2016-02-09 Nr. AB-2962-3-61-3-04067-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-183-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04067-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liuxus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liuxus“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Liuxus“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, UAB „Liuxus“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-4, 120-125), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra, NMA) 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-8888(7.9); 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą pašalinti padarytą pažeidimą ir įvykdyti kitokį teismo patvarkymą – atlikti pakartotinę UAB „Liuxus“ 2012 m. gegužės 22 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ supaprastintąsias įgyvendinimo 2012 metais taisykles Nr. 3VĮ-KV-12-1-010039-PR001 (toliau – ir Paraiška) patikrą vietoje; 3) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. BRK-8372(10.3.8).

Paaiškino, kad įgyvendina projektą Nr. 3VĮ-KV-12-1-010039-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir Projektas), planuoja pereiti prie ne žemės ūkio veiklos ir vykdyti privačios nuosavybės kraštovaizdžio tvarkymo darbus. Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko Paraiškos patikrą vietoje ir surašė patikros vietoje ataskaitą. Kadangi ataskaitoje nustatytos aplinkybės neatitiko realiai UAB „Liuxus“ vykdomos veiklos, pareiškėjas 2014 m. liepos 4 d. NMA pateikė prašymą pakartotinai atlikti Paraiškos patikrą vietoje. NMA 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. BR6-8888 (7.9) netenkino prašymo, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pakartotinai atlikti Paraiškos patikrą vietoje.

Teigė, kad tikrintojas surašė patikros ataskaitą, neįvertinęs visų jam pateiktų duomenų ir taip pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), 175 ir 176 punktus bei suklaidino NMA. Tikrintojas nepagrįstai nustatė, kad už paramos lėšas įsigytas sunkvežimis yra nuomojamas, o jo buvimo vieta neaiški ir neaiški Projekto įgyvendinimo vieta. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad direktorius Paraiškos patikros vietoje metu nurodė, kad išrašant pirmines sąskaitas buvo padaryta klaida, neteisingai nurodytas paslaugų pavadinimas. Klaida buvo ištaisyta, sąskaitose paslaugų pavadinimas buvo nurodytas „Už technikos paslaugas“. Šią aplinkybę patvirtina paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su UAB „Grangeras“, kurioje sutarta, kad UAB „Liuxus“ užsakovui UAB „Grangeras“ teikia technikos paslaugas. Bendrovė teikia paslaugas įvairioms įmonėms, t. y. suteikia techniką su operatoriais, už kurių darbą gauna valandinį užmokestį. Negalima laikyti, kad bendrovė nuomoja už paramą įsigytą techniką, kadangi šią techniką valdo ir naudoja jos operatorius, o pati technika išlieka įmonės dispozicijoje. Atsakovas turėjo atsižvelgti į visus pateiktus dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl priėjo subjektyvią išvadą, kad už paramos lėšas įsigytas sunkvežimis yra nuomojamas, todėl klausimas dėl bendrovės vykdomos veiklos buvo išnagrinėtas neišsamiai, o padaryta išvada neteisinga. Atsakovas nepagrįstai teigė, kad nėra aišku, kur laikomas sunkvežimis. Jis naudojamas teikti įvairias paslaugas užsakovams, todėl akivaizdu, kad laikomas aptarnaujamuose objektuose, todėl buvimo vietą galima lengvai nustatyti pagal aptarnaujamo objekto buvimo vietą. Tikrintojas, nustatydamas faktinę Projekto įgyvendinimo vietą bei kur saugoma bendrovės dokumentacija, neatsižvelgė į faktą, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendrovės atžvilgiu atlieka tyrimą, todėl didžioji dalis įmonės dokumentų yra saugoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje.

Pabrėžė, kad prašymą dėl Paraiškos patikros vietoje pakartojimo teikė tam, kad būtų išsklaidyti visi neaiškumai, kurie atsirado tikrintojo ataskaitoje, pateiktoje Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tikrintojas, neišsamiai įvertinęs jam pateiktus duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą, surašė realybės bei Administravimo taisyklių neatitinkančią ataskaitą. Kad būtų ištaisytos tikrintojo padarytos klaidos bei išsklaidytos NMA abejonės dėl bendrovės atliekamos veiklos, turi būti panaikintas NMA 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. BR6-8888 (7.9) bei paskirta pakartotinė Paraiškos patikra vietoje.

NMA 2014 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. BRK-8372(10.3.8) nurodė, jog bendrovė neįvykdė Paraiškoje (verslo plane) numatytų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir taip pažeidė Paraiškos 17.11 papunkčio įsipareigojimą, kuriame nurodyta, kad bendrovė įsipareigoja „įvykdyti paramos paraiškoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatais ir pasiekimais“. Minėtame rašte atsakovas neužsiminė, jog ataskaitos 5 priede pastabų tekste bendrovės direktorius pateikė paaiškinimus, jog prie ataskaitos Nr. V-VV-0645328 priede Nr. 2 pateiktose sąskaitose yra neteisingai nurodyti paslaugų pavadinimai „Automobilio nuoma“.

Kaip minėta, šiuos direktoriaus paaiškinimus pagrindžia Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Grangeras“ Nr. (duomenys neskelbtini). NMA minimos sąskaitos yra pataisytos ir anuliuotos, o paslaugų pavadinimas turi būti „Už technikos paslaugas“. Aplinkybė, jog išrašydama sąskaitas už suteiktas paslaugas bei komunikuodama su Mokesčių inspekcija, bendrovės buhalterė suklydo ir per klaidą nurodė, jog sunkvežimis yra nuomojamas, nors užsakovai tiesiogiai technikos nenaudoja ir nevaldo, o atlikti tam tikrus darbus tiesiogiai nurodo UAB „Liuxus“ operatoriui, neturėtų būti pagrindas daryti prielaidoms, jog bendrovė nevykdo Paraiškoje numatytos veiklos.

NMA nepagrįstai nusprendė, kad bendrovė be sutikimo pakeitė remiamos veiklos pobūdį į tokią veiklą, kuri pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ yra neremiamų veiklos rūšių sąraše, t. y. nefinansuojama paramos lėšomis, taip pažeisdama Paraiškos 17.3 papunktį bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ supaprastintųjų įgyvendinimo 2012 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. 3D-221 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ supaprastintųjų įgyvendinimo 2012 metais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 22.2.4, 22.1.3 papunkčius. Šiuos teiginius NMA grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, jog bendrovė sunkvežimį nuomoja ir nevykdo kraštovaizdžio tvarkymo veiklos. NMA sunkvežimio nuomos faktą pateikia kaip konstatuotą bei neginčijamą, tačiau toks NMA vertinimas yra nepagrįstas, nes aukščiau minimi faktai ir pirminio skundo prieduose pateikti dokumentai (Pareiškėjos sutartis su UAB „Grangeras“ bei aplinkybė, jog sunkvežimis visą laiką valdo bendrovės darbuotojai), paneigia NMA nurodytą aplinkybę.

NMA neįvertino visų jai pateiktų duomenų.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 44-48) bei patikslintą skundą (b. l. 73-76) su jais nesutiko.

Paaiškino, kad Paraiškoje numatyta veikla – kraštovaizdžio tvarkymo paslaugos, o patikros vietoje metu tikrintojui buvo pateiktos dvi sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos automobilio nuomos paslaugos. Šias sąskaitas faktūras pareiškėjas išrašė už kitam ūkio subjektui (UAB „Grangeras“) suteiktas automobilio nuomos paslaugas (kaip nurodyta pačiose sąskaitose faktūrose). Paraiškos patikros vietoje metu tikrintojui taip pat buvo pateikta šių dviejų ūkio subjektų sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, kaip numatyta šios sutarties 1.1 papunktyje, pareiškėjas įsipareigojo perduoti UAB „Grangeras“ laikinai valdyti ir naudotis pareiškėjui teisėtai priklausančią techniką su operatoriais, o UAB „Grangeras“ įsipareigojo už tai sumokėti mokestį. Pareiškėjo ir UAB „Grangeras“ sudaryta sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje išvardintus nuomos sutarties kvalifikuojančius požymius ir, nepaisant pavadinimo (paslaugų teikimo sutartis), jai turi būti taikomos CK XXVIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios transporto priemonių nuomą, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Skunde pateikti paaiškinimai nepaneigia fakto, kad sutartis yra nuomos sutartis, o pareiškėjo argumentas, pagal kurį technika išlieka įmonės dispozicijoje, nes ją valdo ir naudoja operatorius, yra nepagrįstas. Be to, patikros vietoje metu pareiškėjo direktorius nesugebėjo nurodyti vietos, kurioje laikomas už paramos lėšas įsigytas automobilis, todėl tikrintojas patikros ataskaitoje nurodė, kad šių duomenų nustatyti nepavyko.

Pažymėjo, jog po patikros metu nustatyto pažeidimo 2014 m. birželio 4 d. pareiškėjas pateikė NMA „ištaisytas“ sąskaitas faktūras pagal sutartį. Pareiškėjas anuliavo patikros vietoje metu pateiktas sąskaitas faktūras ir išrašė naujas sąskaitas faktūras tokiais pačiais numeriais ir datomis, pakeisdamas paslaugų pavadinimą iš „Automobilio nuoma“ į „Technikos paslaugos“. Priimdama sprendimą dėl paramos išmokėjimo, NMA negali remtis vien tik pareiškėjo direktoriaus paaiškinimu dėl tariamo suklydimo išrašant sąskaitas faktūras ir nurodant automobilio nuomos paslaugas. „Ištaisytose“ sąskaitose faktūrose nurodytas terminas „techninės paslaugos“ yra pakankamai platus, techninių paslaugų turinys ir apimtis nėra apibrėžti nei pačioje sutartyje, nei sąskaitose faktūrose nei kituose dokumentuose. Be to, paslaugų pavadinimo pakeitimas sąskaitose faktūrose nekeičia suteiktų paslaugų pobūdžio ir esmės. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant Projektą parama skirta tik vienai investicijai, t. y. sunkvežimiui, ir į tai, kad patikros metu buvo nustatytas faktas, jog įsigyta transporto priemonė yra nuomojama, pagrįstai padarė išvadą, kad Projekte numatyta vykdyti kraštovaizdžio tvarkymo veikla yra nevykdoma, o vykdoma motorinių transporto priemonių nuomos veikla. Teikdamas Paraišką (XI skyrius „Pareiškėjo deklaracija“, 17.3 papunktis), pareiškėjas įsipareigojo raštu pranešti NMA apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, ir kad pareiškėjui yra žinoma, jog jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys Projekto apimtį, Projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą, bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys Projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys Projektą, ar paramos paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, yra neleidžiami.

Pabrėžė, kad Administravimo taisyklių 175.1-175.4 papunkčiuose yra išvardinti patikrų vietoje tikslai, vienas iš kurių – nustatyti, ar mokėjimo prašymuose nurodytos išlaidos bei jų patyrimo laikas atitinka ES nuostatas, programos, programos priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir patvirtintą projektą bei faktiškai atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas. Patikros vietoje metu NMA darbuotojas patikrino, kaip ir kokiems tikslams naudojamas už paramos lėšas įsigytas automobilis, ar įgyvendinama Projekto veikla bei tikslai. Tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamame objekte. Tikrintojas patikrą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei atsižvelgdamas į pareiškėjo direktoriaus paaiškinimus, pateiktus dokumentus bei nustatytas faktines aplinkybes. Dėl šių priežasčių NMA atsisakymas atlikti pakartotinę patikrą vietoje buvo pagrįstas ir teisėtas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundo pateikimo teismui momentu galutinis sprendimas dėl paramos pareiškėjui išmokėjimo dar nebuvo priimtas. 2014 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui buvo išsiųstas NMA sprendimas Nr. BRK-8372, kuriame NMA, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų visumą, priėmė sprendimą nutraukti paramos teikimą pareiškėjui. Pabrėžė, kad patikrų vietoje rezultatai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis NMA sprendimą dėl paramos teikimo pareiškėjui. Sprendimas dėl paramos teikimo priimamas remiantis visų NMA turimų duomenų visuma ir patikros vietoje rezultatais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b. l. 140-145) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 22 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ supaprastintąsias įgyvendinimo 2012 metais taisykles Nr. 3VĮ-KV-12-1-010039-PR001. Agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. BR1-256 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ supaprastintąsias įgyvendinimo 2012 metais taisykles, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjui buvo skirta parama projektui Nr. 3VĮ-KV-12-1-010039-PR001 „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ supaprastintąsias įgyvendinimo 2012 metais taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-221 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ supaprastintųjų įgyvendinimo 2012 metais taisyklių patvirtinimo“. Paraiškos 2 skyriaus 2.1 papunktyje pareiškėjas nurodė, kad planuoja pereiti prie ne žemės ūkio veiklos ir vykdyti privačios nuosavybės kraštovaizdžio tvarkymo darbus. Projektui įgyvendinti pareiškėjas planavo įsigyti specialiosios technikos – du ekskavatorius. Tačiau 2013 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai prašymą „Dėl projekto vykdymo ir investicijų keitimo“, kuriame prašė Agentūros pritarimo pakeisti du ekskavatorius į sunkvežimį, galintį pasikrauti iškastą gruntą, jį transportuoti ir pervežti kasimo techniką. Agentūra 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. BRK-(10.3.8)-9920 „Dėl projekto pakeitimų“ pritarė pareiškėjo prašymui pakeisti Projekto investicijas ir įsigyti sunkvežimį. 2013 m. lapkričio 20 d. Agentūroje gauti pareiškėjo įvykdyto pirkimo, kurio metu buvo įsigytas sunkvežimis „Renault Midlum 270.16 Euro 5“ dokumentai. Agentūra įvertino pirkimo dokumentus ir 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. KV-(10.6.1E)-1533 „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ informavo pareiškėją apie teigiamą pirkimo dokumentų įvertinimą.

