2021-10-20 Nr. AB-21706-3-61-3-02733-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-703-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02733-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. I. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. G. I. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdamas nuginčyti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2021 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 64.5.1.9.-239.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose keliamus reikalavimus, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui keturiolikos dienų terminą (iki 2021 m. rugsėjo 8 d.) skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundą ir jo priedus išverstus į valstybinę (lietuvių kalbą), suformuluoti aiškų skundo reikalavimą (prašyti panaikinti arba pakeisti skundžiamą sprendimą), atsakovu nurodyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, pateikti įrodymus, patvirtinančius susipažinimą su skundžiamu sprendimu, pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą bei pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas iki 2021 m. rugsėjo 8 d. skundo trūkumų, nurodytų 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nepašalino, tačiau pateikė teismui prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas rezoliucija pratęsė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2021 m. rugsėjo 16 d., tačiau pareiškėjas teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas iki teismo nustatyto termino, kuris buvo pareiškėjo prašymu pratęstas, nepašalino skundo trūkumų, o teismui pripažinus šiuos trūkumus esminiais, kurių nepašalinus, jis neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribas ir išspręsti skundo priėmimo klausimą, skundžiama teismo nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas A. G. I. atskirajame skunde nurodo, kad su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka.

Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį. Paaiškina, kad mokėjimas buvo atliktas iš užsienio banko, kartu su atskiruoju skundu pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas nurodo, kad taip pat teismui išsiuntė ir kitus dokumentus, kurie buvo išversti į lietuvių kalbą. Patikina, kad šiuos dokumentus išsiuntė, o 2021 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teismas jam elektroniniu paštu pranešė, kad paketas su dokumentais buvo gautas ir užregistruotas administracinėje byloje Nr. I-4-4657-331/2021.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Pažymėtina, kad šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

Pažymėtina, kad teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą. Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; tuo tarpu jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui keturiolikos dienų terminą (iki 2021 m. rugsėjo 8 d.) skundo trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo pareiškėją iki nustatyto termino pateikti skundą ir jo priedus išverstus į valstybinę (lietuvių) kalbą, skunde suformuluoti aiškų reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo arba jo pakeitimo, atsakovu nurodyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, pateikti įrodymus, patvirtinančius kada pareiškėjas susipažino su skundžiamu sprendimu, pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą bei nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas iki teismo nustatyto termino skundo trūkumų, nurodytų pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nepašalino, tačiau pateikė teismui prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo rezoliucija terminas trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 16 d., tačiau ir pratęsus šį terminą, pareiškėjas visų skundo trūkumų nepašalino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius esminius skundo trūkumus, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo nustatytas pareiškėjui terminas skundo trūkumams pašalinti. Iš paminėtos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas nurodė, kokių reikalavimų neatitinka skundas, kokie skundo trūkumai nustatyti ir kaip jie turi būti pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Be to, pareiškėjo prašymu, buvo pratęstas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau net ir pratęsus šį terminą, pareiškėjas visų skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo argumentų, dėl kokių priežasčių jis nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų per nustatytą ir pratęstą terminą. Bylos įrodymai patvirtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui buvo išsiųsta laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas, be kita ko, kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė anglų kalba surašytą bankinio pavedimo kopiją, teigdamas, jog sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje šis dokumentas negali būti vertinamas, kadangi jis nėra išverstas į valstybinę (lietuvių) kalbą, kaip to reikalaujama pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį. Kitų dokumentų, išverstų į lietuvių kalbą, kuriuos pareiškėjas teigia pateikęs teismui, byloje nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas, negavęs iš pareiškėjo procesinio dokumento dėl skundo trūkumų šalinimo iki nustatyto ir pratęsto termino, skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Pareiškėjui nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo išaiškinta, jog, teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteikta galimybe pašalinti skundo trūkumus nepasinaudojo ir teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino.

Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, pareiškėjui išaiškintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodomų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė