2019-10-09 Nr. AB-19116-3-61-3-02621-2011-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-80-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02621-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.8; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-508-525/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (po reorganizavimo – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2011 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. O3-303 „Dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““ ir Komisijos 2011 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. O3-55 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigoti Komisiją įvertinti ir numatyti UAB „Vilniaus energija“ nustatomose reguliuojamose energetikos veiklų kainose UAB „Vilniaus energijos“ negautų pajamų kompensaciją dėl neteisėto, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkančio, šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų padengimo sumažinimo (nutraukimo) priimant ir taikant Nutarimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisija skundžiamu Nutarimu pakeitė 2010 m. gruodžio 15 d. nustatytą bazinę šilumos kainą, 2011 m. kovo 22 d. nustatytas šilumos kainos dedamąsias ir išėmė šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas (atliktų investicijų atsipirkimą) iš šilumos kainos. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui (toliau – ir ŠŪĮ pakeitimo įstatymas) ir priėmus Nutarimą, Bendrovė nebegali į šilumos kainą įskaičiuoti šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų. Pareiškėjo teigimu, Nutarimu Komisija pažeidė Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir 15 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas pažeidžia teisinės valstybės principą bei nuosavybės apsaugos ir neliečiamumo principą.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad teisės aktais buvo įpareigotas iki 2011 m. lapkričio 1 d. priimti teisės aktų nuostatas, kurios būtų privalomos tinkamam ŠŪĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimui, todėl buvo priimtas skundžiamas Nutarimas ir 2011 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. O3-325, kuriuo buvo pakeistas Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. O3-96, nustatantis šilumos kainų nustatymo metodiką. Komisijos teigimu, Energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 8 dalyje nustatytos bendrosios nuostatos taikytinos tiek kiek nereglamentuoja ŠŪĮ pakeitimo įstatymo specialiosios nuostatos. Komisija pažymėjo, kad kainų ribų nustatymas yra vienas iš būdų ginti vartotojų interesus, o tvirtindama šilumos kainų skaičiavimo metodiką ir priimdama Nutarimą privalėjo vadovautis imperatyviomis ŠUĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Komisija, įgyvendindama ŠŪĮ pakeitimo įstatymą ir jame naujai išdėstytas 32 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, priėmė skundžiamą Nutarimą ir 2011 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. O3-325 „Dėl Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, kuriais buvo nustatyta, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos ir karšto vandens kainą neįtraukiamos sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.

8. Teismas nustatė, kad Komisija, vykdydama ŠUĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatą įpareigojimą iki 2011 m. lapkričio 1 d. priimti šį pakeitimo įstatymą įgyvendinti reikalingas teisės aktų nuostatas, Nutarimu pakeitė 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 ir 2011 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. O3-55, nebeįtraukiant šilumos punktų nusidėvėjimo, remonto bei priežiūros sąnaudų.

9. Teismas, atsižvelgęs į ŠŪĮ pakeitimo įstatymo naujai įtvirtinto 32 straipsnio 2 dalies loginę konstrukciją, priėjo prie išvados, kad įstatymo normoje yra imperatyviai nustatyta, jog į šilumos ar karšto vandens kainą negali būti įtrauktos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Iš minėtos nuostatos taip pat matyti, kad įstatymų leidėjas tokias sąnaudas priskiria kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjo, šiuo atveju UAB „Vilniaus energija“, asmeninėms sąnaudomis, kurias šilumos ir karšto vandens tiekėjas patiria, siekdamas tinkamai ir kokybiškai įgyvendinti teikiamas paslaugas vartotojams ir imperatyviai, apsaugant vartotojų interesus, uždraudžia tokias sąnaudas padengti ir kompensuoti per šilumos ir karšto vandens kainą.

10. Dėl pareiškėjo teiginio, jog jis turėjo pagrįstų lūkesčių, kad bus įgyvendintos Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 6 punktas ir 15 straipsnio 2 dalis, teismas, įvertinęs šių teisės aktų nuostatų koliziją, nurodė, kad ŠŪĮ pakeitimo įstatymas nustato specialias nuostatas, reglamentuojančias, kas gali būti įtraukta į šilumos ar karšto vandens kainą ir kokios sąnaudos į kainą negali būti įtraukiamos, o Energetikos įstatymas nustato bendras Komisijos funkcijas ir bendras gaires dėl energijos išteklių gavybos / gamybos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsiliepime nurodo, jog pirmenybė taikytina specialiosioms teisės aktų nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad ŠŪĮ pakeitimo įstatymui imperatyviai nurodžius, kokios sąnaudos negali būti įtrauktos į šilumos ar karšto vandens kainą, Komisija, atlikdama funkcijas, įtvirtintas Energetikos įstatymo nuostatose ir nustatydama būdus dėl pareiškėjo patirtų sąnaudų kompensavimo, pažeistų specialiąsias ŠŪĮ pakeitimo įstatymo imperatyvias nuostatas.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti Nutarimą, tačiau atsižvelgus į skunde išdėstytus argumentus ir į tai, kad ŠŪĮ pakeitimo įstatymas numato, jog į šilumos ar karšto vandens kainą negali būti įtrauktos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis, todėl pareiškėjo patirtos sąnaudos negali būti kompensuojamos. Pareiškėjas nenurodė Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, t. y. kokiu būdu jis prieštarauja ŠŪĮ pakeitimo įstatymui, kurį Komisija Nutarimu įgyvendino. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015 panaikino Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““, kuriame buvo į šilumos kainą įtrauktos pareiškėjo patirtos sąnaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija vadovavosi ŠŪĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis ir šiame įstatyme įtvirtintais imperatyviais įpareigojimais ir priėmė iki nustatyto termino teisės aktus, įgyvendinančius minėtą įstatymą, kuriame nustatytos specialiosios nuostatos dėl šilumos ar karšto vandens kainų, todėl pagrindo teigti, kad Nutarimu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti principai, nėra.

13. Teismas konstatavo, kad Komisija Nutarimu pagrįstai įgyvendino ŠŪĮ pakeitimo įstatymo nuostatas. Objektyvaus pagrindo naikinti Nutarimą ir pripažinti jį neteisėtu pažeidžiant specialiąsias ŠŪĮ pakeitimo įstatymo nuostatas nėra.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino ŠŪĮ pakeitimo įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo, Energetikos įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į teisinio reguliavimo proporcingumą ir pagrįstumą, bei teisinių santykių subjektų įgytas teises. Teismas nevertino fakto, kad Nutarimas pažeidžia Bendrovės teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kuriuose konstatuota, kad institucijos privalėjo nustatyti tvarką, kaip bus padengtos iki ŠUĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo atliktos investicijos (iki šiol reikiami teisės aktai nėra priimti).

16. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalies ir ŠŪĮ pakeitimo įstatymo taikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas šiais aspektais: jis pažeidžia ŠŪĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje numatytą šio pakeitimo įgyvendinimo tvarką; pažeidžia Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatas. Dalies nuostatų teismas apskritai neanalizavo iš esmės. Teismas, grįsdamas sprendimą išimtinai ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalimi, šią nuostatą taikė ir išaiškino nesistemiškai. Pareiškėjas nurodė, kad tol, kol nėra įvykdytos visos ŠŪĮ pakeitimo įgyvendinimui privalomos sąlygos, ŠŪĮ pakeitimo įstatymu pakeistos 32 straipsnio 2 dalies ir kitos nuostatos negali būti taikomos, nes jų taikymo sąlygos nėra įgyvendintos.

17. Pareiškėjo teigimu, Komisija neturėjo teisės Nutarimu išimti investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų iš šilumos kainos, prieš tai neįvertinant, kaip jos turėtų būti padengiamos.

18. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad Bendrovė investicijas į šilumos punktų įrengimą / modernizavimą buvo suderinusi su Savivaldybe ir Komisija ir pagrįstai tikėjosi numatytos investicijų grąžos. Teismas visiškai nevertino Bendrovės esminių argumentų dėl nuostolių, kuriuos ji patiria po Nutarimo priėmimo.

19. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės aktais, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai vadovavosi teismų suformuota nuoseklia praktika ir priėmė teisėtą bei teisės normomis pagrįstą sprendimą.

21. Pažymėjo, kad lingvistinė ŠŪĮ pakeitimo analizė leidžia teigti, jog šilumos kainų, kuriose įtrauktos šilumos punktų sąnaudos, galiojimas vienareikšmiškai buvo nustatytas tik iki 2011 m. lapkričio 1 d., nesiejant galiojimo laikotarpio su jokiu Vyriausybės ar Komisijos pareigų įvykdymu, sprendimų priėmimu ar kitomis aplinkybėmis. Tam, kad minėtos nuostatos įsigaliojimas nėra siejamas su ŠŪĮ pakeitimo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos Komisijos pareigos įvykdymu, yra pritaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

22. Komisija Nutarimu įgyvendino imperatyvias ŠŪĮ pakeitimo įstatymo nuostatas ir negalėjo numatyti kitokio teisinio reguliavimo. Komisija pažymėjo, jog ŠŪĮ pakeitimo įstatymas nei Nutarimo priėmimo metu, nei dabar nėra pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

24. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir neteisingi, teismas sprendime tinkamai vadovavosi teisės aktais, atsižvelgė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai vadovavosi teismų suformuota praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė, kad šioje byloje jokie reikalavimai savivaldybei nėra keliami, todėl savivaldybė dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

IV. 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą pakeitė ir UAB „Vilniaus energija“ skundą patenkino iš dalies bei panaikino Komisijos Nutarimą. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

27. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje (proceso numeris 3-61-3-00126-2011-6) panaikino Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Minimoje administracinėje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kaip pareiškėjas bei atsakovas dalyvavo atitinkamai UAB „Vilniaus energija“ ir Komisija.

28. Administracinėje byloje (proceso numeris 3-61-3-00126-2011-6) teismai sprendimą panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““ pagrindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad UAB „Vilniaus energija“ Komisijai teikė licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytus prieštaringus, klaidinančius bei neišsamius (mažesnės apimties negu būtina) duomenis, padidino pajamas ir sąnaudas, kad ataskaitose esančių netikslumų bei trūkumų Komisija neanalizavo bei nevertino, karšto vandens kainų dedamųjų apskaičiavimuose padarė aritmetinių klaidų, dėl ko skundžiamas nutarimas buvo įvertintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, taip pat Komisija buvo įpareigota iš Bendrovės išsireikalauti bei iš naujo įvertinti visus šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainų dedamųjų objektyviam apskaičiavimui būtinus dokumentus bei minėtų kainų dedamąsias ginčui aktualiam laikotarpiui patvirtinti naujai priimtais nutarimais.

29. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Nutarimu buvo keičiamas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-316 ta apimtimi, kad buvo panaikintos kai kurios nutarimo Nr. O3-316 nuostatos, pakeista nutarimo punktų numeracija, tačiau visos likusios nepanaikintos šilumos kainų dedamųjų reikšmės liko tokios pačios. Todėl atsižvelgiant į nurodytus Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-316 panaikinimo pagrindus konstatuota, jog Nutarimo dalis, kuria buvo keičiamas 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-316, yra priimta neatsižvelgus ir neįvertinus to, kad UAB „Vilniaus energija“ Komisijai teikė licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytus prieštaringus, klaidinančius bei neišsamius (mažesnės apimties negu būtina) duomenis, padidino pajamas ir sąnaudas, dėl ko ši Nutarimo dalis vertinta kaip neatitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, todėl naikintina.

30. Pasisakant dėl Komisijos Nutarimo dalies, kuria buvo keičiamas Komisijos 2011 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. O3-55, pažymėta, kad nutarimu Nr. O3-55 įtvirtintos laikinos šilumos kainos dedamosios buvo nustatytos remiantis Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-316 nustatytomis šilumos bazinėmis kainų dedamosiomis. Atsižvelgiant į tai, jog Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-316 yra panaikintas, o jį keitusio Nutarimo dalis šia nutartimi įvertinama kaip neatitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, daryta išvada, kad ir ta Nutarimo dalis, kuria buvo keičiamas 2011 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. O3-55, yra priimta neatsižvelgus ir neįvertinus to, kad UAB „Vilniaus energija“ Komisijai teikė licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytus prieštaringus, klaidinančius bei neišsamius (mažesnės apimties negu būtina) duomenis, padidino pajamas ir sąnaudas, dėl ko ši nutarimo dalis vertintina kaip neatitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, todėl naikintina.

31. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas yra naikintinas dėl anksčiau nurodytų priežasčių, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Nutarimo panaikinimo plačiau nebuvo nagrinėjami, nes šiuo metu nebuvo aktualūs.

32. Vertinant pareiškėjo reikalavimo dalį dėl Komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje (proceso numeris 3-61-3-00126-2011-6) Komisija jau yra įpareigota iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo bei pakartotinai taikyti atsakovo atžvilgiu iš esmės tapatų įpareigojimą.

V. 33. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

34. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12, 2 ir 8 punktų pagrindu.

Dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindo.

35. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos, t. y. kitoje administracinėje byloje naudotus motyvus nepagrįstai prilygino prejudiciniams faktams, kurie buvo pagrindas priimti neteisėtą sprendimą šioje byloje. Pareiškėjas pažymi, kad teismas administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-00126-2011-6) nenustatinėjo fakto dėl UAB „Vilniaus energija“ licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytų prieštaringų, klaidinančių, melagingų bei neišsamių duomenų teikimo Komisijai – šis klausimas nebuvo nagrinėtos bylos dalyku. Teismas, priimdamas sprendimą, eksperto išvadą dėl neva melagingų duomenų teikimo vertino tik kitų įrodymų kontekste, todėl teismo motyvai administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-00126-2011-6) dėl neva klaidinančių ar melagingų duomenų teikimo Komisijai negali būti laikomi prejudiciniais faktais.

36. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl prejudicinių faktų nustatymo ir taikymo, nes teismų argumentai ir motyvai priimant sprendimus nėra laikomi prejudiciniais faktais.

37. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis administracinių teismų praktika prejudiciniais faktais negali būti laikomos tikėtinos / labai tikėtinos aplinkybės – Ekspertizės akto išvados, kuriomis rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą, yra suformuluotos kaip prielaidos, o ne kaip konkrečių faktų ar aplinkybių konstatavimas. Pareiškėjas teigia, kad administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-00126-2011-6) teismo suformuluoti motyvai dėl neva Bendrovės teiktos apgaulingos informacijos, kuria remiantis teismas motyvavo savo sprendimą, yra paremti toje byloje esančių įrodymų įvertinimu / tikėtinumu.

38. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo įpareigojimą perskaičiuoti Bendrovės šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias, kartu atliko ir papildomą Ekspertizės akto išvadų / iškeltų abejonių analizę – surašė Vertinimo suvestinę. Vertinimo suvestinėje Komisija konstatavo, jog teismo ekspertas K. A. iš esmės suklydo surašydamas Ekspertizės akto išvadas, t. y. Ekspertizės akto išvadose labai tikėtinos aplinkybės dėl sąmoningai melagingų, klaidinančių ar prieštaringų duomenų teikimo Komisijai nepasitvirtino.

39. Pareiškėjas nurodo, kad prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime neva nustatytų aplinkybių dėl prieštaringų, klaidinančių ar neišsamių duomenų teikimo Komisijai, tokių aplinkybių nenustatė ir ikiteisminį tyrimą nutraukė – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo motyvai nepagrįstai prilyginti prejudiciniams faktams.

Dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindo.

40. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nebuvo ištirtos esminės bylos aplinkybės, egzistavusios šios bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendimo priėmimą grindė siurpriziniais pareiškėjui argumentais, t. y. neva kitoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, atitinkamai pareiškėjas negalėjo niekaip sureaguoti į tokius teismo motyvus, ar pateikti juos paneigiančias oficialias valstybės institucijų išvadas (Komisijos ir ikiteisminio tyrimo išvadas, kurios paneigė aplinkybę dėl prieštaringų, melagingų ar klaidinančių duomenų teikimo Komisijai).

Dėl ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindo.

41. Pareiškėjas teigia, kad teismas šioje byloje iš viso nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, o sprendimą naikinti Komisijos Nutarimą priėmė tik remdamasis siurpriziniais argumentais, kuriais peržengiamos skundo / apeliacinio skundo ribos. Tai yra, teismui nepagrįstai nustačius prejudicinį faktą ir tik juo remiantis panaikinus Nutarimą niekaip nepasisakant dėl byloje keliamų pareiškėjo klausimų laikytina, kad ši administracinė byla yra neišnagrinėta.

42. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsisakyti atnaujinti procesą.

43. Atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesutinka tik su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties motyvais, tačiau neprašo pakeisti rezoliucinės dalies, laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam nepalankiais apeliacinės instancijos teismo motyvais, iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, tačiau tai nėra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo dalykas.

44. Atsakovas nurodo, kad atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytose bylose buvo sprendžiami klausimai, kurie niekaip nėra susiję su administracinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyku. Be to, kadangi pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali būti pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje.

45. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti apie poreikį pateikti papildomus įrodymus, kurie paneigtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties motyvus dėl neva apgaulingos, neišsamios ar prieštaringos informacijos teikimo Komisijai, nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis (proceso Nr. 3-61-00126-2011-6), kuriais rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimant 2019 m. gegužės 14 d. nutartį, bei jų motyvai pareiškėjui, kaip šios bylos šaliai, negalėjo būti nežinomi.

46. Nors pareiškėjas teigia, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis yra be motyvų, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka su nutarties motyvais bei jų išdėstymo tvarka, t. y. su ginčo situacijos, faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atsisakyti atnaujinti procesą.

48. Energetikos ministerijos vertinimu, pareiškėjas prašymo dėl proceso atnaujinimo motyvais iš naujo kelia tam tikrų faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo klausimą, o tai neturėtų būti pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

49. Pareiškėjo argumentai, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie poreikį pateikti papildomus įrodymus, kurie paneigtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties motyvus, nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, kuriais rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje, pareiškėjui, kaip bylos šaliai, negalėjo būti nežinomi.

50. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai.

51. Pareiškėjas UAB „Vilniaus Energija“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo nesivadovauti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose pateiktais argumentais.

52. Pareiškėjas nurodo, kad Energetikos ministerija atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi nustatytą terminą, todėl mano, kad šiuo atsiliepimu nėra pagrindo vadovautis. Pareiškėjas nesutinka nei su Energetikos ministerijos, nei su Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos atsiliepimuose pateiktais argumentais, palaiko savo poziciją dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).

54. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą grindžiamas trimis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais – naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (2 p.); sprendimas ar nutartis yra be motyvų (8 p.); kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (12 p.).

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu

56. Pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti procesą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-58/2011; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-629/2019).

57. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, iš esmės teigia, kad nebuvo ištirtos esminės aplinkybės, paneigiančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. konstatuotą aplinkybę dėl prieštaringų, melagingų ar klaidinančių duomenų teikimo Komisijai. Siekdamas pagrįsti šį savo teiginį, pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neanalizavo prokuroro 2018 m. birželio 6 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. Vertinimo suvestinės, paneigiančios eksperto išsakytas abejones dėl prieštaringų, klaidinančių ir neišsamių duomenų teikimo Komisijai.

58. Nėra pagrindo laikyti, jog šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra jam naujai paaiškėjusios. Pareiškėjo nurodyti dokumentai (prokuroro nutarimas, Komisijos vertinimo suvestinė) buvo priimti iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo šią administracinę bylą ir priėmė 2019 m. gegužės 14 d. nutartį. Pareiškėjas nenurodo, kad apie šiuos dokumentus jis būtų sužinojęs vėliau nei jie buvo priimti. Taigi pareiškėjui apie, jo teigimu, reikšmingas aplinkybes, nustatytas prokuroro 2018 m. birželio 6 d. nutarime bei Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. Vertinimo suvestinėje, jau buvo žinoma bylą nagrinėjant iš esmės. Vien tai, kad pareiškėjas nenumatė, jog teismas šioje byloje remsis faktais, nustatytais kitoje administracinėje byloje (proceso numeris 3-61-3-00126-2011-6), taip pat nesudaro pagrindo laikyti, jog būtinybė pateikti nurodytus dokumentus atsirado tik po šios bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pareiškėjas dalyvavo administracinėje byloje (proceso numeris 3-61-3-00126-2011-6) ir jam buvo žinoma apie minėtoje byloje priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą 2017 m. sausio 24 d. nutartį bei joje padarytas išvadas, kurios buvo aktualios ir nagrinėjant šią administracinę bylą.

59. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta prieš tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygų, kadangi pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo jas laikyti naujai paaiškėjusiomis. Todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016; 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.). Nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime neaptarė arba kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-221/2011, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-99-492/2016).

61. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, teigia, jog teismas šioje byloje nepasisakė dėl kai kurių skunde bei apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, tačiau nutartį pagrindė argumentais dėl melagingos ar klaidinančios informacijos teikimo Komisijai, kurių pats pareiškėjas nebuvo nurodęs.

62. Vertinant šiuos argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad vien tam tikrų argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai. Be to, pats pareiškėjas, nurodydamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį priėmė remdamasis argumentais dėl melagingos ar klaidinančios informacijos teikimo Komisijai, patvirtina, jog nutarties motyvai buvo nurodyti. Vien tai, kad pareiškėjas su teismo motyvais nesutinka, nesudaro pagrindo laikyti, jog priimta nutartis yra nemotyvuota.

63. Teisėjų kolegija, vertindama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties turinį, pažymi, jog teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir ją detaliai aptarė. Šioje nutartyje aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu teismas nutarė panaikinti Nutarimą, t. y. kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, kodėl netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus – kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi Komisija jau buvo įpareigota iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais.

64. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra motyvuotas ir atitinka ABTĮ nuostatas, o iš jo motyvuojamosios dalies yra akivaizdu, kokiais konkrečiais motyvais ir teisės aktų normomis vadovavosi teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu

65. Atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-69-415/2019).

66. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, iš esmės nurodė įvairių kategorijų bylose formuojamą praktiką, kuria remdamasis formuoja bendro pobūdžio taisykles dėl prejudicinių faktų nustatymo ir taikymo. Tačiau pareiškėjas neįvardijo jokios konkrečios bylos, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės būtų tapačios arba labai panašios nagrinėjamai bylai. Kaip minėta, procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, jei nustatoma, kad buvo nukrypta nuo aktualios administracinių teismų praktikos, kuri būtų suformuota iš esmės identiškose (tapačiose) bylose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodytose administracinėse bylose teismas vertino iš esmės tapačius veiksmus, atmeta atsakovo prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

67. Išanalizavus pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus teiginius, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi bei siekia, kad byla dar kartą būtų išnagrinėta apeliacine tvarka. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jau yra patikrintas apeliacine tvarka, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taikant tam tikras teisės aktų nuostatas, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014).

68. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-508-525/2019 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-508-525/2019 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-508-525/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (po reorganizavimo – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius