2f451e3b-e584-456c-8b01-3e28aeb0d28d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-617-162/2011 m. Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00383-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 1 d. Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G.K., jo atstovui Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos teisininkui Martynui Ausčiui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, 2011 m. lapkričio 21 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.K. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 28 d.

įsakymo Nr. 30-TE-513 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo.       Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė :        pareiÅ¡kėjas G.K. (b.l. 4-7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymÄ Nr. 30-TE-513 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.        Nurodo, kad tarnybinė nuobauda paskirta remiantis 2011 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 30-IS-146, kurioje konstatuota, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Etikos kodekso 4.28, 4.29, 14.1 punkto reikalavimus, Pareigybės apraÅ¡ymo 7.4, 7.23 punktus.

Mano, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, nes tarnybinio nusižengimo padarymo faktas konstatuotas ir dėl įvykių, kurie nesusiję su tarnyba. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, jog jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes pats bÅ«damas įvykio liudininku (kaltininku) ėmėsi priemonių įvykio vietai apsaugoti ir eismo saugumui įvykio vietoje užtikrinti bei eismo įvykiui iÅ¡aiÅ¡kinti.

Akcentuoja nesiėmęs jokių neleistinų veiksmų, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, ir apie eismo įvykį informavo virÅ¡ininkÄ . 2011 m. kovo 17 d. jis virÅ¡ijo nustatytÄ važiavimo greitį, tačiau pažeidimÄ padarė ne tarnybos metu ir jam praneÅ¡imas dėl greičio virÅ¡ijimo nuo pažeidimo padarymo momento iki protokolo suraÅ¡ymo dienos – 2011 m. rugpjūčio 24 d. net nebuvo pateiktas. Mano, kad taikyti tarnybinę atsakomybę už kiekvienÄ padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ yra ne tik neadekvatu, bet ir neprotinga.

Ne kiekvienas policijos pareigÅ«no padarytas pažeidimas gali ir turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis ir tarnybos drausmę, nes turi bÅ«ti vadovaujamasi ir protingumo bei adekvatumo principais. Pabrėžia, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirtos 2011 m. kovo 17 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybės, nesiaiÅ¡kintos padarymo priežastys.       PareiÅ¡kėjas mano, kad skundžiamu įsakymu paskirta per griežta tarnybinė nuobauda, nes jis neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, per tarnybos laikotarpį skatintas 19 kartų, įstaigos patirtÄ Å¾alÄ dėl apgadinto tarnybinio automobilio atlygino, pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, o padaryti pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu.

Pažymi, jog tarnybinė nuobauda paskirta neatsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 5.2 punkte reikalavimus, todėl laikytina per griežta.        PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas praÅ¡o tenkinti praÅ¡ymÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. PareiÅ¡kėjo atstovas Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos teisininkas Martynas Austys praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , tačiau jei teismas nustatys, jog pareiÅ¡kėjas padarė Etikos kodekso pažeidimÄ , praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ apsvarstyti jo elgesį Etikos komisijoje arba suÅ¡velninti tarnybinę nuobaudÄ .       Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

       Atsakovas atsiliepime (b.l. 17-18) nurodo, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje apraÅ¡ytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. kovo 17 d. kelyje Gargždai – Kretinga, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, virÅ¡ijo leistinÄ greitį.

Jis nepaisė reikalavimo atvykti į policijÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui. PareiÅ¡kėjas 2011 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos rajone, Lapių kaimo ribose, vilkėdamas policijos uniforma, vairuodamas automobilį „Mitsubischi Pajero Sport“ su skiriamaisiais policijos ženklais, lenkė sankryžoje, kirsdamas iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ ir kliudė sankryžoje į kairę sukusiÄ kitÄ transporto priemonę, dėl ko apsivertė ir apgadino abi transporto priemones.

Dėl to, kad policijos pareigÅ«nai neturėjo tarnybinio automobilio, jiems pasunkėjo tarnybinių pareigų atlikimas, todėl jie negalėjo tinkamai įgyvendinti policijos įstaigai keliamų uždavinių. Nurodo, jog 2011 m. liepos 29 d. pareiÅ¡kėjui buvo pavesta tirti Z.J. pareiÅ¡kimÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jis per 27 dienas Å¡ioje medžiagoje jokių veiksmų neatliko. Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai vertinini kaip prieÅ¡ingas teisei veiksmas, kuris rodo nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams.

Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu ir žinodamas, jog lenkimas sankryžoje kertant iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ bei leistino greičio virÅ¡ijimas yra administracinis teisės pažeidimas, nepaisė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir sÄ moningai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti keliÄ buvo jo profesinė pareiga. PareiÅ¡kėjas yra policijos pareigÅ«nas, o vienais iÅ¡ pagrindinių policijai keliamų uždavinių ir funkcijų, yra tokio pobÅ«džio pažeidimų prevencija, iÅ¡aiÅ¡kinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas.

PareiÅ¡kėjui anksčiau jau buvo taikyta atsakomybė už leistino greičio virÅ¡ijimÄ bei dėl jo kaltės sukeltų eismo įvykių ir policijos įstaigai priklausančių transporto priemonių apgadinimų. Toks jo pasirinktas elgesys ir veiksmai policijos įstaigoje netoleruojami, o sistemingai padaromi pažeidimai formuoja visuomenės neigiamÄ požiÅ«rį ne tik į tÄ pareigÅ«nÄ , bet ir į policijÄ , kaip institucijÄ . Mano, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas atitinka padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pareigÅ«no kaltę, skiriant nuobaudÄ atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, skiriant nuobaudÄ jos skyrimo tvarka ir pagrindiniai atsakomybės principai nebuvo pažeisti, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo.

       Teismas konstatuoja       PareiÅ¡kėjas G.K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymÄ Nr. 30-TE-513 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b.l. 14).       Pagrindinius vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡Â tarnybos, pareigÅ«nų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 (1 straipsnis). Pagal bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybÄ reglamentuoja Statutas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).       Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimÄ Â Â Â Â Â Â Â Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rÅ«Å¡ys reglamentuotos Statuto 26 straipsnyje.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus vidaus tarnybos pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, tame tarpe ir papeikimas.

Å io straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie pareigÅ«no padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , atliekamas tarnybinis patikrinimas, o 8 dalyje numatyta, kad tarnybines nuobaudas pareigÅ«nams skiria vadovai, turintys teisę skirti į pareigas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ nustato Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka, bylai aktuali 2009 m. lapkričio 18 d.

įsakymo Nr. 1V-612 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 4 d., atliekant tarnybinio patikrinimo procedÅ«ras, o suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ bei priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ galioja 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija). Pagrindinis Å¡ios Tvarkos tikslas – sudaryti sÄ lygas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti pareigÅ«no tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sÄ lygas, nustatyti kaltus pareigÅ«nus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos (Tvarkos 2 punktas).

Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigÅ«no pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu (Tvarkos 4.2 punktas).

       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose apibendrinime, paskelbtame Administracinių teismų praktikoje, Nr. 9, yra nurodęs, kad pagal Tvarkos 6 punktÄ â€“ nuobaudų skyrimo procedÅ«ra – bÅ«tina, o ji pati ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iÅ¡ svarbiausių tokios procedÅ«ros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigÅ«no veikos ar neveikimo konstatavimu.

Tai – plati vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu. TyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareigÅ«no tiriamÄ pažeidimo faktÄ , kaltę, patikrinti jo (pareigÅ«no) paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje iÅ¡vadoje.

Tai reiÅ¡kia, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nepakanka tik nurodyti faktines aplinkybes; iÅ¡vadoje turi bÅ«ti motyvuojama kodėl, kokiais įrodymais, paaiÅ¡kinimais, kitais duomenimis vadovaujantis Å¡i iÅ¡vada yra grindžiama. Nors Statute ir Tvarkoje nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigÄ , tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimÄ (Statuto 25-26 straipsniai, Tvarkos 6-24 punktai). Nustačius, kad pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nusižengimÄ kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, dalį, punktÄ , nusižengimo padarymo ir paaiÅ¡kėjimo dienÄ , pareigÅ«no, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formÄ , nusižengimo padarinius, o taip pat ir siÅ«lomÄ konkrečiÄ nuobaudÄ .

Tokie iÅ¡vados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 20 punkte.       Pagrindines garantijas, užtikrinančias pareigÅ«nų teises skiriant jiems tarnybines nuobaudas, nustato Statuto 26 straipsnis, kuris numato, kad nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo dienos, į šį terminÄ neįskaitant laiko, kurį pareigÅ«nas sirgo bei tai, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai (Statuto 26 straipsnio 3 ir 4 dalys); kad dėl tarnybinio nusižengimo turi bÅ«ti atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 26 straipsnio 6 dalis); kad už vienÄ nusižengimÄ galima skirti tik vienÄ nuobaudÄ (Statuto 26 straipsnio 5 dalis).       Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas ginčija atsakovo priimto įsakymo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .

Skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad tarnybinio patikrinimo metu, nenustačius pareiÅ¡kėjo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, tikrintojui siÅ«lant, priimtas nepagrįstas ir neteisėtas įsakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Taigi sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.          Dėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados        Nustatant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisinę reikÅ¡mę, bÅ«tina vadovautis Tvarkos nuostatomis.

Pagal Å¡ios Tvarkos II skirsnio nuostatas, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ymas yra tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ros dalis. Tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo poskyrio 2011 m. rugsėjo 13 d. tarybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 30-IS-146. IÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados matyti, jog pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, bÅ«damas policijos pareigÅ«nas ir turėdamas pareigÄ bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, už kurių padarymÄ numatyta administracinė atsakomybė, parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams, pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.28, 4.29, 14.1 punktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjo Pareigybės apraÅ¡ymo 7.4, 7.23 punktų reikalavimus bei tarnybos drausmę (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 86-93).

       Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis nustato bendras visiems policijos pareigÅ«nams pareigas. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , gavęs praneÅ¡imÄ apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ar kitokį teisės pažeidimÄ arba pats bÅ«damas įvykio liudininku, policijos pareigÅ«nas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ , bei praneÅ¡ti apie tai policijos įstaigai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.28, 4.29 punktai nustato, jog policijos pareigūnas savo veikloje turi vadovautis visuotinai priimtinomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, naudotis tomis pačiomis pilietinėmis teisėmis kaip ir kiti asmenys. Atminti, kad kai kurios iš šių teisių, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti ribojamas įstatymo.

Etikos kodekso 14.1 ir 14.5 punktai numato, jog ne tarnybos metu policijos pareigÅ«nas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus; patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitÄ konfliktinę situacijÄ , kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimÄ ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti savo tiesioginiam vadovui.

PareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymas, patvirtintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 30-V-22 (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 48-50) nustato valstybės tarnautojo, einančio Å¡ias pareigas funkcijas: teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti teisėtvarkos pažeidimų prevencijÄ (7.4 punktas), vykdyti eismo priežiÅ«rÄ aptarnaujamoje teritorijoje (7.23 punktas).        Dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų kvalifikavimo       Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas.

Jis yra Lietuvos policijos profesinės sÄ jungos narys (b.l. 23). Bylos medžiaga nustatyta, kad atlikti tarnybinį patikrinimÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo poskyrio vyriausiajam tyrėjui P.G. buvo pavesta gavus paties pareiÅ¡kėjo tarnybinį paaiÅ¡kinimÄ dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. įvykusio KET pažeidimo. Laikantis Tvarkos 17 punkte nustatytų terminų (20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios) pareiÅ¡kėjui pateiktas praneÅ¡imas dėl tarnybinio nusižengimo.

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pareiškėjui pateikti 2 pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo: 2011 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 30-PR3-77 ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 30-PR3-81 (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 71, 79). 2011 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pateiktas kaltinimas dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. padaryto KET pažeidimo, t.y. eismo įvykio. 2011 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniu pranešimu praplėstas kaltinimas nurodant, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė du pažeidimus: 1) 2011 m. kovo 17 d. kelyje Gargždai – Kretinga 8,9 kilometre, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį K.K., virÅ¡ijo leistinÄ greitį 34 km/h, kai leistinas važiavimo greitis 70 km/h. Administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui sÄ moningai nevyko į Klaipėdos rajono policijos komisariatÄ ir savo tiesioginiam virÅ¡ininkui apie padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ nepranešė; 2) 2011 m. rugpjūčio 2 d. 10.55 val. Klaipėdos rajone, Lapių kaimo ribose, kelyje Vėžaičiai – Lapiai – MikoliÅ¡kiai – Kartena, 6,4 km. sankryžoje, per iÅ¡tisinę linijÄ lenkdamas kitÄ transporto priemonę, tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Pajero Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, uniformuotas, atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, taip apgadino abi transporto priemones. PareiÅ¡kėjas G.K. pripažįsta padaręs administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos. Minėti pažeidimai įrodyti tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateiktais administracinio teisės pažeidimo protokolais, nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ir administraciniu nurodymu (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 13-14, 27, 28).

Minėti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 4 dalyje (nustatyto greičio virÅ¡ijimas) bei 127 straipsnio 2 dalyje (KET pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ ).        PareiÅ¡kėjo teigimu, jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes jis už tuos pačius pažeidimus baustas administracine tvarka. Tokie pat motyvai nurodyti ir jo teiktuose 2011 m. rugpjūčio 19 d. ir 30 d. tarnybiniuose paaiÅ¡kinimuose (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 42-47).

Teismas pažymi, jog pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigÅ«nai už tarnybinius nusižengimus atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymÄ . Tokia pati nuostata nurodyta ir Tvarkos 32 punkte. Vadinasi, nustačius savarankiÅ¡kus tarnybinio nusižengimo požymius (Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimÄ arba pareigÅ«no pareigų neatlikimÄ , arba netinkamÄ atlikimÄ , padarytÄ prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais arba neveikimu), pareigÅ«nas gali bÅ«ti traukiamas ir tarnybinėn atsakomybėn. PraneÅ¡imuose dėl tarnybinio nusižengimo pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no, neteisėti veiksmai nurodyti Å¡ie: bÅ«damas policijos pareigÅ«nu ir žinodamas, kad transporto priemonės vairavimas pažeidžiant KET yra administracinis teisės pažeidimas, pats galimai atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti keliÄ buvo jo profesinė pareiga, taip pat siekė nuslėpti faktines 2011 m. rugpjūčio 2 d.

įvykusio eismo įvykio aplinkybes, kurio dalyviu buvo, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės – nenurodė, jog eismo įvykio metu su juo važiavo civiliai asmenys, traktoriui vairavusiam S.P. kreipiantis į gydytojus dėl sveikatos liepė meluoti, jog Å¡is sužalojimus patyrė namuose. Taip pat vengė atvykti į policijos komisariatÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl 2011 m. kovo 17 d. virÅ¡yto greičio suraÅ¡ymui bei nepranešė tiesioginiam savo vadovui apie administracinį teisės pažeidimÄ .

       Byloje būtina vertinti 2011 m. kovo 17 d. ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. administracinio teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar nepažeidė Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos, ar tinkamai atliko pareigas. Policijos pareigūno M.Ū. 2011 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl.

51) nurodyta, jog 2011 m. kovo 18 d. Lietuvos kelių policijos tarnyboje buvo suformuotas KET pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39U-804313-11 (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 30). Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡is protokolas turėjo bÅ«ti gautas Klaipėdos rajono policijos komisariate per 2 savaites, tačiau tiksli jo gavimo data nenurodyta. Minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog G.K. dėl Å¡io pažeidimo buvo informuotas kelis kartus, žadėjo užeiti vėliau administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui, bet protokolas buvo suraÅ¡ytas tik 2011 m. rugpjūčio 4 d. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų siųstas raÅ¡ytinis praneÅ¡imas dėl padaryto KET pažeidimo ir jis bÅ«tų kviečiamas atvykti į komisariatÄ protokolo suraÅ¡ymui, byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2011 m. kovo 17 d. vairavęs žmonos automobilį atostogų metu ir nematęs greičio matuoklio blykstės dėl virÅ¡yto greičio. Gegužės mėnesį buvo informuotas apie padarytÄ KET pažeidimÄ ir galimai informacijÄ jam pateikė pareigÅ«nas M.Ū. KeletÄ kartų buvo užėjęs pas pareigÅ«nÄ M.U. protokolo suraÅ¡ymui, tačiau metas jo kabinete bÅ«davo žmonių arba pietų metas, taip protokolas ir nebuvo laiku suraÅ¡ytas.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad negalėjo laiku informuoti tiesioginio vadovo apie padarytÄ pažeidimÄ , nes pats nežinojo, jog stacionaraus greičio matuoklio pagalba buvo užfiksuotas greičio virÅ¡ijimas. Net ir darant prielaidÄ , jog pareiÅ¡kėjas nepastebėjo greičio matuoklio fotoblykstės, teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus, pažymi, jog pareiÅ¡kėjas, pats dirbdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate ir nuo gegužės mėnesio žinodamas, kad jo atžvilgiu turi bÅ«ti suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, turėjo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ , kreiptis į tame pačiame pastate dirbantį pareigÅ«nÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui ir apie pažeidimÄ informuoti tiesioginį vadovÄ , kaip tai numato Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei Etikos kodekso 4.28, 14.1, 14.5 punktai.

Akivaizdu, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pagrįstai konstatuotas Å¡ių teisės aktų pažeidimas.        Vertindamas 2011 m. rugpjūčio 2 d. padaryto KET pažeidimo aplinkybes, teismas pažymi, jog pats pareiÅ¡kėjas tarnybiniu praneÅ¡imu informavo jį į pareigas priimantį asmenį apie eismo įvykio aplinkybes. PareiÅ¡kėjo tarnybiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, jog jis, atlikdamas tyrimÄ pagal 2011 m. liepos 28 d. Z.J. pareiÅ¡kimÄ dėl neteisėtai žymimų medžių miÅ¡ko kirtimo ribų jam nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡ke, 2011 m. rugpjūčio 2 d. aplinkybių patikslinimui tarnybiniu automobiliu „Mitsubischi Pajero Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į įvykio vietÄ Pažvelskio kaime, Klaipėdos rajone. Važiuodamas keliu Vėžaičiai – Kartena 6,4 km, ties keliu į Žvelsėnų kaimÄ , privažiavo keliu važiuojantį traktorių T-40, vairuojamÄ S.P., ir, įjungęs kairiojo posÅ«kio signalÄ , jį lenkė. Tarnybiniu automobiliu kliudė traktoriaus priekinį ratÄ ir automobilis, užvažiavęs ant kelio metalinių aitvarų, kelkraÅ¡tyje apvirto ant deÅ¡inio Å¡ono. Duomenų apie tai, jog apie eismo įvykį bÅ«tų informuota jo tiesioginė vadovė – VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio virÅ¡ininkė D.L., byloje nėra.

Informacija apie eismo įvykį duomenų bazėje buvo gauta 2011 m. rugpjūčio 2 d. 10.55 val. (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 2-4). Pagal bylos medžiagÄ Ä¯ eismo įvykį vyko pareigÅ«nai E.G. ir K.B., kurių tarnybiniuose praneÅ¡imuose (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 33-34) nurodyta, jog atvykus į eismo įvykio vietÄ , informacija pasitvirtino. Ä®vykio vietoje buvo vairuotojai ir kartu su policijos pareigÅ«nu vykusi socialinė darbuotoja. Ä®vykio forminimÄ perėmė pareigÅ«nai V.L. ir M.U., o jie reguliavo įvykio vietoje transporto priemonių eismÄ .

Iš pareigūnų V.L. ir M.U. 2011 m. rugsėjo 1 d. tarnybinių pranešimų (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 31-32) matyti, kad pareiškėjas informavo pareigūnus apie tai, jog su juo važiavo socialinė darbuotoja, o paklausus eismo įvykio dalyvių apie sveikatos nusiskundimus, jie pasakė, kad viskas gerai. Traktoriaus vairuotojas dalyvavo traktoriaus pakrovime bei išvežime iš įvykio vietos, neatrodė, jog jam reikėtų medicininės pagalbos. Bylos medžiaga nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl šio fakto pareiškėjui buvo surašytas 2011 m. rugpjūčio 4 d. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o traktoriaus vairuotojui S.P. – pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį.

       PraneÅ¡ime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas siekė nuslėpti faktines eismo įvykio aplinkybes, nenurodė, jog su juo važiavo civiliai asmenys, liepė traktoriaus vairuotojui kreipiantis į gydytojus sakyti, kad sužalojimus patyrė namie. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagÄ , konstatuoja, kad nurodyti kaltinimai nepatvirtinti įrodymais. Nors paties pareiÅ¡kėjo tarnybiniame praneÅ¡ime komisariato virÅ¡ininkui nenurodyti duomenys apie tai, jog su juo važiavo socialinė darbuotoja, tačiau pareigÅ«nų, važiavusių įforminti eismo įvykį, tarnybiniuose praneÅ¡imuose pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas nurodęs apie su juo važiavusiÄ socialinę darbuotojÄ .

Jokiais įrodymais nepagrįsti kaltinimai apie tai, jog pareiÅ¡kėjas liepė meluoti traktorius vairuotojui kreipiantis į medikus. Tiek pareigÅ«nų, vykusių į eismo įvykio vietÄ , tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, tiek socialinės darbuotojais V.P. paaiÅ¡kinimu (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 35-36) nustatyta, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesijautė blogai. Ä®rodymais nepatvirtintas traktoriaus vairuotojo S.P. teiginys, kad pareiÅ¡kėjas prašė nesikreipti į medicinos įstaigÄ , teisingumas.

Pats S.P. eismo įvykio dienÄ tokių duomenų nenurodė, tik 2011 m. rugpjūčio 24 d. paaiÅ¡kinime (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 37-39) nurodė naujas aplinkybes dėl sveikatos sužalojimo. Remdamasis policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, socialinės darbuotojos V.P. paaiÅ¡kinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas eismo įvykio vietoje elgėsi mandagiai, iÅ¡ karto informavo policijos įstaigÄ apie įvykusį įvykį, rÅ«pinosi eismo įvykyje dalyvavusių asmenų sveikata, fotografavo eismo įvykio vietÄ .

       Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai pareiÅ¡kėjas kirto iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , vertinamas kaip Etikos kodekso 4.28 punkto pažeidimas, nes pareiÅ¡kėjas savo elgesiu akivaizdžiai nebuvo pavyzdys kitiems asmenims, t.y. su juo kartu važiavusiai socialinei darbuotojai bei traktoriaus vairuotojui. Faktinė aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas padarė du KET pažeidimus ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ymo metu turėjo dvi galiojančias tarnybines nuobaudas, vertinama kaip Etikos kodekso 4.28 punkto pažeidimas.

Akivaizdu, jog turėdamas pareigÄ bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, KET pažeidimais neprisidėjo prie policijos pareigÅ«nų autoriteto stiprinimo bei policijos pareigÅ«nų atsakomybės jausmo puoselėjimo. PareigÅ«no veiksmai – nustatyto greičio virÅ¡ijimas ir kitos transporto priemonės lenkimas sankryžoje kertant iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ â€“ vertinamai kaip prieÅ¡ingi policijos įstaigos uždaviniams ir tikslams. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo pagrindÄ kvalifikuoti pareiÅ¡kėjo veiksmus kaip tarnybinį nusižengimÄ , nes savo prieÅ¡ingais teisei veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė kitais teisės aktais (Policijos veiklos įstatymo bei Etikos kodekso) nustatytÄ vidaus tarnybos tvarkÄ .

Nors tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje tiesiogiai nėra nurodyta pareiÅ¡kėjo kaltės forma, bet iÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. PareigÅ«nas nesiekė savo veiksmais tyčia pažeisti KET ir taip pažeminti pareigÅ«no ir įstaigos, kurioje jis dirba, garbę ir orumÄ , neprisidėti prie policijos pareigÅ«nų autoriteto stiprinimo. Neatvykimas iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių dėl nustatyto greičio virÅ¡ijimo nevertintinas kaip tyčinis nusižengimas, nes atsakovo atstovas pripažino, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡siųstas raÅ¡ytinis praneÅ¡imas, o pareigÅ«no M.U. tarnybiniu praneÅ¡imu nepaneigtas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jis buvo užsukęs pas pareigÅ«nÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl virÅ¡yto greičio, tačiau neužtikrino, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.        Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepažeidė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.23 punkto – vykdyti eismo priežiÅ«rÄ aptarnaujamoje teritorijoje – reikalavimo, nes pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog jis neturi įgaliojimų vykdyti eismo priežiÅ«ros ir Å¡is jo paaiÅ¡kinimas bylos medžiaga nepaneigtas.

Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiÅ¡kėjas vykdo eismo priežiÅ«rÄ aptarnaujamoje teritorijoje. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje inter alia pareiÅ¡kėjas kaltinamas pažeidęs teisės aktų nuostatas, nes netyrė Z.J. pareiÅ¡kimo, t.y., kad iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. neatliko jokių veiksmų, nors pareiÅ¡kimas gautas 2011 m. liepos 28 d. (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 10). Teismas pažymi, jog tarnybiniu praneÅ¡imu toks kaltinimas nebuvo suformuluotas, pareiÅ¡kėjas neteikė paaiÅ¡kinimo dėl minėtų aplinkybių, o tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nenurodyta, kÄ Å¡iais veiksmai pareiÅ¡kėjas pažeidė.

Nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 2967/2011). Tačiau minėtas pažeidimas nelaikytinas esminiu, darančiu skundžiamo įsakymo negaliojimÄ . Byloje nustatyta, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pagrįstai konstatuoti Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Etikos kodekso 4.28, 14.1, 14.5 punktų pažeidimai bei Pareigybės apraÅ¡ymo 7.4 punkto pažeidimas, tirta pareigÅ«no kaltės forma, nurodyti sukelti padariniai, nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp padaryto pažeidimo ir atsiradusių padarinių.

Tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis Tvarkoje nurodytų reikalavimų, tarnybinio nusižengimo terminas buvo pratęstas įstaigos vadovo sprendimu (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 85).        Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros       Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 3 dalį, tarnybinė nuobauda pareigÅ«nui turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo dienos. Pagal Tvarkos 29 punkte įtvirtintÄ nuostatÄ , atitinkančiÄ bendrÄ sias tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles, tarnybinio nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudÄ , iÅ¡vados patvirtinimo diena, o iÅ¡vadÄ patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui – tokios iÅ¡vados gavimo diena.Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada buvo patvirtinta 2011 m. rugsėjo 13 d., o tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta 2011 m. rugsėjo 28 d., t.y. nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų.Statuto 43 straipsnio 4 dalis įtvirtina profesinių sÄ jungų narių veiklos garantijas, tarp jų – iÅ¡ankstinio profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ reikalavimÄ .

Tarnybinio patikrinimo medžiagoje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas kreipėsi į profesinę sÄ jungÄ ir Lietuvos policijos profesinė sÄ junga davė sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 84-85).       Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad skiriant tarnybinę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo padaryta procedÅ«rinių pažeidimų, darančių paskirtÄ jÄ nuobaudÄ neteisėta.Dėl tarnybinės nuobaudos griežtumoStatuto 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigÅ«nui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iÅ¡ pareigų.Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas vidaus tarnyboje dirba nuo 1994 metų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, per tarnybos laikotarpį skatintas 19 kartų.

IÅ¡ pateiktos G.K. charakteristikos matyti (Tarnybinio patikrinimo medžiagos psl. 72), kad jis yra drausmingas, pareigingas ir sÄ Å¾iningas pareigÅ«nas. Turi žinių, kurias sugeba pritaikyti savo funkcijoms vykdyti, kvalifikuotai sprendžia dalykinius klausimus, taktiÅ¡kas ir mandagus su kolegomis ir interesantais. Kolegų apibÅ«dinamas kaip mėgstantis technikÄ , bet nevengiantis greitai važinėti automobiliais.        Įvertinęs įstatyme įvardintas aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobÅ«dį, teismas pripažįsta, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta.

Kadangi pareiÅ¡kėjui paskirtoji tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati tarnybinė nuobauda vertinant įvykdytÄ tarnybinį nusižengimÄ , tai sÄ lygoja bÅ«tinybę keisti ginčijamÄ atsakovo įsakymÄ dalyje dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies. BÅ«tent tokia teismų praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime 2006 m. liepos 3 d. aprobuotoje „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo“ praktikoje, jos 1.2.2.1 punkte (žr.

Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 323 psl.) ir jÄ teismas taiko vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi.        Teismas nustatė, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje tam tikri pareiÅ¡kėjo veiksmai eismo įvykio metu bei tiriant Z.J. pareiÅ¡kimÄ nepagrįstai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas. Nustačius, jog pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai, t.y. vengimas atvykti į policijos komisariatÄ administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui bei KET pažeidimai per pakankamai trumpÄ laikotarpį, pagrįstai įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, tačiau vertinant kaltės formÄ ir tai, kad tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, manytina, jog pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė tarnybinė nuobauda – pastaba.

       Nustatytų teisinių ir faktinių aklinybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeičiant skundžiamu įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšį iÅ¡ papeikimo į pastabÄ .       Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas                                          n u s p r e n d ė:

       pareiÅ¡kėjo G.K. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.       Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymÄ Nr. 30-TE-513 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo G.K. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pakeisti: pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ G.K. paskirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .        Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                    Dalia Gumuliauskienė