2f3596d9-e9f4-41f9-bb94-4a210e2c6e31 · Vilniaus apygardos teismas

                                                              Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-15-209/2017                                                               Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01382-2016-7                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A S 2017 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

Å . atstovės advokatės Renatos Todesaitės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 7 ir 9 dalyse, ir nubaustas 1000 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, n u s t a t ė : Skundžiamu nutarimu V. Å . buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 16.23 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones vairavo automobilį ,,Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įstatymo nustatyta tvarka policijos pareigÅ«no reikalavimu neleido pasitikrinti ar nėra neblaivus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 17 punkto reikalavimus.Apeliaciniu skundu V.

Å . atstovė advokatė Renata Todesaitė praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ V. Å . atžvilgiu nutraukti. Atstovė nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi teismas pažeidė įrodymams keliamus reikalavimus, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , kas sutrukdė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nutarimÄ .Pažymi, kad V.

Å . neneigė fakto, jog atvykstant policijos pareigÅ«nams namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, jis nevengė tikrintis blaivumo, kÄ patvirtina liudytojų P. L. ir D. K. parodymai. Policijos pareigÅ«nas P. L. teismo posėdyje nurodė, kad V. Å . bandė alkotesteriu tikrintis blaivumÄ , tačiau jam nepavyko, o liudytojas D. K. parodė, jog buvo uždėtas alkotesterio antgalis, ir tvirtino alkotesteryje matęs teigiamus skaičius. Å ių liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie iÅ¡ esmės vienodai nurodė įvykio aplinkybes, parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Sugretinus Å¡ių liudytojų parodymus darytina iÅ¡vada, kad V. Å . nesiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nų nurodymams, tikrinosi alkotesteriu, todėl nevengė tikrintis blaivumÄ . Apylinkės teismas Å¡ių liudytojų parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė bei nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų. Nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis ir Kelių eismo taisyklių 17 punktas nustato vairuotojui pareigÄ , policijos pareigÅ«nui pareikalavus, Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , jog imperatyvÅ«s reikalavimai yra nustatyti tik vairuotojams.

Tuo tarpu V. Å ., kai jo buvo reikalaujama pasitikrinti blaivumÄ , buvo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigÅ«no reikalavimo pasitikrinti blaivumÄ praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl jis nebegalėjo bÅ«ti laikomas vairuotoju ir neturėjo pareigos tikrintis blaivumÄ . Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atstovė mano, kad V. Å . veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nutarimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucijos) atstovas praÅ¡o palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.Apeliacinis skundas tenkintinas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . V. Å . atstovė apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ iÅ¡ esmės teigdama, kad V.

Å . neturėjo pareigos tikrintis blaivumÄ , kadangi jis tuo metu nevairavo automobilio. Be to, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu buvo konstatuota jo kaltė padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ .Dėl įrodymų vertinimoVadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Å . 2016 m. rugsėjo 16 d., apie 16.23 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kaime vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo pavojingai manevravo, galimai dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai pastebėjęs liudytojas D.

K. pranešė policijos pareigÅ«nams ir savo automobiliu sekė V. Å . vairuojamÄ automobilį, kol jis įvažiavo į gyvenamojo namo kiemÄ . Po to, V. Å . iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo į savo namus. Praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai V. Å . įėjo į savo namus, atvyko policijos pareigÅ«nai G. K. ir P. L.. Kieme rado stovintį automobilį, prie kurio nieko nebuvo. Nuėję į namÄ sutiko I. Å ., kuri nurodė, kad automobilis priklauso jos vyrui, o pastarasis dabar miega. Išėjus į kiemÄ policijos pareigÅ«nui V.

Å . pasiÅ«lė pasitikrinti blaivumÄ alkotesterio pagalba.Tai, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytÄ automobilį, teismo posėdyje pripažino pats V. Å .. Be to, pastarasis nurodė, kad atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, nes manė, jog neprivalo tikrintis blaivumÄ . Vertinant byloje surinktus įrodymus, svarbiausi yra duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Å . vengė neblaivumo patikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡i aplinkybė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio atmintinės informacija, policijos pareigÅ«nų G.

K. ir P. L. tarnybiniais praneÅ¡imais ir jų parodymais, liudytojo D. K. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie įvykio aplinkybes nurodė iÅ¡ esmės vienodai, parodymus davė teisme bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nėra jokių duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti duoti V. Å . kaltinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad yra neatitikimų tarp liudytojų P. L. bei D.

K. parodymų ir kitų bylos įrodymų, tačiau jie galimai yra įtakoti didelio laiko tarpo, kuris praėjo nuo įvykio iki jų apklausos teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau neanalizuoja duomenų, susijusių su V. Å . alkoholio vartojimu bei automobilio vairavimu galimai esant neblaiviam, kadangi pirmosios instancijos teismas V. Å . iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimÄ .Dėl pareigos pasitikrinti neblaivumÄ ir atsakomybės Administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta atsakomybė už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimÄ esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimÄ , taip pat alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

ANK 422 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų patikrinimo vengimÄ ar alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ iki patikrinimo. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ Å¡io pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ . Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti.Kelių eismo taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus, o 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrÄ sias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 5 dalis numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , o 6 dalis - kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte nurodytas vairuotojo apibrėžimas: vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę.

Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vairuotojo pareiga vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis Kelių eismo taisyklių nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

Taigi, analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratÄ , pareigas ir atsakomybę už Å¡ių pareigų nesilaikymÄ , matyti, kad V. Å . pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iÅ¡ jo buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumÄ jam jau bÅ«nant savo namuose, nuo transporto priemonės vairavimo iki policijos pareigÅ«no reikalavimo pasitikrinti blaivumÄ praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 30 minučių), nebegalėjo bÅ«ti laikomas vairuotoju aukščiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumÄ .

Be to, teisės normos numato eismo dalyvių (tame tarpe ir vairuotojų) pareigÄ iÅ¡kart po eismo įvykio nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Kelių eismo taisyklių 221 punktas), už kurios nevykdymÄ numatyta administracinė atsakomybė (ATPK 126 straipsnio 4 dalis, ANK 422 straipsnio 7 dalis), tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta, kad V.

Å . iki atsisakymo pasitikrinti neblaivumÄ bÅ«tų patekęs į eismo įvykį, todėl turėjo teisę vartoti alkoholinius gėrimus po to, kai baigė vairuoti automobilį. AiÅ¡kinimas, kad asmuo, kaip vairuotojas, turi pareigÄ tikrintis neblaivumÄ ne tik sustabdžius jo vairuojamÄ transporto priemonę, ar iÅ¡kart po sustojimo, bet ir neapibrėžtos trukmės laikotarpį po vairavimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikÅ¡tų ne kÄ kitÄ , o plečiamÄ jį įstatymo aiÅ¡kinimÄ , kas prieÅ¡tarauja ne tik ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies nuostatai, jog bausmė gali bÅ«ti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad V. Å . veikoje (atsisakyme pasitikrinti neblaivumÄ ) nėra administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio nusižengimo teisena V. Å . atžvilgiu nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ V.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.Å is nutarimas įsiteisėja paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėjas                                                                  Stasys Lemežis