2f367256-b96d-43b1-b82e-a3fa8ec1d438 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-270-458/2018                                                            Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00366-2018-9                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.7; 16.9.10;                                                            21.11.10 (S)                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. rugpjūčio 10 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nutarimo pakeitimo, n u s t a t ė : R. K. 2018 m. kovo 21 d. 15.59 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Skoda Rapid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors teisė vairuoti yra atimta, iÅ¡važiuodama iÅ¡ stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus Å¡oninio tarpo ir kliudė greta stovintį kitÄ automobilį. Vairuotoja iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.

Atsisakė pasitikrinti alkotesteriu savo girtumo-blaivumo laipsnį. Ä®vykio metu apgadinti du automobiliai, padaryta žala iki 15 BND.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nutarimu R. K. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1175 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.

R. K. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur (keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imties eurų) dydžio bauda. R. K. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų eurų) dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. K. paskirta galutinė nuobauda – 1300 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų eurų) dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.Skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nutarimÄ pakeisti: administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant įvykio ir sudėties, o kitÄ nutarimo dalį, kuria R.

K. nubausta pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistÄ ; už padarytus nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimÄ â€“ skirti trumpesniam terminui nei paskyrė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai.Dėl automobilių sugadinimų aukščio ir mastoSkunde nurodoma, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino skirtingų abiejų automobilių sugadinimų aukščių ir skirtingo sugadinimo masto, taigi tokiu bÅ«du buvo pažeistos ANK 563 straipsnio nuostatos, kurios reikalauja, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administraciniai nusižengimai.Skunde pažymima, jog nėra jokių tariamo eismo įvykio liudytojų.

PareigÅ«nas M. B., tyręs administracinio nusižengimo bylÄ ir surašęs administracinio nusižengimo protokolÄ , nebuvo tariamo eismo įvykio liudytojas. Jis atvyko į eismo įvykio vietÄ tik pagal iÅ¡kvietimÄ , o tariamo įvykio aplinkybes sužinojo tik iÅ¡ „Mazda“ vairuotojos L. D. pasakojimo ir eismo įvykio schemÄ nubraižė pagal nukentėjusiosios parodymus. Skirtingai nei nurodė pareigÅ«nas M. B., R. K. skunde tvirtina, kad jokių nubrozdinimų nuo automobilio nebandė Å¡alinti, atvykęs pareigÅ«nas automobilį rado stovintį kieme tokios pačios bÅ«klės, kokios administracinėn atsakomybėn traukiama R.

K. ir iÅ¡važiavo iÅ¡ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Tai, kad ji neva bandė Å¡alinti nubrozdinimus, tėra tik subjektyvi pareigÅ«no nuomonė, kuri objektyviai galėjo bÅ«ti patikrinta, paskiriant kompleksinę eismo įvykio ekspertizę. Skunde pažymima, jog pats faktas, kad parodymus apie galbÅ«t padarytÄ pažeidimÄ duoda policijos pareigÅ«nas, dar besÄ lygiÅ¡kai nesuteikia pagrindo Å¡ių parodymų laikyti visiÅ¡kai teisingais ir vienareikÅ¡miÅ¡kai remtis jais kaip įrodymu.Kitų eismo įvykio liudytojų byloje, iÅ¡skyrus nukentėjusiÄ jÄ , nebuvo nustatyta.

Teismas R. K. parodymus, kad nepajuto jokio automobilių kontakto, niekas jai nemojavo, iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiavo lėtai, vertino kritiÅ¡kai ir laikė gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus laikė teisingais, jiems suteikdamas iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ galiÄ , taip pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas vadovavosi liudytojos L. D. parodymais, neįvertinęs aplinkybės, jog pastaroji galėjo pasinaudoti pasitaikiusia galimybe ir apkaltinti R.

K. padarytu pažeidimu, siekdama gauti draudimo iÅ¡mokÄ . R. K. skunde daro iÅ¡vadÄ , kadangi eismo įvykis įvyko vienai maÅ¡inai važiuojant pro Å¡onÄ , o kitai stovint, logiÅ¡ka, kad turėjo įvykti slystamo pobÅ«džio kontaktas ir tiesioginis slystantis automobilių kontaktas turėjo palikti analogiÅ¡kus apgadinimus. Atkreipiamas dėmesys, jog iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad po Å¡io įvykio ant nukentėjusiosios automobilio „Mazda“ užfiksuoti kairės pusės galinio buferio intensyvÅ«s, akivaizdÅ«s, ilgi bei didelio ploto braukiamo pobÅ«džio apgadinimai, esantys 41–58 cm aukÅ¡tyje nuo žemės. Matomi dviejų dydžių apgadinimai, t. y. 2–3 cm pločio juostelė, esanti 55–58 cm aukÅ¡tyje nuo žemės ir prasidedanti net už nuotraukoje matomo automobilio statymo daviklio bei pereinanti į didelio ploto slystamo pobÅ«džio sugadinimus 41–58 cm aukÅ¡tyje nuo žemės. R.

K. pažymi, jog jos vairuotas automobilis yra gelsvos spalvos, o ant „Mazda“ automobilio apgadinimo vietoje yra daug juodos spalvos pėdsakų. Gelsvos spalvos automobilis „Skoda Rapid“ negalėjo palikti juodos spalvos pėdsakų. Iš prie bylos pridėtų automobilio „Skoda Rapid“ fotonuotraukų, darytų iš labai arti, matomi itin mažareikšmiai apgadinimai ant galinio kairiojo sparno ir galinių kairės pusės durelių, viena ilgesnė bei kelios itin trumpos horizontalios braukimo trasos.

VisiÅ¡kai tarpusavyje nesuderinamas ant abiejų automobilių rastų apgadinimų laipsnis. AiÅ¡kiai matoma, kad „Mazda“ automobilis buvo veikiamas stipraus mechaninio poveikio, tai lėmė itin žymius pastarojo apgadinimus. Tuo tarpu ant „Skoda Rapid“ automobilio nėra jokių apgadinimų, iÅ¡skyrus mažareikÅ¡mius automobilio eksploatavimo pėdsakus.Skunde R. K. daro iÅ¡vadÄ , kad „Mazda“ sugadinimai buvo patirti visai kitomis aplinkybėmis, nei teigia vairuotoja L. D. Tik faktas, kad ant abiejų automobilių rasti apgadinimai, nepatvirtina buvus kontaktÄ tarp Å¡ių transporto priemonių.

PareigÅ«nas neatliko abiejų automobilių sugretinimo, nes byloje nėra transporto priemonių apžiÅ«ros ir sugretinimo protokolo. Pažymėta, kad administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Duomenų neiÅ¡samumas galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas per teismo pareigÄ pačiam rinkti įrodymus, o tai Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, jog įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Skunde pabrėžiama, kad teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymoSkunde tvirtinama, jog byloje nėra patikimų ir neginčijamų duomenų, kad eismo įvykis administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis apskritai įvyko bÅ«tent dėl R.

K. veiksmų. Tačiau laikant, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, jog R. K. suvokė padariusi eismo įvykį ir dėl to iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Tiek 2018 m. kovo 21 d., atvykus pareigÅ«nui į R. K. namus, tiek 2018 m. kovo 30 d. suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , su jai inkriminuojamais administraciniais nusižengimais R. K. nesutiko ir nuosekliai aiÅ¡kino, jog iÅ¡važiuodama iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės nepajuto, kad bÅ«tų kliudžiusi kitÄ automobilį.

Sprendžiant R. K. atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį klausimÄ , nebuvo nustatytas Å¡io nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, neatskleistas tokios tyčios turinys. R. K. nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. kartu su vyru nuvažiavo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pastatė automobilį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, nuėjo su vyru į prekybos centrÄ , nusipirko vaistų, maisto ir išėjo.

Iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo ramiai, nepajutusi jokio kontakto. Apeliantė nurodo, kad ant jos automobilio rasti mažareikšmiai apgadinimai (jeigu jie tikrai atsirado po šio eismo įvykio), o tai leidžia spręsti, kad buvo silpnas kontaktas ir ji tikrai galėjo jo nejusti. Apklausiama liudytoja parodė, kad įvykus kontaktui, ji staigiai iššoko iš savo automobilio, ėmė mojuoti, šaukti, bet R. K. nestabdžiusi išvažiavo. Dažnai žmonės supratę, kad sukėlė eismo įvykį, apsižvalgo, stabteli ir pan., o R.

K., kaip galima suprasti iš nukentėjusiosios parodymų, niekaip nereagavo. Ši aplinkybė, anot apeliantės, aiškiai rodo, kad ji nesuprato sukėlusi eismo įvykį.Byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas eismo įvykio faktas. Kita vertus, byloje pateikta vaizdo medžiaga kėlia pagrįstų abejonių, ar tikrai nukentėjusioji L. D. įvykus tariamam eismo įvykiui mojavo, šaukė bei ar tikrai prie jos buvo priėjusi kita eismo įvykio liudytoja, kuri būtų pateikusi R. K. automobilio valstybinį numerį.

Kaip matoma iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, bÅ«tent nukentėjusioji automobilį „Mazda“ manevruoja aikÅ¡telėje ir stovi vidury važiuojamosios kelio dalies, tuo tarpu R. K. ateina ir įsėda į savo automobilį. R. K. įsėdus į automobilį, L. D. pradeda važiuoti į laisvÄ , Å¡alia apeliantės automobilio buvusiÄ parkavimo vietÄ . Paskui kamera pradeda lėtai suktis ir nebematyti, kas vyksta toliau. Kamerai vėl atsisukus į įvykio vietÄ , matyti, kad nukentėjusioji stovi prie savo automobilio.

Kamera nuo tos vietos, kur buvo pastatyti abu automobiliai, nusisuko ir grįžo per 1 minutę (15.54.44 val. nusisuko kamera, o 15.55.53 val. grįžo). Tai, vadinasi, pagal nukentėjusiosios parodymus, per vienÄ minutę įvyko eismo įvykis, ji iÅ¡Å¡oko iÅ¡ savo automobilio, mojavo, Å¡aukė, vėliau priėjo prie jos kita eismo įvykio liudytoja, kuri, kaip paaiÅ¡kino nukentėjusioji L. D. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, spėjo užsiraÅ¡yti nuvažiuojančio automobilio numerį ir pasakė jai.

Vaizdo įraÅ¡e matoma, kaip stovi nukentėjusioji, o prie jos niekas neprieina ir niekas nenueina, todėl, anot R. K., visai tikėtina, kad jokios eismo įvykio liudytojos ir nebuvo. Skunde teigiama, kad jeigu kita eismo įvykio liudytoja prie nukentėjusiosios buvo priėjusi vėliau, tuomet pareigÅ«nas turėjo pateikti iÅ¡samesnį vaizdo įraÅ¡Ä .Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyviu duomenų, kad R. K. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad R. K. sÄ moningai (tyčia) iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Dėl pareigos pasitikrinti neblaivumÄ R. K. nubausta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad R.

K. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , bet ji nurodo, jog nebuvo transporto priemonės vairuotoja, taigi atitinkamai teigia neturėjusi pareigos tikrintis dėl neblaivumo.Reikalavimas pasitikrinti neblaivumÄ buvo pasiÅ«lytas praėjus maždaug valandai po eismo įvykio. Taigi R. K. kelia klausimus, ar pareigÅ«nas turėjo teisę reikalauti tikrintis blaivumÄ , ar ji turėjusi pareigÄ tikrintis blaivumÄ . IÅ¡ bylos duomenų žinoma, kad pareigÅ«nas M. B., praėjus maždaug valandai po to, kai sužinojo apie eismo įvykį, susisiekė su R.

K. telefonu, atvyko pas jÄ Ä¯ kiemÄ . Bendraujant jis pasiÅ«lė pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau R. K. nesutiko, bet sutiko važiuoti į ligoninę, tačiau nurodo, kad jos niekas nevežė.Taigi, analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratÄ , pareigas bei atsakomybę už Å¡ių pareigų nesilaikymÄ , skunde teigiama, kad pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iÅ¡ R. K. buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumÄ , jai jau bÅ«nant savo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigÅ«no reikalavimo pasitikrinti blaivumÄ praėjus ilgam laiko tarpui, ji nebegalėjo bÅ«ti laikoma vairuotoja ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumÄ .Skunde R.

K. pažymi, kad 2018 m. kovo 21 d. į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę atvažiavo ir iÅ¡važiavo blaivi. Grįžusi namo, alkoholio nevartojo, tik iÅ¡gėrė du Å¡aukÅ¡tus putinų ekstrakto, kurio sudėtyje yra alkoholio, gal todėl atvykęs pareigÅ«nas užuodė alkoholio kvapÄ . Be to, apeliantė nurodo, jog serga cukriniu diabetu, kuris sukelia galvos svaigimÄ , mieguistumÄ .Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymoJeigu teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , nuspręstų, kad vis dėlto pagrindo R.

K. išteisinti dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje bei ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nėra, tuomet apeliantė prašo atsižvelgti į aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui, ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.Skunde nurodoma, jog R. K. padarytas pažeidimas (svetimo turto apgadinimas) savo pobūdžiu nėra šiurkštus, nes padarytas šviesiu paros metu, ne judrioje gatvėje esant intensyviam eismui, o automobilių stovėjimo aikštelėje, taigi nebuvo keliama didelė grėsmė transporto eismo ir jo dalyvių saugumui, apgadinimai nėra dideli, lėtai važiuojant kliudyta stovinti transporto priemonė.

Padaryta žala mažareikÅ¡mė ir, nukentėjusios vertinimu, yra apie 200 Eur. R. K. vairavimo stažas – 22 metai. Ji nėra įskaitoje dėl priklausomybės ligų. R. K. yra iÅ¡tekėjusi, iki Å¡io įvykio dirbo mokytoja, turi vaikų.Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.Apeliantė nurodo, kad paskirta pinginė bauda jai ir taip bus didelė finansinė naÅ¡ta su žalingomis pasekmėmis jai ir jos artimiesiems.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, R. K. nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams bei piniginės 1175 Eur baudos skyrimas nėra proporcinga, o aiÅ¡kiai per griežta ir neteisinga nuobauda.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) virÅ¡ininkas R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nutarimÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamos R.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliaciniame skunde ginčijamas R. K. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jos veiksmuose nesama ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėčių požymių visumos, todėl Å¡i administracinio nusižengimo bylos dalis turi bÅ«ti nutraukta, o ne paskirta administracinė nuobauda R. K.. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisako bÅ«tent Å¡iuo klausimu, taip pat dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kadangi apeliaciniame skunde neginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymas, apeliacinės instancijos teismas Å¡ių R. K. veiksmų ir jos nubaudimo pagal minėtÄ normÄ teisėtumo bei pagrįstumo nevertina.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamojo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Dėl R. K. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir transporto priemonių sugadinimų masto ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų.

Pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta veika nepriskiriama prie mažai pavojingų administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.Apeliaciniame skunde ginčydama savo nubaudimÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo nustatytas Å¡io administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia.

Tiesioginė tyčia gali bÅ«ti konstatuojama tuo atveju, jeigu asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlė) ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant klausimÄ dėl atsakomybės už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos turi bÅ«ti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Taigi pagal kasacinio teismo praktikÄ asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes.

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio yra aiÅ¡kiai matyti, jog, ginčydama savo nubaudimÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, apeliantė R.

K. pati sau prieštarauja, t. y. vienoje apeliacinio skundo dalyje yra nurodoma, kad nukentėjusiosios L. D. transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, t. y. ne įvykio, aprašyto administracinio nusižengimo protokole, metu, tuo tarpu kitoje apeliacinio skundo dalyje jau tvirtinama, kad kontaktas tarp nukentėjusiosios L. D. ir administracinėn atsakomybėn traukiamos R. K. transporto priemonių buvo silpnas, todėl apeliantė jo nepajuto. Tokie vienas kitam kardinaliai prieštaringi apeliacinio skundo teiginiai rodo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes R.

K. vertina savo nuožiÅ«ra, keisdama ir priderindama prie jai palankiausios versijos, taip siekdama itin suÅ¡velninti jai taikomÄ administracinę atsakomybę arba jos visiÅ¡kai iÅ¡vengti. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , skundžiamÄ nutarimÄ ir apeliantės skundÄ , neturi pagrindo sutikti su aptartais teiginiais.Liudytoja L. D. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad ji atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, pasistatė savo automobilį priekiu.

Šalia jos stovėjo kitas automobilis, pastatytas galu. Ji pamatė, kad į šalia stovintį automobilį sėda vyras su moterimi. Moteris sėdo prie vairo. Ji nusprendė palaukti, kol jie išvažiuos. Kai šalia stovintis automobilis pajudėjo ir pradėjo važiuoti, ji pajuto, kad jos automobilis sujudėjo. Ji suprato, kad moteris, vairavusi šalia stovintį automobilį, kliudė jos automobilį. Pastebėjo, kad moteris nestoja, tada ji staigiai iššoko iš savo automobilio, ėmė mojuoti moteriai, šaukti, bet moteris nestabdžiusi nuvažiavo toliau.

Kita moteris, mačiusi įvykį, spėjo užsirašyti nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Jai padaryta žala yra apie 200 Eur (b. l. 48–49). Tokius liudytojos parodymus iš dalies patvirtina ir policijos pareigūno M. B. parodymai. Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nustatė, kam priklauso automobilis, kurio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau savininko telefono numerio nerado, bet rado jo sutuoktinės telefono numerį. Paskambino jai. Bendraudamas suprato, kad vairuotoja yra neblaivi.

Ji nurodė, kad turi tokį automobilį, kad automobilis stovi prie namų. Jis jai pasakė, dėl ko ieÅ¡ko to automobilio, pasakė, kad atvyks prie namų. Atvykus, moteris jau stovėjo prie automobilio. Jis paaiÅ¡kino, kad automobilis ieÅ¡komas kaip pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos. Matėsi, kad buvo bandyta paÅ¡alinti nubrozdinimus ant automobilio. Jis iÅ¡matavo nubrozdinimų aukÅ¡tį, kuris atitiko nukentėjusiosios automobilio nubrozdinimų aukÅ¡tį. Moteris nurodė, kad ji nevairavo automobilio, ir atsisakė pasitikrinti blaivumÄ .

PasiÅ«lė pasitikrinti neblaivumÄ , nes įtarė, kad ji yra neblaivi, nes jos kalba buvo neriÅ¡li, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis bendravo su ja, sėdėjo prie vieno stalo, kol iÅ¡rašė Å¡aukimÄ . Po įvykio buvo praėję ne daugiau kaip valanda. Grįžęs į įvykio vietÄ , peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä pas apsaugos darbuotojÄ . Vaizdo įraÅ¡e buvo matyti, kad atvyko viena moteris, nuėjo į prekybos centrÄ , o išėjusi sėdo į automobilį ir pasiÅ¡alino (b. l. 42–44).Apygardos teismas pažymi, kad liudytoja L.

D. teismo posėdžio metu davė iÅ¡samius, neprieÅ¡taringus parodymus, detaliai ir tiksliai apibÅ«dino visas įvykio vertinimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Nors L. D. taip pat yra ir nukentėjusioji, patyrė turtinę žalÄ dėl automobilio sugadinimo, tačiau apygardos teismas, net ir įvertinęs jos suinteresuotumÄ bylos baigtimi, nenustatė pagrindo netikėti aptartais parodymais. R. K. tvirtinimas, kad nukentėjusioji gali kaltinti jÄ dėl neaiÅ¡ku kokiomis aplinkybėmis padaryto transporto priemonės apgadinimo, siekdama finansinės naudos (žalos atlyginimo, draudimo iÅ¡mokos), yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais duomenimis, suponuojantis apeliantės siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. R.

K. teiginiai vertintini kritiÅ¡kai dar ir dėl tos priežasties, jog jos kaltė byloje yra grindžiama ne vien liudytojos L. D. parodymais, juos patvirtina ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Aptariant liudytojo policijos pareigÅ«no M. B. parodymus, pažymėtina, kad analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, pareigÅ«nas nurodė savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 7, 8). Apklaustas teismo posėdžio metu policijos pareigÅ«nas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinktÄ medžiagÄ .

PareigÅ«nas yra nesuinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai objektyvÅ«s, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, todėl netikėti pareigÅ«no parodymais teismas neturi pagrindo.Pažymėtina, jog apeliantės tvirtinimas, kad faktÄ , jog ji nepajuto transporto priemonių susidÅ«rimo, patvirtina aplinkybė, jog nukentėjusiajai mojuojant, Å¡aukiant ir bandant atkreipti pastarosios dėmesį, R.

K. niekaip nereagavo ir iÅ¡važiavo iÅ¡ prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, yra visiÅ¡kai objektyviai nepagrįstas. R. K. elgesys po eismo įvykio kaip tik suponuoja prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, į jokius L. D. raginimus nereagavo, nesustojo pasižiÅ«rėti, kas nutiko ir ar nekilo pasekmių, bet iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, o tai suponuoja jos siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir galbÅ«t nuslėpti kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pvz., transporto priemonės vairavimÄ , kai teisė vairuoti yra atimta).

Be to, pati R. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡važiavo lėtai, neskubėdama, iÅ¡ esmės su panaÅ¡aus dydžio transporto priemone, kaip ir L. D. lengvasis automobilis. Taigi esant nedideliam važiavimo greičiui, kitai transporto priemonei stovint vietoje, Å¡viesiu paros metu, kai kitų automobilių, kurie galėjo kliudyti manevruoti aikÅ¡telėje, nebuvo daug, nenustatyta aplinkybių, kurios bÅ«tų galėjusios lemti faktÄ , kad R. K. nejautė transporto priemonių susidÅ«rimo.

Atsižvelgęs į visas iÅ¡dėstytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog nenustatyta faktorių, kurie objektyviai bÅ«tų galėję pagrįsti versijÄ , kad R. K. nejautė, kaip atsitrenkė į L. D. automobilį. Taigi R. K. pateiktas situacijos vertinimas – kad ji nejautė transporto priemonių kontakto – laikytinas tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine versija. Tokį R. K. tvirtinimÄ paneigia ir bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai, kurie, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra pakankamai nemenki, t. y. tokios aplinkybės pagrįstai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad transporto priemonių susidÅ«rimas buvo nemažo galingumo ir tikrai juntamas transporto priemonėse esantiems asmenims.Apeliaciniame skunde pažymima, jog, peržiÅ«rėjus prie bylos medžiagos pridėtÄ Ä¯vykio vaizdo įraÅ¡Ä , matyti, kad nuo tos fiksuojamo vaizdo vietos, kai buvo pastatyti abu automobiliai, kamera nusisuko ir grįžo fiksuoti vaizdo toje pačioje įvykio vietoje per 1 min (kamera nusisuko 15.54.44 val., grįžo 15.55.53 val.).

Anot apeliantės, situacija, kad eismo įvykis įvyko per minutę, yra netikėtina. Apygardos teismas sutinka su vertinimu, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas eismo įvykio faktas, kaip susiduria abi transporto priemonės, tačiau visiškai objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstas apeliantės vertinimas, kad eismo įvykis negalėjo kilti per 1 min., kai kamera nefilmavo eismo įvykio vietos. Dviejų transporto priemonių susidūrimas, kai R. K. atsitrenkė į nukentėjusios automobilį, nekilus sunkių pasekmių, neturėjo trukti ilgai, tai galėjo būti ir keleto ar kelių dešimčių sekundžių laiko tarpas.

Tuo labiau, jog vėliau vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota, kaip L. D. stovi prie savo automobilio, o tai atitinka jos pačios parodymus, kad po susidÅ«rimo ji iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės pasižiÅ«rėti, kas tiksliai nutiko, ir bandė atkreipti R. K. dėmesį bei jÄ sustabdyti, kad nepasiÅ¡alintų iÅ¡ eismo įvykio vietos (b. l. 24). Dėl liudytojos, kuri spėjo užfiksuoti R. K. vairuotos transporto priemonės valstybinį numerį ir jį pateikti L. D., pažymėtina, jog pati apeliantė teisingai nurodė skunde, kad minėta liudytoja galėjo bendrauti su L.

D. ne per minutės laiko tarpÄ , kai kamera fiksavo ne eismo įvykio vietÄ , o vėliau, kai R. K. jau buvo iÅ¡važiavusi iÅ¡ prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Apeliantė nurodo, jog tokiu atveju policijos pareigÅ«nas turėjo pateikti iÅ¡samesnį vaizdo įraÅ¡Ä . Teismų praktikoje yra konstatuota, jog įrodymus renka pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ , traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti kaltinanti institucija.

Vis dėlto vien tai, kad byloje nebuvo apklausta liudytoja, pateikusi nukentėjusiajai L. D. apeliantės transporto priemonės valstybinį numerį, savaime neleidžia tvirtinti, kad esama esminių abejonių dėl R. K. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Be to, nežinia ar proceso dalyviams arba pareigÅ«nams buvo žinomi Å¡io asmens kontaktiniai duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad prekybos centro vaizdo įraÅ¡ymo kameros L. D. ir minėtos liudytojos bendravimo fakto galėjo neužfiksuoti, tačiau tai savaime nepaneigia padaryto nusižengimo, kadangi R.

K. kaltė yra grindžiama kitais byloje esančiais duomenimis.Dėl transporto priemonėms padarytų apgadinimų ir likusių tai patvirtinančių žymių apygardos teismas pritaria, kad iš bylos medžiagoje esančių fotonuotraukų matyti, jog R. K. vairuoto automobilio nubrozdinimų aukštis atitinka nukentėjusiosios automobilio nubrozdinimų aukštį. R. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog ant nukentėjusiosios automobilio užfiksuoti kairės pusės galinio buferio intensyvūs, akivaizdūs, ilgi bei didelio ploto braukiamo pobūdžio sugadinimai, o ant pačios vairuoto automobilio yra tik mažareikšmis eksploatavimo pėdsakas, t. y. 2–3 cm pločio juostelė.

Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančias fotonuotraukas (b. l. 24), su tokiu apeliantės tvirtinimu nesutinka. Matyti, kad Å¡alia minėtos 2–3 cm juostelės ant R. K. automobilio, kuriÄ ji įvardija kaip eksploatavimo pėdsakÄ , esama ir kur kas didesnio apgadinimo – Å¡alia esanti žymė yra kur kas platesnė nei poros centimetrų, atitinka automobilių susidÅ«rimo mechanizmÄ , kurį nurodė nukentėjusioji ir kuris yra užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole, taigi toks apgadinimas negalėjo atsirasti vien tik natÅ«raliai eksploatuojant automobilį.

Papildomai pažymėtina, kad R. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog nukentėjusiosios automobilio „Mazda“ apgadinimo vietoje matoma juodos spalvos pėdsakų, kurių R. K. Å¡viesios spalvos vairuotas automobilis „Skoda Rapid“ negalėjo palikti. Akivaizdu, jog R. K. bando antraeilėms aplinkybėms suteikti svarbiÄ reikÅ¡mę, taip įneÅ¡dama į bylos nagrinėjimÄ nepagrįstų abejonių ir trukdydama operatyviai bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti galutinį sprendimÄ . Juodos spalvos žymės ant nukentėjusiosios automobilio galėjo bÅ«ti nubraukus dažus likęs matomas transporto priemonės detalės / dalies medžiagos sluoksnis (atitinkamai kitos spalvos nei automobilio iÅ¡orė).

Taigi apygardos teismas, apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, daro iÅ¡vadÄ , kad abiejų automobilių apgadinimo laipsnis ir apgadinimų susidarymo mechanizmas patvirtina tarp minėtų automobilių buvus kontaktÄ , t. y. reikÅ¡mingÄ susidÅ«rimÄ . Atitinkamai aptartos aplinkybės dar kartÄ patvirtina, kad Å¡io susidÅ«rimo R. K. negalėjo nejausti, taigi iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino sÄ moningai – jos veiksmai buvo atlikti esant tiesioginei tyčiai. Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo ir pareigos pasitikrinti neblaivumÄ ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojusiems po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).R.

K. buvo nubausta pagal Å¡iÄ teisės normÄ už tai, kad vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, t. y. atsisakė pasitikrinti alkotesteriu savo girtumo-blaivumo laipsnį. Liudytojas, policijos pareigÅ«nas M. B. tiek tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, jog įtarė, kad R. K. yra neblaivi, nes jos kalba buvo neriÅ¡li, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Aptariant nagrinėjamu atveju aktualų teisinį reguliavimÄ , pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 17 punktas numato, jog policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Tuo tarpu apeliantė tvirtina, kad jai Å¡i pareiga negaliojo, nes pasiÅ«lymo tikrintis neblaivumÄ metu ji negalėjo bÅ«ti laikoma vairuotoja. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 91 punktÄ vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal Å¡iame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Be abejo, tuo metu, kai policijos pareigÅ«nas paprašė, kad R.

K. pasitikrintų neblaivumÄ , nuo eismo įvykio jau buvo praėjusi beveik valanda ir, savaime suprantama, tuo metu apeliantė jau nevairavo transporto priemonės, tačiau tuo metu, kai jos vairuojama transporto priemonė susidÅ«rė su nukentėjusiosios L. D. transporto priemone ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, R. K. vairavo transporto priemonę „Skoda Rapid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. eismo įvykio kilimo metu R. K. padėtis atitiko įstatyme įtvirtintÄ vairuotojo sampratÄ ir jai galiojo bendrosios eismo dalyviams taikomos pareigos bei draudimai.

Kitaip vertinant įstatymuose įtvirtintÄ reguliavimÄ , niekuomet nepavyktų nustatyti, jog, net praėjus itin minimaliam laiko tarpui, po to, kai vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, buvo neblaivus eismo įvykio kilimo metu. Net jei R. K. tvirtintų, jog alkoholį vartojo jau grįžusi iÅ¡ prekybos centro namo, jai kyla pareiga nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pagal ANK 423 straipsnyje įtvirtintÄ reguliavimÄ .

Vis dėlto nagrinėjamu atveju konkretus R. K. neblaivumo laipsnis (ar ji apskritai buvo neblaivi) nėra esminės reikÅ¡mės aplinkybė, kadangi apeliantė patraukta administracinėn atsakomybėn už įpareigojimo leistis patikrinama, ar nėra neblaivi, nesilaikymÄ . R. K. tvirtinimas, kad ji alkoholio nebuvo vartojusi, o tik iÅ¡gėrė porÄ Å¡aukÅ¡tų vaistų, kuriuose yra alkoholio, laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu jokiais objektyviais duomenimis, vertintinas kaip apeliantės pateikiama gynybinė versija, nurodoma, siekiant iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Be to, teismas abejoja teiginio logiÅ¡kumu, kad dėl poros Å¡aukÅ¡tų lašų R.

K. bÅ«tų pasirodžiusi policijos pareigÅ«nui neblaivi ar patikrinimo metu bÅ«tų buvęs nustatytas jos atitinkamas neblaivumo laipsnis, už kurį įstatyme vairuotojams jau yra numatyta administracinė atsakomybė (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi apygardos teismui atrodo visiÅ¡kai nepagrįstas ir objektyviai nemotyvuotas R. K. atsisakymas pasitikrinti neblaivumÄ . Apeliantė skunde nurodė, jog ji nesutiko vykdyti policijos pareigÅ«no reikalavimo, bet sutiko neblaivumÄ pasitikrinti ligoninėje, tačiau jos niekas nenuvežė.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiÅ«ros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis.

Taigi akivaizdu, jog nesutikdama tikrintis neblaivumo R. K. pati galėjo kreiptis į medicinos įstaigÄ , tačiau pareigÅ«nams nekilo pareiga jÄ Ä¯ tokiÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pristatyti. Nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo nustatytas R. K. girtumo (neblaivumo) laipsnis, o tik faktas, kad ji atsisakė tikrintis girtumÄ ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktÄ , tačiau tikėtina galimybė, kad ji eismo įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, leidžia aiÅ¡kiau / tiksliau numatyti galimus pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos motyvus.Taigi įvertinęs visa tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R.

K. veiksmuose esant ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda ir / ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninamos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Teismai, skirdami nuobaudas ir / ar administracinio poveikio priemones pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).Skirdamas nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R.

K. padarytų nusižengimų pobÅ«dį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – Å¡iuo metu nedirba, bausta administracine tvarka už Å¡ios rÅ«Å¡ies nusižengimų padarymÄ (b. l. 13–19), į jos atsakomybę lengvinančių ir į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas vidutines baudas.

Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors R. K. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, vadovaujantis ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti, bei atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , Å¡i administracinio poveikio priemonė taikytina ir R. K. atimtina teisė vairuoti transporto priemones, nustatant vidutinį terminÄ , nurodytÄ ANK 426 straipsnio 7 dalyje ir ANK 423 straipsnio 4 dalyje.

Apygardos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su tokiu vertinimu.Atsižvelgiant į tai, kad R. K. administracinius nusižengimus, o būtent šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daro pakankamai sistemingai (b. l. 13–19), švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas suponuotų nebaudžiamumo nuotaikas ir galimybę, jog, tikėdamasi ateityje vėlgi išvengti galinčios kilti atsakomybės, R. K. darys naujus administracinius nusižengimus ir / ar kitus teisės pažeidimus.

Be to, dėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad paskirta administracinė nuobauda R. K. ir taip yra didelė finansinė naÅ¡ta, kuriÄ ji nežino, kaip reikės įvykdyti, pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo prieÅ¡ingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Prioritetas turi bÅ«ti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimÄ padariusio asmens nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi nagrinėjamu atveju apygardos teismas nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas ir sutrumpinti R. K. paskirto specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminÄ .

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. birželio 22 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                          Arvydas Daugėla