Įgyvendinimo taisyklių 22.1.3 papunktyje nustatyta, kad vienas iš tinkamumo gauti paramą kriterijų yra tai, kad projekto veikla patenka į pagal Priemonę remiamos veiklos rūšių sąrašą, pateiktą taisyklių 1 priede, ir nepatenka į neremiamos veiklos rūšių sąrašą, pateiktą taisyklių 2 priede. Nagrinėjamos bylos atveju patikros metu buvo nustatyta, kad kraštovaizdžio tvarkymo paslaugų pareiškėjas neteikia, o už paramos lėšas įsigytą sunkvežimį nuomoja UAB „Grangeras“ ir gauna pajamas ne iš kraštovaizdžio tvarkymo veiklos, o iš sunkvežimio nuomos. Atsakovas padarė išvadą, kad Projekte numatyta vykdyti kraštovaizdžio tvarkymo veikla yra nevykdoma, o vykdoma motorinių transporto priemonių nuomos veikla pagal Įgyvendinimo taisyklių 2 priedo 1.109 papunktį (EVRK 2 RED, 7 sekcija, 77.1 grupė). Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyta, kad parama neskiriama ekonominei veiklai, kuri pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 RED) įvardinta taip: „N sekcija Administracinė ir aptarnavimo veikla“, 77.1 grupė „Motorinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma“.

Teikdamas Paraišką (XI skyrius „Pareiškėjo deklaracija“, 17.3 p.), pareiškėjas įsipareigojo raštu pranešti Agentūrai apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą, bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą, ar paramos paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, yra neleidžiami.

Įgyvendinimo taisyklių 22.2.4 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo ne mažiau kaip penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 253.6 papunktyje nustatyta, jog pažeidimą Agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas, praėjus mažiau nei 5 metams nuo sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimo arba paramos sutarties pasirašymo (jei ji pasirašoma), pakeičia remiamos veiklos pobūdį, parduoda ar kitaip perleidžia turtą, įsigytą iš paramos lėšų be Agentūros rašytinio sutikimo.

Byloje nustatyta, kad Agentūros specialistas atliko Paraiškos patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatytas Projekte numatytos veiklos nevykdymas. 2014 m. liepos 11 d. Agentūroje gautas 2014 m. liepos 4 d. pareiškėjo prašymas atlikti pakartotinę patikrą vietoje, kuriame teigdama, kad Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VV-0645328 nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos ir patikra atlikta netinkamai. 2014 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. BR6-8888(7.9) „Dėl atsakymo į prašymus“ Agentūra atsisakė atlikti pakartotinę patikrą vietoje ir 2014 m. liepos 4 d. pareiškėjo prašymo netenkino. 2014 m. rugsėjo 23 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. BRK-8372(10.3.8) „Dėl paramos teikimo nutraukimo“ neskirti (nekompensuoti) mokėjimo prašyme (reg. Nr. 3VĮ-KV-12-1-010039-MP001) nurodytų išlaidų ir nutraukti paramos skyrimą (b. l. 130-132).

