Legislator Case Law & Legislation
2f49e893-28ba-44f8-be7c-8d1f45621370 AI generated

2f49e893-28ba-44f8-be7c-8d1f45621370 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 2f49e893-28ba-44f8-be7c-8d1f45621370
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo, ieÅ¡kinio suma 4 401 676,05 Lt.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ kreipėsi teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo Interfood B. V. priteisti jo naudai 3 730 234,20 Lt skolos, 671 441,85 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

2f49e893-28ba-44f8-be7c-8d1f45621370 · Lietuvos apeliacinis teismas: Arbitražo teismas sprendžia iÅ¡imtinai tik dėl savo kompetencijos ir negali pasisakyti, ar kitas arbitražo teismas turi teisę nagrinėti Å¡alių ginÄÄ .IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvoje bÅ«tų atsisakyta pripažinti bÅ«simÄ galutinį GEMZU arbitražo teismo sprendimÄ , kadangi nagrinėjamuoju atveju Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a punktas yra netaikytinas.IeÅ¡kovas nepaneigė atsakovo argumentų, kad Å¡alių ginčo santykiams taikytina Olandijos materialinė teisė.Å alys 2007 m. balandžio 3 d. sudarytoje pieno produktų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 40/2007MPK yra sutarusios, kad pristatymo vieta yra bÅ«tent Olandija, todėl vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-389/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00838-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 119.9.; 122.4. (S)    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2514-264/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ ieÅ¡kinį atsakovui Interfood B.

V. dėl skolos priteisimo, ieÅ¡kinio suma 4 401 676,05 Lt.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ kreipėsi teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo Interfood B. V. priteisti jo naudai 3 730 234,20 Lt skolos, 671 441,85 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas pagal sutartį įsipareigojo atsiskaityti su ieÅ¡kovu už prekes, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ yra pagrįstas. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl labai didelės sumos, geruoju skolos atsakovas nesumoka ilgÄ laikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Marijampolės pieno konservai“ ieÅ¡kinį atsakovui Interfood B.

V. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtÄ . Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys 2007-04-03 sutartimi Nr. 40/2007MPK susitarė ginčus spręsti perduoti arbitražui, o ne bendros kompetencijos teismui. Teismas taip pat nurodė, kad Å¡alių ginčas yra nagrinėjamas 2010 m. balandžio 28 d. Amsterdame GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme. Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau – VKAT) ) 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniu sprendimu, atsakovui užginčijus jurisdikcijÄ , remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 49 straipsnio 2 (1) dalimi ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , padaręs iÅ¡vadÄ , kad šalys nepasiekė arbitražinio susitarimo ir kad ginčas turėtų bÅ«ti nukreiptas į atitinkamus Å¡alies teismus.

Tačiau GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimÄ dėl ginčo Å¡alių sudarytos arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo ir nusprendė, kad yra kompetentingas nagrinėti ginčus, kilusius iÅ¡ užsakymo patvirtinimų. Å alių pasiraÅ¡ytų užsakymų patvirtinimuose yra pastaba, kad visi atsakovo pasiÅ«lymai ir sutartys pagrįsti M.P.C. sÄ lygomis ir M.P.C. arbitražinė iÅ¡lyga. Minėtais užsakymų patvirtinimais ieÅ¡kovas grindžia ir savo ieÅ¡kinį, pateiktÄ Kauno apygardos teismui, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai susiję su Å¡alių ginču GEMZU arbitražo teisme.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui pateikė jau po GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo apie kurį bendrosios kompetencijos teismui nebuvo žinoma. PaaiÅ¡kėjus, kad GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimÄ dėl Å¡alių arbitražinio susitarimo galiojimo ir ginčas yra nagrinėjamas arbitražo teisme, teismas sprendė, jog Å¡alių ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes ieÅ¡kovas privalo laikytis arbitražinio susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės pieno konservai“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį.           Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kauno apygardos teismas nutartį priėmė pažeisdamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismo ir proceso Å¡alių kooperacijos (bendradarbiavimo) (8 straipsnis), rungimosi (12 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 straipsnis) principus.

IeÅ¡kovas atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį gavo 2013 m. gruodžio 23 d. kartu su skundžiama nutartimi, tad ieÅ¡kovui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir praÅ¡ymo pagrįstumo, kas lėmė neteisingÄ nutarties priėmimÄ . Priimta nutartis yra prieÅ¡taringa, nes negalima suprasti, kokiu pagrindu ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas: tuo, kad 2007 m. balandžio 3 d. sutartyje Nr. 40/200MPK yra nurodyta arbitražinė iÅ¡lyga, ar tuo, kad vyksta arbitražo procesas Amsterdamo GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme, kuriame yra priimtas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas dėl Å¡alių arbitražinio susitarimo galiojimo.Nei vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų nėra tinkamas palikti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniu sprendimu jau iÅ¡sprendė arbitražinių susitarimų galiojimo klausimÄ konstatuodamas, kad Å¡alys nepasiekė arbitražinio susitarimo.

Å is sprendimas yra įsiteisėjęs ir saisto tiek Å¡alis, tiek bendrosios kompetencijos teismus. Teismas neturėjo teisės daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų bei palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .GEMZU arbitražo teismas nėra kompetentingas (neturi jurisdikcijos) nagrinėti ginÄÄ tarp Å¡alių, be to GEMZU 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas yra negalutinis. ProcesÄ GEMZU arbitražo byloje inicijavo atsakovas, o ieÅ¡kovas buvo priverstinai įtrauktas į procesÄ . Priimdamas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ GEMZU arbitražo teismas apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ nežinojo.2013 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu GEMZU arbitražo teismas nepripažino savęs nekompetentingu nagrinėti Å¡alių ginÄÄ tik dėl to, kad atsakovas pateikė arbitražo teismui skundžiamÄ nutartį, su kuria arbitražas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ susipažinti ir todėl posėdį atidėjo.Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas turi res judicata galiÄ , todėl procesas GEMZU arbitražo teisme privalo bÅ«ti nutrauktas, nes Å¡alims negalima vėl bylinėtis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Arbitražo proceso tęsimas GEMZU arbitražo teisme yra beprasmis, kadangi sprendimas dėl ginčo esmės (jeigu toks bÅ«tų priimtas) negalėtų bÅ«ti pripažįstamas ir vykdomas. GEMZU arbitražo teismas neturi kitos teisinės galimybės kaip tik panaikinti savo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ .Teismas neturi teisės daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų dėl arbitražinių iÅ¡lygų galiojimo nei nurodyta VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime ir palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pagrindu, kadangi pastarasis nėra nei įsiteisėjęs, nei pripažintas Lietuvos Respublikoje.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikė jau po GEMZU 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo.

IeÅ¡kinys buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 16 d., o 2013 m. rugsėjo 30 d. rezoliucija ant ieÅ¡kinio buvo uždėta tik ieÅ¡kovui paÅ¡alinus trÅ«kumus dėl žyminio mokesčio. Todėl pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kinys laikytinas paduotas pradinio jo pateikimo teismui dienÄ .              Atsiliepimu į skundÄ atsakovas Interfood B. V. praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nutartyje teisingai ir pagrįstai nurodė, kad Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ ginčus perduoti spręsti arbitražui.Tai konstatavus teismas pagrįstai paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtu CKP 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės spręsti dėl ginčo arbitruotinumo, kadangi Å¡i teisė Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi yra suteikta tik pačiam arbitražo teismui.GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pripažino Å¡alių arbitražinę iÅ¡lygÄ galiojančia ir nusprendė, kad yra kompetentingas nagrinėti Å¡alių ginÄÄ . Å is sprendimas nenuginčytas, nepakeistas ir galiojantis, o visi ieÅ¡kovo argumentai dėl Å¡io sprendimo yra paremti prielaidomis.VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. dalinis sprendimas neturi res judicata galios GEMZU arbitražo teismui, kuriame Å¡alių ginčas pradėtas nagrinėti daug anksčiau nei VKAT.

Arbitražo teismas sprendžia iÅ¡imtinai tik dėl savo kompetencijos ir negali pasisakyti, ar kitas arbitražo teismas turi teisę nagrinėti Å¡alių ginÄÄ .IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvoje bÅ«tų atsisakyta pripažinti bÅ«simÄ galutinį GEMZU arbitražo teismo sprendimÄ , kadangi nagrinėjamuoju atveju Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a punktas yra netaikytinas.IeÅ¡kovas nepaneigė atsakovo argumentų, kad Å¡alių ginčo santykiams taikytina Olandijos materialinė teisė.Å alys 2007 m. balandžio 3 d. sudarytoje pieno produktų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 40/2007MPK yra sutarusios, kad pristatymo vieta yra bÅ«tent Olandija, todėl vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika, ginčas bet kuriuo atveju nagrinėtinas galutinio prekių pristatymo valstybės teisme, Å¡iuo atveju – Olandijoje.Teismas bet kada, paaiÅ¡kėjus tam tikroms aplinkybėms, gali palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu. Taip pat ieÅ¡kovas pasinaudojo teise paduoti atskirÄ jį skundÄ , todėl ieÅ¡kovo procesinės teisės nebuvo pažeistos. Atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimÄ ieÅ¡kovas pateikė teismui O. E.-Brabant apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimÄ , kuriuo N. K. teismas pripažino VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. arbitražinį sprendimÄ ir paskelbė jį vykdytinu nedelsiant.

Paminėjo, kad toks pripažinimas reiÅ¡kia, kad VKAT spendimas turi privalomÄ jÄ galiÄ visoje Karalystėje veikiantiems tiek valstybiniams teismams, tiek ir arbitražo teismams, įskaitant GEMZU arbitražo teismÄ . Pabrėžė, kad VKAT 2013 m rugpjūčio 2 d. sprendime konstatuota ne tai, kad Å¡alys nesudarė susitarimo perduoti ginÄÄ VKAT, o tai, kad Å¡alys nesudarė arbitražinio susitarimo, t. y. Å¡alys nesudarė apskritai jokio arbitražinio susitarimo, todėl joks arbitražo teismas nėra kompetentingas spręsti ginÄÄ tarp Å¡alių.

Šalių ginčas nukreiptinas į atitinkamus šalies teismus. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinį Kauno apygardos teismui pateikė prašydamas priteisti iš atsakovo pinigų sumas, kurias atsakovas ieškovui buvo skolingas pagal 2007-04-03 sutartį Nr. 40/200MPK, konkrečiai už pristatymus pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P203529, P203761, P204085, P201877. Tuo tarpu 2013-03-20 ieškiniu atsakovas prašo GEMZU arbitražo teismo priteisti iš ieškovo nuostolius, kuriuos jis neva patyrė dėl prekių nepristatymo pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P201873, P203761, P204085, P201877.

Todėl, apelianto manymu, Å¡iuose skirtinguose procesuose nei ieÅ¡kinio dalykas, nei pagrindas nesutampa, todėl tai nėra analogiÅ¡kos bylos. Atsakovas Interfood B. V. pateikė teismui GEMZU arbitražo teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimÄ , kuriuo buvo dar kartÄ patvirtinta GEMZU arbitražo teismo kompetencija nagrinėti Å¡alių ginÄÄ GEMZU arbitraže. IeÅ¡kovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ nurodė, kad nors GEMZU arbitražo teismas 2014 m. balandžio 2 d, sprendimu atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pasinaikinimo ir prisipažinimo nekompetentingu, tačiau ieÅ¡kovas toliau laikosi pozicijos, kad GEMZU arbitražo teismas neturi jurisdikcijos ir nėra kompetentingas nagrinėti bylÄ , kuriÄ Å¡iame arbitraže inicijavo atsakovas Interfood B.

V. IeÅ¡kovo teigimu GEMZU 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ignoruojantis teisės doktrinÄ ir N. K. teismų praktikÄ , taip pat ir Nyderlandų K. E.-Brabant apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimÄ , kuriuo VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas pripažintas ir paskelbtas vykdytinu nedelsiant. GEMZU 2014 m. balandžio 2 d. arbitražinis sprendimas neturi jokios įtakos nagrinėjant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Kauno apygardos teisme, nes abu ginčai nėra tapatÅ«s - tiek jų dalykai, tiek jų pagrindai yra skirtingi.

GEMZU 2014 m. balandžio 2 d. arbitražiniu sprendimu pasisakė tik dėl savo jurisdikcijos, tačiau nepasisakė dėl Lietuvos teismų kompetencijos nagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , laikytina teisėta ir pagrįsta. Å is klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).              Pirmiausia, apeliantas skundÄ argumentuoja tuo, kad Kauno apygardos teismas pažeidė ieÅ¡kovo procesines teises bei civilinio proceso principus, dėl ko ieÅ¡kovas negalėjo pasisakyti dėl atsakovo argumentų ir praÅ¡ymo (palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu) nepagrįstumo. Pažymėtina, kad kaip savo atsiliepime teisingai nurodė atsakovas, teismas bet kurioje proceso stadijoje, paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, dėl kurių ieÅ¡kinį atsisakytina priimti, turi teisę palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Be to, ieÅ¡kovas pasinaudojo savo teise, numatyta CPK 298 straipsnyje, ir teismo priimtÄ nutartį apskundė atskiruoju skundu, kuriame pasisakė dėl atsakovo argumentų. Taigi, ieÅ¡kovas savo procesines teises realizavo, todėl jos pažeistos nebuvo.             Tarptautinio komercinio arbitražo teorijoje iÅ¡skiriami du principai, kurie yra svarbÅ«s vertinant arbitražinio susitarimo (ar arbitražinės iÅ¡lygos) galiojimÄ . Pirma, arbitražinis susitarimas yra atskirtas, autonomiÅ¡kas ir nepriklausomas nuo pagrindinės sutarties (autonomiÅ¡kumo principas) ir antra, principas, žinomas kaip kompetencijos–kompetencijos doktrina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina). Taigi, kompetencijos–kompetencijos doktrina arbitražo teismui suteikia galimybę spręsti dėl savo kompetencijos, o arbitražinės iÅ¡lygos autonomiÅ¡kumas reiÅ¡kia, kad arbitražo teismui pagal savo kompetencijÄ nusprendus, kad sutartis, kurioje įtvirtinta arbitražinė iÅ¡lyga, yra niekinė, arbitražinė iÅ¡lyga yra iÅ¡saugoma, nes dėl pagrindinės sutarties negaliojimo ji automatiÅ¡kai nėra pripažįstama negaliojančia, o arbitražo teismas nepraranda jurisdikcijos.

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tai taip pat reiÅ¡kia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 16 straipsnyje, Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad arbitražas visų pirma pats sprendžia dėl savo jurisdikcijos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alys buvo susitarusios ginčus, kilusius iÅ¡ sutartinių santykių, iÅ¡ kurių kildinami Å¡alių pareikÅ¡ti reikalavimai, nagrinėti arbitraže. Pagal 2007 m. gegužės 3 d. sutarties Nr. 40/2007MPK 12.2 punktÄ , Å¡alys susitarė, kad jei jos negali iÅ¡spręsti ginčo draugiÅ¡kai, jis gali bÅ«ti perduotas Arbitražo teismui prekių gamintojo Å¡alyje.

Sutarties 11.4 punkte Å¡alys sutarė, jog bet kokie Å¡ios sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik jei jie yra raÅ¡tiÅ¡ki ir pasiraÅ¡yti abiejų Å¡alių įgaliotų atstovų (CK 6.183 straipsnis). Sutarties 2.1 punkte Å¡alys susitarė, kad pagrindinių tiekimo sÄ lygų pakeitimai gali bÅ«ti įtraukti į specifikacijas. Tuo atveju dėl konkrečių tiekimo sÄ lygų sutariama specifikacijų pasiraÅ¡ymo metu ir jos įforminamos kaip priedas prie Å¡ios sutarties. Sutarties 1.1 punkte Å¡alys susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja tiekti, o pirkėjas įsipareigoja gauti ir sumokėti už prekes, tokiais kiekais ir tokios kokybės, kaip nurodoma specifikacijose, kurios yra neatskiriama Å¡ios sutarties dalis.

Užsakymų patvirtinimuose (1 t., 75-95 b. l.), iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina savo ieÅ¡kinio reikalavimus, ir kurie buvo Å¡alių pasiraÅ¡yti, Pastabų skiltyje pirmuoju punktu įraÅ¡yta, jog visi pasiÅ«lymai ir sutartys pagrįsti M. P. C. SÄ lygomis ir M. P. C. Arbitražo nuostata, kaip įregistruota 2010 m. balandžio 28 d. Hagos Rajono registratoriaus biure numeriu 33/2010. Å iuose užsakymų patvirtinimuose nurodyti konkretÅ«s prekių kiekiai ir kokybė, kaina, pristatymo terminai ir kiti kriterijai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie pirkimų patvirtinimai ir yra Å¡alių sutartyje minimos specifikacijos, kurios vėlgi, Å¡alių susitarimu, yra neatskiriama Å¡ios sutarties dalis.

Nors 2007 m. gegužės 3 d. sutartyje Å¡alys nusprendė ginčus spręsti arbitražo teisme prekių gamintojo (ieÅ¡kovo) Å¡alyje, o patvirtinimuose (specifikacijose) – N. K. esančiame arbitražo teisme, tačiau, kaip jau minėta, Å¡alys turėjo teisę pakeisti sutarties sÄ lygas savo raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu. Be to, ir Sutarties 2.1 punkte Å¡alys susitarė, kad pagrindinių tiekimo sÄ lygų pakeitimai gali bÅ«ti įtraukti į specifikacijas. Taigi, bet kokiu atveju, nesprendžiant dėl konkretaus arbitražo kompetencijos, matyti, jog Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų norÄ tarpusavio nesutarimus spręsti arbitražo keliu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiÅ¡kinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; kt.). PrieÅ¡ingai nei teismų jurisdikcija, arbitražo teismo jurisdikcija yra grindžiama Å¡alių susitarimu perduoti konkretaus ginčo nagrinėjimÄ arbitražo teismui, todėl pagrindinė taisyklė, kuriÄ ne kartÄ savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad arbitražinė iÅ¡lyga galioja sutarties Å¡alims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; kt.).

Pažymėtina, kad arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo Å¡alims. Tai, kad arbitražinio susitarimo galiojimas nukreiptas konkrečiai į tokio susitarimo Å¡alių tarpusavio ginčų sprendimÄ , rodo ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų analizė. Komercinio arbitražo įstatyme nustatyta, kad arbitražiniu susitarimu laikomas Å¡alių susitarimas perduoti tam tikrų kilusių ar galinčių kilti ginčų sprendimÄ arbitražo teismui, taip pat nustatyta, kad komerciniu arbitražu laikomas ginčo sprendimo bÅ«das, kai asmenys savo susitarimu tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis į Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka paskirtÄ arbitrÄ (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 5 ir 10 dalys).

Nuostatos, kad susitarimo perduoti ginčus nagrinėti arbitražo teismui galiojimas nukreiptas į Å¡io susitarimo Å¡alis, yra nustatytos ir CPK 23 straipsnyje, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte, reglamentuojančiuose Å¡alių teisę savo susitarimu perduoti ginÄÄ spręsti arbitražo teismui ir teismo procesinius veiksmus esant tokiam Å¡alių susitarimui.Arbitražinis susitarimas saisto tik jį pasiraÅ¡iusius asmenis, turi iÅ¡imčių, tačiau Å¡ios tiek teisės doktrinoje, tiek užsienio ir arbitražo teismų sprendimuose laikomos siauromis ir nesuteikia teismui diskrecijos jas plėsti.

Teisės doktrinoje pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra pasirašęs arbitražinį susitarimÄ , Å¡alies sutikimas nagrinėti ginÄÄ arbitraže iÅ¡lieka esmine arbitražo teismo jurisdikcijos sÄ lyga, nes ginčų sprendimas arbitražo teisme savo prigimtimi yra sutartinis. Vis dėlto tam tikrais atvejais asmuo gali bÅ«ti laikomas sutikusiu nagrinėti ginÄÄ arbitraže ne tik pasiraÅ¡ius arbitražinį susitarimÄ , bet ir savo elgesiu, iÅ¡ kurio sutikimas nagrinėti ginÄÄ arbitraže yra aiÅ¡kiai numanomas.

Asmens sutikimas nagrinėti ginÄÄ arbitraže gali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai numanomu, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad dėl savo elgesio bus susaistytas arbitražinio susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas yra profesionalus rinkos dalyvis, turintis ilgametės patirties, todėl sunkiai tikėtina, jog jis galėjo neatkreipti dėmesio į pirkimų užsakymuose pastabų pirmuoju punktu įraÅ¡ytÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ .

IeÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui pasiraÅ¡ytus užsakymus, tokiais savo veiksmais iÅ¡reikÅ¡damas sutikimÄ su jų specifinėmis sÄ lygomis, t. y. numanomai sutiko su potencialių ginčų nagrinėjimų arbitražo teisme. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas sutarties ar konkrečių užsakymų vykdymo metu nesutiko su modifikuota arbitražine iÅ¡lyga, prieÅ¡taravo dėl Å¡ios iÅ¡lygos įraÅ¡ymo į užsakymus ar bÅ«tų neigęs galimÄ Å¡alių ginčo sprendimÄ arbitražo teisme.

IeÅ¡kovas ne tik, kad neprieÅ¡taravo, kad kilęs Å¡alių ginčas bÅ«tų sprendžiamas arbitražo teisme, bet ir pats inicijavo arbitražo bylÄ VKAT, ir tik pastarajam atsisakius savo jurisdikcijos, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismÄ .Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl klausimo, dėl kurio Å¡alys yra sudariusios arbitražinį susitarimÄ , atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiÅ¡kėja po to, kai teismas priėmė ieÅ¡kinį, teismas ieÅ¡kinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtÄ .

Å ios įstatyme įtvirtintos nuostatos atkartojamos CPK nustatytose proceso teisės taisyklėse. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui. Tuo atveju, kai aplinkybė dėl arbitražinio susitarimo sudarymo paaiÅ¡kėja iÅ¡kėlus bylÄ â€“ teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ .PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodė kokiu pagrindu ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, o bÅ«tent - tuo, kad vyksta arbitražo procesas Amsterdamo GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme, kuriame yra priimtas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas dėl Å¡alių arbitražinio susitarimo galiojimo.

TokiÄ savo pozicijÄ pirmos instancijos teismas pagrindė ir minėtu Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi. Å i įstatymo nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad teismui draudžiama palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ po to, kai iÅ¡kėlus bylÄ teisme paaiÅ¡kėja, jog Å¡alys yra sudariusios galiojantį susitarimÄ perduoti bylÄ nagrinėti arbitražo teismui ir dėl to teismas neturi prioriteto CPK 24 straipsnio tvarka. Toks aiÅ¡kinimas paneigtų tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ susitarime perduoti ginčus spręsti arbitražui.Pagal teismų praktikÄ , kai arbitražinė iÅ¡lyga tenkina reikalavimus, keliamus sutarčiai, ir bylÄ dėl arbitražinio susitarimo galiojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nagrinėjantis teismas gali nustatyti arbitražinio susitarimo prasmę, remdamasis bendraisiais sutarčių aiÅ¡kinimo principais, toks arbitražinis susitarimas galioja ir jį įmanoma įvykdyti tol, kol arbitražiniame susitarime nustatytos sÄ lygos yra tenkinamos.

Jei teismui neįmanoma nustatyti dalies arbitražinio susitarimo prasmės, tokiu atveju tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje jis priskiriamas „patologiniams“ arbitražiniams susitarimams. Kai teismas sprendžia dėl „patologinio“ arbitražinio susitarimo galiojimo, jis turi aiškintis šio arbitražinio susitarimo prasmę, ir, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007, 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal arbitražo doktrinoje ir praktikoje galiojančias nuostatas arbitražinio susitarimo buvimÄ ir galiojimÄ , taip pat Å¡alių valiÄ spręsti ginčus arbitražine tvarka, gali patvirtinti ne tik raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir kiti faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-999/2003).Taigi, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiÅ¡kinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai.

Vertinant, ar Å¡alių ginčas teismingas teismui ar arbitražui, svarbu nustatyti, kokia buvo principinė Å¡alių valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė dėl arbitražinės iÅ¡lygos. Kai Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė intencijÄ ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokiÄ valiÄ Ä¯gyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslÅ«s. Å alių valia turi bÅ«ti įgyvendinama, jei arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti įvykdomas neteikiant privalumų nė vienos iÅ¡ Å¡alių teisėms.

AiÅ¡kinant arbitražinį susitarimÄ pirmenybė turi bÅ«ti teikiama tokiam aiÅ¡kinimui, kuris leistų iÅ¡saugoti arbitražinio susitarimo efektyvumÄ (efektyvaus aiÅ¡kinimo principas), Å¡is principas turi bÅ«ti taikomas, konkrečiai įvertinus kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes iÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas leidžia nustatyti, kokia buvo Å¡alių valia ir ar yra pagrindas pripažinti arbitražinį susitarimÄ neveikiančiu („patologiniu“) bei aiÅ¡kinti remiantis efektyvaus aiÅ¡kinimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui pateikė praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo sumÄ , kuriÄ atsakovas ieÅ¡kovui buvo neva skolingas pagal 2007 m. balandžio 3 d. sutartį Nr. 40/200MPK, konkrečiai už pristatymus pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P203529, P203761, P204085, P201877.

Tuo tarpu 2013 m. kovo 20 d. ieÅ¡kiniu atsakovas praÅ¡o GEMZU arbitražo teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolius, kuriuos jis neva patyrė dėl prekių nepristatymo pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P201873, P203761, P204085, P201877. IÅ¡ to matyti, kad abi Å¡alys savo reikalavimus grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais užsakymų patvirtinimais, t. y. kiekviena Å¡alis nurodo 4 užsakymų patvirtinimus, 3 iÅ¡ kurių yra tapatÅ«s.              Nagrinėjamu atveju ginčo esmė – 2007 m. gegužės 3 d. sutartis bei užsakymų patvirtinimai, o Å¡alių atitinkami reikalavimai priteisti skolÄ bei nuostolių atlyginimÄ yra susiję bÅ«tent su minėta sutartimi bei prekių užsakymais.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia atsakovo neatsiskaitymu už gautas prekes pagal sutartį ir prekių užsakymus, tuo tarpu atsakovas savo ieÅ¡kinio reikalavimus GEMZU arbitražo teisme grindžia tuo, jog ieÅ¡kovas nutraukė prekių tiekimÄ pagal tuos pačius užsakymus, ir taip pažeidė Å¡alių susitarimÄ . Patenkinus kurios nors Å¡alies ieÅ¡kinį, kitos Å¡alies ieÅ¡kinys bent iÅ¡ dalies taip pat negalėtų bÅ«ti patenkintas. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad abiejų Å¡alių reikalavimai, patenka į Å¡alių arbitražinio susitarimo taikymo apimtį ir turi bÅ«ti nagrinėjamas arbitražo teisme.

Juolab, kad pats ieÅ¡kovas atskirajame skunde teigia, jog VKAT sprendimas turi res judicata galiÄ , todėl procesas GEMZU arbitražo teisme privalo bÅ«ti nutrauktas, nes Å¡alims negalima vėl bylinėtis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. pats pripažįsta, jog Å¡alių ieÅ¡kinių reikalavimai yra prieÅ¡prieÅ¡iniai. Tuo tarpu jau vėlesniuose savo praneÅ¡imuose apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas teigia prieÅ¡ingai, kad Å¡alių ginčai yra pradėti skirtingais pagrindais.

Å iuo atveju paminėtina ir tai, kad atsakovas į GEMZU arbitražo teismÄ kreipėsi anksčiau, t. y. 2012 m. lapkričio 15 d. (nors ieÅ¡kinį ir pateikė vėliau – 2013 m. kovo 20 d.; 2 t., 172 b. l.), nei ieÅ¡kovas kreipėsi į VKAT (2013 m. sausio 21 d.) bei į Kauno apygardos teismÄ (2013 m. rugsėjo 19 d.). Nors ieÅ¡kovas nesutinka su GEMZU arbitražo teismo jurisdikcija nagrinėti Å¡alių ginÄÄ , tačiau primintinas pamatinis principas, jog Å¡alių sutartis turi joms įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Å alių arbitražinė iÅ¡lyga nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, todėl jo bÅ«tina laikytis.             IeÅ¡kovas teigia, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniu sprendimu jau iÅ¡sprendė arbitražinių susitarimų galiojimo klausimÄ konstatuodamas, kad Å¡alys nepasiekė arbitražinio susitarimo. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡is sprendimas yra įsiteisėjęs ir saisto tiek Å¡alis, tiek bendrosios kompetencijos teismus, yra pripažintas N. K., todėl saisto ir tos Å¡alies teismus bei arbitražus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pripažino savo kompetencijÄ nagrinėti Å¡alių ginÄÄ , o 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu (jau žinodamas tiek apie Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ , tiek apie skundžiamÄ nutartį) dar kartÄ patvirtino savo jurisdikcijÄ atsakovo ir ieÅ¡kovo ginÄÄ nagrinėti arbitražo teisme. Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentas, jog GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pripažino save kompetentingu nagrinėti Å¡alių ginÄÄ tik dėl to, kad nežinojo apie VKAT sprendimÄ , o 2013 m. gruodžio mėnesį atidėjo tokį savo sprendimÄ tik dėl to, jog nebuvo susipažinęs su skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi.

Tuo pačiu nepagrįstas ir kitas atskirojo skundo argumentas, kad GEMZU arbitražo teismas neturi kitos teisinės galimybės kaip tik panaikinti savo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ dėl savo jurisdikcijos.             Teismų praktikoje yra konstatuota, jog kai viena iÅ¡ Å¡alių, nepaisydama arbitražinio susitarimo buvimo, kreipiasi dėl ginčo į teismÄ , o kita Å¡alis dėl to neprieÅ¡tarauja, laikoma, kad Å¡alys atsisako arbitražinio susitarimo, ir tokiu atveju Å¡alių ginčas gali bÅ«ti sprendžiamas teisme.

Tačiau, jeigu bent viena Å¡alis reikalauja, kad ginčas bÅ«tų sprendžiamas arbitraže, teismas turi atsisakyti savo jurisdikcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Taigi tokiu atveju teismo jurisdikcija ieÅ¡kinio atžvilgiu priklauso nuo kitos Å¡alies pozicijos. Å iuo konkrečiu atveju atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu nurodydamas, kad tapatus ginčas jau yra sprendžiamas GEMZU arbitražo teisme, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme.             Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo 1958 metų Niujorko konvencijÄ dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija).

Å i konvencija yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl teismai, spręsdami klausimus, susijusius su arbitražu, ja privalo vadovautis, kai teismo nagrinėjamas klausimas sureguliuotas konvencijos (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, CK 1.13 straipsnis). Pagal Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalį Susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieÅ¡kinys tokiu klausimu, dėl kurio Å¡alys sudarė Å¡iame straipsnyje numatytÄ susitarimÄ , vienai iÅ¡ pusių praÅ¡ant, turi pasiųsti puses į arbitraÅ¾Ä , jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali bÅ«ti įvykdytas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Å¡i Konvencijos nuostata įpareigoja teismus pasiųsti Å¡alis į arbitraÅ¾Ä tuo atveju, jei yra įvykdomos dvi sÄ lygos: pirma, viena iÅ¡ arbitražinio susitarimo pusių turi praÅ¡yti perduoti ginÄÄ arbitražui ir, antra, teismas turi nustatyti, kad arbitražinė iÅ¡lyga yra galiojanti, nėra netekusi galios arba gali bÅ«ti įvykdyta. Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas bei CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas gali bÅ«ti taikomi tik tada, kai Å¡alių arbitražinis susitarimas sudarytas dėl ginčo, kilusio iÅ¡ santykių, kurių pagrindu ir reiÅ¡kiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2012).             Atskirajame skunde atsakovas cituodamas VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ nurodė, kad Å¡alių susitarimas dėl arbitražinės iÅ¡lygos, sprendžiant aptariamus sutartinius teisinius santykius, nėra galiojantis.

Pirma, nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė konkretaus reikalavimo - arbitražinę iÅ¡lygÄ pripažinti negaliojančia. Antra, nors VKAT ir nagrinėjo Å¡alių arbitražinės iÅ¡lygos galiojimÄ , tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje neiÅ¡sprendė klausimo dėl arbitražinės iÅ¡lygos (ne)galiojimo ir Å¡iuo aspektu visiÅ¡kai nepasisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo ex officio pripažinti niekiniu Å¡alių arbitražinį susitarimÄ , nesant tam bÅ«tinos sÄ lygos – akivaizdaus jo prieÅ¡taravimo vieÅ¡Ä jai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo nuostatai.

Paminėtina, kad toks praÅ¡ymas dėl arbitražinės iÅ¡lygos (ne)galiojimo net negalėtų bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes iÅ¡ nagrinėjamų santykių kilusį teisinį ginÄÄ jau nagrinėja GEMZU arbitražinis teismas.             Atskirajame skunde ieÅ¡kovas teigia, jog VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas turi res judicata galiÄ , todėl procesas GEMZU arbitražo teisme privalo bÅ«ti nutrauktas. 2014 m. balandžio 16 d. praneÅ¡ime ieÅ¡kovas taip pat teigia, kad VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. arbitražinis sprendimas yra galutinis, įsiteisėjęs ir galioja Lietuvos Respublikos bei N. K. teritorijoje, o jo ratio decidendi yra tai, jog Å¡alys nepasiekė (nesuarė) arbitražinio susitarimo, o ginčas tarp Å¡alių turėtų bÅ«ti nukreiptas į tinkamus nacionalinius teismus.

Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog VKAT sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė neturintis reikiamos jurisdikcijos ir nėra kompetentingas nagrinėti bylÄ , o Å¡alių ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko neiÅ¡spręstais, t. y. VKAT iÅ¡ esmės atsisakė tik savo jurisdikcijos nagrinėti Å¡alių ginÄÄ . Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnis numato, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimÄ dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo.

Tokiu bÅ«du VKAT sprendimas dėl savo kompetencijos nesaisto kitų arbitražo teismų spręsti dėl atitinkamos jų kompetencijos, nes vienas arbitras negali pasisakyti, ar kitas arbitražo teismas turi teisę nagrinėti Å¡alių ginÄÄ . TÄ patvirtino GEMZU arbitražo teismas savo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo 2.5 punkte nurodydamas, jog „neatsižvelgiant į tai, ar egzistuoja tarptautiniu mastu priimta teisės norma ar doktrina, kuri priverstų [GEMZU] Arbitražo teismÄ paisyti užsienio arbitro, kuris atsisakė jurisdikcijos, sprendimo turinio, panaÅ¡i teisės norma ar doktrina nereiÅ¡kia nieko daugiau, kaip tik tai, kad [GEMZU] Arbitražo teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad Lietuvos arbitras atsisakė jurisdikcijos“.

GEMZU arbitražo teismas konstatavo, jog nėra įpareigotas to pagrindo, kuriuo remdamasis Lietuvos arbitras priėmė savo sprendimÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovas vienu atveju pripažįsta, jog arbitras turi teisę apsispręsti tik dėl savo kompetencijos, nes 2014 m. balandžio 16 d. praneÅ¡ime (praneÅ¡imo 3 lapas) teigia, jog GEMZU pasisakė tik dėl savo jurisdikcijos, kitu gi atveju nori kitÄ arbitrÄ (Å¡iuo atveju – GEMZU) susaistyti VKAT arbitražo sprendimu dėl jurisdikcijos (ten pat; papildomai ir atskirojo skundo 6 lapas).

Tokiais teiginiais ieÅ¡kovas pats sau prieÅ¡tarauja, todėl jie negali bÅ«ti priimti kaip pagrįsti, nes tai prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principams. Todėl teisėjų kolegija pritaria GEMZU arbitražo iÅ¡vadai, jog vadovaujantis procesinio ekonomiÅ¡kumo pagrindais, jei įmanoma, turėtų bÅ«ti vengiama situacijos, kuomet priminiame etape, kol ginčas negali bÅ«ti įvertintas iÅ¡ esmės, Å¡alys daug laiko įsigaiÅ¡ta ginčijantis dėl to, kuris teismas ar kokie arbitrai turi teisę įgyvendinti jurisdikcijÄ ginčo atžvilgiu (GEMZU arbitražo teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo 2.5 punktas).

Jau minėta, kad atsakovas buvo pirmasis, kuris inicijavo arbitražo procesÄ , todėl bÅ«tų protinga suteikti GEMZU arbitražo teismui iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės.             Kiti atskirojo skundo ir ieÅ¡kovo praneÅ¡imuose minimi argumentai konkrečiu atveju neturi reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina, o ieÅ¡kovo argumentai dėl GEMZU sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinį dėl atsakovo atsakomybės už prekių apmokėjimÄ , turėtų reikÅ¡ti arbitražo teismui.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiÅ¡kimo palikimÄ nenagrinėtu esant arbitražinei iÅ¡lygai. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį. Teisėjai                                                                 Alė Bukavienė                                                                               Konstantinas Gurinas                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė