2f43d7ca-70ea-4980-ab31-29a201803eaf · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                  Civilinė byla Nr. 2A-506-755/2015Teisėja Irena Pocevičienė                                             Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00747-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 121.21., 121.22. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Zinos MickevičiÅ«tės ir Laimutės Sankauskaitės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

R. ir atsakovės ŽŪB „Daukučiai“ apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-100/2015 iÅ¡nagrinėtoje pagal R. R. ieÅ¡kinį atsakovei ŽŪB „Daukučiai“ dėl 24705,52 Lt (7155,21 Eur) įsiskolinimo už žemės Å«kio produkcijÄ priteisimo ir atsakovės ŽŪB „Daukučiai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. R. ir atsakovui A. P. dėl sandorių nuginčijimo ir 25876,26 Lt (7494,28 Eur) įsiskolinimo priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas R.

R. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. IeÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 23868,26 Lt (6912,72 Eur) neapmokėtÄ skolÄ , 837,26 Lt (242,49 Eur) delspinigius ir 7,28 % metines palÅ«kanas už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. R. R. ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis - Å«kininkas ir atsakovė 2013-11-20 susitarė parduoti-pirkti 14740 kg vasarinio rapso, už kurį atsakovė, atskaičius drėgnumo ir valymo nuoskaitas, sumoka 14160,63 Lt (4101,20 Eur) ir 2014-05-15 susitarė parduoti - pirkti 41 tonÄ Å¾ieminių kviečių, už kuriuos atsakovė ,atskaičius ir valymo nuoskaitÄ , sumoka 26034,75 Lt (7540,18 Eur).

Tai, kad tarp Å¡alių buvo sudarytos žemės Å«kio pirkimo-pardavimo sutartys, nustatančios Å¡alims teises ir pareigas, ieÅ¡kovas prekes pateikė, patvirtina grÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitai KAD Nr. 000104 ir KAD Nr.00110 bendrai 40195,38 Lt (11641,39 Eur) sumai. IÅ¡ viso buvo suteikta žemės Å«kio produkcijos už 40195,38 Lt, tačiau 2014-05-23 atsakovė, atskaičius prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ 2470,05 Lt (715,38 Eur) pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ DAU Nr.100185, į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ už parduotÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ pervedė 13857 Lt (4013,28 Eur).

IeÅ¡kovui tinkamai įvykdžius visas sutartimi prisiimtas pareigas, įforminus prekių nuosavybės dokumentus, atsakovė su ieÅ¡kovu nustatyta tvarka, sÄ lygomis ir terminais neatsiskaitė ir liko skolinga 23868,26 Lt (6912,72 Eur), t.y. neįvykdė pirkėjo pareigos sumokėti visÄ nupirktos žemės Å«kio produkcijos kainÄ sutartyje nustatytu terminu ir nustatytoje vietoje. 2013-11-20 perdavus prekes, galutinis prekių apmokėjimo terminas buvo 2013-12-20, o 2014-05-15 perdavus prekes – 2014-06-14.

IeÅ¡kovas savo prievolę įvykdė tinkamai, prekes perdavė, surašė kvitus, tačiau, atsakovui priėmus prekes, už jas atsiskaityta nebuvo. CK 6.189 str. 1 d. nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , o CK 6.256 str. įtvirtinta nuostata įpareigoja Å¡alis laiku vykdyti savo sutartines sÄ lygas. CK 6.310 str. ir CK 3.644 str. 3 d. pirkėjas (atsakovė) privalo sumokėti ne tik už prekes, bei ir už kitas sutartyje arba įstatymuose numatytas pirkimo-pardavimo sutarties iÅ¡laidas, todėl iÅ¡Â atsakovės -  pirkėjos, laiku nesumokėjusios visos prekių kainos ir nenurodžiusios aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovui atsisakoma sumokėti priteistina likusi parduotos žemės Å«kio produkcijos kaina - 23868,26 Lt (6912,72 Eur) ir delspinigiai.

Jau 2013 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų gauti apmokėjimÄ už parduotas prekes: skambino atsakovei, rašė laiÅ¡kus el.paÅ¡tu. AtsiskaitymÄ Â už žemės Å«kio produkcijÄ Â reguliuoja specialus įstatymas – Atsiskaitymo už žemės Å«kio produkcijÄ Ä¯statymas, turintis pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 str., nustatant palÅ«kanas, todėl atsakovė ieÅ¡kovui, remiantis minėto įstatymo 2 str., 7 str., ir 8 str. nuostatomis, privalo mokėti vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palÅ«kanų normos, kuriomis bankai pageidauja paskolinti lėšų kitiems bankams) 7,28 % metinių palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tų metų mėnesį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti metines palÅ«kanas, t.y. už laikotarpį nuo 2013-12-21 iki 2014-09-11 (ieÅ¡kinio pateikimo data) ir už laikotarpį nuo 2014-06-10 iki 2014-09-11 837,26 Lt (242,49 Eur) ir 7,28 % metines palÅ«kanas už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-10-10 preliminariu sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Atsakovė ŽŪB „Daukučiai“ pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo bei prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. R. ir atsakovui A. P.. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. R. ir atsakovo A. P. subsidiariai 25876,26 Lt (7494,28 Eur) įsiskolinimÄ ir pripažinti negaliojančiais 2013-11-20 GrÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitÄ , serija KAD Nr. 000104 dėl 14740 kg vasarinio pirkimo (priėmimo) pagal važtaraÅ¡tį Nr. 2 iÅ¡ R.

R. ir 2014-05-15  GrÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitÄ , serija KAD Nr.000110 dėl žieminių kviečių pirkimo (priėmimo) pagal važtaraÅ¡tį Nr.2 iÅ¡ R. R., ieÅ¡kinio netenkinti ir KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-10-14 preliminarų sprendimÄ panaikinti.              Atsakovas A. P. su ieÅ¡kovo R. R. ieÅ¡kiniu ir atsakovės UAB „Daukučiai“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimu panaikintas KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-10-14 preliminarus sprendimas, R.

R. ieÅ¡kinys ir atsakovės ŽŪB prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis pas atsakovę dėl produkcijos pardavimo ir turėjo prievolę įvykdyti sutuoktinės vardu atsiradusias prievoles 2013-04-30 sutarties pagrindu, o atsakovė, remdamasi 2013-04-30 sutartimi ir CK 6.310 str. 2 d., turėjo teisę iÅ¡ ieÅ¡kovo parduotos Å¡eimos produkcijos kainos iÅ¡skaičiuoti suteiktų paslaugų kainÄ .

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo parodymai dėl ginčo produkcijos jam priklausymo asmeninės nuosavybės teise nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad turėjo galimybę vien savo asmeninėmis lėšomis, technika, nenaudodamas bendrų šeimos lėšų, užauginti ginčo produkcijÄ . Tai, kad ginčo produkcija ieÅ¡kovui nepriklauso asmeninės nuosavybės teise, o yra iÅ¡auginta D. R. Å«kyje, aplinkybė ir mirusios sutuoktinės įsipareigojimai atsakovei ieÅ¡kovui yra žinomi, tÄ patvirtino bylos įrodymai, todėl teismas, remdamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma ir nustatytomis aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad R.

R. ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas. Teismas nepasisakė dėl D. R. suteiktų paslaugų iÅ¡laidų - 23868,26 Lt, atsakovės iÅ¡skaičiuotų iÅ¡ pagal kvitus parduotos produkcijos kainos, ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniame pareikÅ¡tame reikalavime nurodytos suteiktų paslaugų kainos 25876,26 Lt skirtumo, nes šalys suteiktų paslaugų apskaičiavimo tvarkos, įkainių nagrinėjant bylÄ neginčijo ir neaptarė. Pirmosios instancijos teismas netenkino ŽŪB „Daukučiai“ reikalavimo iÅ¡ atsakovo A.

P. ir ieÅ¡kovo R. R. subsidiariai priteisti 25876,26 Lt (7494,28 Eur) įsiskolinimÄ už D. R. sutektas paslaugas ir pripažino šį reikalavimÄ nepagrįstu, atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog D. R. testamentinis įpėdinis A. P. ir jos sutuoktinis R. R. susitarė, kad turtas, reikalingas normaliam Å«kio funkcionavimui ir R. R. Å¡eimos poreikių tenkinimui, neįeina į mirusiosios D. R. palikimÄ , taip pat į tai, kad D. R. atsakovei neskolinga, nes jos įsiskolinimas padengtas prieÅ¡prieÅ¡iniu užskaitymu, realizavus D.

R. produkcijÄ , parduotÄ pagal grÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitus.  Taip pat teismas pripažino, kad atsakovės reikalavimas pripažinti 2013-11-20 GrÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitÄ , serija KAD Nr.000104 dėl 14740 kg vasarinio pirkimo (priėmimo) iÅ¡ R. R. pagal važtaraÅ¡tį Nr.2 ir 2014-05-15 GrÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitÄ , serija KAD Nr.000110 dėl žieminių kviečių pirkimo (priėmimo) iÅ¡ R. R. pagal važtaraÅ¡tį Nr.2 iÅ¡duotus, kaip sandorius sudarytus iÅ¡ esmės suklydus (CK 190 str.1 d.), negaliojančiais, yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas, kreipdamasis į atsakovę 2013-11-30 dėl rapso, 2015-05-15 dėl žieminių kviečių, saugomų pas atsakovę pardavimo, jau buvo susitaręs su D.

R. testamentiniu įpėdiniu A. P., kad  D. R. vardu laikinam saugojimui pas atsakovę priduotas turtas į palikimÄ neįeina, ieÅ¡kovo veiksmai patvirtino, kad jis pas atsakovę kreipėsi dėl Å¡eimos turto tvarkymo, jam kreipiantis dėl turto pardavimo atsakovės darbuotojai žinojo, kad D. R. mirusi, todėl jų ieÅ¡kovas nesuklaidino. Be to, teismas pažymėjo, kad grÅ«dų priėmimo pirkimo-pardavimo kvitų pagrindu sandoriai buvo sudaryti bendrai 40195,38 Lt (11641,39 Eur) sumai, o atsakovė prašė, pripažinus nurodytų kvitų pagrindu sudarytus sandorius negaliojančiais, iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

R. ir atsakovo A. P. subsidiariai priteisti ne visÄ sandorių sumÄ , o tik 25876,26 Lt (7494,28 Eur), 2013-05-23 į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pervestų 13857 Lt (4013,28 Eur) sumos grÄ Å¾inti nepraÅ¡o. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. R. skundžia KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimÄ , praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir jo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai arba panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ dalyje ir perduoti bylÄ nagrinėti primosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl jo ieÅ¡kinio yra neteisėtas ir naikintinas.

Teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Nurodo, kad teismas sprendė, jog jis negalėjo parduoti atsakovui ŽŪB „Daukučiai“ žemės ūkio produkcijos, nes pats jos neturėjo, tačiau tuo pačiu teismas atmetė ir atsakovo priešieškinį, kuriuo buvo įrodinėjama, jog minėtus grūdus pagal 2013-11-20 ir 2014-05-15 grūdų pirkimo (priėmimo) kvitus pateikė ne ieškovas. Apeliantas cituoja CK 6.193 str.

įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles ir nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl netiki liudytojo J. C., kuris yra atsakovo darbuotojas ir reiÅ¡kia, jog neturi motyvo liudyti ieÅ¡kovo naudai, parodymais, jog R. R. pats turi technikos, gali vykdyti visus darbus. Teigia, kad teismas, spręsdamas ginÄÄ Â turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas, versdamasis žemės Å«kio produkcijos gamyba ir prekyba - savo srities profesionalas - nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad ieÅ¡kovas nuo jo yra priklausomas, ekonomiÅ¡kai silpnas, neinformuotas, nepatyręs, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties (CK 6.228 str.).

Teismo posėdyje ŽŪB „Daukučiai“ pirmininkas teigė, jog D. R. atsakovui yra iki Å¡iol skolinga, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti kodėl ieÅ¡kovui 2014-05-23 pervedė į asmeninę sÄ skaitÄ 13000 Lt, bet nedarė skolų užskaitymo. Liudytoja V. B., atsakovės vyr. buhalterė, teismo posėdžio metu parodė, kad pagal ŽŪB „Daukučiai“ apskaitos duomenis D. R. bendrovei neskolinga, jos įsiskolinimai už suteiktas paslaugas padengti lėšomis, gautomis už parduotÄ D.

R. žemės Å«kio produkcijÄ . Pažymi, kad 2014-05-23 pavedime dėl 13000 Lt yra nurodyta, jog tai yra pavedimas „už ž.kviečius pagal sÄ skaitÄ KAD000110“, o ne už visus ieÅ¡kovo atsakovui pateiktus grÅ«dus.Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog grÅ«dus pardavė fizinis asmuo R. R., o ne juridinis asmuo - Å«kininkė D. R., turinti ir PVM mokėtojo statusÄ , nebuvo aiÅ¡kintasi skirtingo statuso pardavėjo esmė ir buhalterija, kas paveldėjo pačiÄ Ä¯monę, ar ji bylos nagrinėjimo metu kam nors priklausė.

Nurodo, kad atsakovas yra Å¡alis, kuriai taikomi didesni atidumo reikalavimai, nei eiliniam piliečiui. IÅ¡raÅ¡ydamas ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras, atsakovas sumokėjo biudžetui PVM. Jokių įrodymų apie tai, jog atsakovas, bÅ«tų tikslinęs PVM deklaracijÄ , nėra. Ä®rodymai, kad jis, ieÅ¡kovas, pardavė grÅ«dus, yra buhalteriniai dokumentai, kurie nebuvo nuneigti, todėl jo ieÅ¡kinys tenkintinas.Apeliantas R. R. nurodo, kad teismas nepriėmė nutarties bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, todėl, teigia, privalėjo tęsti bylos nagrinėjimÄ pagal CPKXXII skyriuje nustatytas taisykles.

Tokiu atveju civilinėje byloje netaikytinos CPK 41 - 47 str. nuostatos dėl atsakovo teisės įtraukti į bylÄ kitas Å¡alis, kurių neįtraukė ieÅ¡kovas,tad A. P. negalėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ atsakovo iniciatyva, tuo padarytas CPK pažeidimas, kuris sutrukdė teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Apibendrindamas ieÅ¡kovas teigia, kad teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino atskirų įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir jų visetÄ , netinkamai argumentavo dėl ko remiasi atsakovo pakviestų liudytojų parodymais bei daro iÅ¡vadÄ , jog pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra nepakankami.

Teismas neargumentavo, kodėl byloje netaikoma ieÅ¡kovo, kaip silpnesniosios pusės teisumo prezumpcija, sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai, kas vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p., yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti nesumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį paduodant ieÅ¡kinį. Jokių duomenų, jog teismas buvo nutaręs bylÄ nagrinėti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles nėra, todėl negalėjo ir bÅ«ti priteistas 107 Eur žyminis mokestis iÅ¡ ieÅ¡kovo.Apeliaciniu skundu atsakovė ŽŪB „Daukučiai“ skundžia KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimÄ , praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: pripažinti negaliojančiais 2013 m. lapkričio 20 d.

GrÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitÄ serija KAD Nr. 000104 dėl 14740 kg vasarinio rapso pirkimo (priėmimo) pagal važtaraÅ¡tį Nr. 2 iÅ¡ R. R. ir 2014 m. gegužės 15 d. GrÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitÄ serija KAD Nr. 000110 dėl 41000 kg žieminių kviečių pirkimo (priėmimo) pagal važtaraÅ¡tį Nr. 2 iÅ¡ R. R., priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. R. ir A. P. subsidiariai atsakovo ŽŪB „Daukučiai“ naudai 7494,28 Eur (25876,26 Lt) įsiskolinimo. Likusioje dalyje teismo sprendimÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. preliminaraus sprendimo panaikinimo bei ieÅ¡kinio atmetimo teismo palikti nepakeistu.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. R. ir atsakovo A. P. visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas proceso iÅ¡laidas. Atsakovė ŽŪB „Daukučiai“ dėl teismo iÅ¡vadų nepripažinti negaliojančiais 2013-11-20 ir 2014-05-15 grÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitus, skundu nurodo, kad ieÅ¡kovo vardu buvo iÅ¡raÅ¡yti 2013-11-20 ir 2014-05-15 grÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitai, tačiau tikrovėje, kaip nustatė teismas, nurodytus rapsus ir kviečius pateikė D. R. pagal 2013-09-10 važtaraÅ¡tį Nr. 2, pagal susitarimÄ su D.

R., Å¡ie grÅ«dai buvo priimti saugoti. Kadangi po D. R. mirties į atsakovę kreipėsi ieÅ¡kovas, kuris nurodė, kad yra D. R. turto ir teisių bei pareigų paveldėtojas ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ D. R. saugojimui priduotus grÅ«dus parduoti, tuo pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡yti nurodyti kvitai. Todėl, teigia, ginčo produkcija, kuri buvo pateikta D. R., yra jos palikimo objektas ir taikytinos paveldėjimo teisę reglamentuojančios teisės normos, todėl, laikytina, kad ieÅ¡kovas produkcijos atsakovei nepateikė ir negalėjo pateikti.

Apie šį turtÄ turėjo bÅ«ti nurodyta paveldėjimo teisės byloje ir į jį iÅ¡duotas atitinkami liudijimai A. P. bei ieÅ¡kovui. Teigia, kad tik po to Å¡ie asmenys galėjo įgyvendinti savo turtines teises į šį turtÄ . Dėl atsakovės darbuotojos suklydimo suraÅ¡yti ir Å¡alių pasiraÅ¡yti kvitai (ginčijami sandoriai) pažeidžia imperatyviÄ sias teisės normas (CK 6.157 str. 1 dalis), vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimus, todėl teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sÄ lygų, prieÅ¡taraujančių imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Nurodo, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ karto buvo praneÅ¡ta, kad apie D. R. sudarytÄ 2013-04-30 sutartį. Å iuo pagrindu ieÅ¡kovui, kuris, kaip suprato atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, yra D. R. turto, teisių ir prievolių paveldėtojas, buvo pasiÅ«lyta ieÅ¡kovo ir atsakovės prievoles pabaigti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo bÅ«du. Nors ieÅ¡kovas tuo metu tam neprieÅ¡taravo, tačiau toks susitarimas, atsakovė teigia, negali bÅ«ti laikomas teisėtu, nes iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris yra pripažintinas negaliojančiu.

Pažymi, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumÄ , jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. IeÅ¡kovui nurodžius, kad jis yra vienintelis, turintis teisę į atsakovui palikėjos perduotus saugoti grÅ«dus, be to, atsižvelgiant, kad atsakovei buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas yra palikėjos sutuoktinis ir tuo pačiu atsakovės saugomų grÅ«dų bendrasavininkis bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, ieÅ¡kovui sÄ moningai nutylėjus apie esminę ginčijamos sutarties sÄ lygÄ - kitų įpėdinių teisę į grÅ«dus (palikimÄ ), ginčijami sandoriai yra sudaryti ir apgaulės pasekoje.

Tvirtina, kad ieÅ¡kovas įgyvendindamas savo teises, nesilaikė esminių teisės aktuose įtvirtintų civilinių teisių įgyvendinimo principų, piktnaudžiavo teise, tuo pažeidė imperatyvias teisės normas. Ginčijami grÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitai pažeidžia imperatyvias teisės normas, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir geros moralės reikalavimus, todėl Å¡ie sandoriai niekiniai ir negaliojantys taip pat CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. l d. numatytais pagrindais. Dėl reikalavimo priteisti 25876,26 Lt iÅ¡ Å«kininko Å«kio veiklos susidariusio įsiskolinimo, atsakovė nurodo, kad po Å«kininkės D.

R. mirties liko neįvykdyta iÅ¡ Å«kininkės Å«kio veiklos likusi prievolė, kilusi už 2013-04-30 sutarties pagrindu Å«kininkės Å«kiui suteiktas paslaugas, kurias įrodo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Kadangi 2013-04-30 sutartį atsakovas įvykdė, todėl atsirado Å¡ių paslaugų užsakovo prievolė už juos atsiskaityti bei mokėti netesybas už atsiskaitymo vėlavimÄ . Teigia, kad D. R. mirus, Å¡i prievolė perėjo jos įpėdiniams, atsiradusiÄ prievolę nustato ir CK 3.109 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 5 p., 6 p., 2 d., 4 d., 3.112 str., 3.92 str. 3 d. taisyklės, reglamentuojančios D.

R. ir ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės solidarumÄ , todėl ieÅ¡kovas bei atsakovas A. P. savo prievolę privalo įvykdyti sutartyje bei nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Iki ieÅ¡kovas neįvykdys tinkamai nurodytos savo prievolės negali bÅ«ti laikoma, kad atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti. Dėl nurodytų priežasčių, teigia, yra nepagrįstas ir reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui delspinigius bei palÅ«kanas. Atsakovė teigia, kad CK 5.63 str. 3 d. nustato, kad Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka - 3 mėnesių terminas, netaikytina reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar Å«kininko Å«kio veikla.

Todėl ji reikalavimus reiÅ¡kia savalaikiai, o darant prielaidÄ , kad CK 5.63 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti praleistas, teigia, terminas yra pratęstinas, nes jis bÅ«tų praleistas dėl svarbių priežasčių.Dėl teismo nustatyto ieÅ¡kovo ir atsakovo A. P. susitarimo, kad turtas, reikalingas normaliam Å«kio funkcionavimui ir R. R. Å¡eimos poreikių tenkinimui, neįeina į D. R. palikimÄ , atsakovė nurodo, jog toks susitarimas yra neteisėtas ir neatitinka CK 5.50 str. 1 d. nuostatos, kuri draudžia palikimÄ priimti iÅ¡ dalies, su iÅ¡lygomis ar su sÄ lygomis, CK 5.65 str., 5.67 str. nuostatų, jog dėl viso paveldėto turto turi bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (dėl pergyvenusio sutuoktinio dalies pastarajam turi bÅ«ti iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas), tiktai kurio pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, nustatyti paveldėto turto mastÄ ir tik po ko įpėdiniai ar bendrasavininkiai galėtų atitinkamÄ turtÄ , tame tarpe turtines teises bei prievoles pasidalyti tarpusavyje.

Be to, nurodo, kad jų susitarimai dėl prievolių perleidimo negali pažeisti kreditorių teisių, tame tarpe CK 6.115 str. - 6.118 str. taisyklių, kurios nustato, kad skolininkas negali perkelti savo skolos be kreditoriaus sutikimo, o skolos perkėlimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Teigia, kad D. R. testamentinio įpėdinio A. P. ir jos sutuoktinio R. R. žodinis susitarimas, kad turtas, reikalingas normaliam Å«kio funkcionavimui ir R. R. Å¡eimos poreikių tenkinimui, neįeina į mirusiosios D. R. palikimÄ , prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 5.50 str. 1 d.) ir, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.).Turtas, reikalingas normaliam Å«kio funkcionavimui ir R.

R. Å¡eimos poreikių tenkinimui, t.y. palikėjai priklausiusi Å¡ios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra paveldėjimo objektas (CK 5.1 str.), į kurį turi bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir kuris tik po to gali bÅ«ti pasidalijamas, taikant tame procese ir CK 5.71 str. taisykles. Atsakovė, nurodo, kad ji pripažįsta ir sutinka atsiskaityti už ginčo žemės Å«kio produkcijÄ su asmenimis, kurie įrodys savo atitinkamÄ reikalavimo teises į pastarÄ jį turtÄ , sutarti dėl vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimų įskaitymo (CK 6.130 str., 6.138 str.).

Dėl teismo motyvo, susijusio su restitucijos taikymu, atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, kad ji neprašė byloje taikyti restitucijos, nes praÅ¡omi pripažinti negaliojančiais kvitai faktinių pasekmių nesukėlė. Be to, pažymi, kad restitucijos klausimÄ teismas sprendžia ex officio, taip pat ir pagal faktines bylos aplinkybes sprendžia, kokį restitucijos bÅ«dÄ taikyti. Dėl pateiktų apeliacinių skundų Å¡alys pateikė atsiliepimus į skundus, praÅ¡o skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniai skundai atmestini,teismo sprendimas keičiamas ( CPK326 str.1 d.3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str., 320 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str., 320 str.).

Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).Atsižvelgiant į apeliaciniais skundais apibrėžtas nagrinėjimo ribas, pasisakoma dėl skundų pagrindinių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų teiginių. Dėl R. R. skundo Ä®rodinėjimo pareigos ir įrodytumo Pagal CK 6.305 str. pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Sutinkamai su CK 306 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bÅ«ti neiÅ¡imti iÅ¡ apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali bÅ«ti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės.IeÅ¡kovas grÅ«dų pardavimo faktÄ atsakovui ŽŪK“Daukučiai“ ir atitinkamai jo kaip pardavėjo pareigÄ turtÄ perduoti pirkėjui įvykdžius įrodinėjo dviem grÅ«dų pridavimo kvitais, t.y. raÅ¡ytiniais įrodymais. Å iuo atveju ieÅ¡kovas įrodinėjo,jog tokį daiktÄ ( grÅ«dus) pats sukÅ«rė.

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymÄ . Jose nurodoma, kuri Å¡alis ir kÄ konkrečiai turi įrodyti.

Kai materialiosios teisės normos nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigų paskirstymo tvarkÄ negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai  paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodytumo.Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodė, jo pateikti įrodymai patikimai paneigti kiti tinkamais civilinės bylos įrodymais, jis be jo paties tvirtinimo nepateikė kitų įrodymų, kad priduota žemės Å«kio produkcija priklausė jam asmeniÅ¡kai, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s – jis negalėjo nurodyti žemės ploto, kuriame augino produkcijÄ , nepateikė įrodymų, kad turėjo galimybę vien savo asmeninėmis lėšomis , technika , nenaudojant Å¡eimos iÅ¡teklių ,užauginti ginčo produkcijÄ .Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), dėl ieÅ¡kinio reikalvimo iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams , kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti Å¡ioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), Apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.).

Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija, atmesdama ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , pasisako tik dėl esminių jo motyvų. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.Kaip paminėta, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė užauginęs ir perdavęs atsakovui grÅ«dų, kad pridavimo pagal kvitus faktas nuneigtais kitais leistinais įodymais, pagrįstai konstavo, jog jie iÅ¡auginti D.

R. Å«kyje 2013 m., o grÅ«dų priėmimo saugoti kvitai buvo sudaryti ieÅ¡kovo vardu tik todėl, kad pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ parduodant prieÅ¡ tai priimtus laikinam saugojimui grÅ«dus toks dokumentas buvo suraÅ¡omas, o ieÅ¡kovo žmonai 2013-10 mirus ir siekiant atsiskaityti sau ieÅ¡kovu, toks dokumentas buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kovo, o ne mirusiosios vardu. FaktiÅ¡kai pridavus grÅ«dus saugojimui iki jų pardavimo ,D. R. vardu buvo atžymėta svėrimo dokumentuose( t.1, b.l.4-50), tai nurodė apklausti liudytojai.

Byloje apklausti liudytojai- asmenys dirbę bendrovėje, priėmė ir svėrę grÅ«dus,tvarkę apskaitÄ praktiÅ¡kai vieningai nurodė, jog ieÅ¡kovas grÅ«dų neaugino ir bendrovei nepridavė, dirbo žmonos Å«kyje. Jo vardu Å«kininko Å«kis, žemės sÅ«kio technika neregistruoti,pasėliai nedeklaruoti. Neįtikėtina, jog visi liudytojai bÅ«tų inspiruoti teikti neobjektyvius paaiÅ¡kinimus, juos teikė J. R. brolis( atsakovas Paurys) su kuriuo po jo sesers mirties buvo derinami atsiskaitymų ir mokėjimų klausimai. AnalogiÅ¡ki ieÅ¡kovo nurodomam kiekiai priduoti grÅ«dai iÅ¡ B.

R. Å«kio, tad labiausia tikėtina, jog tai yra B. R. Å«kio saugojimui ir vėlesniam pardavimui priduota grÅ«dų produkcija. Kadangi grÅ«dai atsakovui nebuvo perduoti, t.y.ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos perduoti parduodamÄ turtÄ , jis nebÅ«damas pardavėju neįgijo ir teisių į apmokėjimÄ už faktiÅ¡kai neparduotas prekes .IeÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina,jog buvęs silpnesne sandorio Å¡alimi , tad teismas turėjęs ginti jo kaip silpnesnės Å¡alies teises. Tokie teiginiai nepagrįsti. IeÅ¡kovas teigia,jog teismas turėjo vadovautis CK 6.228 str.taisyklėmis ir ginti jos kaip silpnesnės Å¡alies teises,bet to nepadarė.

Minėta norma skelbia,jog Å¡alis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sÄ lygos. Vienok, ieÅ¡kovas nesuformulavo jo, kaip teigia silpnesnės Å¡alies, teises teisma turėtų apginti.Pirma, kaip minėta, pirkimo-pardavimo sutarties tarp Å¡alių nebuvo sudaryta, todėl ,jos nesant,nėra ir sutarties Å¡alių, pardavėjo teisių įgyvendinimas yra negalimas. Antra,jei ir nebÅ«tų ginčo, dėl sandorio sudarymo nebÅ«tų pagrindo ieÅ¡kovÄ laikyti silpnesne Å¡alimi. Jis teigia veikęs kaip Å«kininkas,siekęs naudos, ieÅ¡kinyje ir skunde neatskleista kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė pardavėjo teisių pažeidimas.

Aplinkybė ar D. R. Å«kis jau iÅ¡registruotas, ar jis buvo PVM mokėtojas , ar Å¡is mokestis buvo paskaičiuotas ir sumokėtas, ar ŽŪK“Daukučiai“ tikslino PVM deklaracijÄ teisinės reikÅ¡mės ginčui neturi.Pastebima,jog apeliacinės isntancijos teismui apeliantas Å¡ias jo abejones galinčių patvirtinti įrodymų neteikė, praÅ¡ymų dėl jų rinkimo neteikė.PrieÅ¡ingai skundo teiginiui dėl liudytojo C. parodymų neįvertinimo, kolegija pastebi,jog šis liudytojas nepatvirtino grÅ«dų priklausmobės ieÅ¡kovui ir jų perdavimo bendrovei.Tai, jog jis yra padėjęs atlikti kai kuriuos žemės Å«kio darbus( kratė mėšlÄ ), ieÅ¡kovas turėjo traktorių ar kitos technikos dar neįrodo grÅ«dų užauginimo ir perdavimo atsakovui.Sutinkama su dalimi skundo teiginių dėl procesinių normų pradėjus bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka pažeidimų.Vienok,kolegijos vertinimu procesinių teismės normų pažeidimų,kurių galėjo turėti įtakos teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui pirmos instancijos teismas nepadarė.

Klausimas dėl civilinės bylos nagrinėjimo bendra ginčo teisenos tvarka galimybės buvo svarstytas 2015-01-19 teismo posėdyje ir nuspręsra, jog toks nagrinėjimas galimas. Sutiktina su apeliantu,jog nagrinėjant pradėta dokumentinio proceso tvarka teismas neturėjo priimti prieÅ¡eiÅ¡kinio, nes tÄ draudžia CPK XXII skyriaus taisyklės. Priėmus prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jį nagrinėjant sykiu ieÅ¡kiniu viename procese padarytas Å¡is pažeidimas, bet jis yra formalaus pobÅ«džio, realiai neįtakojęs į teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .Vien formalÅ«s pagrndai negali bÅ«ti iÅ¡ esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo naikinimo (keitimo) priežastimi ( CPK 328,329 str.1 d.).Dėl apelianto, teigiama, esančio CPK 329 str.2 d. 4 p.nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, kolegija su tokiu teiginiu nesutinka.

PrieÅ¡ingai skundo tvirtnimui teismo sprendimas yra motyvuotas, o tai, kad neatsakyta į atskirus apelianto tvirtinimus ar teiginius arba darytos prieÅ¡ingos nei teigia apeliantas iÅ¡vados, nereiÅ¡kia, kad nurodytas absoliutus sprendimo negaliuojimo pagrindas yra.Dėl ŽŪK “Daukučiai“ apeliacinio skundo ir prieÅ¡ieÅ¡kinioSkundas atmetamas.Sutiktina su atsakovo ŽŪK“Daukučiai“motyvais,jog D. R. Å«kio grÅ«dai negalėjo įpėdinių susitarimu bÅ«ti „ paÅ¡alinti“ iÅ¡ paveldimo turto, nes palikimas negali bÅ«ti priimamas dalimis, jis priimtas ne pagal apyraÅ¡Ä , toks susitarimas CK 5.50 str. 1 d. pagrindu neleidžiamas ir jo pateisinimas CK 1.5 str.

įtvirtintais principais neleistinas, bet tai Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės ginčo Å¡ioje dalyje esmei. Pastaroji susijusi su ŽŪK“Daukučiai“ tvirtinimu, kad D. R. Å«kis liko jai skolingas už suteiktas paslaugas. Ä®rodžius skolos faktÄ ,tampa svarbu kas iÅ¡ įpėdinių ir kaip turi jÄ sugrÄ Å¾inti( CK 5,63 str.), bet paties skolos fakto neįrodžius, aplinkybės kas kokį kaip palikimÄ turtÄ gavo, kokie įpėdinių tarpusavio susitarimai dėl jo ir pan., tampa teisiÅ¡kais nereikÅ¡mingais, nes jie patys savaime ŽŪK“Daukučiai“ turtinių teisių nepažeidžia.

Nesant teisių pažeidimo, teisminė gynyba negalima ( CPK 5 str.).Kolegijos vertinimu ,pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog buhalteriÅ¡kai D. R. Å«kiui nėra apskaitoma skolos, pats sÄ skaitų faktÅ«rų egzistavimo faktas neįrodo skolos fakto ir, prieÅ¡ingai, nepaneigia jų apmokėjimo ar skolos padengimo kita forma galimybės.Å alių ( jų atstovų) paaiÅ¡kinimai yra vieni iÅ¡ įrodymų.Nors atsakovas teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė priteisti lėšas ,kurias teigia D.

R. neatlyginus už bendrovės suteiktas paslaugas, bet teismo posėdyje bendrovės vyr.finansininkė liudytoja V. B. patvirtino , kad pagal apskaitos duomenis D. R. Å«kio skolos bendrovei nebėra, jai suteiktų paslaugų vertė buvo kompensuota pardavus D. R. Å«kiui priklausisuius ir ŽŪK“Daukučiai“ perduotus saugojimui grÅ«dus ,o paslaugų vertės dydžio sumos nebepervedant pardavėjui( įpėdiniui), t.y. atlikus įskaitymÄ . ŽŪK“Daukučiai“ vadovas teismo posėdyje irgi paaiÅ¡kino, jog pagal susitarimus ir susiklosčiusiÄ praktikÄ už bendrovės Å«kininkams suteiktas įvairias paslaugas buvo atsiskaitoma iÅ¡skaitant paslaugų vertę iÅ¡ bendrovės vardu parduotų, bet asmenims faktiÅ¡kai priklausiusių grÅ«dų už juos gautos sumos.

Likusi suma buvo pervedama asmeniui, perdavusiam bendrovei grÅ«dus laikinai iki pardavimo saugoti. Atstovas teismo posėdyje kategoriÅ¡kai netvirtino,jog D. R. liko bendrovei skolinga, paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ieÅ¡kinį teikė todėl, kad buvo pateiktas ieÅ¡kinys.Toks atstovo paaiÅ¡kinimas dėl nusistovėjusios atsiskaitymo už paslaugas tvarkos , bendrovės vyr.finansininkės V. B. paaiÅ¡kinimas, jog buhalteriÅ¡kai D. R. ŽŪK“Daukučiai“ nebeskolinga, D. R. įpėdiniui ieÅ¡kovui R. R. 2014-05-23 13857 Lt ( t.1,.b.l.15) pervedimo po grÅ«dų pardavimo faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ ,jog labiausia tikėtina, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo laikui D.

R. nebebuvo skolinga ir jos turto įpėdiniams prievolė sumokėti skolas už jai esant gyvai suteiktas jos Å«kiui paslaugas nebeegzistavo.Dėl pasakyto pirmos instancijos teismo iÅ¡vada Å¡ioje prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje pagrįsta.Nesant D. R. Å«kio ir atitinkamai jos įpėdinių prievolės su ŽŪK“Daukučiai “ už suteiktas paslaugas atsiskaityti, kitos skunde nurodytos dėl to aplinkybės – kas , kada,kaip tai turėtų padaryti , dėl jos padengimo pagrįstumo ir dydžio ginčai nekeliami, savarankiÅ¡ki reikalavimai ginčijant įskaitymÄ nesuformuluoti, todėl, teismo vertinim,u Å¡ios aplinkybės teisiÅ¡kai nebereikÅ¡mingos ir dėl jų nepasisakoma.Dėl grÅ«dų pridavimo kvitų ginčijimo pagrįstumo.

Pirmos instancijos teismas šį reikalavimÄ kaip neįrodytÄ atmetė. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad ginčijami kvitai negalioja, nes jie sudaryti dėl suklydimo ar apgaulės,bet to priÅ¡artauja imperatviems įstatymo reikalavimams, vieÅ¡ajai tavrkai ir gerai moralei ( CK 1.80,1.81, 1.90,1.91 str.). Kolegijos vertinimu, pagrindo daryti ieÅ¡kovo praÅ¡omas iÅ¡vadas nebuvo. ŽŪK “Daukučiai“ginčija du grÅ«dų pirkimo( priėmimo) kvitus ( t.1,b.l.12-13). Juose nurodytas pristatymo tikslas - parduoti.Kolegijos požiÅ«riu, Å¡ių kvitų sudarymas yra perteklinių jau sudarytam žodiniam sandoriui tarp D.

R. ir ŽŪK“Daukučiai“ įrodyti dokumentų sudarymas. Jų suraÅ¡ymas nepaneigė atsakovo pareigos atsiskaityti su D. R. ar jos įpėdiniais( grÄ Å¾inti grÅ«dus ar juos pardavus lėšas), o pastariesiems-patys savaime nepaneigė pareigos atsiskaityti pagal D. R. Å«kio skolas. Patys minėti dokumentai nėra sandoriais, o tik sudarytus sandorius iÅ¡reiÅ¡kianti popierinė forma.Turtines teises ir pareigas Å¡alims sukuria sandoriai ar kitokie juridiniai faktai,kurie pagalgaliojančius įstatymus sukuria prievolinius sandorius ( CK 6.2 str.) Kvitai Å¡ioje civilinėje byloje buvo ginčijami pagal įrodinėjimo taisykles, teikiant atitinkamus įrodymus,pasisakant dėl jų ( CPK 176-185 str.), todėl teikti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį( reikalavimÄ ) ginčijant konkretų raÅ¡ytinį įrodymÄ ginčo teisenos tvarka nereikia.

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Giloja“ v.

AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).Dėl pasakyto teismo sprendimas dalyje, kuria buvo atmesta Å¡i prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis, keičiamas ir byla toje dalyje nutraukiama( CPK 293 str.1 d.1 p.).

Byla dalyje nutraukus, ŽŪK“Daukučiai“ skundo motyvai dėl Å¡ios sprendimo dalies kaip nebeaktualÅ«s neanalizuojami.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliacinius skundus atmetus, R. R. ir ŽŪK “Daukučiai“patirtos atstovavimo juos rengiant iÅ¡laidos neatlyginamos. A. P. pats neteikė apleliacinio skundo, abu pateiktuosius prašė atmesti, rengdamas atsiliepimus į skundus patyrė 300 € iÅ¡laidų. IÅ¡ pinigų priėmimo kvitų matosi, jog teisinę pagalbÄ teikė advokato padėjėjas K.

R.. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 34 str. advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Atsiliepimo į apeliacinius skundÄ rengimas yra veiksmai atliekami apeliaciniame procese ( CPK III dalis XVI skyrius), nors advokato padėjėjas kaip Å¡alies atstovas negali tokios pagalbos Å¡ioje instancijoje teikti . Dėl Å¡ios priežasties jos teikimo atveju tam patirtos iÅ¡laidos ,esant įstatyminiam draudimui, neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 punktu, 331 str., 293 str.1 d. 1 p., teismasn u t a r i a : KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.2-14-100/ pakeisti, jo dalį, kuria buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinys dalyje dėl grÅ«dų pirkimo (priėmimo) kvitų KAD Nr. 000104 ir KAD Nr.00110 bendrai 40195,38 Lt (11641,39 Eur) sumai pripažinimo negaliojančiais, panaikinti ir bylos dalį toje prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje nutraukti.Kitose dalyse teismo sprendimÄ palikti nepakeistu.

Teisėjai                                                                               Eigirdas ČinkaZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė