2020-01-29 Nr. AB-1904-3-61-3-03656-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-14-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03656-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Smėlio karjerai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Smėlio karjerai“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Smėlio karjerai“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 613 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo atlikti padaryto pažeidimo vertinimą; 2) atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) portale buvo įkeltas pranešimas apie nesumokėtus mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, kuris nebuvo perskaitytas. VMI 2019 m. liepos 18 d. priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-107376 nurašyti 52 115 Eur mokestinę nepriemoką nuo Bendrovės sąskaitos. Bendrovės sąskaita buvo užblokuota 2019 m. liepos 18 d., tačiau nebuvo duomenų, kokiu pagrindu tai padaryta. VMI 2018 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-122957 išieškoti nepriemoką iš turto, 2019 m. rugpjūčio 22 d. paštu atsiuntė laišką dėl mokesčio išskaičiavimo, o 2019 m. rugsėjo 30 d. informaciją apie išieškojimą vykdantį antstolį. Bendrovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. iš Departamento gavo 2019 m. patikrinimo akto Nr. D-9 (toliau – ir Patikrinimo aktas) kopiją, o 2019 m. spalio pradžioje VMI atsiuntė Departamento Sprendimą. Pareiškėjas pabrėžė, kad siuntų sąraše prie pašto siuntos Nr. RE0770013561LT esantis parašas nėra V. P. parašas, o tai patvirtina, kad Sprendimas Bendrovei nebuvo įteiktas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus pašto siuntų dokumentus, nustatė, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjo atstovui V. P. įteiktas 2019 m. birželio 12 d., o skundas teismui pateiktas 2019 m. spalio 23 d. Prie pašto siuntos yra nurodyta ją priėmusio Bendrovės atstovo pavardė, kurią galėjo nurodyti tik Bendrovės darbuotojai, o pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, jog prie įrašo apie siuntos įteikimą ir V. P. pavardės esantis parašas yra ne šio asmens parašas, be pareiškėjo paaiškinimo nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais.

Teismas pabrėžė, kad net darant prielaidą, jog Bendrovei Sprendimas nebuvo įteiktas, teismas neturi pagrindo pareiškėjo elgesio vertinti kitaip, kadangi pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio. Jau 2019 m. liepos 18 d. užblokavus sąskaitą pareiškėjas galėjo imtis priemonių išsiaiškinti, kokiu pagrindu tai buvo padaryta. Nors pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. gavo tik Patikrinimo akto kopiją, o Sprendimą gavo spalio mėn. pradžioje, tačiau teiginius, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. gavo tik minėtą Patikrinimo aktą grindžia savo paties sudarytu elektroniniu laišku ir neprideda nei kreipimosi į Departamentą dėl šių dokumentų gavimo, nei lydraščio, kuriuo aktas buvo pateiktas.

Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės pats pasirinko tokį elgesio modelį, kuomet į teismą su skundu kreipėsi ženkliai praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nebuvo pakankamai operatyvus, rūpestingas ir atidus, kad per protingą terminą nuo Sprendimo gavimo (informacijos apie jo priėmimą gavimą) su skundu kreiptųsi į teismą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas Bendrovė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismui buvo pateikti du pašto dokumentai dėl siuntos įteikimo. Informaciją apie Bendrovei skirtos siuntos judėjimą pareiškėjas gavo iš Departamento kartu su 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. (7.8)-AD5-17830. Tik gavus nurodytą raštą tapo žinoma, kad Bendrovei 2019 m. birželio 12 d. buvo išsiųsta registruota siunta Nr. RE077013561LT. Žinant siuntos registracijos numerį pareiškėjas kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ ir gavo paštininkei atiduotų siuntų sąrašus. Prie siuntos Nr. RE0770013561LT yra pažymėta, kad ji įteikta V. P. ir šalia jo pavardės yra parašas. Šis parašas nėra V. P. parašas. Dar viename lape apie siuntų išdavimą prie siuntos Nr. RE0770013561LT yra padėtas parašas, kuris nėra V. P. parašas ir yra visiškai skirtingas lyginant su kitame siuntų sąraše esančiu parašu. Pateikti įrodymai patvirtina, kad Sprendimas Bendrovės atstovo nepasiekė dėl to, kad AB „Lietuvos paštas“ darbuotojas šio Sprendimo Bendrovei neįteikė. Teismo argumentas, kad pašto siuntą galėjo gauti kitas Bendrovės darbuotojas, nes asmuo gavęs siuntą turėjo žinoti V. P. pavardę ir jo sąsajas su Bendrove, yra niekuo nepagrįstas.

Bendrovė pažymi, kad teismui abejojant V. P. pareiškimu buvo būtina apklausti AB „Lietuvos paštas“ darbuotoją N. S., o esant būtinybei paskirti grafologinę ekspertizę. Siuntos neįteikimas sukelia sunkias pasekmes Bendrovei, nes sukliudė ginti savo teises nustatytais terminais. Jei Bendrovė būtų siekusi pateikti grafologinę ekspertizę, pareiškėjas skundą dėl ginčijamo Sprendimo būtų pateikęs dar vėliau.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovė 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Departamentą ir į VMI prašydama pateikti Sprendimą. VMI 2019 m. spalio mėn. pateikė Sprendimą ir tik nuo tada pareiškėjui tapo žinomos mokestinės prievolės nustatymo aplinkybės. Skundas teismui buvo paduotas 2019 m. spalio 23 d. Anksčiau paduoti skundą nebuvo galima, nes ginčas kyla iš sudėtingų teisinių santykių reguliavimo srities. Pareiškėjui reikėjo vertinti dviejų institucijų veiksmus, atriboti jų atsakomybės ribas, išnagrinėti su ginču susijusią norminę medžiagą, išsiaiškinti, kaip atsitiko, kad nebuvo gautas Sprendimas. Todėl teismo argumentai dėl netinkamo Bendrovės elgesio delsiant kreiptis į teismą su skundu dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo yra niekuo nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos paštas“ Departamento Sprendimo Bendrovei (jos atstovui) neįteikė, o VMI pradėdama mokesčių išieškojimo procedūrą nenurodė, kokiu pagrindu tai daro, turi būti vertinama, kad Bendrovė turėjo teisę išsiaiškinti, kokiu pagrindu jai kyla mokestinė prievolė ir tik tada kreiptis į teismą. Todėl yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nėra pagrindo praleisto termino atnaujinti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas 30 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamą Sprendimą gavo tik 2019 m. spalio mėn., tačiau iš byloje esančios siuntos Nr. RE0770013561 duomenų (b. l. 29–30) matyti, kad minėtą siuntą 2019 m. birželio 14 d. atsiėmė V. P., kadangi atitinkamoje skiltyje apie siuntos Nr. RE0770013561 gavimą yra nurodytas šio asmens vardas ir pavardė bei uždėtas parašas, o dar vienas parašas yra uždėtas skiltyje „siuntos atsiėmimo data“, kurioje kaip siuntos atsiėmimo data nurodyta 2019 m. birželio 14 d. Byloje esantis Departamento 2019 m. spalio 3 d. raštas Nr. (7.8)-AD5-17830 (b. l. 25) ir prie šio rašto pridėti AB „Lietuvos paštas“ duomenys (b. l. 26–28) patvirtina, kad siunta Nr. RE0770013561 buvo išsiųstas būtent ginčijamas Sprendimas. Iš byloje esančių duomenų (pvz., Patikrinimo akto (b. l. 16–20) matyti, kad V. P. veikia Bendrovės vardu kaip įgaliotasis atstovas dar pagal Bendrovės direktoriaus 2015 m. gruodžio 17 d. išduotą įgaliojimą Nr. 013. Aplinkybės, kad V. P. yra Bendrovės atstovas, neginčija ir pareiškėjas.

Bendrovės argumentai, kad V. P. 2019 m. birželio 14 d. iš tiesų neatsiėmė siunta Nr. RE0770013561 atsiųsto Sprendimo, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija, lygindama ant siuntos Nr. RE0770013561 dokumentų uždėtus V. P. parašus ir ant kitų pareiškėjos pateiktų dokumentų uždėtus V. P. parašus, neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad ant siuntos Nr. RE0770013561 dokumentų uždėti parašai yra ne V. P. parašai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad ant siuntos Nr. RE0770013561 dokumentų uždėti parašai yra ne V. P. parašai, galėtų įrodyti tik objektyvūs, nekeliantys abejonių įrodymai (duomenys) (pvz., kompetentingo eksperto (specialisto) išvada, kurioje būtų konstatuota, kad ant siuntos Nr. RE0770013561 dokumentų uždėti parašai yra ne V. P. parašai). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad ginčo šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, būtent pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad V. P. 2019 m. birželio 14 d. ginčijamo Sprendimo neatsiėmė, turėjo pareigą pateikti tokius duomenis, tačiau šiuo atveju to nepadarė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo daryti išvados, jog V. P. 2019 m. birželio 14 d. neatsiėmė siunta Nr. RE0770013561 atsiųsto ginčijamo Sprendimo. Priešingai, konstatuotina, kad byloje esantys įrydymais patvirtina, kad V. P., kuris yra Bendrovės įgaliotasis atstovas, 2019 m. birželio 14 d. atsiėmė ginčijamą Sprendimą ir tokiu būdu Bendrovė turėjo gauti minėtą administracinį aktą. Taigi Bendrovė, dar 2019 m. birželio 14 d. gavusi ginčijamą Sprendimą, o Patikrinimo aktą, kuris yra Sprendimo priėmimo pagrindas, vėliausiai gavusi (kaip pats pareiškėjas nurodo) 2019 m. rugpjūčio 28 d., bet tik 2019 m. spalio 23 d. padavusi skundą dėl minėto Sprendimo panaikinimo, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą Sprendimui apskųsti.

Nors pareiškėjas prašo ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies pagrindu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, atsižvelgiant į tai, kad nepaneigta nustatyta aplinkybė, jog Bendrovė 2019 m. birželio 14 d. gavo ginčijamą Sprendimą, o Patikrinimo aktas, kuris yra Sprendimo priėmimo pagrindas, buvo vėliausiai gautas (kaip pats pareiškėjas nurodo) 2019 m. rugpjūčio 28 d. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Smėlio karjerai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius