2f3db50b-3e07-4c5d-845c-dcb8f4c03411 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1046-1092/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10080-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.37; 3.2.4.8.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovui advokatui G. A., atsakovui G. Z. (G. Z.), jo atstovei advokatei G. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

J. ir M. K. ieÅ¡kinį atsakovui G. Z. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovų reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų santrauka 1. IeÅ¡kovai A. J. ir M. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o: priteisti iÅ¡ atsakovo G. Z. 45 180,72 Eur skolÄ , 10 919 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad atsakovui siekiant parengti detalųjį planÄ ir pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)(toliau ir – atsakovo žemės sklypas), paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ ir šį sklypÄ padalyti į mažesnius sklypus 2006 m. vasario 28 d. buvo iÅ¡duotos planavimo sÄ lygos. Pagal iÅ¡duotas sÄ lygas detaliajam planui parengti, rengiant teritorijų planavimo dokumentÄ , buvo privaloma numatyti ir teritorijos aprÅ«pinimo elektra, vandeniu bei nuotekų paÅ¡alinimo sprendinius.

Tuo metu jau buvo rengiamas ieškovams priklausančių gretimai esančių žemės sklypų detalusis planas, kuriame taip pat numatytas teritorijos aprūpinimas elektra, geriamuoju vandeniu ir nuotekų šalinimas. Ieškovų teigimu, atsakovas, siekdamas išvengti didelių išlaidų teritorijos aprūpinimui inžineriniais įrenginiais, 2007 metų pabaigoje kreipėsi į ieškovus dėl veiksmų šioje srityje derinimo. 3. 2007 m. gruodžio 14 d. tarp bylos šalių ir M. V., R. V., L. S. ir S. I. bei Z.

I. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis (toliau – ir JV sutartis). Remiantis minėta sutartimi, atsakovo parengto detaliojo plano projekte buvo numatytas elektros, vandens ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimas prie (iš) gretimuose, ieškovams priklausančiuose, sklypuose suplanuotų įrengti inžinerinių tinklų.

4. Atsakovo rengtame detaliajame plane taip pat buvo numatyta, kad antrame etape vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo inžineriniai tinklai bus prijungiami prie centralizuotų tinklų, analogiÅ¡kai kaip ir ieÅ¡kovų parengtame detaliajame plane. Pagal abu detaliuosius planus nuotekų valymo įrenginiai ir gręžinys buvo numatyti tik laikinam naudojimui, iki į (duomenys neskelbtini) kaimÄ bus atvestos centralizuotos inžinerinės vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sistemos.

5. Pagal Jungtinės veiklos sutartį ieÅ¡kovai įsipareigojo suteikti atsakovui ir tretiesiems asmenims teisę naudotis ieÅ¡kovų komunikacijomis, atvestomis iki tretiesiems asmenims (S. I. ir Z. I.) priklausančio žemės sklypo ribos, ir prijungti jas prie ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančios komunikacijų infrastruktÅ«ros; suteikti teisę atsakovui atsivesti elektros energijos linijÄ Ä¯ Sutartyje nustatytÄ skaičių jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose statomų namų nuo elektros energijos pastotės, esančios ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; suteikti atsakovui teisę naudotis prieÅ¡gaisriniu vandens telkiniu. Sutarties įvykdymo terminas komunikacijų įrengimui ir jų prijungimui numatytas nebuvo.

6. Remiantis JV sutarties 3.1.2 p. nuostatomis, atsakovas įsipareigojo padengti komunikacijų įvedimo iÅ¡laidų dalį, sudarančiÄ 92 678,41 Eur (320 000 Lt). AvansÄ 18 535,68 Eur (64 000 Lt) sumai atsakovas įsipareigojo sumokėti per 10 d. nuo sutarties pasiraÅ¡ymo, o likusiÄ 74 142,72 Eur (256 000 Lt) dalį įsipareigojo sumokėti per 10 d. nuo komunikacijų įvedimo. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus atsakovas avansÄ , t. y. 18 535,68 Eur (64 000 Lt), sumokėjo.

7. IeÅ¡kovai teigia, kad JV sutartimi prisiimtus įsipareigojimus jie įvykdė tinkamai ir tai patvirtina jų pateiktos sutartys bei susitarimai dėl komunikacijų tiesimo. IeÅ¡kovai taip pat pažymi, kad nemaÅ¾Ä dalį komunikacijų projektavimo bei įvedimo darbų atliko savo jėgomis bei darbu.

8. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2008 m. balandžio 9 d. buvo suderintas atsakovo parengtas jo žemės sklypo detalusis planas, kurio sudedamÄ ja dalimi buvo ir Jungtinės veiklos sutartis. 2008 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas patvirtino atsakovo parengtÄ detalųjį planÄ . Atsakovo žemės sklypas buvo padalytas į dalis, iÅ¡skiriant sklypÄ inžinerinei infrastruktÅ«rai, kadangi atsakovo sklype taip pat privalėjo bÅ«ti nutiesti inžineriniai tinklai (Å¡ie tinklai nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalykas).

9. IeÅ¡kovų teigimu, Jungtinės veiklos sutarčiai įgyvendinti pritrÅ«ko lėšų, todėl 2009 m. birželio 19 d. susitarimu JV sutartis buvo pakeista padidinant atsakovo mokėtinÄ avanso sumÄ 28 962 Eur (100 000 Lt) (iki 164 000 Lt) bei nustatant, kad likusi suma mokama ne per 10 d. nuo komunikacijų įvedimo, bet iki konkrečios kalendorinės datos – 2012 m. birželio 19 d. Bendra atsakovo pagal JV sutartį mokėtina suma nepakito, tik likusi mokėtina suma sumažėjo iki 48 180,72 Eur (156 000 Lt).

Susitarimo pagrindu atsakovas ieÅ¡kovams A. J. ir M. K. sumokėjo 28 962 Eur (100 000 Lt), t. y. likusiÄ avanso dalį. 10. 2010 metais visos Sutarties Å¡alys gavo iÅ¡ įmonės AB „Klaipėdos vanduo“ pasiÅ«lymus inžinerinius tinklus jungti prie centralizuotų tinklų. 11. 2010 m. gegužės 19 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir ieÅ¡kovų buvo sudaryta sutartis dėl Å¡alių santykių statant vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklus / atÅ¡akas. Jos pagrindu atsirado galimybė operatyviau įgyvendinti JV sutarties tikslus ir nutiestus inžinerinius tinklus pradėti eksploatuoti juos prijungiant prie centralizuotų tinklų. 12. 2010 m. gegužės 21 d. tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovo buvo sudaryta analogiÅ¡ka sutartis dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos.

13. Atsakovas 2010 m. spalio 20 d. su įmone UAB „FortÅ«natas“ sudarė projektavimo ir darbų pagal projektÄ Ä¯rengimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯monė įsipareigojo atlikti vandentiekio sistemos projektavimo ir įrengimo darbus pačiame atsakovo sklype. IeÅ¡kovai pažymi, kad Å¡i atÅ¡aka nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalykas.

14. IeÅ¡kovų ir atsakovo rengtuose detaliuosiuose planuose buvo numatyta pareiga nuotekų valymo įrenginius ir gręžinį įrengti tik laikinam naudojimui, o į (duomenys neskelbtini) kaimÄ atvedus centralizuotas sistemas, jungtis prie jų, todėl tiek ieÅ¡kovai, tiek ir atsakovas savo įsipareigojimus vykdė.

15. IeÅ¡kovai pažymi, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieÅ¡kovų sklypuose vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo pradėti statyti dar 2008 m., o baigti 2014 m., nutiesta 1014,09 m vandentiekio tinklų bei 1072,15 m nuotekų tinklų. Inžineriniai tinklai yra bÅ«tent tokie, kokius ir įsipareigojo nutiesti ieÅ¡kovai. Komunikacijos įregistruotos vieÅ¡ame registre tik 2016 m. spalio 30 d., kadangi vienas iÅ¡ sklypų savininkų ilgÄ laikÄ atsisakė tikslinti savo sklypo kadastrinius duomenis.

16. IeÅ¡kovai nurodo, kad nepaisant to, kad jie pagal sutartį įvykdė savo įsipareigojimus, atsakovas atsisakė mokėti likusiÄ JV sutarties kainos dalį ir nusprendęs nelaukti, kol ieÅ¡kovų pastatytos komunikacijos bus prijungtos prie centralizuotų sistemų, prisijungė prie centralizuotų sistemų iÅ¡ kitos pusės (ne nuo I. priklausančio žemės sklypo pusės). IeÅ¡kovų įrengtos komunikacijos buvo sėkmingai užbaigtos, taip pat prijungtos prie centralizuotų sistemų ir, remiantis teisės aktais, perduotos valdyti AB „Klaipėdos vanduo“.

17. IeÅ¡kovai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ dėl jau sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo, teigdamas, kad pagal JV sutartį nieko negavo. Tačiau 2016 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-327-642/2016 teismas ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1083-459/2016 apeliacine tvarka nagrinėdamas bylÄ konstatavo, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį ar juos vykdė netinkamai. Jungtinės veiklos sutarties tikslas jau yra pasiektas ir tam, kad bÅ«tų konstatuotas tinkamas sutarties įvykdymas, neturi reikÅ¡mės tai, ar atsakovas sutarties įvykdymo metu vis dar turėjo suinteresuotumÄ sutarties rezultatais. Atsakovo kasacinis skundas priimtas nebuvo, todėl Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

18. IeÅ¡kovų teigimu, kadangi visos nurodytos komunikacijos yra įrengtos ir jau įregistruotos vieÅ¡ame registre, o atsakovas dar nėra įvykdęs pareigos sumokėti likusiÄ numatytÄ 45 180,72 Eur (156 000 Lt) kainos dalį, ieÅ¡kovai pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų nurodyto dydžio įsiskolinimÄ pagal JV sutartį. II. Atsakovo atsikirtimų santrauka 19. Atsakovas G. Z. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad per kelerius metus po Jungtinės veiklos sutarties sudarymo komunikacijos įrengtos nebuvo, taip pat nebuvo įrengtas prieÅ¡gaisrinis vandens telkinys.

Kai paaiÅ¡kėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo Europos SÄ jungos lėšomis finansuojamÄ projektÄ , kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) kaime buvo planuojama įrengti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas sudarė atskiras sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų statybos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai nebuvo įvykdę savo įsipareigojimų pagal Jungtinės veiklos sutartį, poreikio toliau tęsti Jungtinės veiklos sutartį nebeliko.

20. Atsakovas mano, kad jis nepagrįstai sumokėjo ieÅ¡kovams 47 497,68 Eur (164 000 Lt), nes įsipareigojimų pagal sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį jie neįvykdė, todėl reikalauti sumokėti papildomai 45 180,72 Eur nėra teisinio pagrindo. Tvirtina, kad ieÅ¡kovai siekia nesÄ Å¾iningai praturtėti, nes reikalauja iÅ¡ atsakovo pinigų už darbus, kuriuos padarė kiti asmenys, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“.

21. Atsakovas mano, kad ieškovų teiginys, jog JV sutartis yra įvykdyta prisijungus prie centralizuotų vandentiekio tinklų, yra neteisingas. Sutartis buvo sudaryta būtent dėl komunikacijų įrengimo, t. y. valymo ir vandens vietinių stočių, ir ji neapėmė prisijungimo prie centralizuotų tinklų. Atsakovo manymu, pagal ieškovų pateiktus dokumentus jų išlaidos vykdant JV sutartį sudaro tik 35 414,99 Eur (122 280,87 Lt) ir kitų įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas vykdant JV sutartį, ieškovai nepateikė. Atsakovo teigimu, negalima be jokios priežasties paprašyti likusios sumos pagal JV sutartį mokėjimo ieškovams neįrodžius, kad prašomus pinigus, kurių nesumokėjo atsakovas, jie išleido JV sutarties tikslui pasiekti.

22. Atsakovas pažymi, kad patvirtinant Jungtinės veiklos sutarties įvykdymÄ , pagal Sutarties 3.3 p., turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas priėmimo–perdavimo aktas, tačiau tokio akto nėra iki Å¡ios dienos. Å i aplinkybė taip pat įrodo, kad ieÅ¡kovai neįvykdė Sutarties sÄ lygų ir neturi teisės reikalauti priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kinyje nurodytų sumų. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmestinas. III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Ginčo esmė 23. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti skolÄ , palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovų reikalavimas yra kildinamas iÅ¡ 2007 m. gruodžio 14 d. jungtinės veiklos sutarties (toliau – ir JV sutartis). IeÅ¡kovai teigia, kad jie įvykdė JV sutartį, todėl atsakovas turi sumokėti visÄ JV sutartyje numatytÄ komunikacijų įvedimo iÅ¡laidų dalį. Atsakovas teigia, kad JV sutartis nebuvo visiÅ¡kai įvykdyta, todėl jis neturi pareigos sumokėti visÄ JV sutartyje numatytÄ sumÄ . IÅ¡ to, kas paminėta, matyti, kad esminis Å¡ios bylos klausimas yra, ar ieÅ¡kovai įvykdė JV sutartį.

Siekiant atsakyti į šį klausimÄ visų pirma turi bÅ«ti nustatyta, kÄ susitarė Å¡alys JV sutartimi, kokia buvo Å¡ios sutarties esmė, kas gali bÅ«ti laikoma visiÅ¡ku Å¡ios sutarties įvykdymu. Dėl JV sutarties esmės ir jos įvykdymo 24. JV sutartis, iÅ¡ kurios kilęs nagrinėjamas ginčas, buvo sudaryta atsakovui siekiant parengti detalųjį planÄ ir pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio į kitos paskirties žemę (naudojimo bÅ«das – gyvenamoji teritorija), atsakovui priklausantį žemės sklypÄ padalijant į 8 sklypus.

Atsakovui rengiant teritorijų planavimo dokumentÄ , buvo privaloma numatyti atsakovui priklausančios teritorijos aprÅ«pinimo elektra, vandeniu bei nuotekų paÅ¡alinimo klausimų sprendinius. Tuo metu taip pat buvo rengiamas ir ieÅ¡kovams priklausančių gretimai esančių žemės sklypų detalusis planas, kuriame buvo numatytas teritorijos aprÅ«pinimas elektra, geriamuoju vandeniu ir nuotekų Å¡alinimu. Atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti iÅ¡laidų savo teritorijos aprÅ«pinimui inžineriniais įrenginiais ir žinodamas, kad gretimos teritorijos (ieÅ¡kovų projektuojamos teritorijos) aprÅ«pinimo inžineriniais statiniais sprendinių formalizavimas jau yra inicijuotas, 2007 metų pabaigoje kreipėsi į ieÅ¡kovus dėl veiksmų Å¡ioje srityje derinimo.