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo paaiškinimai nepaneigia fakto, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Grangeras“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuomos sutartis, o pareiškėjo argumentas, pagal kurį technika išlieka įmonės dispozicijoje, nes ją valdo ir naudoja operatorius, yra nepagrįstas. Patikros vietoje metu pareiškėjo direktorius nenurodė vietos, kurioje laikomas už paramos lėšas įsigytas automobilis, todėl tikrintojas patikros ataskaitoje nurodė, kad šių duomenų nustatyti nepavyko. Po patikros metu nustatyto pažeidimo pareiškėjas pateikė Agentūrai ištaisytas sąskaitas faktūras pagal minėtą sutartį. Pareiškėjas anuliavo patikros vietoje metu pateiktas sąskaitas faktūras ir išrašė naujas sąskaitas faktūras tokiais pačiais numeriais ir datomis, pakeisdamas paslaugų pavadinimą iš „Automobilio nuoma“ į „Technikos paslaugos“, tačiau tai nepaneigė tikrinimo ataskaitoje nustatytų aplinkybių. Be to, pareiškėjo atstovas pateikė tikrintojui 2014 m. sausio 30 d. paaiškinimą, adresuotą Mokesčių inspekcijai, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio mėn. nusipirko automobilį „Renault Midlum 270.16 Light Euro 5“, ir kad bendrovė numato gauti pajamas š. m. ketvirtyje iš automobilio nuomos.

Teismas padarė išvadą, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nevykdo Projekto veiklos, o už paramos lėšas įsigytą automobilį nuomoja UAB „Grangeras“, pareiškėjas pažeidė nustatytus draudimus ir be Agentūros pritarimo pakeitė Projekto veiklą į neremiamą. Patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas patikrino, kaip ir kokiems tikslams naudojamas už paramos lėšas įsigytas automobilis, ar įgyvendinama Projekto veikla bei tikslai. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamame objekte. Tikrintojas patikrą vietoje atliko tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tikrintojas surašė Patikros ataskaitą neįvertinęs visų jam pateiktų duomenų, pažeidė Administravimo taisyklių 175 ir 176 punktus ir taip suklaidino Agentūrą. Dėl šių priežasčių Agentūros atsisakymas atlikti pakartotinę patikrą vietoje buvo pagrįstas ir teisėtas.

Remiantis išdėstytais motyvais, 2014 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas neskirti (nekompensuoti) pareiškėjo mokėjimo prašyme (reg. Nr. 3VĮ-KV-12-1-010039-MP001) nurodytų išlaidų ir nutraukti paramos skyrimą yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Liuxus“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 160-163), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašytas ir pacituotas skundžiamų sprendimų ir atsakovo atsiliepimo turinys. Teismas sprendime prieina prie dviejų išvadų, pirma, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nevykdo Projekto veiklos, o už paramos lėšas įsigytą automobilį nuomoja UAB „Grangeras“, pareiškėjas pažeidė nustatytus draudimus ir be Agentūros pritarimo pakeitė Projekto veiklą į neremiamą. (sprendimo 5 psl. 4 pastraipa); antra, kad Agentūra teisėtai nustatė, kad pareiškėjas nevykdė Paraiškoje numatytos veiklos, neviršydama savo kompetencijos ir nepažeisdama procedūrų. (sprendimo 5 psl. paskutinė pastraipa). Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje visiškai nėra savarankiško surinktų byloje įrodymų vertinimo atlikimo, teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, prie nurodytų išvadų, lemiančių teismo sprendimą, buvo prieita vadovaujantis tik atsakovo Agentūros atsiliepime ir teismo posėdyje išdėstytais samprotavimais ir argumentais. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra jokių paties teismo pateiktų išvadų, kurios būtų pagrįstos atitinkamų byloje ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, nepasisakyta dėl esminių pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kuriais jis grindė savo reikalavimus. Teismas sprendime tik teigia, kad vienas ar kitas pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, o savo motyvų nepateikia. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą konstatavimas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, yra absoliutus pagrindas sprendimą pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010 ir kt.).

