teisinio klausimo aktualumÄ ir sudėtingumÄ ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), konstatuoja, kad atsakovo patirtos ir praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (4 602 Lt) yra per didelės (advokato padėjėjas D.

A. , atstovavęs atsakovÄ pirmosios instancijos teisme, paruošė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose ir pateikė praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos), todėl mažintinos iki

700 Lt. Atsakovas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovavimo iÅ¡laidas ir apeliacinės instancijos teisme bei atsakovo atstovo advokato E. Å apalo iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra yra apmokėta, todėl nėra pagrindo atsakovui priteisti atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui priteistų atstovavimo išlaidų suma pirmosios instancijos teisme atitinka įstatymo bei Rekomendacijų reikalavimus, todėl keisti šios sumos dydį nėra pagrindo, o apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų ieškovas nenurodė (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:

,,Preliminarų sprendimÄ pakeisti.

Priteisti UAB „IMG Company“ (į. k. 300535358) iš A.

M. (a. k. 35401200019) 55 000 Lt (penkiasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų), 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2008 m. gegužės

19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti A. M. (a. k. 35401200019) iš UAB „IMG Company“ (į. k. 300535358) 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pakeisti teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant, kad bendra atsakovo A. M. (a. k. 35401200019) areÅ¡tuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 55 800 Lt (penkiasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus litų). Turto areÅ¡to akto numeris: 0108002070.“

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. (a. k. 35401200019) 2 474 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei ,,IMG Company“ (į. k. 300535358) iÅ¡ valstybės 336 Lt (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) už apeliacinį skundÄ permokėtÄ Å¾yminį mokestį, sumokėtÄ 2009 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 70.

Teisėjai                                                                                                                   Nijolė Piškinaitė

Donatas Å ernas

Vigintas Višinskis