2f49e893-28ba-44f8-be7c-8d1f45621370 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generateddÄl skolos priteisimo, ieÅ¡kinio suma 4 401 676,05 Lt.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas UAB âMarijampolÄs pieno konservaiâ kreipÄsi teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo Interfood B. V. priteisti jo naudai 3 730 234,20 Lt skolos, 671 441,85 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generated2f49e893-28ba-44f8-be7c-8d1f45621370 · Lietuvos apeliacinis teismas: Arbitražo teismas sprendžia iÅ¡imtinai tik dÄl savo kompetencijos ir negali pasisakyti, ar kitas arbitražo teismas turi teisÄ nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ .IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodÄ, kad Lietuvoje bÅ«tų atsisakyta pripažinti bÅ«simÄ galutinį GEMZU arbitražo teismo sprendimÄ , kadangi nagrinÄjamuoju atveju Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a punktas yra netaikytinas.IeÅ¡kovas nepaneigÄ atsakovo argumentų, kad Å¡alių ginÄo santykiams taikytina Olandijos materialinÄ teisÄ.Å alys 2007 m. balandžio 3 d. sudarytoje pieno produktų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 40/2007MPK yra sutarusios, kad pristatymo vieta yra bÅ«tent Olandija, todÄl vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2-389/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00838-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 119.9.; 122.4. (S)    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: AlÄs BukavienÄs, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), DanutÄs MilaÅ¡ienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMarijampolÄs pieno konservaiâ atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinÄje byloje Nr. 2-2514-264/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMarijampolÄs pieno konservaiâ ieÅ¡kinį atsakovui Interfood B.
V. dÄl skolos priteisimo, ieÅ¡kinio suma 4 401 676,05 Lt.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas UAB âMarijampolÄs pieno konservaiâ kreipÄsi teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo Interfood B. V. priteisti jo naudai 3 730 234,20 Lt skolos, 671 441,85 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad atsakovas pagal sutartį įsipareigojo atsiskaityti su ieÅ¡kovu už prekes, taÄiau savo įsipareigojimų neįvykdÄ, todÄl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ yra pagrįstas. GinÄas tarp Å¡alių kilo dÄl labai didelÄs sumos, geruoju skolos atsakovas nesumoka ilgÄ laikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB âMarijampolÄs pieno konservaiâ ieÅ¡kinį atsakovui Interfood B.
V. dÄl skolos priteisimo paliko nenagrinÄtÄ . Teismas sprendÄ, kad nagrinÄjamu atveju Å¡alys 2007-04-03 sutartimi Nr. 40/2007MPK susitarÄ ginÄus sprÄsti perduoti arbitražui, o ne bendros kompetencijos teismui. Teismas taip pat nurodÄ, kad Å¡alių ginÄas yra nagrinÄjamas 2010 m. balandžio 28 d. Amsterdame GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme. Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau â VKAT) ) 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. daliniu sprendimu, atsakovui užginÄijus jurisdikcijÄ , remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 49 straipsnio 2 (1) dalimi ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinÄtÄ , padarÄs iÅ¡vadÄ , kad šalys nepasiekÄ arbitražinio susitarimo ir kad ginÄas turÄtų bÅ«ti nukreiptas į atitinkamus Å¡alies teismus.
TaÄiau GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsÄjo 26 d. priÄmÄ sprendimÄ dÄl ginÄo Å¡alių sudarytos arbitražinÄs iÅ¡lygos galiojimo ir nusprendÄ, kad yra kompetentingas nagrinÄti ginÄus, kilusius iÅ¡ užsakymo patvirtinimų. Å alių pasiraÅ¡ytų užsakymų patvirtinimuose yra pastaba, kad visi atsakovo pasiÅ«lymai ir sutartys pagrįsti M.P.C. sÄ lygomis ir M.P.C. arbitražinÄ iÅ¡lyga. MinÄtais užsakymų patvirtinimais ieÅ¡kovas grindžia ir savo ieÅ¡kinį, pateiktÄ Kauno apygardos teismui, todÄl ieÅ¡kinio reikalavimai susijÄ su Å¡alių ginÄu GEMZU arbitražo teisme.
Teismas taip pat pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui pateikÄ jau po GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimo priÄmimo apie kurį bendrosios kompetencijos teismui nebuvo žinoma. PaaiÅ¡kÄjus, kad GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsÄjo 26 d. priÄmÄ sprendimÄ dÄl Å¡alių arbitražinio susitarimo galiojimo ir ginÄas yra nagrinÄjamas arbitražo teisme, teismas sprendÄ, jog Å¡alių ginÄas negali bÅ«ti nagrinÄjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes ieÅ¡kovas privalo laikytis arbitražinio susitarimo dÄl ginÄo nagrinÄjimo tvarkos.
IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas uždaroji akcinÄ bendrovÄ âMarijampolÄs pieno konservaiâ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį.           Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kauno apygardos teismas nutartį priÄmÄ pažeisdamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismo ir proceso Å¡alių kooperacijos (bendradarbiavimo) (8 straipsnis), rungimosi (12 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) principus.
IeÅ¡kovas atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį gavo 2013 m. gruodžio 23 d. kartu su skundžiama nutartimi, tad ieÅ¡kovui nebuvo sudaryta galimybÄ pasisakyti dÄl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir praÅ¡ymo pagrįstumo, kas lÄmÄ neteisingÄ nutarties priÄmimÄ . Priimta nutartis yra prieÅ¡taringa, nes negalima suprasti, kokiu pagrindu ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinÄtas: tuo, kad 2007 m. balandžio 3 d. sutartyje Nr. 40/200MPK yra nurodyta arbitražinÄ iÅ¡lyga, ar tuo, kad vyksta arbitražo procesas Amsterdamo GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme, kuriame yra priimtas 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimas dÄl Å¡alių arbitražinio susitarimo galiojimo.Nei vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų nÄra tinkamas palikti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ .Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. daliniu sprendimu jau iÅ¡sprendÄ arbitražinių susitarimų galiojimo klausimÄ konstatuodamas, kad Å¡alys nepasiekÄ arbitražinio susitarimo.
Å is sprendimas yra įsiteisÄjÄs ir saisto tiek Å¡alis, tiek bendrosios kompetencijos teismus. Teismas neturÄjo teisÄs daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų bei palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ .GEMZU arbitražo teismas nÄra kompetentingas (neturi jurisdikcijos) nagrinÄti ginÄÄ tarp Å¡alių, be to GEMZU 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimas yra negalutinis. ProcesÄ GEMZU arbitražo byloje inicijavo atsakovas, o ieÅ¡kovas buvo priverstinai įtrauktas į procesÄ . Priimdamas 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimÄ GEMZU arbitražo teismas apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sprendimÄ nežinojo.2013 m. gruodžio 17 d. posÄdžio metu GEMZU arbitražo teismas nepripažino savÄs nekompetentingu nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ tik dÄl to, kad atsakovas pateikÄ arbitražo teismui skundžiamÄ nutartį, su kuria arbitražas iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ susipažinti ir todÄl posÄdį atidÄjo.Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sprendimas turi res judicata galiÄ , todÄl procesas GEMZU arbitražo teisme privalo bÅ«ti nutrauktas, nes Å¡alims negalima vÄl bylinÄtis dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu.
Arbitražo proceso tÄsimas GEMZU arbitražo teisme yra beprasmis, kadangi sprendimas dÄl ginÄo esmÄs (jeigu toks bÅ«tų priimtas) negalÄtų bÅ«ti pripažįstamas ir vykdomas. GEMZU arbitražo teismas neturi kitos teisinÄs galimybÄs kaip tik panaikinti savo 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimÄ .Teismas neturi teisÄs daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų dÄl arbitražinių iÅ¡lygų galiojimo nei nurodyta VKAT 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sprendime ir palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimo pagrindu, kadangi pastarasis nÄra nei įsiteisÄjÄs, nei pripažintas Lietuvos Respublikoje.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodÄ, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikÄ jau po GEMZU 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimo.
IeÅ¡kinys buvo pateiktas 2013 m. rugsÄjo 16 d., o 2013 m. rugsÄjo 30 d. rezoliucija ant ieÅ¡kinio buvo uždÄta tik ieÅ¡kovui paÅ¡alinus trÅ«kumus dÄl žyminio mokesÄio. TodÄl pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinys laikytinas paduotas pradinio jo pateikimo teismui dienÄ .              Atsiliepimu į skundÄ atsakovas Interfood B. V. praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nutartyje teisingai ir pagrįstai nurodÄ, kad Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ ginÄus perduoti sprÄsti arbitražui.Tai konstatavus teismas pagrįstai paliko ieÅ¡kinį nenagrinÄtu CKP 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
PrasidÄjus arbitražiniam nagrinÄjimui bendrosios kompetencijos teismas neturi teisÄs sprÄsti dÄl ginÄo arbitruotinumo, kadangi Å¡i teisÄ Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi yra suteikta tik paÄiam arbitražo teismui.GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimu pripažino Å¡alių arbitražinÄ iÅ¡lygÄ galiojanÄia ir nusprendÄ, kad yra kompetentingas nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ . Å is sprendimas nenuginÄytas, nepakeistas ir galiojantis, o visi ieÅ¡kovo argumentai dÄl Å¡io sprendimo yra paremti prielaidomis.VKAT 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. dalinis sprendimas neturi res judicata galios GEMZU arbitražo teismui, kuriame Å¡alių ginÄas pradÄtas nagrinÄti daug anksÄiau nei VKAT.
Arbitražo teismas sprendžia iÅ¡imtinai tik dÄl savo kompetencijos ir negali pasisakyti, ar kitas arbitražo teismas turi teisÄ nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ .IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodÄ, kad Lietuvoje bÅ«tų atsisakyta pripažinti bÅ«simÄ galutinį GEMZU arbitražo teismo sprendimÄ , kadangi nagrinÄjamuoju atveju Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a punktas yra netaikytinas.IeÅ¡kovas nepaneigÄ atsakovo argumentų, kad Å¡alių ginÄo santykiams taikytina Olandijos materialinÄ teisÄ.Å alys 2007 m. balandžio 3 d. sudarytoje pieno produktų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 40/2007MPK yra sutarusios, kad pristatymo vieta yra bÅ«tent Olandija, todÄl vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d.
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, ginÄas bet kuriuo atveju nagrinÄtinas galutinio prekių pristatymo valstybÄs teisme, Å¡iuo atveju â Olandijoje.Teismas bet kada, paaiÅ¡kÄjus tam tikroms aplinkybÄms, gali palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtu. Taip pat ieÅ¡kovas pasinaudojo teise paduoti atskirÄ jį skundÄ , todÄl ieÅ¡kovo procesinÄs teisÄs nebuvo pažeistos. Atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimÄ ieÅ¡kovas pateikÄ teismui O. E.-Brabant apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimÄ , kuriuo N. K. teismas pripažino VKAT 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. arbitražinį sprendimÄ ir paskelbÄ jį vykdytinu nedelsiant.
PaminÄjo, kad toks pripažinimas reiÅ¡kia, kad VKAT spendimas turi privalomÄ jÄ galiÄ visoje KaralystÄje veikiantiems tiek valstybiniams teismams, tiek ir arbitražo teismams, įskaitant GEMZU arbitražo teismÄ . PabrÄžÄ, kad VKAT 2013 m rugpjÅ«Äio 2 d. sprendime konstatuota ne tai, kad Å¡alys nesudarÄ susitarimo perduoti ginÄÄ VKAT, o tai, kad Å¡alys nesudarÄ arbitražinio susitarimo, t. y. Å¡alys nesudarÄ apskritai jokio arbitražinio susitarimo, todÄl joks arbitražo teismas nÄra kompetentingas sprÄsti ginÄÄ tarp Å¡alių.
Å alių ginÄas nukreiptinas į atitinkamus Å¡alies teismus. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui pateikÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo pinigų sumas, kurias atsakovas ieÅ¡kovui buvo skolingas pagal 2007-04-03 sutartį Nr. 40/200MPK, konkreÄiai už pristatymus pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P203529, P203761, P204085, P201877. Tuo tarpu 2013-03-20 ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o GEMZU arbitražo teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolius, kuriuos jis neva patyrÄ dÄl prekių nepristatymo pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P201873, P203761, P204085, P201877.
TodÄl, apelianto manymu, Å¡iuose skirtinguose procesuose nei ieÅ¡kinio dalykas, nei pagrindas nesutampa, todÄl tai nÄra analogiÅ¡kos bylos. Atsakovas Interfood B. V. pateikÄ teismui GEMZU arbitražo teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimÄ , kuriuo buvo dar kartÄ patvirtinta GEMZU arbitražo teismo kompetencija nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ GEMZU arbitraže. IeÅ¡kovas UAB âMarijampolÄs pieno konservaiâ nurodÄ, kad nors GEMZU arbitražo teismas 2014 m. balandžio 2 d, sprendimu atmetÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimo pasinaikinimo ir prisipažinimo nekompetentingu, taÄiau ieÅ¡kovas toliau laikosi pozicijos, kad GEMZU arbitražo teismas neturi jurisdikcijos ir nÄra kompetentingas nagrinÄti bylÄ , kuriÄ Å¡iame arbitraže inicijavo atsakovas Interfood B.
V. IeÅ¡kovo teigimu GEMZU 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisÄtas, ignoruojantis teisÄs doktrinÄ ir N. K. teismų praktikÄ , taip pat ir Nyderlandų K. E.-Brabant apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimÄ , kuriuo VKAT 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sprendimas pripažintas ir paskelbtas vykdytinu nedelsiant. GEMZU 2014 m. balandžio 2 d. arbitražinis sprendimas neturi jokios įtakos nagrinÄjant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Kauno apygardos teisme, nes abu ginÄai nÄra tapatÅ«s - tiek jų dalykai, tiek jų pagrindai yra skirtingi.
GEMZU 2014 m. balandžio 2 d. arbitražiniu sprendimu pasisakÄ tik dÄl savo jurisdikcijos, taÄiau nepasisakÄ dÄl Lietuvos teismų kompetencijos nagrinÄti ieÅ¡kovo reikalavimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Byloje sprÄstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ , laikytina teisÄta ir pagrįsta. Å is klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų â skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).
Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliuÄių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).              Pirmiausia, apeliantas skundÄ argumentuoja tuo, kad Kauno apygardos teismas pažeidÄ ieÅ¡kovo procesines teises bei civilinio proceso principus, dÄl ko ieÅ¡kovas negalÄjo pasisakyti dÄl atsakovo argumentų ir praÅ¡ymo (palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtu) nepagrįstumo. PažymÄtina, kad kaip savo atsiliepime teisingai nurodÄ atsakovas, teismas bet kurioje proceso stadijoje, paaiÅ¡kÄjus aplinkybÄms, dÄl kurių ieÅ¡kinį atsisakytina priimti, turi teisÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Be to, ieÅ¡kovas pasinaudojo savo teise, numatyta CPK 298 straipsnyje, ir teismo priimtÄ nutartį apskundÄ atskiruoju skundu, kuriame pasisakÄ dÄl atsakovo argumentų. Taigi, ieÅ¡kovas savo procesines teises realizavo, todÄl jos pažeistos nebuvo.             Tarptautinio komercinio arbitražo teorijoje iÅ¡skiriami du principai, kurie yra svarbÅ«s vertinant arbitražinio susitarimo (ar arbitražinÄs iÅ¡lygos) galiojimÄ . Pirma, arbitražinis susitarimas yra atskirtas, autonomiÅ¡kas ir nepriklausomas nuo pagrindinÄs sutarties (autonomiÅ¡kumo principas) ir antra, principas, žinomas kaip kompetencijosâkompetencijos doktrina.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta kontinentinÄs teisÄs valstybÄse visuotinai pripažįstama arbitražo teisÄ sprÄsti dÄl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijosâkompetencijos doktrina). Taigi, kompetencijosâkompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybÄ sprÄsti dÄl savo kompetencijos, o arbitražinÄs iÅ¡lygos autonomiÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad arbitražo teismui pagal savo kompetencijÄ nusprendus, kad sutartis, kurioje įtvirtinta arbitražinÄ iÅ¡lyga, yra niekinÄ, arbitražinÄ iÅ¡lyga yra iÅ¡saugoma, nes dÄl pagrindinÄs sutarties negaliojimo ji automatiÅ¡kai nÄra pripažįstama negaliojanÄia, o arbitražo teismas nepraranda jurisdikcijos.
Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tai taip pat reiÅ¡kia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali sprÄsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisÄ sprÄsti dÄl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 16 straipsnyje, Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad arbitražas visų pirma pats sprendžia dÄl savo jurisdikcijos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. lapkriÄio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-431/2013).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alys buvo susitarusios ginÄus, kilusius iÅ¡ sutartinių santykių, iÅ¡ kurių kildinami Å¡alių pareikÅ¡ti reikalavimai, nagrinÄti arbitraže. Pagal 2007 m. gegužÄs 3 d. sutarties Nr. 40/2007MPK 12.2 punktÄ , Å¡alys susitarÄ, kad jei jos negali iÅ¡sprÄsti ginÄo draugiÅ¡kai, jis gali bÅ«ti perduotas Arbitražo teismui prekių gamintojo Å¡alyje.
Sutarties 11.4 punkte Å¡alys sutarÄ, jog bet kokie Å¡ios sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik jei jie yra raÅ¡tiÅ¡ki ir pasiraÅ¡yti abiejų Å¡alių įgaliotų atstovų (CK 6.183 straipsnis). Sutarties 2.1 punkte Å¡alys susitarÄ, kad pagrindinių tiekimo sÄ lygų pakeitimai gali bÅ«ti įtraukti į specifikacijas. Tuo atveju dÄl konkreÄių tiekimo sÄ lygų sutariama specifikacijų pasiraÅ¡ymo metu ir jos įforminamos kaip priedas prie Å¡ios sutarties. Sutarties 1.1 punkte Å¡alys susitarÄ, kad pardavÄjas įsipareigoja tiekti, o pirkÄjas įsipareigoja gauti ir sumokÄti už prekes, tokiais kiekais ir tokios kokybÄs, kaip nurodoma specifikacijose, kurios yra neatskiriama Å¡ios sutarties dalis.
Užsakymų patvirtinimuose (1 t., 75-95 b. l.), iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina savo ieÅ¡kinio reikalavimus, ir kurie buvo Å¡alių pasiraÅ¡yti, Pastabų skiltyje pirmuoju punktu įraÅ¡yta, jog visi pasiÅ«lymai ir sutartys pagrįsti M. P. C. SÄ lygomis ir M. P. C. Arbitražo nuostata, kaip įregistruota 2010 m. balandžio 28 d. Hagos Rajono registratoriaus biure numeriu 33/2010. Å iuose užsakymų patvirtinimuose nurodyti konkretÅ«s prekių kiekiai ir kokybÄ, kaina, pristatymo terminai ir kiti kriterijai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie pirkimų patvirtinimai ir yra Å¡alių sutartyje minimos specifikacijos, kurios vÄlgi, Å¡alių susitarimu, yra neatskiriama Å¡ios sutarties dalis.
Nors 2007 m. gegužÄs 3 d. sutartyje Å¡alys nusprendÄ ginÄus sprÄsti arbitražo teisme prekių gamintojo (ieÅ¡kovo) Å¡alyje, o patvirtinimuose (specifikacijose) â N. K. esanÄiame arbitražo teisme, taÄiau, kaip jau minÄta, Å¡alys turÄjo teisÄ pakeisti sutarties sÄ lygas savo raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu. Be to, ir Sutarties 2.1 punkte Å¡alys susitarÄ, kad pagrindinių tiekimo sÄ lygų pakeitimai gali bÅ«ti įtraukti į specifikacijas. Taigi, bet kokiu atveju, nesprendžiant dÄl konkretaus arbitražo kompetencijos, matyti, jog Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kÄ aiÅ¡kų norÄ tarpusavio nesutarimus sprÄsti arbitražo keliu.
Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , kilus abejonių dÄl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonÄs aiÅ¡kinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-431/2013; kt.). PrieÅ¡ingai nei teismų jurisdikcija, arbitražo teismo jurisdikcija yra grindžiama Å¡alių susitarimu perduoti konkretaus ginÄo nagrinÄjimÄ arbitražo teismui, todÄl pagrindinÄ taisyklÄ, kuriÄ ne kartÄ savo praktikoje yra nurodÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, kad arbitražinÄ iÅ¡lyga galioja sutarties Å¡alims (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-681/2002; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-545/2009; kt.).
PažymÄtina, kad arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarÄiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo Å¡alims. Tai, kad arbitražinio susitarimo galiojimas nukreiptas konkreÄiai į tokio susitarimo Å¡alių tarpusavio ginÄų sprendimÄ , rodo ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų analizÄ. Komercinio arbitražo įstatyme nustatyta, kad arbitražiniu susitarimu laikomas Å¡alių susitarimas perduoti tam tikrų kilusių ar galinÄių kilti ginÄų sprendimÄ arbitražo teismui, taip pat nustatyta, kad komerciniu arbitražu laikomas ginÄo sprendimo bÅ«das, kai asmenys savo susitarimu tarpusavio ginÄui sprÄsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis į Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka paskirtÄ arbitrÄ (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 5 ir 10 dalys).
Nuostatos, kad susitarimo perduoti ginÄus nagrinÄti arbitražo teismui galiojimas nukreiptas į Å¡io susitarimo Å¡alis, yra nustatytos ir CPK 23 straipsnyje, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte, reglamentuojanÄiuose Å¡alių teisÄ savo susitarimu perduoti ginÄÄ sprÄsti arbitražo teismui ir teismo procesinius veiksmus esant tokiam Å¡alių susitarimui.Arbitražinis susitarimas saisto tik jį pasiraÅ¡iusius asmenis, turi iÅ¡imÄių, taÄiau Å¡ios tiek teisÄs doktrinoje, tiek užsienio ir arbitražo teismų sprendimuose laikomos siauromis ir nesuteikia teismui diskrecijos jas plÄsti.
TeisÄs doktrinoje pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra pasiraÅ¡Äs arbitražinį susitarimÄ , Å¡alies sutikimas nagrinÄti ginÄÄ arbitraže iÅ¡lieka esmine arbitražo teismo jurisdikcijos sÄ lyga, nes ginÄų sprendimas arbitražo teisme savo prigimtimi yra sutartinis. Vis dÄlto tam tikrais atvejais asmuo gali bÅ«ti laikomas sutikusiu nagrinÄti ginÄÄ arbitraže ne tik pasiraÅ¡ius arbitražinį susitarimÄ , bet ir savo elgesiu, iÅ¡ kurio sutikimas nagrinÄti ginÄÄ arbitraže yra aiÅ¡kiai numanomas.
Asmens sutikimas nagrinÄti ginÄÄ arbitraže gali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai numanomu, kai toks asmuo gali pagrįstai tikÄtis, kad dÄl savo elgesio bus susaistytas arbitražinio susitarimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2014).PažymÄtina, jog ieÅ¡kovas yra profesionalus rinkos dalyvis, turintis ilgametÄs patirties, todÄl sunkiai tikÄtina, jog jis galÄjo neatkreipti dÄmesio į pirkimų užsakymuose pastabų pirmuoju punktu įraÅ¡ytÄ arbitražinÄ iÅ¡lygÄ .
IeÅ¡kovas iÅ¡siuntÄ atsakovui pasiraÅ¡ytus užsakymus, tokiais savo veiksmais iÅ¡reikÅ¡damas sutikimÄ su jų specifinÄmis sÄ lygomis, t. y. numanomai sutiko su potencialių ginÄų nagrinÄjimų arbitražo teisme. Byloje nÄra įrodymų, kad ieÅ¡kovas sutarties ar konkreÄių užsakymų vykdymo metu nesutiko su modifikuota arbitražine iÅ¡lyga, prieÅ¡taravo dÄl Å¡ios iÅ¡lygos įraÅ¡ymo į užsakymus ar bÅ«tų neigÄs galimÄ Å¡alių ginÄo sprendimÄ arbitražo teisme.
IeÅ¡kovas ne tik, kad neprieÅ¡taravo, kad kilÄs Å¡alių ginÄas bÅ«tų sprendžiamas arbitražo teisme, bet ir pats inicijavo arbitražo bylÄ VKAT, ir tik pastarajam atsisakius savo jurisdikcijos, kreipÄsi į bendrosios kompetencijos teismÄ .Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, gavÄs ieÅ¡kinį dÄl klausimo, dÄl kurio Å¡alys yra sudariusios arbitražinį susitarimÄ , atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiÅ¡kÄja po to, kai teismas priÄmÄ ieÅ¡kinį, teismas ieÅ¡kinį dÄl klausimo, dÄl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinÄtÄ .
Å ios įstatyme įtvirtintos nuostatos atkartojamos CPK nustatytose proceso teisÄs taisyklÄse. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ sprÄsti arbitražui. Tuo atveju, kai aplinkybÄ dÄl arbitražinio susitarimo sudarymo paaiÅ¡kÄja iÅ¡kÄlus bylÄ â teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieÅ¡kinį palieka nenagrinÄtÄ .PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodÄ kokiu pagrindu ieÅ¡kinį paliko nenagrinÄtu, o bÅ«tent - tuo, kad vyksta arbitražo procesas Amsterdamo GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme, kuriame yra priimtas 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimas dÄl Å¡alių arbitražinio susitarimo galiojimo.
TokiÄ savo pozicijÄ pirmos instancijos teismas pagrindÄ ir minÄtu Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi. Å i įstatymo nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad teismui draudžiama palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ po to, kai iÅ¡kÄlus bylÄ teisme paaiÅ¡kÄja, jog Å¡alys yra sudariusios galiojantį susitarimÄ perduoti bylÄ nagrinÄti arbitražo teismui ir dÄl to teismas neturi prioriteto CPK 24 straipsnio tvarka. Toks aiÅ¡kinimas paneigtų tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ susitarime perduoti ginÄus sprÄsti arbitražui.Pagal teismų praktikÄ , kai arbitražinÄ iÅ¡lyga tenkina reikalavimus, keliamus sutarÄiai, ir bylÄ dÄl arbitražinio susitarimo galiojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nagrinÄjantis teismas gali nustatyti arbitražinio susitarimo prasmÄ, remdamasis bendraisiais sutarÄių aiÅ¡kinimo principais, toks arbitražinis susitarimas galioja ir jį įmanoma įvykdyti tol, kol arbitražiniame susitarime nustatytos sÄ lygos yra tenkinamos.
Jei teismui neįmanoma nustatyti dalies arbitražinio susitarimo prasmÄs, tokiu atveju tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje jis priskiriamas âpatologiniamsâ arbitražiniams susitarimams. Kai teismas sprendžia dÄl âpatologinioâ arbitražinio susitarimo galiojimo, jis turi aiÅ¡kintis Å¡io arbitražinio susitarimo prasmÄ, ir, kaip nurodyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje, kilus abejonių dÄl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonÄs aiÅ¡kinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-681/2002).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal arbitražo doktrinoje ir praktikoje galiojanÄias nuostatas arbitražinio susitarimo buvimÄ ir galiojimÄ , taip pat Å¡alių valiÄ sprÄsti ginÄus arbitražine tvarka, gali patvirtinti ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. lapkriÄio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-999/2003).Taigi, kilus abejonių dÄl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonÄs aiÅ¡kinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai.
Vertinant, ar Å¡alių ginÄas teismingas teismui ar arbitražui, svarbu nustatyti, kokia buvo principinÄ Å¡alių valia dÄl tarpusavio ginÄų sprendimo, t. y. ar Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarÄ dÄl arbitražinÄs iÅ¡lygos. Kai Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kÄ intencijÄ ginÄus sprÄsti arbitražo teisme, teismas turÄtų tokiÄ valiÄ Ä¯gyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslÅ«s. Å alių valia turi bÅ«ti įgyvendinama, jei arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti įvykdomas neteikiant privalumų nÄ vienos iÅ¡ Å¡alių teisÄms.
AiÅ¡kinant arbitražinį susitarimÄ pirmenybÄ turi bÅ«ti teikiama tokiam aiÅ¡kinimui, kuris leistų iÅ¡saugoti arbitražinio susitarimo efektyvumÄ (efektyvaus aiÅ¡kinimo principas), Å¡is principas turi bÅ«ti taikomas, konkreÄiai įvertinus kiekvienos nagrinÄjamos bylos aplinkybes, nes iÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas leidžia nustatyti, kokia buvo Å¡alių valia ir ar yra pagrindas pripažinti arbitražinį susitarimÄ neveikianÄiu (âpatologiniuâ) bei aiÅ¡kinti remiantis efektyvaus aiÅ¡kinimo principu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 spalio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-431/2013).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui pateikÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo sumÄ , kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui buvo neva skolingas pagal 2007 m. balandžio 3 d. sutartį Nr. 40/200MPK, konkreÄiai už pristatymus pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P203529, P203761, P204085, P201877.
Tuo tarpu 2013 m. kovo 20 d. ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o GEMZU arbitražo teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolius, kuriuos jis neva patyrÄ dÄl prekių nepristatymo pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P201873, P203761, P204085, P201877. IÅ¡ to matyti, kad abi Å¡alys savo reikalavimus grindžia iÅ¡ esmÄs tais paÄiais užsakymų patvirtinimais, t. y. kiekviena Å¡alis nurodo 4 užsakymų patvirtinimus, 3 iÅ¡ kurių yra tapatÅ«s.              NagrinÄjamu atveju ginÄo esmÄ â 2007 m. gegužÄs 3 d. sutartis bei užsakymų patvirtinimai, o Å¡alių atitinkami reikalavimai priteisti skolÄ bei nuostolių atlyginimÄ yra susijÄ bÅ«tent su minÄta sutartimi bei prekių užsakymais.
Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia atsakovo neatsiskaitymu už gautas prekes pagal sutartį ir prekių užsakymus, tuo tarpu atsakovas savo ieÅ¡kinio reikalavimus GEMZU arbitražo teisme grindžia tuo, jog ieÅ¡kovas nutraukÄ prekių tiekimÄ pagal tuos paÄius užsakymus, ir taip pažeidÄ Å¡alių susitarimÄ . Patenkinus kurios nors Å¡alies ieÅ¡kinį, kitos Å¡alies ieÅ¡kinys bent iÅ¡ dalies taip pat negalÄtų bÅ«ti patenkintas. Atsižvelgdama į iÅ¡dÄstytas aplinkybes bei vadovaudamasi sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis teisÄjų kolegija sprendžia, kad abiejų Å¡alių reikalavimai, patenka į Å¡alių arbitražinio susitarimo taikymo apimtį ir turi bÅ«ti nagrinÄjamas arbitražo teisme.
Juolab, kad pats ieÅ¡kovas atskirajame skunde teigia, jog VKAT sprendimas turi res judicata galiÄ , todÄl procesas GEMZU arbitražo teisme privalo bÅ«ti nutrauktas, nes Å¡alims negalima vÄl bylinÄtis dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu, t. y. pats pripažįsta, jog Å¡alių ieÅ¡kinių reikalavimai yra prieÅ¡prieÅ¡iniai. Tuo tarpu jau vÄlesniuose savo praneÅ¡imuose apeliacinÄs instancijos teismui ieÅ¡kovas teigia prieÅ¡ingai, kad Å¡alių ginÄai yra pradÄti skirtingais pagrindais.
Å iuo atveju paminÄtina ir tai, kad atsakovas į GEMZU arbitražo teismÄ kreipÄsi anksÄiau, t. y. 2012 m. lapkriÄio 15 d. (nors ieÅ¡kinį ir pateikÄ vÄliau â 2013 m. kovo 20 d.; 2 t., 172 b. l.), nei ieÅ¡kovas kreipÄsi į VKAT (2013 m. sausio 21 d.) bei į Kauno apygardos teismÄ (2013 m. rugsÄjo 19 d.). Nors ieÅ¡kovas nesutinka su GEMZU arbitražo teismo jurisdikcija nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ , taÄiau primintinas pamatinis principas, jog Å¡alių sutartis turi joms įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Å alių arbitražinÄ iÅ¡lyga nÄra panaikinta ar pripažinta negaliojanÄia, todÄl jo bÅ«tina laikytis.             IeÅ¡kovas teigia, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. daliniu sprendimu jau iÅ¡sprendÄ arbitražinių susitarimų galiojimo klausimÄ konstatuodamas, kad Å¡alys nepasiekÄ arbitražinio susitarimo. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡is sprendimas yra įsiteisÄjÄs ir saisto tiek Å¡alis, tiek bendrosios kompetencijos teismus, yra pripažintas N. K., todÄl saisto ir tos Å¡alies teismus bei arbitražus.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimu pripažino savo kompetencijÄ nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ , o 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu (jau žinodamas tiek apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sprendimÄ , tiek apie skundžiamÄ nutartį) dar kartÄ patvirtino savo jurisdikcijÄ atsakovo ir ieÅ¡kovo ginÄÄ nagrinÄti arbitražo teisme. TodÄl nepagrįstas ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentas, jog GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimu pripažino save kompetentingu nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ tik dÄl to, kad nežinojo apie VKAT sprendimÄ , o 2013 m. gruodžio mÄnesį atidÄjo tokį savo sprendimÄ tik dÄl to, jog nebuvo susipažinÄs su skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi.
Tuo paÄiu nepagrįstas ir kitas atskirojo skundo argumentas, kad GEMZU arbitražo teismas neturi kitos teisinÄs galimybÄs kaip tik panaikinti savo 2013 m. rugsÄjo 26 d. sprendimÄ dÄl savo jurisdikcijos.             Teismų praktikoje yra konstatuota, jog kai viena iÅ¡ Å¡alių, nepaisydama arbitražinio susitarimo buvimo, kreipiasi dÄl ginÄo į teismÄ , o kita Å¡alis dÄl to neprieÅ¡tarauja, laikoma, kad Å¡alys atsisako arbitražinio susitarimo, ir tokiu atveju Å¡alių ginÄas gali bÅ«ti sprendžiamas teisme.
TaÄiau, jeigu bent viena Å¡alis reikalauja, kad ginÄas bÅ«tų sprendžiamas arbitraže, teismas turi atsisakyti savo jurisdikcijos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Taigi tokiu atveju teismo jurisdikcija ieÅ¡kinio atžvilgiu priklauso nuo kitos Å¡alies pozicijos. Å iuo konkreÄiu atveju atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu nurodydamas, kad tapatus ginÄas jau yra sprendžiamas GEMZU arbitražo teisme, todÄl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nenagrinÄtinas teisme.             Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo 1958 metų Niujorko konvencijÄ dÄl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau â Niujorko konvencija).
Å i konvencija yra Lietuvos Respublikos teisinÄs sistemos dalis, todÄl teismai, sprÄsdami klausimus, susijusius su arbitražu, ja privalo vadovautis, kai teismo nagrinÄjamas klausimas sureguliuotas konvencijos (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, CK 1.13 straipsnis). Pagal Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalį SusitarianÄiosios valstybÄs teismas, jeigu į jį patenka ieÅ¡kinys tokiu klausimu, dÄl kurio Å¡alys sudarÄ Å¡iame straipsnyje numatytÄ susitarimÄ , vienai iÅ¡ pusių praÅ¡ant, turi pasiųsti puses į arbitraÅ¾Ä , jeigu nenustato, kad minÄtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali bÅ«ti įvykdytas.
Kasacinis teismas yra pažymÄjÄs, kad Å¡i Konvencijos nuostata įpareigoja teismus pasiųsti Å¡alis į arbitraÅ¾Ä tuo atveju, jei yra įvykdomos dvi sÄ lygos: pirma, viena iÅ¡ arbitražinio susitarimo pusių turi praÅ¡yti perduoti ginÄÄ arbitražui ir, antra, teismas turi nustatyti, kad arbitražinÄ iÅ¡lyga yra galiojanti, nÄra netekusi galios arba gali bÅ«ti įvykdyta. Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas bei CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas gali bÅ«ti taikomi tik tada, kai Å¡alių arbitražinis susitarimas sudarytas dÄl ginÄo, kilusio iÅ¡ santykių, kurių pagrindu ir reiÅ¡kiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gegužÄs 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-199/2012).             Atskirajame skunde atsakovas cituodamas VKAT 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sprendimÄ nurodÄ, kad Å¡alių susitarimas dÄl arbitražinÄs iÅ¡lygos, sprendžiant aptariamus sutartinius teisinius santykius, nÄra galiojantis.
Pirma, nagrinÄjamuoju atveju ieÅ¡kovas nereiÅ¡kÄ konkretaus reikalavimo - arbitražinÄ iÅ¡lygÄ pripažinti negaliojanÄia. Antra, nors VKAT ir nagrinÄjo Å¡alių arbitražinÄs iÅ¡lygos galiojimÄ , taÄiau sprendimo rezoliucinÄje dalyje neiÅ¡sprendÄ klausimo dÄl arbitražinÄs iÅ¡lygos (ne)galiojimo ir Å¡iuo aspektu visiÅ¡kai nepasisakÄ. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad nÄra pagrindo ex officio pripažinti niekiniu Å¡alių arbitražinį susitarimÄ , nesant tam bÅ«tinos sÄ lygos â akivaizdaus jo prieÅ¡taravimo vieÅ¡Ä jai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo nuostatai.
PaminÄtina, kad toks praÅ¡ymas dÄl arbitražinÄs iÅ¡lygos (ne)galiojimo net negalÄtų bÅ«ti nagrinÄjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes iÅ¡ nagrinÄjamų santykių kilusį teisinį ginÄÄ jau nagrinÄja GEMZU arbitražinis teismas.             Atskirajame skunde ieÅ¡kovas teigia, jog VKAT 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. sprendimas turi res judicata galiÄ , todÄl procesas GEMZU arbitražo teisme privalo bÅ«ti nutrauktas. 2014 m. balandžio 16 d. praneÅ¡ime ieÅ¡kovas taip pat teigia, kad VKAT 2013 m. rugpjÅ«Äio 2 d. arbitražinis sprendimas yra galutinis, įsiteisÄjÄs ir galioja Lietuvos Respublikos bei N. K. teritorijoje, o jo ratio decidendi yra tai, jog Å¡alys nepasiekÄ (nesuarÄ) arbitražinio susitarimo, o ginÄas tarp Å¡alių turÄtų bÅ«ti nukreiptas į tinkamus nacionalinius teismus.
Pirmiausia, teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog VKAT sprendimo rezoliucinÄje dalyje nurodÄ neturintis reikiamos jurisdikcijos ir nÄra kompetentingas nagrinÄti bylÄ , o Å¡alių ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko neiÅ¡sprÄstais, t. y. VKAT iÅ¡ esmÄs atsisakÄ tik savo jurisdikcijos nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ . Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnis numato, kad arbitražo teismas turi teisÄ pats priimti sprendimÄ dÄl savo kompetencijos nagrinÄti ginÄÄ , įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dÄl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo.
Tokiu bÅ«du VKAT sprendimas dÄl savo kompetencijos nesaisto kitų arbitražo teismų sprÄsti dÄl atitinkamos jų kompetencijos, nes vienas arbitras negali pasisakyti, ar kitas arbitražo teismas turi teisÄ nagrinÄti Å¡alių ginÄÄ . TÄ patvirtino GEMZU arbitražo teismas savo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo 2.5 punkte nurodydamas, jog âneatsižvelgiant į tai, ar egzistuoja tarptautiniu mastu priimta teisÄs norma ar doktrina, kuri priverstų [GEMZU] Arbitražo teismÄ paisyti užsienio arbitro, kuris atsisakÄ jurisdikcijos, sprendimo turinio, panaÅ¡i teisÄs norma ar doktrina nereiÅ¡kia nieko daugiau, kaip tik tai, kad [GEMZU] Arbitražo teismas turÄtų atsižvelgti į tai, kad Lietuvos arbitras atsisakÄ jurisdikcijosâ.
GEMZU arbitražo teismas konstatavo, jog nÄra įpareigotas to pagrindo, kuriuo remdamasis Lietuvos arbitras priÄmÄ savo sprendimÄ . Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovas vienu atveju pripažįsta, jog arbitras turi teisÄ apsisprÄsti tik dÄl savo kompetencijos, nes 2014 m. balandžio 16 d. praneÅ¡ime (praneÅ¡imo 3 lapas) teigia, jog GEMZU pasisakÄ tik dÄl savo jurisdikcijos, kitu gi atveju nori kitÄ arbitrÄ (Å¡iuo atveju â GEMZU) susaistyti VKAT arbitražo sprendimu dÄl jurisdikcijos (ten pat; papildomai ir atskirojo skundo 6 lapas).
Tokiais teiginiais ieÅ¡kovas pats sau prieÅ¡tarauja, todÄl jie negali bÅ«ti priimti kaip pagrįsti, nes tai prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principams. TodÄl teisÄjų kolegija pritaria GEMZU arbitražo iÅ¡vadai, jog vadovaujantis procesinio ekonomiÅ¡kumo pagrindais, jei įmanoma, turÄtų bÅ«ti vengiama situacijos, kuomet priminiame etape, kol ginÄas negali bÅ«ti įvertintas iÅ¡ esmÄs, Å¡alys daug laiko įsigaiÅ¡ta ginÄijantis dÄl to, kuris teismas ar kokie arbitrai turi teisÄ Ä¯gyvendinti jurisdikcijÄ ginÄo atžvilgiu (GEMZU arbitražo teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo 2.5 punktas).
Jau minÄta, kad atsakovas buvo pirmasis, kuris inicijavo arbitražo procesÄ , todÄl bÅ«tų protinga suteikti GEMZU arbitražo teismui iÅ¡sprÄsti Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmÄs.             Kiti atskirojo skundo ir ieÅ¡kovo praneÅ¡imuose minimi argumentai konkreÄiu atveju neturi reikÅ¡mÄs teisingam ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl dÄl jų atskirai nepasisakytina, o ieÅ¡kovo argumentai dÄl GEMZU sprendimų pagrįstumo ir teisÄtumo nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalyku.Atsižvelgdama į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ , teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinį dÄl atsakovo atsakomybÄs už prekių apmokÄjimÄ , turÄtų reikÅ¡ti arbitražo teismui.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepažeidÄ procesinÄs teisÄs normų, reglamentuojanÄių pareiÅ¡kimo palikimÄ nenagrinÄtu esant arbitražinei iÅ¡lygai. TodÄl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį. TeisÄjai                                                                 AlÄ BukavienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Konstantinas Gurinas                                                                               DanutÄ MilaÅ¡ienÄ