Legislator Case Law & Legislation
2f3ad00f-0c9e-425c-b6aa-102c2ea3c7fe AI generated

2f3ad00f-0c9e-425c-b6aa-102c2ea3c7fe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 2f3ad00f-0c9e-425c-b6aa-102c2ea3c7fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

NUORAŠAS               Administracinė byla Nr. A2.6.-179-818/2015Proceso Nr. 4-68-3-13552-2014-4                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.,45.4., 45.4.5.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2015 m. sausio 29 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant P.Petrauskienei, Linai Leščiovai, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O.

Legislator headnote

AI generated

2f3ad00f-0c9e-425c-b6aa-102c2ea3c7fe · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Po kontakto „Citoen“ trumpam pristabdė, po to iÅ¡važiavo. I. G. teigimu, automobilio „Citroen“ vairuotojas turėjo iÅ¡girsti, jog kliudė svetimÄ automobilį, nes tai buvo specifinis garsas, šį įvykį taip matė ir kita pėsčioji. Priėjus prie stovinčio automobilio „Jeep“ I. G.pamatė Å¡viežius bamperio apgadinimo dažų nubraukimus.Liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, kad ji yra automobilio „Jeep“ savininkė. Nurodė, kad tai, jog jos automobilis buvo apgadintas, kai stovėjo Dominikonų g.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAŠAS               Administracinė byla Nr. A2.6.-179-818/2015Proceso Nr. 4-68-3-13552-2014-4                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.,45.4., 45.4.5.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2015 m. sausio 29 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant P.Petrauskienei, Linai Leščiovai, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinė tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,-n u s t a t ė: O. M., 2014-09-11 apie 12.20 val., Dominikonų g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen C4“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, važiuodamas pro stovintį automobilį „Jeep Compass“, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė ir pagadino abu automobilius.

Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.O. M. teismo posėdžio savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažįsta, tačiau neigia, jog jis pasišalinimo iš įvykio vietos, su kuria susijęs. Nurodė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis važiavo Dominikonų g., Vilniuje, šioje gatvėje dėl iš šono priparkuotų stovinčių automobilių pravažiavimas buvo labai siauras.

Bevažiuodamas jis matė, kad priešinga kryptimi važiuojantis automobilis ,,Mercedes“ trukdo saugiai prasilenkti, todėl O. M. pasitraukė į dešinę keik įmanoma toliau, iš lėto automobiliai prasilenkė, nors atrodo buvo kontaktas automobilių šoniniais veidrodėliais. O. M. teigimu jis trumpam sustojo, po to vėl nuvažiavo tiesiai. O. M. matė, kad toje vietoje ties Dominikonų g. pastatu Nr. 3, prie šaligatvio stovėjo priparkuotas automobilis „Jeep“, pravažiuojant, jis negirdėjo, jog būtų įvykęs kontaktas su šiuo stovinčiu automobilių „Jeep“.

O. M. teigimu, Å¡io automobilio „Jeep“ buvo nubraižytas veidrodėlis, įbrėžimas buvo nežymus. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu praÅ¡o teismo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad dėl 2014-09-11 eismo įvykio Dominikonų gatvėje, Vilniuje, atsimena tai, jog buvo gautas praneÅ¡imas, kad buvo apgadintas stovintis automobilis.

Atvykus nurodytu adresu buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, nubraižyta schema, suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas. Liudytojas A. A. paaiÅ¡kino, kad pagal praneÅ¡imÄ buvo nuvykęs prie prekybos centro „Panorama“, kur automobilio „Jeep“ vairuotoja pranešė pareigÅ«nams, jog prie savo automobilio valytuvo rado raÅ¡telį, iÅ¡ kurio suprato, jog prieÅ¡ tai automobilis „Jeep“ stovėjęs Dominikonų g., Vilniuje, buvo apgadintas pravažiuojančio automobilio.Liudytoja V. Å . paaiÅ¡kino, kad 2014-09-11 ėjo pėsčiomis Dominikonų gatvė, Vilniuje, ir eidama matė, kaip gatvės važiuojamÄ jÄ dalimi važiavęs automobilis „Citroen“ pravažiuodamas kliudė Å¡alia stovintį automobilį ir nenustojus iÅ¡važiavo.

V. Å . teigimu, ji šį įvykį ne tik gerai matė, bet ir girdėjo susidÅ«rimo garsÄ , kadangi liudytoja buvo 3 metrų atstumu, todėl tarp automobilių buvusį kontaktÄ girdėjo. Å is garsas buvo lyg metalas į plastmasę trenkėsi. Automobilis „Citroen“ kliudė galiniu sparnu deÅ¡inės pusės, o stovinčio automobilio nukentėjo priekinis bamperis kairėje pusėje. Å io eismo įvykio buvo dar viena moteris, liudytoja dar bandė atkreipti „Citroen“ vairuotojÄ Ä¯ šį įvykį, tačiau vairuotojas, tai buvo vyras, kiek trumpam pristabdęs iÅ¡važiavo.

Kontakto garsas buvo pakankamai garsus, nes atsisuko ir kiti pėstieji. V. Å . kartu paliko raÅ¡telį, kuriame nurodė nuvažiavusio automobilio „Citroen“ valstybinį numerį bei savo kontaktus.Liudytoja I. G. paaiÅ¡kino, kad 2014-09-11 kaip pėsčioji ėjo Dominikonų gatve, Vilniuje. Beeidama iÅ¡girdo garsÄ , suprato, jog įvyko eismo įvykis. Liudytoja atsisukusi pamatė, kaip Å¡alia stovinčio automobilio „Jeep“ iÅ¡ kairės pusės pravažiavo automobilis „Citroen“. Pasak liudytojos, minėtas „Citroen“ kliudė automobilio „Jeep“ priekinio bamperio kairįjį kampÄ .

Po kontakto „Citoen“ trumpam pristabdė, po to iÅ¡važiavo. I. G. teigimu, automobilio „Citroen“ vairuotojas turėjo iÅ¡girsti, jog kliudė svetimÄ automobilį, nes tai buvo specifinis garsas, šį įvykį taip matė ir kita pėsčioji. Priėjus prie stovinčio automobilio „Jeep“ I. G.pamatė Å¡viežius bamperio apgadinimo dažų nubraukimus.Liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, kad ji yra automobilio „Jeep“ savininkė. Nurodė, kad tai, jog jos automobilis buvo apgadintas, kai stovėjo Dominikonų g.

Vilniuje, liudytoja tik suprato vėliau, kai buvo nuvažiavusi į „Panorama“, kur prie valytuvo pamatė užkiÅ¡tÄ raÅ¡telį su eismo įvykio duomenimis (b.l. 17). Dėl Å¡io įvykio kreipėsi į draudimo kompanijÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad O. M. iÅ¡kelta versija, jog jis jam inkriminuojamÄ pažeidimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, nepadarė, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Pažeidėjo keliamÄ versijÄ teismas vertina kaip siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad liudytojai V.

Å . ir I. G. nuosekliai tvirtino, kad 2014-09-11 jiems einant Dominikonų g., Vilniuje, matė, kaip automobilis „Citroen“ pravažiuodamas pro Å¡alia stovintį automobilį „Jeep“, šį (automobilį „Jeep“) kliudė bei Å¡iÄ transporto priemonę apgadino. Liudytojai akcentavo, jog kontakto garsas buvo pakankamai stiprus, priėjus buvo matyti „Jeep“ apgadinimai – nubraižytas priekinis bamperis. Be to, liudytojai nurodė, kad iÅ¡ karto po kontakto automobilis „Citroen“ buvo kiek pristabdęs, po to iÅ¡važiavo.

Liudytojas A. V. patvirtino, kad ant automobilio „Jeep“ buvo užfiksuoti nežymÅ«s apgadinimai. Pažymėtina, kad 2014-09-11 eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas pravažiavimas Dominikonų g., tarp priparkuotų automobilių, yra pakankamai siauras ir automobilio „Jeep“ apgadinimų vietÄ â€“ priekinis kairės pusės bamperis, atitinka liudytojų – V. Å . ir I. G. paaiÅ¡kinimui, jog „Citroen“ kliudė bÅ«tent Å¡ios transporto priemonės vietÄ . Jų duoti paaiÅ¡kinimai apie automobilių apgadinimo vietÄ , sutampa su apgadinimų apraÅ¡ymais, kurie nurodyti minėtos eismo įvykio schemos papildyme 2 pusėje, tai yra jų aukÅ¡tis ir apgadinimų pobÅ«dis su kito automobilio apgadinimais sutampa.

Tai yra patvirtinta ir atlikus Å¡ių minėtų automobilių apžiÅ«rÄ kelių policijoje, padarytų fotonuotraukų duomenimis. Liudytojų manymu, tokie apgadinimai kontaktuojant automobiliams yra girdimi ir vairuotojas negalėjo nejausti Å¡io susidÅ«rimo. Pažymėtina, kad O. M. neneigia fakto, jog jis pravažiavo Å¡alia stovinčio „Jeep“ bei buvo trumpam sustojęs, t.y. teismo vertinimu turėjo girdėti paÅ¡alinį garsÄ , tačiau iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. Teismas iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad medžiagoje surinktus duomenis patvirtina Å¡ie įrodymai.

Visų pirma, teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigÅ«nų V. Å . ir I. G. parodymais, iÅ¡ kurių seka, kad pažeidėjo vairuojamas automobilis „Citroen“ dėl neatidumo kliudė stovintį automobilį „Jeep“, ant kurio buvo matyti apgadinimai – nubrėžtas priekinis kairės pusės bamperis. Antra, byloje apklausta liudytoja D. K. patvirtino automobilio „Jeep“ apgadinimo faktÄ protokole nurodytomis aplinkybėmis. Trečia, byloje eismo įvykio vietos schemoje nurodyti automobilio sugadinimo apimtis ir lokalizacija atitinka su byloje surinktais duomenimis, kurių apgadinimų pobÅ«dis, aukÅ¡tis sutampa.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). O. M. versija, kad jis nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Taip pat liudytojai V. Å . ir I. G. paaiÅ¡kino, kad smÅ«gis buvo pakankamai stiprus, nes liudytojai bÅ«dami tam tikrame atstume nuo įvykio vietos (nurodė apie 3 m atstumÄ ), iÅ¡girdo kontakto garsÄ . Teismo manymu, pažeidėjas suprato ir suvokė, kad dėl jo neatsargių veiksmų kilo minėtas eismo įvykis, todėl iÅ¡ karto po kontakto buvo pristabdęs automobilį o po to iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos padidindamas važiavimo greitį (b.l. 12). Teismas neturi pagrindo netikėti D. K., V. Å . ir I.

G. paaiÅ¡kinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi bÅ«ti itin atsargÅ«s ir dėmesingi – privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad O. M. automobilį vairuoja nuo 2009 m. (b.l. 22), todėl jis yra patyręs vairuotojas, tačiau vykdant KET reikalavimus turėjo bei galėjo pajusti, kad kliudo kitÄ transporto priemonę bei imtis atitinkamų veiksmų, o ne pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

 Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pažeidėjas negalėjo nepajusti, jog kliudė kitÄ automobilį, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog O. M. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad O.

M. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiosios D. K. automobilio prekinis bamperis, nukentėjusiajai padaryta itin maža turtinė žala. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį O.

M. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jam neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.O. M. kaltė, įvykdęs administracinį teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-21626412014, policijos pareigūno A.

A. tarnybiniu praneÅ¡imu, 2014-09-11 d. eismo įvykio schema, liudytojų D. K., V. Å ., I. G., A. V.. A. A. parodymais, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiaga.           O. M. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėti, pažeidėjas baustinas.               O. M. atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių nenustatyta.           Atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, žalos padarytos kitiems asmenims mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymÄ pažeidėjui skirtinos nuobaudos artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumo.Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 286 str. - 287 str., teismas,-n u t a r ė:

O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskirti 28 eurų baudÄ .O. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 869 eurų baudÄ .Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti O. M. galutinę bausmę – 869 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties devynių) eurų baudÄ IÅ¡aiÅ¡kinti pažeidėjui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030Jeigu neturite galimybės sumokėti baudÄ , turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ ar pareigÅ«nÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo.Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                    Miroslavas Gvozdovičius