Taip 2007 m. tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

25. JV sutarties preambulėje, be kita ko, nurodoma, kad Å¡i sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad: - Å¡alys siekia įsirengti vandentiekio ir vandenvalos stotis (toliau – „Komunikacijos“) bei elektros energijos linijÄ Å¡alims nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose; - partneriai (tarp jų buvo ir atsakovas) siekia dalyvauti Komunikacijų vedimo procese įvedant Komunikacijas iki partneriui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos bei atsivesti elektros energijos linijÄ ir tuo tikslu kooperuoti savo turtÄ , darbÄ ir žinias su infrastruktÅ«ros savininko (tarp jų buvo ir ieÅ¡kovai) organizaciniais gebėjimais, patirtimi, know-how, pradinių derybų ir parengiamųjų darbų metu įgytomis žiniomis bei infrastruktÅ«ros savininko lėšomis.

26. JV sutarties 1.1 punkte buvo nustatyta, kad infrastruktÅ«ros savininkai įsipareigoja suteikti partneriams teisę naudotis Komunikacijomis, nuo perdavimo eksploatuoti datos, atvestomis iki partneriams S. I. ir Z. I. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, ir prijungti jas prie infrastruktÅ«ros savininkui nuosavybės teise priklausančios komunikacijų infrastruktÅ«ros. InfrastruktÅ«ros savininkas, be kita ko, suteikia teisę partneriams atsivesti elektros linijÄ Ä¯ Å¡ioje sutartyje nustatytÄ skaičių jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose statomų namų nuo elektros energijos pastotės, esančios infrastruktÅ«ros savininkui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

27. JV sutarties 1.2 punkte buvo nustatyta, kad partneriai įsipareigoja patenkinti Å¡ioje sutartyje nustatytas sÄ lygas dėl Komunikacijų įvedimo ir prijungimo prie infrastruktÅ«ros savininko infrastruktÅ«ros ir elektros energijos linijos atsivedimo sÄ lygas bei sumokėti Å¡ioje sutartyje nustatytÄ Komunikacijų vedimo iÅ¡laidų dalį.

28. JV sutarties 1.3 punkte buvo nustatyta, kad Komunikacijos Å¡ios sutarties prasme reiÅ¡kia iki partnerio sklypo ribos atvedamÄ vandentiekio įvadÄ , įskaitant prijungimÄ prie vandentiekio stoties, ir vandenvalos stoties įvadÄ (įskaitant prijungimÄ prie buitinių ir lietaus nuotekų įvado).

29. JV sutartyje neužsimenama apie centralizuotus tinklus, prisijungimÄ prie jų. Vadinasi, prisijungimas prie centralizuotų tinklų nebuvo Å¡ios sutarties dalyku, Å¡alys dėl to nesitarė.

30. Remiantis minėta JV sutartimi, atsakovo parengto detaliojo plano projekte buvo numatytas elektros, vandens ir nuotekų šalinimo tinklų prijungimas iš/prie gretimuose ieškovams priklausančiuose sklypuose suplanuotų įrengti inžinerinių tinklų. Atsakovo žemės sklypo detaliojo plano sprendinių konkretizavime buvo nurodyta (elektroninės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 1 t., b. l. 39): „3.7. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA. Numatomi du planuojamos inžinerinės įrangos etapai. Pirmajame etape – vietinių inžinerinių tinklų ir įrenginių statyba, reikalinga planuojamos ūkinės veiklos užtikrinimui.

Antrame etape numatoma inžinerinių tinklų įjungimas į centralizuotus tinklus pagal ruošiama (duomenys neskelbtini) gyvenvietės inžinerinės infrastruktūros specialiojo plano sprendinius (galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų, paliekamas koridorius centralizuotų tinklų tiesimui). 3.7.1. Buitinės nuotekos Buitinių nuotekų tinklai jungiami prie gretimame sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotų vietinių valymo įrenginių. Bendras suskaidytas gyvenamajai paskirčiai sklypų skaičius 8 vnt.

Paskaičiuotas nuotekų kiekis vienam sklypui Q-0,8m3/d. Gyvenamųjų sklypų nuotekų kiekis Q-6.4 m3/d arba 2304 m3/met. 3.7.2. Vandens tiekimas Geriamojo vandens tiekimui numatoma pasijungti prie suprojektuotų gretimame sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) vietinio vandens gręžinio. Vienam žmogui vandens suvartojimo norma 200 ltr/d. Planuojama, kad gyvenamajame name gyvens 4 žmonės. Vandens suvartojimo norma 0,8 m3/d. Planuojamo kvartalo (8 vnt. gyvenamų sklypų) vandens suvartojimo norma 6.4 m3/d. 3.7.3.

Elektros tinklai Elektra numatoma aprÅ«pinti iÅ¡ gretimame sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotos tranzitinės modulinės transformatorinės, paklojus 0.4kV kabelio linijÄ pagal AKCINĖS BENDROVĖS „VST“ 2006 03 10 iÅ¡duotas elektros tinklų technines sÄ lygas Nr. TS-06-18-0152.“ 31. Projektavimo įmonės PRO (Å¡i įmonė projektavo ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų inžinerinių tinklų aplinkos apsaugos dalį) raÅ¡te Klaipėdos savivaldybės administracijai nurodyta (elektroninės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 3 t., b. l. 238, 239):

„Vadovaujantis iÅ¡duotu sÄ lygų sÄ vadu Nr. Ar.2-840 iÅ¡duotu 2008-07-10 objektui „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, buitiniai valymo įrengimai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Klaipėdos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, (duomenys neskelbtini) kaimas, žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v.“ buvo atliktas techninis projektas. Å iam projektui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. NS 08-204, 2008-10-16. KeturiasdeÅ¡imt individualių gyvenamųjų namų kvartalui buvo suprojektuoti buitinių nuotekų valymo įrengimai Oris dn Q=24,0 m3/d firmos UAB „Dinaitas“.

Pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytÄ 2007-12-14 tarp fizinių asmenų – infrastruktÅ«ros savininkų M. K., A. J., M. V., R. V. ir partnerių L. S., G. Z., S. I., Z. I., buvo numatyta bendrai įrengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrengimus. Pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ (Nr. T11-252, 2008-05-29) G. Z. gyv. kvartalo sklypų vandentiekio ir nuotekų tinklai numatomi pajungti į anksčiau suprojektuotus tinklus M. K., A. J., M. V., R. V. individualių gyv. namų kvartale (duomenys neskelbtini) kaime.

Kadangi techniniame projekte valymo įrengimai buvo numatyti tik keturiasdeÅ¡imt sklypam Oris dn Q=24,0 m3/d, todėl pajungus papildomai deÅ¡imt sklypų, buitinių nuotekų valymo įrengimai turi bÅ«ti didinami iki Oris dn Q=31,0 m3/d. Anksčiau suprojektuotų buitinių nuotekų valymo įrengimų apsauginė zona 10 m. Padidinus valymo įrengimų pajėgumÄ iki Q=31,0 m3/d, apsauginė zona nesikeis. Dėl valymo įrengimų pajėgumų padidinimo neprieÅ¡tarauju“.

32. Atsakovo žemės sklypo techninio projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui“ dalies vandentiekis–nuotekos aiškinamajame rašte (elektroninės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 3 t., b. l. 141–143), be kita ko, nurodoma: „<...> Dabartiniu metu gyvenamų namų statybos kvartalo žemės sklypas nėra įsavintas inžineriniu požiūriu. Nesant galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų kvartalui projektuojami atskiri inžineriniai tinklai ir įrenginiai.

Statomi individualūs gyvenami namai numatomi aprūpinti vandeniu iš anksčiau suprojektuoto artezinio gręžinio. Aštuonių vienbučių gyvenamųjų namų buitines nuotekas numatoma nuvesti į priešgaisrinį tvenkinį, prieš tai apvalius bendruose vietiniuose uždaro tipo biologinio valymo įrenginiuose iki nustatytų koncentracijų, o po to į (duomenys neskelbtini) upę (Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti, LR AM 2001 10 05 įsakymas Nr.495). Kvartale lietaus vanduo surenkamas nuo kelių.

Nuo stogų lietaus nuotekos paleidžiamos į aplinkÄ , kiekvieno sklypo teritorijoje. Lietaus nuotekos surenkamos Å¡uliniais su kalaus ketaus grotelėmis ir nuvedamos į (duomenys neskelbtini) upę. Vadovaujantis iÅ¡duotu sÄ lygų sÄ vadu Nr. Ar.2-840 iÅ¡duotu 2008-07-10 objektui „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, buitiniai valymo įrengimai, vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui Klaipėdos rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, (duomenys neskelbtini) kaimas, žemės sklypų kad.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v.“ buvo atliktas techninis projektas. Å iam projektui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. NS 08-204, 2008-10-16. KeturiasdeÅ¡imt individualių gyvenamųjų namų kvartalui buvo suprojektuoti buitinių nuotekų valymo įrengimai Oris dn Q=24,0 m3/d firmos UAB „Dinaitas“. Pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytÄ 2007-12-14 tarp fizinių asmenų – infrastruktÅ«ros savininkų M. K., A. J., M. V., R. V. ir partnerių L. S., G. Z., S. I., Z.

I., buvo numatyta bendrai įrengti vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrengimus. Pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ (Nr. T11-252, 2008-05-29) G. Z. gyv. kvartalo sklypų vandentiekio ir nuotekų tinklai numatomi pajungti į anksčiau suprojektuotus tinklus M. K., A. J., M. V., R. V. individualių gyv. namų kvartale (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi techniniame projekte valymo įrengimai buvo numatyti tik keturiasdeÅ¡imt sklypam Oris dn Q=24,0 m3/d, todėl pajungus papildomai deÅ¡imt (aÅ¡tuoni sklypai priklausantys G.

Z. ir du sklypai papildomai) sklypų buitinių nuotekų valymo įrengimai turi bÅ«t didinami iki Oris dn Q=31,0 m3/d. Anksčiau suprojektuotų buitinių nuotekų valymo įrengimų apsauginė zona 10 m. Padidinus valymo įrengimų pajėgumÄ iki Q=31,0 m3/d, apsauginė zona nesikeis (pridedamas projekto vadovo V. U. sutikimas dėl anksčiau suprojektuotų valymo įrengimų pajėgumų padidinimo). <...>“ 33. UAB „Idmava ir partneriai“ parengtame ieÅ¡kovų žemės sklypų detaliajame plane (Å¡is detalusis planas yra popierinės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 1 t. voke) suprojektuotas vandens gręžinys, kalbama apie vietinius vandentiekio tinklus, vietinius biologinio valymo įrenginius, iÅ¡ kurių iÅ¡valytas vanduo turėtų patekti į projektuojamÄ prieÅ¡gaisrinį tvenkinį, minimi lietaus nuotekų tinklai, nurodyta, kad nuo kelių surinktas (lietaus) vandens perteklius nuvedamas į prie valymo įrenginių projektuojamÄ Ä¯rengti siurblinę, o iÅ¡ ten į projektuojamÄ prieÅ¡gaisrinį tvenkinį, iÅ¡ kurio, atsiradus pertekliui, į (duomenys neskelbtini) upelį.

34. Byloje nėra duomenų, kad JV sutarties sudarymo metu ar 2009 m., kai buvo keičiamos tam tikros JV sutarties nuostatos, JV sutarties šalys būtų žinojusios, kada tiksliai iki jų sklypų bus atvesti centralizuoti inžineriniai tinklai. Dėl šios priežasties minėtu laikotarpiu jos buvo suinteresuotos įsirengti vietinius tinklus, kad joms priklausantys žemės sklypai galėtų būti naudojami gyvenamajai paskirčiai.

35. Ä®vertinęs anksčiau paminėtų įrodymų turinį, teismas sprendžia, kad pagal JV sutartį Å¡alys siekė įsirengti savarankiÅ¡kÄ (vietinę) inžinierinių tinklų ir komunikacijų sistemÄ , nepriklausančiÄ (neprijungtÄ ) prie centralizuotų tinklų, apimančiÄ tiek infrastruktÅ«ros savininkų (ieÅ¡kovų ir M. V.), tiek partnerių (atsakovo, S. I. ir Z. I., L. S.) žemės sklypus. Vanduo tiek ieÅ¡kovų sklypams, tiek atsakovo sklypams turėjo bÅ«ti tiekiamas iÅ¡ suprojektuoto vietinio gręžinio (ne iÅ¡ centralizuotų tinklų), įrengto teisės aktų nustatyta tvarka, kitaip tariant, turėjo bÅ«ti įrengta vietinė vandentiekio stotis.

Panaudotas vanduo buitinių nuotekų pavidalu turėjo bÅ«ti valomas vietinėje vandenvalos stotyje, turinčioje savarankiÅ¡kus (vietinius) valymo įrenginius, iÅ¡ kurių iÅ¡valytas vanduo turėjo patekti į projektuojamÄ prieÅ¡gaisrinį tvenkinį. Kadangi tiek vandentiekio stotis (vandens gręžinys), tiek vandenvalos stotis buvo numatytos infrastruktÅ«ros savininkų sklypuose, iki partnerių S. I. ir Z. I. sklypo ribos turėjo bÅ«ti atvestas vandentiekio įvadas ir vandenvalos stoties įvadas, įskaitant prijungimÄ prie buitinių ir lietaus nuotekų įvado.

Vadinasi, vanduo atsakovui turėjo bÅ«ti tiekiamas per minėtÄ vandentiekio įvadÄ iÅ¡ infrastruktÅ«ros savininkų vandentiekio stoties ir atsakovo sklypuose pavirtęs į buitines nuotekas per minėtÄ vandenvalos stoties įvadÄ turėjo sugrįžti į infrastruktÅ«ros savininkų buitinių nuotekų tinklus ir ten turėjo bÅ«ti iÅ¡valytas infrastruktÅ«ros savininkų vietinėje vandenvalos stotyje. Be to, atsakovo sklypuose susidariusios lietaus nuotekos taip pat turėjo patekti į infrastruktÅ«ros savininkų lietaus nuotekų tinklus.

36. Atsižvelgdamas į tai, ko siekė ir dėl ko kooperavosi Å¡alys sudarydamos JV sutartį (žr. Å¡io sprendimo 35 punktÄ ), teismas sprendžia, kad JV sutarties 3.1.2 punktu atsakovas įsipareigojo kompensuoti dalį ne bet kokių komunikacijų įvedimo iÅ¡laidų. Jis įsipareigojo apmokėti dalį (320 000 Litų) bÅ«tent Å¡io sprendimo 35 punkte apraÅ¡ytos ir iÅ¡ bylos medžiagos iÅ¡plaukančios savarankiÅ¡kos (vietinės) inžinierinių tinklų ir komunikacijų sistemos įrengimo iÅ¡laidų.

Tik tokios sistemos faktinis įrengimas, atidavimas eksploatacijai (žr. JV sutarties 1.1 punkto nuostatÄ â€žnuo perdavimo eksploatacijai datos“) ir galimybių prie jos prisijungti atsakovui suteikimas (per iki partnerių S. I. ir Z. I. sklypo ribos atvestus įvadus) gali bÅ«ti laikomas visiÅ¡ku JV sutarties įvykdymu. Savo ruožtu tik visiÅ¡kas JV sutarties įvykdymas gali bÅ«ti pagrindu konstatuoti, kad atsakovas turi pareigÄ sumokėti visÄ JV sutarties 3.1.2 punkte numatytÄ pinigų sumÄ .

37. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovai į(si)rengė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo įrengti ir eksploatacijai perduoti (žr. JV sutarties 1.1 punkto nuostatÄ â€žnuo perdavimo eksploatacijai datos“) JV sutartyje numatyta vandentiekio stotis ir vandenvalos stotis su suprojektuotais vandens valymo įrenginiais. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovai atvedė ir atidavė eksploatuoti JV sutarties sÄ lygas atitinkantį lietaus nuotekų įvadÄ iki JV sutartyje numatytos S. I. ir Z.

I. sklypo ribos. IeÅ¡kovų sklypuose yra įregistruoti buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai (elektroninės bylos e2A-223-943/2019 7 t., b. l. 57), o lietaus nuotekų tinklų įregistruota nėra, nors tokie buvo numatyti atskirai nuo buitinių nuotekų tinklų UAB „Idmava ir partneriai“ parengtame ieÅ¡kovų žemės sklypų detaliajame plane (Å¡is detalusis planas yra popierinės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 1 t. voke). Be to, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovai įrengė siurblinę ir prieÅ¡gaisrinį tvenkinį, į kuriuos lietaus nuotekos turėjo patekti pagal ieÅ¡kovų sklypų detalųjį planÄ (žr.

Å¡io sprendimo 33 punktÄ ). Vadinasi, byloje nėra įrodymų, kad buvo sukurta ir teisės aktų nustatyta tvarka perduota eksploatacijai JV sutarties sÄ lygas atitinkanti savarankiÅ¡ka (vietinė) inžinierinių tinklų ir komunikacijų sistema. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtino ir ieÅ¡kovo atstovas 2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje, nurodydamas, kad detaliuosiuose planuose apraÅ¡yta komunikacijų sistema įrengta nebuvo (2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 40–42 minutės), kad ieÅ¡kovai sutaupė tam tikrų dalykų neįrengdami (2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 44 minutė).

38. IeÅ¡kovų nurodomos aplinkybės, kad jau nuo 2012 metų jų sklypuose buvo tiekiamas vanduo ir susidarė nuotekos nereiÅ¡kia, kad JV sutartis buvo įvykdyta, nes patys ieÅ¡kovai neginčijo, kad vandens gręžinys buvo įrengtas ne projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento vietoje (ieÅ¡kovų 2018 m. birželio 13 d. apeliacinio skundo 44 p.), laikini įrenginiai nebuvo priduoti, nes įrengti ne pagal projektÄ (ieÅ¡kovų 2018 m. birželio 13 d. apeliacinio skundo 50 p.). Byloje anksčiau liudytoju apklaustas R.

A., kuris yra (duomenys neskelbtini) seniūnaitis, taip pat patvirtino, kad vandens valymo įrenginių nebuvo. Byloje anksčiau liudytoju apklaustas A. V., atlikęs geodezinius matavimus teritorijoje, kurioje buvo vykdoma JV sutartis, parodė, kad 2017 m. spalio 3 d. geodezinėje nuotraukoje parašė pastabas, kad suprojektuotas, bet neįrengtas vandens telkinys, suprojektuoti, bet neįrengti valymo įrengimai, suprojektuotas, bet neįrengtas vandens gręžinys (ši geodezinė nuotrauka yra popierinės bylos Nr. e2-1046-1092/2019 1 t. voke).

Savo ruožtu aplinkybė, kad ieÅ¡kovų sklypams iÅ¡ kažkur buvo tiekiamas vanduo, kad dėl to susidarė nuotekos, nereiÅ¡kia, kad JV sutartis buvo įvykdyta. JV sutartimi buvo susitarta ne bet kaip tiekti vandenį ir ne bet kur ir bet kaip iÅ¡leisti nuotekas, o įrengti tokiÄ vietinę sistemÄ , kuriÄ bÅ«tų galima teisėtai eksploatuoti.

39. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė, kad visiÅ¡kai įvykdė JV sutartį. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovai neturi teisės iÅ¡ atsakovo reikalauti visos JV sutarties 3.1.2 punkte nustatytos pinigų sumos.

40. Teismas taip pat pažymi, kad JV sutartis iki galo nebuvo realizuota iÅ¡ esmės ne dėl nuo Å¡alių valios priklausančių aplinkybių. JV sutarties įgyvendinimo metu tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovams atsirado pareiga jungtis prie centralizuotų tinklų (tai buvo numatyta jų sklypų detaliuosiuose planuose). Dėl Å¡ios priežasties tolesnis JV sutarties įgyvendinimas, sukuriant vietinę inžinerinių tinklų ir komunikacijų sistemÄ , kaip buvo numatyta JV sutartyje, iÅ¡ esmės tapo nebegalimas. Å i situacija iÅ¡ esmės atitinka JV sutarties 6.3 punkto nuostatÄ , kad „jeigu Å¡ios Sutarties tampa neįmanoma įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Å alių, Å alys privalo viena kitai grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ jos yra gavusios pagal Å¡iÄ Sutartį, iÅ¡skyrus tiesiogiai su projekto vykdymu patirtas iÅ¡laidas“.

41. Pagal JV sutartį atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovams kompensuoti dalį JV sutartyje numatytų komunikacijų įvedimo iÅ¡laidų. Atsakovas pagal JV sutartį ieÅ¡kovams jau yra sumokėjęs 164 000 Litų. Vadinasi, ieÅ¡kovai, siekdami, kad atsakovas sumokėtų daugiau nei minėta (164 000 Litų) suma, turėjo įrodyti, kad dėl JV sutartyje numatytų komunikacijų vedimo jie (ieÅ¡kovai) patyrė tiek iÅ¡laidų, kad jų dalis, tenkanti atsakovui, virÅ¡ija anksčiau minėtÄ 164 000 Litų sumÄ . Tačiau ieÅ¡kovai minėtų aplinkybių iÅ¡ esmės neįrodinėjo ir neįrodė.

42. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu atsakovas turėtų bÅ«ti įpareigotas sumokėti daugiau nei jau yra sumokėjęs pagal JV sutartį Å¡iai dienai. Dėl Å¡ių priežasčių tenkinti ieÅ¡kinio nėra pagrindo. PrieÅ¡inga iÅ¡vada, be kita ko, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, nes 2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovų atstovas patvirtino, kad dėl pasikeitusios situacijos įgyvendinant JV sutartį, ieÅ¡kovai sutaupė, t. y. tam tikrų iÅ¡laidų, kurias bÅ«tų patyrę, jei bÅ«tų visiÅ¡kai įvykdę JV sutartį, jie nepatyrė (2019 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 44 minutė).

Dėl prejudicinių faktų 43. Ieškovai teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas turi vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje, kuri buvo priimta byloje tarp tų pačių šalių, padarytomis išvadomis. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad: – pirma, minėtoje nutartyje iš tiesų buvo konstatuota, kad šioje byloje nagrinėjamos JV sutarties tikslas iš esmės jau yra pasiektas. Tačiau, kaip matyti, minėjoje nutartyje teismas konstatavo, kad tikslas yra tik „iš esmės“ pasiektas.

Žodžiai „iÅ¡ esmės“ nėra žodžio „visiÅ¡kai“ sinonimas. Vadinasi, žodžių „iÅ¡ esmės jau yra pasiektas“ negalima interpretuoti kaip reiÅ¡kiančių, jog teismas minėtoje byloje konstatavo visiÅ¡kÄ JV sutarties įvykdymÄ ; – antra, minėtoje 2016 m. liepos 29 d. nutartyje taip pat pasakyta, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų. Å is sakinys taip pat negali bÅ«ti interpretuojamas kaip reiÅ¡kiantis, jog minėtoje nutartyje konstatuota, kad ieÅ¡kovai įvykdė JV sutartį. 2016 m. liepos 29 d. nutartyje kalbama apie tai, kad ieÅ¡kovai JV sutartį vykdė.

Tačiau niekas Å¡ioje byloje ir neginčija, kad jie jÄ vykdė, kad dalį darbų (bet ne visus) atliko; – trečia, minėtoje nutartyje nėra konkrečiai konstatuota, kad ieÅ¡kovai įrengė JV sutarties esmę atitinkančias vandenvalos ir vandentiekio stotis, atvedė lietaus nuotekų įvadÄ iki JV sutartyje numatyto sklypo ribos, perdavė visas numatytas komunikacijas eksploatacijai.

44. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys galėjo bÅ«ti visiÅ¡kai patenkintas tik konstatavus visiÅ¡kÄ JV sutarties įvykdymÄ , t. y., be kita ko, nustačius, kad buvo įrengtos JV sutarties esmę atitinkančios vandenvalos ir vandentiekio stotys, iki JV sutartyje numatyto sklypo ribos buvo atvestas JV sutarties esmę atitinkantis lietaus nuotekų įvadas, kad JV sutartyje numatytos komunikacijos buvo perduotos eksploatacijai. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io sprendimo 43 punkto, 2016 m. liepos 29 d. nutartyje dėl anksčiau paminėtų Å¡iai bylai esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių teismas konkrečiai nepasisakė.

Vadinasi, Å¡iuo sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartyje padarytų iÅ¡vadų prejudicinė galia nėra paneigiama. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 45. Byloje buvo pateikti duomenys, kad atsakovas 2017 m. gegužės 3 d. sumokėjo 1 815 eurų advokatei G. M. už prieÅ¡ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ , susipažinimÄ su bylos medžiaga ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose. 2018 m. birželio 21 d. atsakovas sumokėjo 968 eurus už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Å¡ioje byloje parengimÄ .

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. IeÅ¡kinį atmetus, minėtos iÅ¡laidos atsakovui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : A. J. ir M. K. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui G. Z. iÅ¡ ieÅ¡kovų M. K. ir A. J. (iÅ¡ kiekvieno) po 1 391,5 Eur (iÅ¡ viso 2 783 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (atsakovo G. Z. turto areÅ¡tÄ ). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėjas Aurimas Brazdeikis