2. Pareiškėjos nuomone, su pareiškėjo UAB „Grangeras“ sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis įsipareigojo teikti technikos su operatoriais paslaugas, turi tiek paslaugų teikimo sutarčiai, tiek transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarčiai būdingų požymių. Analizuojant Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) objektą, galima teigti, kad tokia sutartis artimesnė transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutarčiai. Tačiau šios sutarties 1 punkte netiksliai nustatytas sutarties objektas (nurodoma, kad „Šia Sutartimi Paslaugų teikėjas perduoda paslaugų gavėjui laikinai valdyti ir naudotis Paslaugų teikėjui teisėtai priklausančia Įranga/technika su operatoriais šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminai už užmokestį, o tas priima Įrangą/techniką, naudoja ją šioje Sutartyje nustatyta tvarka bei moka mokestį už atliktas paslaugas.“). Vertinant tikrąją šalių valią, paslaugų teikėjas/nuomotojas perduoda transporto priemonę tik laikinai naudotis (o ne valdyti) ir suteikia tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas už mokestį. Transporto priemonės su vairavimo paslaugomis perdavimas paslaugų gavėjui/nuomininkui laikinai valdyti turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus, t. y. laikinas transporto priemonės valdymas turėtų būti suprantamas kaip paslaugų teikėjo transporto priemonės pristatymas į atitinkamą paslaugų teikimo vietą, o ne pačios transporto priemonės perdavimas paslaugų gavėjui. Šios sutarties esmė yra suteikti atitinkamos transporto priemonės vairavimo paslaugas, o ne perduoti techniką paslaugų gavėjui/nuomininkui. Vertinant pareiškėjo sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisės aktus, kuriais pareiškėjas vadovavosi, įgyvendindamas Projektą, darytina išvada, kad jis jokio pažeidimo nepadarė ir projekto veiklos į neremiamą nepakeitė.

3. Įgyvendinimo taisyklių 2 priede nurodyta, kad parama neskiriama ekonominei veiklai, kuri pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 RED) įvardinta taip: „N sekcija Administracinė ir aptarnavimo veikla“, 77.1 grupė „Motorinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma“. Technikos su operatoriumi nuoma nepatenka į EVRK N sekcijos apibrėžtį, kurios 77 skyriuje nurodoma, kad: „Į šį skyrių neįeina: - finansinė išperkamoji nuoma, žr. 64.91; - nekilnojamojo turto nuoma, žr. L sekciją; - įrangos nuoma su operatoriaus samdymu žr. atitinkamas klases pagal veiklą, kuri atliekama naudojant šią įrangą, pvz., statyba (F sekcija) ar transportavimas (H sekcija) (citata iš Lietuvos Respublikos statistikos departamento Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 red.) struktūros ir aiškinamųjų pastabų). Kalbant apie sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuomą ir išperkamąją nuomą, Statistikos departamentas šiai klasei taip pat nepriskiria sunkiasvorių sunkvežimių ar sunkvežimių nuomos arba išperkamosios nuomos su vairuotojo samdymu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, tokia veikla pagal Įgyvendinimo taisykles nėra priskirtina neremiamai veiklai, todėl pareiškėjas jokio teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė, o Agentūra neteisėtai nutraukė paramos teikimą pareiškėjui.

4. Agentūra sankcijų pareiškėjams netaiko, jei yra nustatoma transporto priemonių (technikos) nuoma teikiant vairavimo paslaugas. Šiuo atveju, Agentūra nukrypo nuo savo pačios praktikos ir vienodas situacijas vertino skirtingai, taip suklaidindama pirmosios instancijos teismą, kuris, priimdamas sprendimą, rėmėsi išimtinai tik Agentūros argumentais.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai suformuluota ginčo esmė – tai Agentūros 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmoje teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai išvardintos teismo nustatytos ir ginčo išsprendimui aktualios faktinės aplinkybės. Toliau pateikiamas išsamus ginčo šalių pateiktų įrodymų vertinimas bei atitinkamos teismo išvados. Visos byloje nustatytos aplinkybės yra nurodytos skundžiamame teismo sprendime. Pareiškėjas nenurodė, kokių jo ar Agentūros pateiktų įrodymų vertinimas neatliktas ar atliktas netinkamai ar kokios aplinkybės turėtų būti konstatuojamos, jeigu įrodymai būtų įvertinti tinkamai.

Pareiškėjo teiginys, kad teismas neatliko tinkamos įrodymų analizės ir vertinimo, neturi jokio realaus pagrindimo ir todėl negali sukelti abejonių dėl teismo konstatuotų aplinkybių pagrįstumo. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 5 dalį įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat yra nurodytos teisės aktų, kuriais remiasi teismas, nuostatos bei cituojamas jų turinys. Pabrėžtina, jog teismo pareiga motyvuojamojoje sprendimo dalyje išdėstyti teismo daromų išvadų motyvus negali būti suabsoliutinama, teismo argumentavimas turi būti racionalus – teismo sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų jam pagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1050/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendimais be motyvų (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.) pripažįstami tokie teismų sprendimai, kuriuose lieka neatsakyta į byloje iškeltus reikalavimus (2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-962/2013), lieka neaptarti ir neįvertinti į bylą pateikti įrodymai, neaiškus teismo daromų išvadų pagrindas (2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1050/2014). Be to, įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju pareiškėjo argumentas dėl teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neatitikties įstatymo reikalavimams yra nepagrįstas ir atmestinas.

2. Pareiškėjas teigia, kad sutartis tarp jo ir UAB „Grangeras“ pagal savo esmę laikytina transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartimi, kuria transporto priemonė perduodama nuomininkui tik naudotis, bet ne valdyti. Anot pareiškėjo, sutarties esmė yra „suteikti atitinkamos priemonės vairavimo paslaugas, o ne perduoti techniką paslaugų gavėjui/nuomininkui“. Tačiau šios sutarties sudarymo ir vykdymo metu (laikotarpiu, už kurį išrašytos sąskaitos faktūros už nuomą/technines paslaugas) pareiškėjo bendrovėje nebuvo darbuotojų, turinčių teisę vairuoti krovininius automobilius (kategorija C ir/ar CE). Darbo sutartis su V. L., turinčiu teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones, buvo sudaryta tik 2014 m. rugpjūčio 19 d., o darbą darbuotojas pradėjo 2014 m. rugpjūčio 20 d. Tokiu būdu, anot pareiškėjo, jis teikė „atitinkamos priemonės vairavimo paslaugas“ neturėdamas darbuotojų, turinčių teisę tokią transporto priemonę vairuoti. Minėta darbo sutartis buvo sudaryta jau po sutarties tarp pareiškėjo ir UAB „Grangeras“ sudarymo, sąskaitų faktūrų išrašymo ir patikros vietoje, kurios metu buvo nustatyti pažeidimai, atlikimo.

3. Anksčiau Agentūros išdėstytos faktinės bei teisinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nevykdo Projekto veiklos (kraštovaizdžio tvarkymo darbų), o vienintelę Projekto investiciją – sunkvežimį, nuomoja kitam ūkio subjektui. Projekto pakeitimus pareiškėjas atliko savavališkai, nesikreipdamas į Agentūrą pritarimo ir tokiu elgesiu pažeisdamas Paraiškos 17.3, Įgyvendinimo taisyklių 22.2.4, 22.1.3 punktus. Atsižvelgdama į tai, kad Projekto veikla visiškai nėra vykdoma ir pareiškėjas pakeitė ją į nefinansuojamą veiklą, Agentūra, remdamasi Administravimo taisyklių 197.2.12, 252, 255 punktais, pagrįstai fiksavo pažeidimą ir priėmė 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. BRK-8372(10.3.8) neskirti (nekompensuoti) pareiškėjo mokėjimo prašyme (reg. Nr. 3VĮ-KV-12-1-010039-MP001) nurodytų išlaidų ir nutraukti paramos skyrimą, kuris nagrinėjamu atveju yra proporcingas padarytam pažeidimui. Agentūros įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė tinkamą išvadą, kad pareiškėjas nevykdo Projekto veiklos, už paramos lėšas įsigytą automobilį nuomoja, pareiškėjas pažeidė nustatytus draudimus ir be Agentūros pritarimo pakeitė Projekto veiklą į neremiamą bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, todėl iš naujo jų nekartodamas tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Parama skiriama tikslingai atitinkamiems ūkio uždaviniams įgyvendinti, todėl paramos teikimo nutraukimo pagrįstumas bei pareiškėjo padarytų pažeidimų vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis atskiros paramos priemonės tikslais, siekiant nustatyti ar paramos gavėjo veikla atitinka skirtos priemonės tikslus.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ tikslas yra padidinti kaimo gyventojų pajamas, sumažinti gyvenimo lygio atotrūkį tarp miesto ir kaimo, spartinti ne žemės ūkio veiklų plėtrą kaime. Specialus tikslas yra užtikrinti kaimo gyventojams darbo vietas.

Pagrindinis šios bylos ginčas yra tai, ar pareiškėjo veikla, suteikiant paslaugas UAB „Grangeras“, atitinka veiklą, kuriai buvo suteikta parama.

Pareiškėjas nurodo, kad paslaugą UAB „Grangeras“ suteikė remdamasis tarp pareiškėjo ir minėtos įmonės 2014 m. vasario 20 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 87-90). Pagal šios sutarties 1.1 punktą paslaugų teikėjas (pareiškėjas) perduoda paslaugų gavėjui laikinai valdyti ir naudotis paslaugų teikėjui priklausančią įrangą / techniką su operatoriais šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais už užmokestį, o kas priima įrangą / techniką, naudoja ją šioje sutartyje nustatyta tvarka bei moka mokestį už atliktas paslaugas.

Atsakovas, remdamasis surinktais įrodymais, šią sutartį įvertino kaip Projekto tikslais įsigytos technikos nuomą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka, kadangi vertinimas pagrįstas PVM sąskaitomis faktūromis serija LUX Nr. 001 ir LUX Nr. 002, kuriose nurodyta, kad apmokama už technikos nuomą (b. l. 20-21). Tokia išvada grindžiama ir bendra nuomos sutarties samprata, pagal kurią nuomos sutartimi viena šalis – nuomotojas – įsipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis – nuomininkas – įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.477 str. 1 d.), bei pareiškėjo pateiktos Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu. Pavyzdžiui, minėtos sutarties 5.6 punkte nurodoma, kad paslaugų gavėjas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, moka delspinigius, 6.3 punkte nurodyta, kad paslaugų tiekėjas nuomoja techniškai tvarkingą įrangą / techniką su operatoriumi. Paminėti susitarimo punktai patvirtina, kad nors sutartis yra įvardinta kaip „Paslaugų teikimo sutartis“, realiai yra įrangos / technikos nuomos sutartis. Šios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad sutartyje nurodoma, kad technika nuomojama su operatoriais, kadangi operatoriaus statusas sutartimi nėra aptartas, todėl teismas negali pripažinti operatoriaus nuomos įtakos sudarytos nuomos sutarties turiniui. Pagal sutarties 8.1 punktą paslaugų gavėjui suteikta teisė naudoti įrangą / techniką pagal tiesioginę paskirtį, pagal 8.2 punktą gavėjas prisiima įsipareigojimus naudoti įrangą / techniką griežtai laikydamasis saugos reikalavimų. Tai reiškia, kad įranga / technika buvo perduota UAB „Grangeras“ laikinai valdyti ir naudoti už mokestį ir tai atitinka nuomos sutarties sąlygas. Sutarties turiniui neturi įtakos ištaisyta 2014 m. balandžio 10 d. PVM sąskaita faktūra serija LUX Nr. 002 ir 2014 m. kovo 27 d. kasos pajamų orderis, kad atsiskaitoma už paslaugas, o ne už įrangos / technikos nuomą, kadangi jomis nėra keičiamas sutarties turinys (b. l. 84-85).

Pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė įrodymais ir tik pateikė savą įrodymų vertinimą. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų, suformuotų teismų praktikoje, nepažeidė. Teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, o tai pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje ir nurodė. Be to, teismas neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam sprendimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. <...> iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, § 61). Europos Žmogaus Teisių Teismas plėtodamas doktriną vėliau nagrinėtose bylose, papildomai nurodė, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad teismo pareigos nurodyti savo sprendimų motyvus apimtis gali keistis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio. Be to, būtina atsižvelgti į, inter alia, pareiškimų, kuriuos teismams gali pateikti bylos šalis, įvairovę ir į Susitariančiose šalyse egzistuojančius skirtumus, susijusius su įstatymų nuostatomis, praktikoje susiklosčiusiomis taisyklėmis, teisine doktrina ir teismų sprendimų paskelbimu bei surašymu. Todėl klausimas, ar teismas neįvykdė savo įsipareigojimo, kylančio iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, pateikti motyvus, gali būti sprendžiamas tik įvertinus bylos aplinkybes (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Hiro Balani prieš Ispaniją, § 27; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, § 29; 2003 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Suominen prieš Suomiją, § 34 ir kt.).

Remdamasis šiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teismo neištirtų aplinkybių apimties ir pobūdžio, papildomų įrodymų gavimo galimybių bei jų įtakos teisingam bylos išsprendimui. Todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus dėl padarytų pirmosios instancijos teismo procesinių pažeidimų, vertina apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nesudarančius pagrindo pripažinti teismo sprendimą teisės požiūriu defektyviu.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neteikė kraštovaizdžio tvarkymo paslaugų. Pareiškėjo veikla, nustatyta atsakovo atlikto patikrinimo metu, neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ tikslų, nes vykdoma veikla nesukuriamos darbo vietos ir tuo nėra vykdoma ne žemės ūkio veiklos plėtra kaime.

Atlikta patikra atitinka teisės aktų reikalavimus ir nustatyti Projekto vykdymo pažeidimai kvalifikuoti teisingai, sankcija pritaikyta teisėtai bei pagrįstai.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liuxus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė