2f41a571-e6ef-4be9-ab86-a1afdc2f419b · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1285-423/2013                                                                                                             Proceso Nr. 3-62-3-00631-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 74(S)                           KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2013 m. rugpjūčio 29 d.                                                                                 Kaunas           Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Butkienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Hitech“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovams,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 537,12 Lt turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 4-5).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2011-02-05, apie 18.00 val., D.V., vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Piliakalnio g, 3, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Eismo įvykio metu buvo apgadintas Å¡io automobilio priekinis deÅ¡inės pusės ratas. Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino D. V. žalÄ 537,12 Lt, susijusiÄ su automobilio remontu ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį. Atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 23-28) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Be to, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , duobės buvimÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ . Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai fiksavo duobės buvimo faktÄ , dar nereiÅ¡kia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ Å¾alÄ . Dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties.

Todėl autoįvykį sÄ lygojo paties vairuotojo veiksmai. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ , byloje nėra. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalÄ ir nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo.

Taigi, pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas, kadangi nėra pateikti tinkami raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat nepateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas.Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas subrogacijos (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.1015 str. nuostatomis (jei draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens) mano, kad padarytÄ turtinę žalÄ â€“ 537,12 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog D. V. 2011-02-05, apie 18.00 val., vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), Piliakalnio g. 3, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusiÄ duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais aitvarais, taip apgadindamas vairuojamÄ automobilį. IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos, Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto (b. l. 10), Nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (b. l. 9), PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų (b.l. 11-12), Akto prie žalos bylos (b.l. 13), matyti, kad buvo apgadinta automobilio priekinė deÅ¡inės pusės padanga ir priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis.

Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 6-8), kuri, turėdama teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, apskaičiavo Å¡io įvykio metu patirtus nuostolius ir kompensavo juos, iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 537,12 Lt (b. l. 14). Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos :

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos.

Å io straipsnio 32 punkte, kaip viena iÅ¡ savivaldybių priskirtųjų savarankiÅ¡kųjų funkcijų yra vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, Å¡io ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (3 str. 8 d.). Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o bÅ«tent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimÄ eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 p. savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ .

Neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Å iame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiÅ«ra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (2 punktas).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. SistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, bÅ«tų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-02-05 nutarimu nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , kadangi vairuotojo D. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio nenustatyta. Nutarime taip pat konstatuota, jog automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas kelio duobės iÅ¡ anksto pastebėti ir numatyti negalėjo (b. l. 9). Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė Piliakalnio g. 3, Kaune, dėl kurios buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta.

Duomenų apie tai, kad Å¡ioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Policijos pareigÅ«nas R.B., 2011-02-05 nuvykęs į įvykio vietÄ , tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog vairuotojas važiuodamas Piliakalnio gatve, nepastebėjęs kelyje esančios duobės į jÄ Ä¯važiavo, apgadino automobilio priekinį deÅ¡inės pusės ratÄ . Policijos pareigÅ«nas E. D., nuvykęs į įvykio vietÄ , eismo įvykio schemoje taip pat užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus.

Taigi, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktÄ . Liudytojas D. Volkovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jis važiavo Piliakalnio gatve tamsiu paros metu, kelio danga buvo Å¡lapia, važiuojamojoje kelio dalyje buvo daug balų, jis įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtÄ Â pilnÄ vandens duobę, jos pamatyti jis neturėjo jokios galimybes. Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien tik prielaidomis.

Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo. Taigi, pagal byloje esamas aplinkybes ir įrodymus yra paneigti atsakovo argumentai dėl priežastinio ryÅ¡io nebuvimo tarp automobilio sugadinimų ir įvykio. Žalos dydis taip pat įrodytas.

Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta.Nagrinėjamu atveju turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiÅ¡kiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , taip užtikrinant saugų eismÄ .

Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytÄ pareigÄ Â ir negali atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau darytina iÅ¡vada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu bÅ«dama atsakinga už gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo užtikrinimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovo argumentai, nurodant, jog rizikÄ už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigÅ«nams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams.Taigi, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neužtikrino Piliakalnio gatvės tinkamos priežiÅ«ros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta D.

V. vairuojama transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, pareiÅ¡kėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas turtinės žalos atlyginimas.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. Å io principo iÅ¡imtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.Byloje esantys minėti įrodymai patvirtina, jog bendras žalos dydis – 537,12 Lt suma, iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka draudėjui, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, sumokėtos už automobilio remontÄ (b.l. 10-12).

Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.              PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo naudai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å iuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriai sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.Vertinant ginčo teisinius santykius, darytina iÅ¡vada, jog reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo konkrečiu atveju kildinamas iÅ¡ civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos vieÅ¡ojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės – deliktinės prievolės nevykdymo ir atsakovas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl yra teisinis pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas.

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo 537,12 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-06-18) (b.l. 4-5) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ teisės taikymo praktikÄ , 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr.A-756-1578/2012, 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A-602-2714/2012).PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ byloje esančio 2012 m. vasario 21 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/02/21 (b. l. 17- 18) matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui advokato padėjėjas Tadas Dumbliauskas surašė skundÄ ir už tai pareiÅ¡kėjas sumokėjo 200 Lt.. PareiÅ¡kėjas teismui yra pateikęs mokėjimo nurodymÄ už teisinę pagalbÄ (b.l. 19), kuris patvirtina 200 Lt iÅ¡laidas už skundo parengimÄ , todėl praÅ¡ymas dėl bylinejimos iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas (ABTÄ® 44, 45 str. ).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 45 str., teisėja n u s p r e n d ž i a:SkundÄ tenkinti. Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 537,12 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo 537,12 Lt sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-06-18) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                      Asta Urbonienė