2f34e271-a808-4c88-8d2a-2249ef5ec42a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-38-933/2022 (buvęs Nr. e2A-3036-933/2021) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12129-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-896-845/2021 pagal ieÅ¡kovo A. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L. J. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir iÅ¡laidų dėl bendro turto iÅ¡laikymo priteisimo bei atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. N. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. N. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

i) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės L. J. 3 477,16 Eur iÅ¡laidų už turto iÅ¡laikymÄ ; ii) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės L. J. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iii) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės L. J. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; iv) nustatyti naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ , kad: 1.1.

Atsakovė naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-1 sandėliu (7,10 kv. m); R-2 sandėliu (6,77 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,155 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,39 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,14 kv. m); 1-3 kambariu (11,27 kv. m); 1-4 priestatu (13,34 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,175 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (2,14 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,235 kv. m), viso: 68,715 kv. m. 1.2. Ieškovas naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-3 sandėliu (13,06 kv. m);

R-4 sandėliu (7,73 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,155 kv. m); R-6 sandėliu (18,63 kv. m); R-7 sandėliu (6,11 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambÅ«ro (4,39 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,14 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,175 kv. m); 1-6 garažu (18,48 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (2,14 kv. m); 1-8 kambariu (11,61 kv. m); 1-9 kambariu (8,35 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,235 kv. m); 1-11 kambariu (17,08 kv. m), antro aukÅ¡to balkonu (terasa), viso: 131,285 kv. m. 1.3. Kadangi ieÅ¡kovas naudojasi pastato patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-3 sandėliu, R-4 sandėliu, ½ dalimi R-5 katilinės ir į Å¡ias patalpas ieÅ¡kovas gali patekti tik per indeksu R-1 pažymėtÄ sandėlį, kuriuo naudojasi atsakovė, atsakovė įsipareigoja indeksu R-1 pažymėto sandėlio neapkrauti ir neužpildyti taip, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų apsunkintas arba taptų neįmanomas patekimas į pastato patalpas, pažymėtais indeksais R-3 sandėlis, R-4 sandėlis, R-5 katilinė. 1.4.

R-5 katilinės eksploatavimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ atlieka ieÅ¡kovas. Atsakovė turi teisę patekti į katilinę tik įvykus gedimui ir iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu. 1.5. Atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai naudojasi po ½ dalį patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-5, svetainė, kuri de facto sujungta su virtuve (t. y. virtuvė ir svetainė plane pažymėtos bendru indeksu 1-5), bendraturčiai įpareigotini virtuve ir svetaine naudotis lygiomis dalimis, ekonomiÅ¡kai, bendradarbiaujant, racionaliai, sÄ Å¾iningai ir tvarkingai, netrukdant vienas kitam.

Svetainėje ir virtuvėje bendraturčiai negali laikyti asmeninių daiktų, nesusijusių su tiesioginėmis virtuvės ir valgomojo funkcijomis. Bendraturtis, pasinaudojęs virtuve ir svetaine, turi palikti virtuvę ir svetainę tvarkingus ir be nereikalingų daiktų. Be atskiro bendraturčių susitarimo virtuvėje ir svetainėje negali būti naujų baldų, interjero detalių, buitinės technikos ar inžinerinių įrenginių. Virtuvės ir svetainės inventoriumi, buitine technika, ir bet kokiais kitais daiktais galima naudotis tik pagal jų tiesioginę ir tikslinę paskirtį. 1.6.

TambÅ«ru, plane pažymėtas 1-1, bendraturčiai naudojasi tokia tvarka: ieÅ¡kovas naudojasi stačiakampe dalimi, esančia kairėje pusėje (ten kur langas) įėjus į tambÅ«rÄ iÅ¡ lauko pro duris; atsakovė naudojasi tokio paties ploto kita stačiakampe dalimi, esančia toje pusėje, kur yra durys įeiti iÅ¡ lauko į tambÅ«rÄ . Bendraturčiai asmeninius daiktus gali laikyti tik toje pusėje, kuria naudojasi pagal šį sutarties punktÄ . 1.7. Bendraturčiai turi teisę be kito bendraturčio sutikimo ir savo sÄ skaita atlikti tų pastato patalpų remonto ar pagerinimo darbus, kuriuos pagal Å¡iÄ teismo nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ naudojasi tik vienas bendraturtis.

Bet kokie remonto ar pagerinimo darbai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, užtikrinti pastato estetinę ir architektÅ«rinę darnÄ ir vienovę, nepažeisti kito bendraturčio interesų. Tas pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai (tame tarpe bendro naudojimo objektai), bendraturčiai remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu. 1.8. Atsakovė naudojasi 18 metrų ilgio ir iki 10 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra pietvakarinėje žemės sklypo dalyje, ir kurios vidinė 18 metrų kraÅ¡tinė ribojasi su ieÅ¡kovo naudojama sklypo dalimi, o iki 10 metrų vidinė kraÅ¡tinė ribojasi su bendrai naudojama sklypo dalimi.

Ieškovas naudojasi lygiai to paties ploto 18 metrų ilgio ir iki 10 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra šiaurės vakarinėje žemės sklypo dalyje, ir kurios 18 metrų vidinė kraštinė ribojasi su atsakovės naudojama sklypo dalimi, o iki 10 metrų vidinė kraštinė ribojasi su bendrai naudojama sklypo dalimi. Bendraturčiai bendrai naudojasi 18 metrų ilgio ir iki 20 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra rytinėje žemės sklypo dalyje ir ant kurios stovi pastatas, ir kuri ribojasi su ieškovo ir atsakovės asmeniškai naudojamomis sklypo dalimis. 1.9.

Žemės sklypo bendro naudojimo dalimi ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemÄ , takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektÅ«ros elementus ir kt., bendraturčiai naudojasi, prižiÅ«ri, tvarko, iÅ¡laiko bendrai, o remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu. Bendraturčiai asmeninius daiktus gali laikyti tik toje žemės sklypo dalyje, kuria naudojimasis nustatytas tik tam bendraturčiui.

Bendraturčiai turi teisę atlikti savo žemės sklypo dalies pagerinimus, tačiau bet kokie statybos rangos darbai bet kurioje žemės sklypo dalyje turi būti bendrai bendraturčių suderinti. 1.10. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę leisti naudotis atitinkamomis tam bendraturčiui priskirtomis ir bendro naudojimo pastato patalpomis ir žemės sklypu savo šeimos nariams ir svečiams. Bendraturčiai neturi teisės subnuomuoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) pastato patalpomis ar žemės sklypu ir jo dalimis kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo.

Svečiai ir kiti paÅ¡aliniai asmenys pastato patalpose ir žemės sklypo teritorijoje gali bÅ«ti tik laikinai ir tik kartu su bendraturčiu, kuris atsivedė Å¡iuos asmenis. 1.11. Bendraturčiai (jų Å¡eimos nariai, svečiai) privalo nesinaudoti tomis pastato patalpomis ir žemės sklypo dalimis, kurių naudojimasis numatytas iÅ¡skirtinai tik kitam bendraturčiui. Tomis pastato patalpomis ir žemės sklypo dalimi, kuriomis nustatytas bendras naudojimasis, bendraturčiai turi naudotis ekonomiÅ¡kai, bendradarbiaujant, racionaliai, tvarkingai, sÄ Å¾iningai ir netrukdant kitam bendraturčiui.

Bendro naudojimosi pastato patalpose ir žemės sklypo dalyse bendraturčiai negali laikyti savo asmeninių daiktų, iÅ¡skyrus Å¡ioje teismo nustatytoje naudojimosi tvarkoje aptartus atvejus arba esant raÅ¡ytiniam bendraturčių susitarimui. Už kiekvienÄ Å¡io punkto įsipareigojimų pažeidimÄ kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur. NepaÅ¡alinus pažeidimo, kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ tol, kol pažeidimas bus paÅ¡alintas ir Å¡iame punkte aptartas įpareigojimas bus vėl vykdomas. 1.12.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių priklauso po ½ dalį žemės sklypo, visi mokesčiai yra mokami proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, t. y. po ½. Kiekvienas bendraturtis savo sÄ skaita turi tvarkingai ir sÄ Å¾iningai prižiÅ«rėti, remontuoti bei iÅ¡laikyti jam priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį, įskaitant pjauti žolę, tvarkyti gerbÅ«vį ir t. t. Tos žemės sklypo dalys, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, iÅ¡laikomos ir prižiÅ«rimos bendrai iÅ¡laidas apmokant per pusę.

Bet kokie remonto, priežiÅ«ros ar tvarkymo darbai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, užtikrinti sklypo estetinę ir architektÅ«rinę darnÄ ir vienovę, nepažeisti kito bendraturčio interesų. Jeigu bendraturčiai vengia remontuoti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti jam tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį ar bendrÄ dalį, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti visas dėl to turėtas iÅ¡laidas. Bendraturtis, pažeidžiantis ar vengiantis savo pareigų vykdymo, taip pat privalo atlyginti kito bendraturčio nuostolius. 1.13.

Kiekvienas bendraturtis savo sÄ skaita turi tvarkingai ir sÄ Å¾iningai prižiÅ«rėti, remontuoti bei iÅ¡laikyti jam tenkančias pastato patalpas. Pastato bendro naudojimo objektų (inžineriniai tinklai, stogas ir kt.) ir pastato patalpų, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, remonto, priežiÅ«ros iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, įskaitant, komunalinius ir kitus mokesčius (už vandenį, elektrÄ , Å¡ildymo kurÄ , kuro atvežimÄ ir suneÅ¡imÄ , kanalizacijos valymÄ , bendrijos mokesčiai, pastato draudimo iÅ¡laidos ir kt.) yra mokamos proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, t. y. ieÅ¡kovas dengia 64,06 proc. iÅ¡laidų, atsakovė dengia 35,94 proc. iÅ¡laidų.

Jeigu bendraturtis vengia remontuoti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti pastato patalpas ir bendro naudojimo objektus, vengia mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti visas dėl to turėtas iÅ¡laidas. Bendraturtis pažeidžiantis ar vengiantis Å¡ios pareigos vykdymo, privalo atlyginti kito bendraturčio nuostolius. 1.14. Atsakovė Å¡ioje naudojimosi tvarkoje nurodytus komunalinius ir kitus mokesčius (už vandenį, elektrÄ , Å¡ildymo kurÄ , kuro atvežimÄ ir suneÅ¡imÄ , kanalizacijos valymÄ , bendrijos mokesčiai, pastato draudimo iÅ¡laidos ir kt.) sumoka ieÅ¡kovui pagal jo pateiktas sÄ skaitas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių sÄ skaitų pateikimo. 1.15.

IeÅ¡kovas nurodė, kad: 1.15.1. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi P. N. savo vaikams – ieÅ¡kovui ir atsakovei padovanojo nekilnojamÄ jį turtÄ : po ½ dalį lygiomis dalimis žemės sklypÄ , kurio bendras plotas 0,0702 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) o jame esantį sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto, tokiomis dalimis: atsakovei – 35,94 proc., o ieÅ¡kovui – 64,06 proc. 1.15.2.

Dovanojimo sutartimi buvo nustatyta tokia naudojimosi pastato patalpomis tvarka: atsakovė naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-1 sandėliu (7,10 kv. m); R-2 sandėliu (6,77 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,13 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,305 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,045 kv. m); 1-3 kambariu (11,27 kv. m); 1-4 priestatu (14,72 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,13 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (1,994 kv. m.); ½ dalimi 1-10 vonios (4,02 kv. m), viso – 69,48 kv. m; ieškovas naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais:

R-3 sandėliu (13,12 kv. m); R-4 sandėliu (7,73 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,13 kv. m); R-6 sandėliu (18,67 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,305 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,045 kv. m); 1-5 svetainės (9,13 kv. m); 1-6 garažu (18,48 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (1,995 kv. m); 1-8 kambario (10,91 kv. m); 1-9 kambario (8,24 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,02 kv. m); 1-11 kambario (17,08 kv. m), viso – 123,86 kv. m. Dovanojimo sutartimi naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta. 1.15.3.

IeÅ¡kovas su savo Å¡eima pastate gyvena jau virÅ¡ 20 metų (dar prieÅ¡ dovanojimo sutarties sudarymÄ ), o atsakovė pastatu naudojasi tik periodiÅ¡kai nuo (duomenys neskelbtini), Å¡iame name negyveno, kadangi turi atskirÄ butÄ (duomenys neskelbtini). Nors naudojimosi pastato patalpomis tvarka buvo nustatyta, tačiau ji yra neiÅ¡sami, pasenusi (nepatenkina bendraturčių poreikių), dėl jos pažeidimų nuolat vyksta konfliktai ir nesutarimai. Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo savivaliauti ir kitais bÅ«dais daryti ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos narių gyvenimÄ nepakenčiamu, ne kartÄ buvo kviečiami policijos pareigÅ«nai.

Nuo (duomenys neskelbtini) vasario mėnesio pabaigos atsakovė įsikraustė į pastatÄ ir pradėjo gyventi nuolatos, dėl ko konfliktai tapo dar dažnesni, pasireiÅ¡kiantys daiktų perneÅ¡imu ar net paėmimu, grasinimais. 1.15.4. IeÅ¡kovas nuo dovanojimo sutarties sudarymo iÅ¡laiko visÄ abiejų bendraturčių turtÄ iÅ¡ asmeninių lėšų, kadangi atsakovė neprisidėjo prie Å¡io turto iÅ¡laikymo. 2020-03-30 ieÅ¡kovas pasiÅ«lė sudaryti iÅ¡samiÄ , Å¡iandienos realijas atitinkančiÄ naudojimosi pastato patalpomis ir žemės sklypu tvarkÄ , tačiau atsakovė neatsakė į ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ .

IeÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka maksimaliai atitinka abiejų bendraturčių interesų balansÄ ir padėtų iÅ¡vengti naujų konfliktinių situacijų. 1.15.5. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, nes ji vengia apmokėti iÅ¡laidas, bÅ«tinas bendraturčių turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. IeÅ¡kovo skaičiavimais, jis pastato iÅ¡laikymui iÅ¡leido 7 000,45 Eur, o atsakovės idealioji dalis pastato nuosavybės teisėje yra 35,94 proc., todėl ji privalo atlyginti 2 517,96 Eur sumÄ .

Kadangi žemės sklypo išlaikymui ieškovas išleido 1 918,40 Eur, o atsakovės idealioji dalis žemės sklypo nuosavybės teisėje yra ½ – iš jos priteistina 959,20 Eur patirtų išlaidų.

2. Atsakovė L. J. prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad: 2.1. Pagrindinė konfliktų kilimo priežastis ta, kad pagal dovanojimo sutartimi nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ Å¡alims yra atitekę nemažai patalpų, kurios yra bendro naudojimo. Kad ir kokia naudojimosi tvarka bÅ«tų nustatyta bendrojo naudojimo patalpose, konfliktai ateityje nebus iÅ¡vengti. Pagal siÅ«lomÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu bendram Å¡alių naudojimui siÅ«loma palikti 360 kv. m ploto žemės sklypo.

Tokia naudojimosi tvarka tik keltų ginčus ir konfliktus. 2.2. Analizuojant buvusiÄ ir ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ naujai nustatyti naudojimosi tvarkÄ pastatu, matyti, kad esminių pakeitimų joje nėra, iÅ¡skyrus tai, kad į naudojimosi tvarkÄ Ä¯trauktos naujai prie namo pastatytos patalpos, kuriomis naudojasi ieÅ¡kovas. Nustatant naujÄ naudojimosi tvarkÄ sodo pastatu svarbu iÅ¡vengti bendro naudojimo patalpų, kadangi ginčai tarp Å¡alių kyla ne dėl naudojimosi tvarkos, tačiau dėl asmeninio pobÅ«džio nesutarimų.

Atsakovės netenkina, kad jai atitektų asmeniniam naudojimui patalpa, plane pažymėta indeksu R-1, tačiau ieÅ¡kovas galės ja naudotis, siekdamas patekti į kitas rÅ«sio patalpas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti 100 Eur dydžio baudÄ , mokamÄ už kiekvienÄ pažeidimo dienÄ iki pažeidimo paÅ¡alinimo. 2.3. RÅ«sio patalpoje buvo įrengtas Å¡ildymo įrenginys (Å¡ildomas kietuoju kuru). Jis tinkamai veikė, todėl nebuvo reikalo jį keisti ir perdaryti į granulinį katilÄ .

Tokie veiksmai buvo atlikti savavaliÅ¡kai ieÅ¡kovo, Å¡io klausimo nederinant su atsakove, nederinant nei tokių darbų atlikimo, nei reikalingumo keisti Å¡ildymo įrenginį kitu Å¡ildymo įrenginiu, nei derinant darbų kainas. IeÅ¡kovas Å¡iuos darbus atliko savo iniciatyva bei rizika, savo patogumui, todėl atsakovė nesutinka Å¡ių darbų kompensuoti. AnalogiÅ¡kai darbai be sutikimo atlikti ir 2009-2011 m., keičiant vandens Å¡ildytuvÄ (katilÄ ). 2009 m. pirktoms medžiagoms atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi medžiagos buvo pirktos vandens Å¡ildytuvui (katilui) prieÅ¡ daugiau nei 10 metų.

Kiek atsakovei žinoma, atsakovės dalis buvo apmokėta P. N. pagal ieÅ¡kovo sutuoktinės nurodymÄ , kadangi atsakovės mama naudojosi atsakovei priklausančia nuosavybės dalimi. 2.4. IeÅ¡kovas neteisingai apskaičiavo mokestį už medžio granules, įgytas (duomenys neskelbtini) Jo nurodyta suma 1 852,90 Eur, tačiau pagal pateiktus duomenis ji sudaro 1 413,20 Eur. Atsakovės naudojamose patalpose įrengtas atskiras Å¡ildymo įrenginys (krosnis), todėl ji, norėdama Å¡ildytis savo patalpas, gali naudotis Å¡iuo įrenginiu.

Taip pat atsakovės patalpose įrengti du reguliuojami radiatoriai, tačiau ji, nuolat negyvenanti ginčo objekte, Å¡iuos radiatorius yra užsukusi, todėl jie buvo neÅ¡ildomi, nebuvo Å¡ildomos ir atsakovės asmeniÅ¡kai naudojamos patalpos. Atsakovės naudojamos patalpos buvo Å¡ildomos iki P. N. mirties ((duomenys neskelbtini)), tačiau ji yra mokėjusi ieÅ¡kovo nurodytas sumas, įskaitant reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų kompensavimo už Å¡ildymo kuro įsigijimÄ . Å ias aplinkybes patvirtina P. N. užraÅ¡ai.

Atsakovė apie planuojamus atlikti klozeto įrengimo darbus nebuvo informuota. Anksčiau buvęs klozetas ieÅ¡kovo iniciatyva ir rizika buvo pakeistas, nors jis buvo tinkamas naudoti. Boilerio remonto darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė apie atliktus darbus, jų sÄ matÄ , medžiagų kainÄ nebuvo informuota. Koridoriaus, esančio 2 aukÅ¡te, remonto darbai nebuvo derinami su atsakove. Remonto atlikimo (apdailos) darbai nėra laikytini bÅ«tinaisiais, todėl nėra pagrindo atsakovei kompensuoti patirtas nebÅ«tinojo remonto iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas savo iniciatyva draudžia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nederindamas Å¡ių klausimų su atsakove. Å ios iÅ¡laidos nėra bÅ«tinos, todėl atsakovė nesutinka jų kompensuoti, tuo labiau, kad draudiminio įvykio atveju draudiminę iÅ¡mokÄ gautų tik ieÅ¡kovas. 2.5. Kiemo iÅ¡klojimo trinkelėmis ir įvažiavimo bortų statymo darbai nėra ir negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinaisiais. Su atsakove darbų atlikimas, medžiagų įsigijimas, apmokėjimo klausimai nebuvo derinami. Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl iÅ¡laidų kompensavimo už kiemo iÅ¡klojimo trinkelėmis ir įvažiavimo bortų įrengimÄ .

Å ios iÅ¡laidos yra patirtos prieÅ¡ 13 metų, ieÅ¡kovas nereikalavo kompensuoti dalies iÅ¡laidų už dalį kiemo iÅ¡klojimo trinkelėmis ir įvažiavimo bortų įrengimÄ , todėl pareiÅ¡kus reikalavimus po 13 metų jie turėtų bÅ«ti atmesti. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas gyveno kartu su mama, kuri panaudos teisės pagrindais naudojosi atsakovės patalpomis. Mama prisidėjo prie turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, todėl, kiek žinoma atsakovei, ji yra kompensavusi ieÅ¡kovui jo ½ dalį patirtų iÅ¡laidų, dalį žemės sklypo iÅ¡klojant trinkelėmis.

IeÅ¡kovas teigė, kad už turtui suteiktas paslaugas – vandenį, elektrÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ nuo (duomenys neskelbtini) – buvo patirtos 538,70 Eur dydžio iÅ¡laidos, kurių ½ dalį turėtų kompensuoti atsakovė. Atsakovė jai priklausančiame pastate negyveno, naudojosi juo tik periodiÅ¡kai, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ji turėtų lygiomis dalimis dengti ieÅ¡kovų Å¡eimos (ieÅ¡kovo, jo sutuoktinės ir sÅ«naus) sunaudotÄ elektros energijÄ , Å¡altÄ vandenį už trejų metų laikotarpį.

Nuo (duomenys neskelbtini) liepos mėn. rinkliava už Å¡iukÅ¡les turėjo bÅ«ti mokama Vilniaus miesto savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Rinkliavos administratorius yra proporcingai paskirstęs mokėjimus pagal nekilnojamojo turto nuosavybės dalis, praneÅ¡imus apie mokėtinos rinkliavos dalį siunčia kiekvienam iÅ¡ savininkų. Mokėjimas už Å¡iukÅ¡les paskirstomas kiekvienam savininkui, todėl nepagrįstai ieÅ¡kovas reikalauja kompensuoti jam, kaip bendraturčiui, priskirtÄ mokėtinÄ dalį, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės papildomai sumokėti ½ paskaičiuotos rinkliavos dalį.

Dalyje dėl ieÅ¡kovo sumokėto mokesčio už Å¡iukÅ¡les iki Å¡ių mokėjimų perėmimo savivaldybės įmonei, atsakovė sutiko apmokėti proporcingai pagal priklausančiÄ gyvenamojo bÅ«sto dalį, t. y. 35,94 proc., nuo P. N. mirties ((duomenys neskelbtini)), kadangi iki mirties atsakovės mama prisidėjo prie mokesčių proporcinga dalimi. Nuo (duomenys neskelbtini) spalio mėn. iÅ¡laidos sumokėtos UAB „Ecoservice“ sudaro 34,75 Eur, o atsakovei priklausanti mokėtina dalis (35,94 proc.) sudarytų 12,49 Eur.

3. Atsakovė L. J. teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama nustatyti Å¡iÄ naudojimosi tvarkÄ : 3.1. Žemės sklypu, 0,0702 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini) i) ieÅ¡kovui paskirti asmeniÅ¡kai naudotis dalį, esančiÄ sklypo Å¡iaurės vakarinėje dalyje, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu „III“, bei žemės sklypo dalį, esančiÄ sklypo pietrytinėje dalyje, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu „IV“; ii) atsakovei paskirti asmeniÅ¡kai naudotis žemės sklypo dalį, esančiÄ sklypo pietvakarinėje sklypo dalyje, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu „II“; iii) ieÅ¡kovui ir atsakovei bendram naudojimuisi paskirti žemės sklypo dalis, esančias sklypo Å¡iaurės rytinėje dalyje, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksais „I“ ir „V“. 3.2.

Sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) 3.2.1. IeÅ¡kovui paskirti asmeniÅ¡kai naudotis Å¡iomis patalpomis: 13,06 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-3; 7,73 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-4; 18,31 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-5; 18,63 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-6; 6,11 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-7; patalpa, į kuriÄ yra numatytas patekimas tiek iÅ¡ patalpos pažymėtos indeksu R-7, tiek iÅ¡ lauko; 8,78 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1; 2,28 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2; 18,48 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6; 4,28 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-7; patalpa (balkonu), į kuriÄ yra patenkama iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-7; 11,61 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-8; pastogės patalpomis, į kurias yra patenkama iÅ¡ patalpos, pažymėtos indeksu 1-8; 8,35 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-9; 8,47 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-10; 17,08 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-11. 3.2.2.

Atsakovei paskirti asmeniÅ¡kai naudotis Å¡iomis patalpomis: 7,10 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-l; 6,77 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu R-2; 11,27 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3; 13,34 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4; 18,35 kv. m bendro ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5. 3.2.3. Sodo pastato pertvarkymo iÅ¡laidas, kurios bÅ«tinos įgyvendinti atsakovės pasiÅ«lymÄ dėl naudojimosi tvarkos sodo pastate nustatymo, paskirstyti tokia tvarka: pertvarkymo iÅ¡laidas rÅ«sio patalpose, įrengiant įėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovui atitenkančias naudoti patalpas paskirti ieÅ¡kovui, o atsakovei paskirti pertvarkymo iÅ¡laidas, susijusias su patekimo iÅ¡ jai atitenkančios rÅ«sio patalpos R-l į ieÅ¡kovui atitenkančiÄ naudoti rÅ«sio patalpÄ R-3, paÅ¡alinimu; pertvarkymo iÅ¡laidas pirmame aukÅ¡te, paÅ¡alinant patekimÄ iÅ¡ patalpų, pažymėtų indeksu 1-3 ir 1-5 į patalpÄ 1-2, kuri atitenka ieÅ¡kovo naudojimui, priskirti atsakovei.

Taip pat atsakovei priskirti pertvarkymo iÅ¡laidas, susijusias su atskiro įėjimo į pastato 1 aukÅ¡tÄ , pastatant priestatÄ (laiptinę – tambÅ«rÄ ), įrengimu. 3.2.4. Nustatyti, kad atsakovė iki bus baigti naujos laiptinės – tambÅ«ro statybos darbai, turės teisę naudotis patekimu į namÄ , t. y. patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 ir 1-2, be teisės juose laikyti bet kokius daiktus, tačiau ne ilgiau nei penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento 3.2.5. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.3.

Atsakovė nurodė, kad: 3.3.1. Rekonstravus gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , brolio Å¡eima apsigyveno pastato 2 aukÅ¡te, o ieÅ¡kovė su mama pirmame aukÅ¡te, kartu naudojosi vonios patalpa, esančia 2 aukÅ¡te, virtuvės patalpa, esančia 1 aukÅ¡te. Po dovanojimo sandorio sudarymo, atsakovei priklausančiu turtu ir jai atitekusiomis naudotis patalpomis ir toliau naudojosi Å¡alių mama ir atsakovė, kuri atvykdavo aplankyti mamos. IeÅ¡kovas asmeniÅ¡kai naudojosi jam atitekusiomis patalpomis pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ .

Žemės sklype naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas su sutuoktine pradėjo naudotis žemės sklypo šiaurės vakarine dalimi bei žemės sklypo dalimi prie garažo (pietrytine žemės sklypo dalimi). Atsakovė naudojosi žemės sklypo dalimi, esančia pietvakarinėje žemės sklypo dalyje. Šiuo metu šiose žemės sklypo dalyse, kiekviena iš šalių yra pasidariusi ir įsirengusi daržus, o ieškovas asmeniškai naudojasi žemės sklypo dalimi, esančia prie garažo. 3.3.2.

Santykiai tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo yra įtempti, todėl nėra galimybių susitarti su bendraturčiu dėl naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymo. IeÅ¡kovo pasiÅ«lytas naudojimosi tvarkos variantas neatitinka geriausių bendraturčių interesų, kadangi yra daug bendro naudojimo žemės sklypo, tiek nemažai bendro naudojimo patalpų, kurių bendras naudojimas kelia įvairius konfliktus tarp bendraturčių ir Å¡eimos narių. Atsakovė siÅ«lo kitokį naudojimosi tvarkos variantÄ , pagal kurį siekiama sumažinti bendrojo naudojimo patalpas, kad kuo mažiau bÅ«tų bendrų interesų naudojant atitinkamas patalpas ar žemės sklypÄ . 3.3.3.

Naujos laiptinės - tambÅ«ro atsakovės naudai įrengimas pareikalaus nemažai laiko, finansinių sÄ naudų, kadangi bus reikalinga rengti projektÄ , gauti statybos leidimÄ ir tik po to vykdyti statybos darbus. Dėl Å¡ios priežasties reikalinga nustatyti, kad atsakovė iki bus baigti naujos laiptinės - tambÅ«ro statybos darbai turės teisę naudotis patekimu į namÄ , t. y. patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 ir 1-2, be teisės juose laikyti bet kokius daiktus, tačiau ne ilgiau nei penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. 3.3.4.

IeÅ¡kovui priklauso 6406/10000 dalys, o atsakovei 3594/10000 dalys sodo pastato, todėl nustatant naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovas turėtų naudotis patalpomis, kurių bendras plotas sudarytų 128,12 kv. m, o atsakovė patalpomis, kurių bendras plotas sudarytų 71,88 kv. m. Pagal pasiÅ«lytÄ atsakovės naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovui atitektų naudotis patalpos, kurių bendras plotas sudaro 143,17 kv. m bei balkonu ir pastogės patalpomis, kurių bendras plotas nėra įtrauktas į namo bendrÄ plotÄ , o atsakovei tektų naudotis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro tik 56,83 kv. m, taip pat atsakovė netenka teisės naudotis balkonu ir pastogės patalpa, kurių plotas nėra traukiamas į namo bendrÄ plotÄ .

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė siekia gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo periodinę kompensacijÄ /nuomÄ , mokamÄ kas mėnesį pagal rinkos kainas už tenkantį naudotis didesnį plotÄ . Siekiant iÅ¡vengti kiek įmanoma nesutarimų, racionalu, kad bÅ«tų nustatyta tokia sodo pastato naudojimosi tvarka, kurios pagrindu tarp Å¡alių neliktų bendro naudojimo patalpų, esančių sodo pastate.

4. IeÅ¡kovas A. N. prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad: 4.1. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujama nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir sodo pastatu tvarka neatitinka teismų praktikoje nustatytų reikalavimų, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Atsakovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka yra neapibrėžta laike, todėl neatitinka aiÅ¡kumo, apibrėžtumo bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Atsakovė reikalauja leisti jai naudotis patekimu į sodo pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol bus baigtos jos siÅ«lomos rekonstrukcijos (naujos laiptinės įrengimas), tačiau ne ilgiau negu 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius, tikėtina, kad ateityje dėl Å¡ių bendro turto pagerinimų gali kilti papildomų ginčų. 4.2. Atsakovės siÅ«loma tvarka palieka ieÅ¡kovÄ be virtuvės ir svetainės patalpos. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas negalės tinkamai ir visapusiÅ¡kai naudotis savo nekilnojamu turtu. Taip pat atsakovės siÅ«lomas žemės sklypo padalijimas į penkias dalis, dvi iÅ¡ dalių paskiriant naudotis asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, vienÄ dalį asmeniÅ¡kai atsakovei, o dvi dalis paskiriant naudoti bendrai Å¡alims, nėra racionalus.

Bendrosios nuosavybės objektas neturėtų bÅ«ti dirbtinai skirstomas naudotis bendraturčiams į kuo daugiau dalių, tokiu bÅ«dų apsunkinant bendrosios nuosavybės objekto valdymÄ ir disponavimÄ vienam ar abiem iÅ¡ bendraturčių. 4.3. Nustatant bendro turto naudojimosi tvarkÄ , turėtų bÅ«ti siekiama maksimaliai užtikrinti bendraturčių interesus ir sudaryti galimybes tinkamai (su kuo mažesniais apribojimais) naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Atsakovės reikalaujama nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir sodo pastatu tvarka neracionali, neapibrėžta, reikalauja papildomų iÅ¡laidų, nesuderinama su teismų praktika bei sÄ lygoja ateityje tolimesnius Å¡alių ginčus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-02 sprendimu ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: 5.1. Nustatė sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ (pagal Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) 2015-07-20 kadastrinių matavimų bylÄ ): 5.1.1. IeÅ¡kovas A.

N. naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-3 sandėliu (13,06 kv. m); R-4 sandėliu (7,73 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,155 kv. m); R-6 sandėliu (18,63 kv. m); R-7 sandėliu (6,11 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,39 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,14 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,175 kv. m); 1-6 garažu (18,48 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (2,14 kv. m); 1-8 kambariu (11,61 kv. m); 1-9 kambariu (8,35 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,235 kv. m); 1-11 kambariu (17,08 kv. m), antro aukšto balkonu (terasa), viso – 131,285 kv. m. 5.1.2.

Atsakovė L. J. naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-1 sandėliu (7,10 kv. m); R-2 sandėliu (6,77 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,155 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambÅ«ro (4,39 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,14 kv. m); 1-3 kambariu (11,27 kv. m); 1-4 priestatu (13,34 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,175 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (2,14 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,235 kv. m), viso – 68,715 kv. m. 5.1.3. IeÅ¡kovas A. N., naudodamasis pastato patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-3 sandėliu, R-4 sandėliu, ½ dalimi R-5 katilinės, į Å¡ias patalpas gali patekti tik per indeksu R-1 pažymėtÄ sandėlį, kuriuo naudojasi atsakovė L.

J., todėl atsakovė įpareigotina indeksu R-1 pažymėto sandėlio neapkrauti ir neužpildyti taip, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų apsunkintas arba taptų neįmanomas patekimas į pastato patalpas, pažymėtais indeksais R-3 sandėlis, R-4 sandėlis ir R-5 katilinė. 5.1.4. R-5 katilinės eksploatavimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ atlieka ieÅ¡kovas. Atsakovė turi teisę patekti į katilinę tik įvykus gedimui ir iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu. 5.1.5. Atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai naudojasi po ½ dalį patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 1-5, svetainė, kuri de facto sujungta su virtuve (t. y. virtuvė ir svetainė plane pažymėtos bendru indeksu 1-5), bendraturčiai įpareigotini virtuve ir svetaine naudotis lygiomis dalimis, ekonomiÅ¡kai, bendradarbiaujant, racionaliai, sÄ Å¾iningai ir tvarkingai, netrukdant vienas kitam.

Svetainėje ir virtuvėje bendraturčiai negali laikyti jokių asmeninių daiktų, nesusijusių su tiesioginėmis virtuvės ir valgomojo funkcijomis. Bendraturtis, pasinaudojęs virtuve ir svetaine, turi palikti virtuvę ir svetainę tvarkingus ir be jokių nereikalingų daiktų. Be atskiro bendraturčių susitarimo virtuvėje ir svetainėje negali būti jokių naujų baldų, interjero detalių, buitinės technikos ar inžinerinių įrenginių. Virtuvės ir svetainės inventoriumi, buitine technika, ir bet kokiais kitais daiktais galima naudotis tik pagal jų tiesioginę ir tikslinę paskirtį. 5.1.6.

TambÅ«ru bendraturčiai naudojasi tokia tvarka: ieÅ¡kovas naudojasi stačiakampe dalimi, esančia kairėje pusėje (ten kur langas) įėjus į tambÅ«rÄ iÅ¡ lauko pro duris; atsakovė naudojasi tokio paties ploto kita stačiakampe dalimi, esančia toje pusėje, kur yra durys įeiti iÅ¡ lauko į tambÅ«rÄ . Bendraturčiai asmeninius daiktus gali laikyti tik toje pusėje, kuria naudojasi pagal šį punktÄ . 5.1.7. Bendraturčiai turi teisę be kito bendraturčio sutikimo ir savo sÄ skaita atlikti tų pastato patalpų remonto ar pagerinimo darbus, kuriuos pagal Å¡iÄ teismo nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ naudojasi tik vienas bendraturtis.

Bet kokie remonto ar pagerinimo darbai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, užtikrinti pastato estetinę ir architektÅ«rinę darnÄ ir vienovę, nepažeisti kito bendraturčio interesų. Tas pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai (tarp jų bendro naudojimo objektai), bendraturčiai remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu. 5.2. Nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0702 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas:

Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ (pagal Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) 2015-07-20 kadastrinių matavimų bylÄ ir ieÅ¡kovo 2021-08-16 pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ ): 5.2.1. IeÅ¡kovas naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A, o bÅ«tent – 18 metrų ilgio ir 10 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra Å¡iaurės vakarinėje žemės sklypo dalyje, ir kurios 18 metrų vidinė kraÅ¡tinė ribojasi su atsakovės naudojama sklypo dalimi, o 10 metrų vidinė kraÅ¡tinė ribojasi su bendrai naudojama sklypo dalimi. 5.2.2.

Atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta L, o būtent – 18 metrų ilgio ir 10 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra pietvakarinėje žemės sklypo dalyje, ir kurios vidinė 18 metrų kraštinė ribojasi su ieškovo naudojama sklypo dalimi, o 10 metrų vidinė kraštinė ribojasi su bendrai naudojama sklypo dalimi. 5.2.3. Sklypo dalimi, pažymėta B, ieškovas ir atsakovė naudojasi bendrai, t. y. 18 metrų ilgio ir 20 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra rytinėje žemės sklypo dalyje ir ant kurios stovi pastatas, ir kuri ribojasi su šalių asmeniškai naudojamomis sklypo dalimis. 5.2.4.

Žemės sklypo bendro naudojimo dalimi B ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemÄ , takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektÅ«ros elementus ir kt., bendraturčiai naudojasi, prižiÅ«ri, tvarko, iÅ¡laiko bendrai, o remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu. Bendraturčiai asmeninius daiktus gali laikyti tik toje žemės sklypo dalyje, kuria naudojimasis nustatytas tik tam bendraturčiui.

Bendraturčiai turi teisę atlikti savo žemės sklypo dalies pagerinimus, tačiau bet kokie statybos rangos darbai bet kurioje žemės sklypo dalyje turi būti suderinti. 5.2.5. Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę leisti naudotis atitinkamomis tam bendraturčiui priskirtomis ir bendro naudojimo pastato patalpomis ir žemės sklypu savo šeimos nariams ir svečiams. Bendraturčiai neturi teisės subnuomuoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) pastato patalpomis ar žemės sklypu ir jo dalimis kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo.

Svečiai ir kiti paÅ¡aliniai asmenys pastato patalpose ir žemės sklypo teritorijoje gali bÅ«ti tik laikinai ir tik kartu su bendraturčiu, kuris atsivedė Å¡iuos asmenis. 5.2.6. Bendraturčiai (ieÅ¡kovas ir atsakovė, jų Å¡eimos nariai, svečiai) privalo jokiu bÅ«du ir forma nesinaudoti tomis pastato patalpomis ir žemės sklypo dalimis, kurių naudojimasis numatytas iÅ¡skirtinai tik kitam bendraturčiui. Tomis pastato patalpomis ir žemės sklypo dalimi, kuriomis nustatytas bendras naudojimasis, bendraturčiai turi naudotis ekonomiÅ¡kai, bendradarbiaujant, racionaliai, tvarkingai, sÄ Å¾iningai ir netrukdant kitam bendraturčiui.

Bendro naudojimosi pastato patalpose ir žemės sklypo dalyse bendraturčiai negali laikyti savo asmeninių daiktų, iÅ¡skyrus Å¡ioje teismo nustatytoje naudojimosi tvarkoje aptartus atvejus arba esant raÅ¡ytiniam bendraturčių susitarimui. Už kiekvienÄ Å¡io punkto įsipareigojimų pažeidimÄ kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur. NepaÅ¡alinus pažeidimo, kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ tol, kol pažeidimas bus paÅ¡alintas ir Å¡iame punkte aptartas įpareigojimas bus vėl vykdomas. 5.2.7.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių priklauso po ½ dalį žemės sklypo, visi mokesčiai mokami proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, t. y. po ½. Kiekvienas bendraturtis savo sÄ skaita turi tvarkingai ir sÄ Å¾iningai prižiÅ«rėti, remontuoti bei iÅ¡laikyti jam priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį, įskaitant pjauti žolę, tvarkyti gerbÅ«vį ir t. t. Tos žemės sklypo dalys, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, iÅ¡laikomos ir prižiÅ«rimos bendrai iÅ¡laidas apmokant per pusę.

Bet kokie remonto, priežiÅ«ros ar tvarkymo darbai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, užtikrinti sklypo estetinę ir architektÅ«rinę darnÄ ir vienovę, nepažeisti kito bendraturčio interesų. Jeigu bendraturčiai vengia remontuoti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti jiems tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį ar bendrÄ dalį, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti visas dėl to turėtas iÅ¡laidas. Bendraturtis, pažeidžiantis ar vengiantis savo pareigų vykdymo, taip pat privalo atlyginti kito bendraturčio nuostolius. 5.3.

Teismas iÅ¡ atsakovės L. J. ieÅ¡kovo A. N. naudai priteisė 1 415,17 Eur turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 415,17 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020-04-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 143,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N. atsakovės L. J. naudai 32,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N. į valstybės biudžetÄ 5,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės L.

J. į valstybės biudžetÄ 16,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. 5.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 5.4.1. (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartimi P. N. savo vaikams – ieÅ¡kovui A. N. asmeninės nuosavybės teise ir atsakovei L. J. asmeninės nuosavybės teise padovanojo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: po ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0702 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) o jame esantį sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto, tokiomis dalimis: atsakovei – 35,94 proc., ieÅ¡kovui – 64,06 proc. 5.4.2.

IeÅ¡kovas teikė žemės sklypo planÄ , kuriame nurodyta, kokiomis sklypo dalimis naudotųsi ieÅ¡kovas ir atsakovė, taip pat kuriomis dalimis Å¡alys naudotųsi bendrai. Teismo posėdyje Å¡alys patvirtino, jog bÅ«tent tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka de facto nustatyta Å¡iÄ dienÄ ir Å¡alys atitinkamai tomis dalimis naudojasi – ieÅ¡kovas naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta A, o bÅ«tent – 18 metrų ilgio ir 10 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra Å¡iaurės vakarinėje žemės sklypo dalyje, ir kurios 18 metrų vidinė kraÅ¡tinė ribojasi su atsakovės naudojama sklypo dalimi, o 10 metrų vidinė kraÅ¡tinė ribojasi su bendrai naudojama sklypo dalimi.

Atsakovė naudojasi sklypo dalimi, pažymėta L, o būtent – 18 metrų ilgio ir 10 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra pietvakarinėje žemės sklypo dalyje, ir kurios vidinė 18 metrų kraštinė ribojasi su ieškovo naudojama sklypo dalimi, o 10 metrų vidinė kraštinė ribojasi su bendrai naudojama sklypo dalimi. Sklypo dalimi, pažymėta B, šalys naudojasi bendrai, t. y. 18 metrų ilgio ir 20 metrų pločio žemės sklypo stačiakampio formos dalimi, kuri yra rytinėje žemės sklypo dalyje ir ant kurios stovi pastatas, ir kuri ribojasi su šalių asmeniškai naudojamomis sklypo dalimis.

Teismas sprendė, jog kiekvienam bendraturčiui tenkanti naudotis žemės sklypo dalis, nurodyta Å¡alių planuose, atitinka jos idealiÄ jÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Abiejų Å¡alių pateiktuose planuose yra aiÅ¡kiai pažymėtos kiekvienam žemės sklypo bendraturčiui skiriamos naudojimosi žemės sklypu dalys, abiejuose planuose tiksliai nurodyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalies vieta, ribos ir atstumai. 5.4.3. IÅ¡ atsakovės parengto žemės sklypo plano matyti, jog ji siekia sumažinti bendro naudojimo teritorijÄ , priskirdama sau sklypo dalį „II“, o dalis „III“ ir „IV“ ieÅ¡kovui, tačiau teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo plane bendro naudojimo sklypo dalis „B“ labiau atitinka teisingumo, adekvatumo, racionalumo reikalavimus.

IÅ¡ nuotraukų matyti, jog sklypo dalis atsakovės plane, pažymėta „IV“ (siÅ«loma ieÅ¡kovui), yra iÅ¡klota trinkelėmis, susijusi su įvažiavimu į kiemÄ , apsodinta dekoratyviniais augalais. IeÅ¡kovo siÅ«lomos dalys Å¡alims yra lygiavertės ir atitinka faktinį Å¡ių dalių naudojimÄ Å¡iÄ dienÄ . Atsakovės siÅ«lomos ieÅ¡kovui ir jai sklypo dalys nėra vienodo vertingumo pagal savo naudingÄ sias savybes, todėl tikslu užtikrinti Å¡alių pusiausvyrÄ ir suteikti objektyviai Å¡alims realiÄ galimybę naudotis tomis žemės sklypo dalimis, kurios nėra užstatytos, teismas sprendžia, jog teisinga ir pagrįsta nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ .

Nors atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo siÅ«lomu žemės sklypo naudojimo planu, nes siekė, jog liktų kuo mažesnė bendro naudojimo žemės sklypo dalis – tik sklypo dalis, esanti po pastatu, ir neženkli dalis aplink jį (atsakovė nedetalizavo plotų), teismo vertinimu, tai neatitiktų racionalumo, efektyvumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principų. IeÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi sklypu tvarka užtikrina Å¡alims galimybes patekti į pastato vidų, prižiÅ«rėti bendrÄ turtÄ , todėl jo siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrintų patogų ir efektyvų naudojimÄ si žemės sklypu bei pastatu, tai atitiktų naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo reikalavimus, be to, ieÅ¡kovo siÅ«loma tvarka atitinka faktinę situacijÄ . 5.4.4.

IeÅ¡kovo siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka siekiama nustatyti, kad bendraturčiams atitektų pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalys. Atsakovės siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka, ženkliai sumažinant bendro naudojimo teritorijÄ ir pakeičiant faktinę tarp Å¡alių jau keletÄ metų susiklosčiusiÄ naudojimosi tvarkÄ , neužtikrintų proporcingumo ir lygybės principų įgyvendinimo, nes žemės sklypo dalis, kuri iÅ¡klota trinkelėmis, apsodinta dekoratyviniais augalais, susijusi su įvažiavimu į kiemÄ , pagal savo naudingÄ sias savybes nėra lygiavertė žemės sklypo daliai, atsakovės plane pažymėtai „II“, be to, neužtikrintų abiem Å¡alims priėjimo prie namo, nes dalis „II“ bÅ«tų priskirta atsakovei, o esant įsisenėjusiems konfliktiniams santykiams tarp Å¡alių, ateityje kiltų problemos dėl pastato priežiÅ«ros. 5.4.5.

Pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ieÅ¡kovui atiteko 64,06 proc. ginčo pastato, o atsakovei – 35,94 proc. Joje taip pat nustatyta ir pastato patalpų naudojimosi tvarka. 2015-07-20 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti patikslinti duomenys, dėl ko patalpų plotai Å¡iek tiek yra pakitę. IeÅ¡kovas siÅ«lo nustatyti analogiÅ¡kÄ naudojimosi tvarkÄ , nustatytÄ dovanojimo sutartimi, tačiau papildant Å¡iÄ tvarkÄ Å¡alių įsipareigojimais netrukdyti viena kitai naudotis turtu, tikslu iÅ¡vengti bet kokių konfliktų ateityje.

Atsakovės siÅ«loma naudojimosi patalpomis tvarka kardinaliai skiriasi nuo dovanojimo sutartimi apibrėžtos tvarkos, be to, jos siÅ«lomoje tvarkoje numatytos patalpų pertvarkymo iÅ¡laidos, taip pat atskiro įėjimo į pastato 1 aukÅ¡tÄ , pastatant priestatÄ (laiptinę - tambÅ«rÄ ), įrengimas, atsakovė prašė nustatyti penkerių metų terminÄ darbams atlikti. Atsakovė siÅ«lo įrengti naujÄ laiptinę – tambÅ«rÄ , pirmame aukÅ¡te esančias bendro naudojimo patalpas pilnai atskirti (1-1, 1-2), tačiau teismo posėdyje šį reikalavimÄ patikslino, nurodydama, jog siekia įrengti tik įėjimÄ , o ne naujÄ laiptinę – tambÅ«rÄ .

Atsakovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka, siekia iÅ¡ vienbučio namo suformuoti dvibutį. 5.4.6. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog techniÅ¡kai ir teisiÅ¡kai jos siÅ«lomas patalpų atskyrimas yra įmanomas, ji nepateikė įrodymų apie galimybę ieÅ¡kovui įsirengti jos siÅ«lomose patalpose (rÅ«syje) papildomas inžinierines komunikacijas, vandentiekį, kanalizacijÄ , bÅ«tinus virtuvei. Atsakovės siÅ«lymas ieÅ¡kovui įsirengti svetainę ir virtuvę rÅ«syje neatitinka vienodo vertingumo daikto dalių užtikrinimo principo įgyvendinimo.

Tokia atsakovės pozicija pažeidžia ieškovo interesus ir nepagrįstai suteikia jai pirmenybę pasirinkti geriausias patalpas. Atsakovės siūloma naudojimosi tvarka reikalauja ženklių papildomų išlaidų ir pažeidžia proporcingumo, adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Atsakovės siūlomai naudojimosi tvarkai įgyvendinti būtina atlikti statybos darbus. Atsakovės siūloma naudojimosi tvarka numato patalpų pertvarkymo išlaidas, kurių dydžio atsakovė įvardinti negalėjo.

IeÅ¡kovas nesutiko su papildomomis iÅ¡laidomis bei penkerių metų terminu darbams atlikti. Atsakovė siekė įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ pastato 1 aukÅ¡tÄ , pastatant priestatÄ (laiptinę – tambÅ«rÄ ), o teismo posėdyje šį reikalavimÄ patikslino ir nurodė, jog siekia įrengti tik įėjimÄ , nestatant priestato (laiptinės – tambÅ«ro). Atsakovė teismui nepateikė projekto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima vizualiai matyti ir įvertinti jos siÅ«lomos naudojimosi tvarkos pagrįstumÄ .

Teismas sprendė, kad atsakovės siÅ«loma naudojimosi pastatu tvarka negali bÅ«ti tvirtinama, nes ji neatitinka ekonomiÅ¡kumo, racionalumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principų, sudaro prielaidas ateityje Å¡alims vėl kreiptis į teismÄ dėl darbų atlikimo. Aplinkybė, jog atsakovės siÅ«loma naudojimosi tvarka atitinka Å¡alių idealiÄ sias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nėra pakankama tvirtinti jos siÅ«lomÄ pastato naudojimosi tvarkÄ . 5.4.7. IÅ¡ ieÅ¡kovo siÅ«lomos naudojimosi pastato patalpomis tvarkos matyti, kad jis naudosis 64,06 proc. ginčo pastato, o atsakovė – 35,94 proc. dalimi.

SiÅ«lomos dalys atitinka idealias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. IeÅ¡kovo siÅ«loma tvarka analogiÅ¡ka dovanojimo sutartyje sulygtai tvarkai, kuria Å¡alys naudojosi daugelį metų, tai atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. IeÅ¡kovo siÅ«loma tvarka nenumato papildomų iÅ¡laidų jai įgyvendinti. Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ patalpų naudojimosi tvarkÄ , kiekvienas iÅ¡ bendraturčių savo naudojimui gaus vienodo ekonominio ir socialinio vertingumo pastato dalis.

Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ kiekvienas iÅ¡ bendraturčių naudosis bendro naudojimo patalpomis – koridoriumi, laiptine, tambÅ«ru, vonios kambariu, konkretizuojant naudojimosi Å¡iomis patalpomis tvarkÄ ir nustatant atsakomybę už jos nesilaikymÄ . Sprendžiant dėl atsakovės siÅ«lomo atskiro įėjimo, atsakovė nepateikė konkretaus projekto, sÄ matos Å¡iems darbams atlikti, o tik remdamasi abstrakčiais samprotavimais paprašė penkerių metų laikotarpio darbams atlikti. Papildomos finansinės naÅ¡tos, susijusios su patalpų pertvarkymo iÅ¡laidomis, uždėjimas ieÅ¡kovui – pažeistų proporcingumo, racionalumo ir teisingumo principus.

Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog ji į ginčo pastatÄ atvažiuoja tik epizodiÅ¡kai, ji turi nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) ir ten nuolat gyvena. 5.4.8. Å alys konfliktuoja dėl bendro naudojimo patalpose paliktų daiktų netinkamoje vietoje, tvarkos nesilaikymo ir pan. Tokio pobÅ«džio aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui patvirtinti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri yra analogiÅ¡ka dovanojimo sutartyje nustatytai tvarkai, tačiau yra papildoma teisinė atsakomybė už nustatytos naudojimosi tvarkos pažeidimus.

Atsakovės teiktas siÅ«lomas pastato naudojimosi tvarkos projektas nėra suderintas, todėl nėra galimybės teismui įvertinti ar toks pasiÅ«lymas yra objektyviai įgyvendinamas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo teiktas naudojimosi tvarkos projektas užtikrins Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , leis bendraturčiams efektyviai naudotis savo turima bendrÄ ja daline nuosavybe, o teisinės atsakomybės nustatymas už naudojimosi tvarkos pažeidimus leis užtikrinti socialinės taikos principo įgyvendinimÄ .

Nors atsakovė nurodė, kad ji neturės galimybės užrašyti skaitliukų parodymų ir pan., ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog duomenys bus pateikti atsakovei, nes abiem šalims kaip pastato bendrasavininkiams kyla pareiga rūpintis turto išlaikymo išlaidomis. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog konfliktai vyksta tik bendro naudojimo patalpose, todėl teisinės atsakomybės už nustatytos tvarkos pažeidimus nustatymas, yra tikslingas ir padės išvengti šalims konfliktų ateityje. 5.4.9.

IeÅ¡kovo skaičiavimais, jis patyrė 8 918,85 Eur pastato ir žemės sklypo pagerinimo ir iÅ¡saugojimo iÅ¡laidų. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas reikalavimÄ dalyje dėl komunalinių iÅ¡laidų priteisimo (538,7 Eur) sumažino iki 445,61 Eur, o atsižvelgiant į atsakovės dalį (35,94 proc.) nuosavybėje prašė priteisti 160,15 Eur. Atsakovė sutiko apmokėti Å¡ių iÅ¡laidų tik 1/10 dalį, teigdama, jog ji ginčo pastate negyvena, atvyksta tik epizodiÅ¡kai. IeÅ¡kovas praÅ¡o jo patirtas iÅ¡laidas priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m., o atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. 5.4.10.

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡laidas už katilo degiklio perdarymÄ Ä¯ granulinį 2011 m., tačiau teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo motina tuo metu gyveno ginčo pastate ir prisidėjo prie turto iÅ¡laikymo. TÄ patvirtina Å¡alių motinos P. N. užraÅ¡ai, kuriuos ji vedė nuo 2003 m. iki (duomenys neskelbtini) balandžio mėn. (iki mirties). Liudytoja D. L. patvirtino, jog P. N. jai yra sakiusi, kad prisideda prie namo iÅ¡laikymo. Reikalavimas pareikÅ¡tas tik (duomenys neskelbtini), dėl ko teismui labiau tikėtina, jog Å¡is reikalavimas buvo pareikÅ¡tas dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių tarp Å¡alių.

Å alys teismo posėdyje patvirtino, kad jų motina gyveno ginčo pastate, atsakovei priklausančioje dalyje, iki mirties (duomenys neskelbtini), todėl labiau tikėtina, jog ji mokėjo mokesčius už atsakovei tenkančiÄ dalį ir prisidėjo proporcingai tos dalies iÅ¡laikymui. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 152,20 Eur už medžio granules (2012 m.), 969,60 Eur už medžio granules (2013 m.) ir 614 Eur už medžio granules ((duomenys neskelbtini)) priteisimo, nes sprendė, jog Å¡alių motinai esant gyvai, ji proporcingai atsakovės daliai nuosavybėje prisidėjo prie turto iÅ¡laikymo ir iÅ¡laidų padengimo. 5.4.11.

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 852,90 Eur už medžio granules ((duomenys neskelbtini)), tačiau pagal pateiktus duomenis Å¡i suma sudaro 1 413,20 Eur. Teismas sprendė, kad bendraturčiai turi pareigÄ proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti, todėl proporcingai atsakovės daliai ieÅ¡kovui priteisė 507,90 Eur. IeÅ¡kovas 2019 m. patyrė 1 260 Eur už medžio granules, todėl iÅ¡ atsakovės proporcingai jos daliai priteista 452,84 Eur.

Taip pat tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 65,50 Eur už klozeto įrengimÄ , 60,76 Eur už boilerio remonto darbus (duomenys neskelbtini), 396,74 Eur už medžiagas, naudotas koridoriaus remontui ir su tuo susijusius darbus priteisimo, nes Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su bendro naudojimo objektų iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra. Taip pat priteistos ir 144,26 Eur už 2018-2019 m. ir 154,59 Eur už 2019-2020 draudimo iÅ¡laidos, nes buvo apdraustas Å¡alims priklausantis turtas. Teismas nurodė, kad prie bendro namo iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros bendrasavininkei kyla pareiga prisidėti nepriklausomai, ar ji gyvena nuolat ar epizodiÅ¡kai.

Aplinkybė, jog ieškovas nederino darbų ir išlaidų klausimo, savaime nepaneigia jų būtinumo, juolab, kad ir atsakovei kaip bendrasavininkei kyla pareiga ne tik domėtis, bet ir prisidėti prie daikto išlaikymo ir jo priežiūros. Ieškovo patirtos išlaidos protingos ir vertintos kaip būtinos bei pagrįstos. Teismas įvertino ir aplinkybę, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai ir įtempti santykiai, todėl bet kokie taikūs susitarimai ir išlaidų derinimo klausimai objektyviai buvo neįmanomi.

IeÅ¡kovas tai pat prašė priteisti 174,50 Eur už vandens Å¡ildytuvÄ (katilÄ ), kurį įrengė 2009 m., bei 1 379,70 Eur iÅ¡laidas už kiemo iÅ¡klojimÄ trinkelėmis ir įvažiavimo bortus, patirtas (duomenys neskelbtini) Teismas nurodė, kad paminėti darbai buvo atlikti daugiau nei prieÅ¡ 10 metų, atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl atmetė nurodytus reikalavimus dėl ieÅ¡kinio senaties. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Atsakovė L.

J. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo A. N. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, susijusius su žemės sklypo ir sodo pastato naudojimosi tvarka, atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti. Jei apeliacinio skundo pirmasis reikalavimas nebÅ«tų tenkintas, atsakovė praÅ¡o pakeisti 2021-09-02 sprendimÄ dalyje dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir sodo pastatu, esančiais (duomenys neskelbtini), nustatymo, tokiu bÅ«du: 6.1.

Pakeisti sodo pastato naudojimosi tvarkÄ dalyje dėl terasos (balkono) ir rÅ«sio patalpos, pažymėtos indeksu R-7, naudojimo, nustatant, kad A. N. naudojasi ½ dalimi R-7 sandėlio (3,055 kv.

m) ir ½ dalimi antro aukšto balkono, L. J. naudojasi ½ dalimi R-7 sandėlio (3,055 kv.

m) ir ½ dalimi antro aukÅ¡to balkono. 6.2. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „R-5 katilinės eksploatavimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ atlieka ieÅ¡kovas A. N.. Atsakovė L. J. turi teisę patekti į katilinę tik įvykus gedimui ir iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu“, ir nustatyti, kad „atsakovė L. J. turi teisę patekti į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R-5, per ieÅ¡kovui priklausančias patalpas, pažymėtas indeksu R-3 ir R-4, o ieÅ¡kovas A. N. įpareigojamas patalpų, pažymėtų indeksais R-3 ir R-4, neapkrauti ir neužpildyti taip, kad atsakovei bÅ«tų apsunkintas arba taptų neįmanomas patekimas į pastato patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R-5, ir užtikrinti, kad L.

J. galėtų patekti į Å¡iÄ patalpÄ (suteikti raktus nuo patalpų, per kurias yra galimas patekimas į patalpÄ R-5)“. 6.3. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „Tas pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai (tarp jų bendro naudojimo objektai), bendraturčiai remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu“ ir nustatyti, kad „Tas pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai (tarp jų bendro naudojimo objektai), bendraturčiai remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų) ir gerina tik bendru sutarimu“. 6.4.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „žemės sklypo bendro naudojimo dalimi B ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemÄ , takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektÅ«ros elementus ir kt., bendraturčiai (ieÅ¡kovas ir atsakovė) naudojasi, prižiÅ«ri, tvarko, iÅ¡laiko bendrai, o remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu“ ir nustatyti, kad „žemės sklypo bendro naudojimo dalimi B ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemÄ , takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektÅ«ros elementus ir kt., bendraturčiai (ieÅ¡kovas ir atsakovė) naudojasi, prižiÅ«ri, tvarko, iÅ¡laiko bendrai, o remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų) ir gerina tik bendru sutarimu“. 6.5.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „Bendraturčiai neturi teisės subnuomuoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) pastato patalpomis ar žemės sklypu ir jo dalimis kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo. Svečiai ir kiti paÅ¡aliniai asmenys pastato patalpose ir žemės sklypo teritorijoje gali bÅ«ti tik laikinai ir tik kartu su bendraturčiu, kuris atsivedė Å¡iuos asmenis“. 6.6. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „Už kiekvienÄ Å¡io punkto įsipareigojimų pažeidimÄ kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur.

NepaÅ¡alinus pažeidimo, kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ tol, kol pažeidimas bus paÅ¡alintas ir Å¡iame punkte aptartas įpareigojimas bus vėl vykdomas“. 6.7. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių priklauso po ½ dalį žemės sklypo, visi mokesčiai yra mokami proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, t. y. po ½“. 6.8. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kad „Tos žemės sklypo dalys, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, iÅ¡laikomos ir prižiÅ«rimos bendrai iÅ¡laidas apmokant per pusę“ nustatant, kad „Tos žemės sklypo dalys, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, iÅ¡laikomos ir prižiÅ«rimos bendrai, iÅ¡ anksto bendraturčių suderintas iÅ¡laidas apmokant per pusę.

Tuo atveju, jei iÅ¡laidos nebuvo bendraturčių suderintos, Å¡ias iÅ¡laidas prisiima ta Å¡alis, kuri jas patyrė, o kitas bendraturtis neturi pareigos jų atlyginti“. 6.9. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „Jeigu bendraturčiai vengia remontuoti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį ar bendrÄ dalį, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti visas dėl to turėtas iÅ¡laidas. Bendraturtis, pažeidžiantis ar vengiantis savo pareigų vykdymo, taip pat privalo atlyginti kito bendraturčio nuostolius“. 6.10.

Pakeisti sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laidų, susijusių su ginčo turto iÅ¡laikymu, priteisimo, nepriteisiant iÅ¡ atsakovės 141,51 Eur ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su 2018-2019 m. atliktų remonto ir medžiagų įsigijimu, ir 107,40 Eur ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas, draudžiant turtÄ , t. y. priteistÄ iÅ¡ atsakovės L. J. sumÄ ieÅ¡kovo A. N. naudai už patirtas turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas mažinti iki 1 006,11 Eur. 6.11. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad pirmosios instancijos teismas yra papildomai priteisęs 160,15 Eur už komunalines paslaugas, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria yra priteista 160,15 Eur iÅ¡laidų už komunalines paslaugas, kadangi teismas motyvuojamojoje dalyje nėra nurodęs motyvų dėl Å¡ios sumos priteisimo. 6.12.

Perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. 6.13. Apeliacinį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 6.13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ ieÅ¡kovo reikalavimų dėl naujų naudojimosi patalpomis taisyklių nustatymo kontekste bei nepateikė motyvų dėl tam tikrų papildomų naudojimosi taisyklių nustatymo.

Atsakovė su teismo nustatyta naudojimosi tvarka sodo pastatu iÅ¡ dalies nesutinka, t. y. nesutinka, kad balkonu, į kurį patenkama iÅ¡ pastato antrojo aukÅ¡to bendros patalpos (koridoriaus) ir patalpa, pažymėta indeksu R-7, į kuriÄ yra patenkama iÅ¡ lauko, yra priskirta tik ieÅ¡kovo naudojimui. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje naudojimosi tvarka balkonu ir R-7 patalpa nebuvo numatyta, tačiau jos buvo bendro naudojimo – jomis naudodavosi tiek ieÅ¡kovas su Å¡eima, tiek atsakovė. Kaip matyti iÅ¡ 2015-07-20 kadastrinių matavimų bylos, patekimas į rÅ«sio patalpÄ , pažymėtÄ R-7, yra numatytas iÅ¡ lauko.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė patvirtino, jog Å¡iomis patalpomis naudojasi ieÅ¡kovas, kadangi atsakovė posėdžių metu tokių aplinkybių nenurodė. Tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi sodo pastato patalpų bendro naudojimo tvarka, įskaitant rÅ«sio patalpa, pažymėta R-7, ir balkonu, todėl nebuvo pagrindo naudojimÄ si Å¡iomis patalpomis priskirti asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui. BylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, kuris reikalauja atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarkÄ , neaptarė naudojimosi tvarkos pastogės palėpės patalpa, nors ji buvo nurodyta ir numatyta 2015-07-20 kadastrinių matavimų byloje. 6.13.2. Teismas nustatė, kad atsakovė bendrai su ieÅ¡kovu naudojasi bendro naudojimo patalpa, pažymėta R-5 (katiline), tačiau atsakovės patekimas į Å¡iÄ patalpÄ priklauso tik nuo ieÅ¡kovo valios, t. y. atsakovė į Å¡iÄ patalpÄ gali patekti tik įvykus gedimui ir apie tai iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu. Susidaro situacija, kad atsakovė privalo iÅ¡ anksto sužinoti, kada pas jÄ Ä¯vyks gedimas ir šį konkretų laikÄ iÅ¡ anksto suderinti su ieÅ¡kovu, kad patekti į bendro naudojimo rÅ«sio patalpÄ .

Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarkÄ rÅ«sio R-5 patalpa, t. y., kad ja naudosis abu bendraturčiai, turėjo numatyti, per kokias ieÅ¡kovui priklausančias patalpas atsakovė galės patekti į rÅ«sio patalpÄ R-5, tačiau teismo nustatytas apribojimas dėl atsakovės patekimo į Å¡iÄ bendro naudojimo patalpÄ neracionalus. Tikslingiausia, kad įvykus gedimui, atsakovė galėtų nedelsiant patekti į R-5 patalpÄ , o ieÅ¡kovas turi iÅ¡ anksto sudaryti galimybes ir užtikrinti, kad atsakovė be apribojimų patektų į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R-5.

Be to, vandens skaitiklis yra šioje patalpoje, tačiau prie jo prieiti atsakovė neturi objektyvių galimybių. Tokia tvarka neatitinka CK 4.83 straipsnio reglamentavimo. 6.13.3. Teismas, nustatydamas išimtį dėl tam tikrų darbų atlikimo bendrosiose patalpose esant nusidėvėjimui, nenurodė, kokio dydžio nusidėvėjimas turi būti konstatuojamas, kad tam tikrus statybos darbus būtų galima atlikti nesant bendraturčių sutarimo. Ieškovui sudaroma galimybė bet kuriuo atveju atlikti tam tikrus remonto/pagerinimo darbus, motyvuojant, kad patalpos nusidėvėjo 1 procentu, tačiau tokia tvarka neatitiktų CK 4.83 straipsnio reglamentavimo.

Atsakovė sutinka, kad darbai, nesant bendraturčių sutikimo, galėtų bÅ«ti atliekamai tik vieninteliu atveju, kai yra reikalingi atlikti darbai dėl gedimo ar avarijos, ar kiltų grėsmė pastato laikančiųjų konstrukcijų atsparumui. 6.13.4. Å alių naudojimasis žemės sklypu susiklostęs, kad žemės sklype esančiu kiemu, t. y. iÅ¡klota plytelėmis kiemo dalimi, kuria patenkama į garaÅ¾Ä , pastato plane pažymėtÄ indeksu 1-6, naudojasi ieÅ¡kovas. Teismas paliko didelį žemės sklypo plotÄ bendram naudojimui.

Bendram naudojimui turi bÅ«ti paliekama minimali žemės sklypo dalis. Kadangi tarp Å¡alių jau ilgÄ laikÄ santykiai įtempti, sunkiai suvokiama, kaip Å¡alys pakankamai didelį plotÄ galėtų tvarkyti, rÅ«pintis, remontuoti bendru sutarimu. 6.13.5. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu bet kuriam bendraturčiui vykdyti remonto darbus sklype esant jame esančių objektų nusidėvėjimui, tačiau nenurodant nusidėvėjimo procento. Tokiu atveju bendraturčiams suteikiama teisė atlikti bet kokius remonto darbus, laikant, kad įrenginiai ir įrengimai, įskaitant takelius, praėjimus, pravažiavimus, architektÅ«ros elementus be kito bendraturčio sutikimo, motyvuojant nusidėvėjimu (pvz. 1 proc. nusidėvėjimas).

Ieškovas savo iniciatyva yra padaręs ir atlikęs darbus tiek žemės sklype, tiek sodo pastate, tačiau apie planuojamus darbus, jų dydį, niekada neinformavo bendraturtės. Atsakovė sutinka, kad darbai, nesant bendraturčių sutikimo, galėtų būti atliekamai tik vieninteliu atveju – kai reikalingi atlikti darbai dėl gedimo ar avarijos, ar kiltų grėsmė pastato laikančiųjų konstrukcijų atsparumui. 6.13.6. Bendraturčiui, ketinančiam savo dalį išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais kitiems asmenims, tais atvejais, kai nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, kitų bendraturčiu sutikimas nereikalingas.

Teismas nepagrįstai apribojo bendraturčio teisę naudoti, valdyti jam priklausantį daiktÄ , neatsižvelgdamas į CK 4.78 straipsnyje reglamentuojamas bendraturčio teises. Neatitinka protingumo kriterijaus teismo sprendimo dalis, kuria nustatoma, kad svečiai pastato patalpose ir žemės sklypo teritorijoje gali bÅ«ti tik laikinai ir tik kartu su bendraturčiu, kuris atsivedė Å¡iuos asmenis. Susidaro situacija, kad pas atsakovę atvykęs svečias, negali bÅ«ti paliktas vienas vienoje patalpoje, kai atsakovei iÅ¡kyla bÅ«tinumas iÅ¡eiti į kitÄ patalpÄ . 6.13.7.

Sprendimo dalis dėl sankcijų taikymo už nustatytos tvarkos pažeidimÄ yra neaiÅ¡ki ir nemotyvuota. Nėra aiÅ¡ku, kas turi nustatyti įsipareigojimų pažeidimus, tuo labiau, kai tarp Å¡alių tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiÅ¡ki. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nustatė 100 Eur sankcijÄ bendraturčiui, nenustatė, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti fiksuojami pažeidimo atvejai dėl sankcijos mokėjimo pradžios ir pabaigos. Kitas bendraturtis gali sÄ moningai teikti melagingus praneÅ¡imus apie tvarkos pažeidimÄ tikslu priversti kitÄ bendraturtį mokėti dideles baudas, siekiant bet kokiu bÅ«du šį bendraturtį iÅ¡gyvendinti iÅ¡ bendrai valdomo objekto. 6.13.8.

Nėra aiÅ¡ku, kokių mokesčių mokėjimas tarp bendraturčių mokamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Atsakovei žinoma, kad asmenys, turintys nuosavybės teise žemės sklypÄ , kartÄ per metus moka žemės mokestį, tačiau jo dydis yra suformuojamas atskirai kiekvienam asmeniui/bendraturčiui, ir jo sumokėjimas yra atsietas nuo kito bendraturčio mokamo žemės mokesčio. Teismui nurodžius, kad visi mokesčiai yra mokami lygiomis dalimis, nėra aiÅ¡ku, apie kokius konkrečius mokesčius raÅ¡oma teismo sprendime, kurių mokėjimas tarp Å¡alių numatytas lygiomis dalimis. 6.13.9.

Atsakovė sutinka, kad tos žemės sklypo dalys, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, iÅ¡laikomos ir prižiÅ«rimos bendrai, iÅ¡laidas apmokant per pusę, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti iÅ¡ anksto suderintos tarp bendraturčių. Jei Å¡ios iÅ¡laidos nėra suderintos, tačiau kitas bendraturtis nusprendžia savo rizika jas patirti, tokiu atveju Å¡ias iÅ¡laidas prisiima ta Å¡alis, kuri jas patyrė. 6.13.10. Kiekvieno bendraturčio dalis valdoma asmeniÅ¡kai, todėl kitas bendraturtis savaip tvarkantis jam asmeniÅ¡kai priskirtas žemės sklypo dalis, turi jas tvarkyti savo nuožiÅ«ra, todėl negali bÅ«ti pateisinamas kito bendraturčio patekimas į ne jo valdomÄ Å¾emės sklypo dalį, o tuo labiau, kad pastarasis pradėtų vykdyti žemės sklypo tvarkymo darbus už kitÄ bendraturtį, jei nėra iÅ¡ anksto gavęs kito bendraturčio sutikimo. 6.13.11.

Teismas nepagrįstai netenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio, nurodydamas, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys galimybę ieÅ¡kovui įsirengti jo siÅ«lomose patalpose papildomas inžinerines komunikacijas, vandentiekį, kanalizacijÄ , bÅ«tinus virtuvei. Svarbu nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kad neliktų bendro naudojimo patalpų. Nors norint įgyvendinti Å¡iÄ tvarkÄ yra reikalingos papildomos iÅ¡laidos, siekiant ieÅ¡kovui įsirengti virtuvės patalpÄ , o atsakovei tualeto ir vonios patalpas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos abiejų Å¡alių laikytinos lygiavertėmis, kadangi tiek viena, tiek kita Å¡alis turi įsirengti tam tikras funkcines patalpas.

Negalima sutikti, kad nėra aiÅ¡ku, ar įrengiant Å¡ias funkcinės paskirties patalpas yra galimybė įvesti atitinkamas komunikacijas (vandentiekį, kanalizacijÄ ). Ginčo pastate įvestos komunikacijos (vandentiekis, kanalizacija), todėl įsirengiant patalpas su vandentiekio ir kanalizacijos komunikacijomis, nėra pagrindo teigti, kad Å¡ių komunikacijų nėra galimybės atvesti į tam tikras patalpas, kurias pasirinktų atitinkamai atsakovė ir ieÅ¡kovas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad patalpoje, kurioje įrengta virtuvė, anksčiau buvo tualeto ir vonios patalpa, tačiau tai nesutrukdė atlikti remonto darbus ir vietoje Å¡ios patalpos įrengti virtuvės patalpÄ .

Analogiškai ieškovui atitektų naudoti didelė tualeto ir vonios patalpa, kurios plotas sudaro 8,47 kv. m, kurioje yra visos reikalingos komunikacijos įsirengti virtuvės patalpai. 6.13.12. Ginčai tarp šalių kyla ne dėl to, kad jos nesusitaria kaip naudosis bendromis patalpomis, tačiau ir dėl kitų asmeninių dalykų. Jų neapribos nei papildomos teismo nustatytos taisyklės dėl bendrų patalpų naudojimosi tvarkos, nei kitos priemonės. Šiuo atveju svarbu sumažinti konfliktų kilimo galimybę, o šiam tikslui pasitarnautų tik tokia naudojimosi tvarka, kai neliktų bendro naudojimo patalpų sodo pastate, o bendro naudojimo žemės sklypo dydis būtų kiek įmanoma mažiausias.

Atsakovei įsirengus atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ sodo pastatÄ bei įsirengus atskirÄ tualetÄ , vonios patalpas, o ieÅ¡kovui – virtuvės patalpÄ , bus iÅ¡vengta bendro naudojimo patalpų ir galimų konfliktų ateityje. Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos sodo pastatu nustatymo, tikslinga nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės siÅ«lymÄ . Naudingesnes žemės sklypo dalis gautų ieÅ¡kovas (atsakovei su tuo sutinkant), t. y. žemės sklypo dalį, kuri iÅ¡klota trinkelėmis, yra naudojama kaip patekimas į garaÅ¾Ä (patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1-6).

Bendro naudojimo žemės sklypo dalis bÅ«tų nedidelė, esanti Å¡iaurinėje sklypo dalyje (už namo iki sklypo ribos), kurioje yra nuotekų Å¡ulinys. Tokia tvarka bÅ«tų racionalesnė, kadangi bendro naudojimo žemės sklypo dalis bÅ«tų mažiausia. 6.13.13. Atsakovė iÅ¡ dalies nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl iÅ¡laidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) vykdyto koridoriaus apdailos remonto darbais (141,51 Eur) ir dėl ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų 2018 ir 2019 m. draudžiant bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį nekilnojamojo turto kompleksÄ (107,40 Eur).

IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos dėl atlikto sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukÅ¡to koridoriaus remonto (apdailos) darbų neturi bÅ«ti atlygintinos atsakovės, kadangi ji nebuvo davusi dėl jų sutikimo, o apie planuojamus darbus ir Å¡ių iÅ¡laidų dydžius ieÅ¡kovas neinformavo atsakovės. Å ios iÅ¡laidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais. IeÅ¡kovas patyrė Å¡ias iÅ¡laidas turto tvarkymui (gerinimui), tačiau nesant įrodymų, jog atsakovė sutiko prisidėti prie Å¡ių daiktų įsigijimo savo lėšomis, ieÅ¡kovas veikė ir patyrė iÅ¡laidas savo rizika, todėl neturi teisės į patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ . 2018-2019 metais buvo atlikti sienų dažymo darbai, kurie nelaikytini privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros darbais, iÅ¡vengti žalos pastatui. 6.13.14.

Atsakovė taip pat nesutinka dėl 107,40 Eur turto draudimo iÅ¡laidų už 2018-2019 metus. Turto draudimas savaime turto neiÅ¡saugo ir jo naudingųjų savybių nepalaiko, o kompensuotų tik draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo sutartimi draudžiama nauda, gaunama valdant šį daiktÄ . Gyventojų draudimo liudijimas (polisas) patvirtina, kad naudos gavėju nurodyta ieÅ¡kovo sutuoktinė, tačiau ne atsakovė. Dėl Å¡ios priežasties nepagrįstai ieÅ¡kovo patirtos draudimo iÅ¡laidos proporcingai priteistos iÅ¡ atsakovės. 6.13.15.

Jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nėra padaręs aritmetinės klaidos, o yra priteisęs 160,15 Eur už komunalines paslaugas, atsakovė Å¡iÄ teismo sprendimo dalį praÅ¡o panaikinti. Teismas motyvuojamojoje dalyje nėra nurodęs jokių motyvų dėl Å¡ios sumos priteisimo. Teismas nenurodė, iÅ¡ kokių mokėjimų susidaro priteista suma, dėl kokių priežasčių už sunaudotÄ vandenį ir elektrÄ priteisiama neatsižvelgiant į sodo pastate nuolat gyvenančius asmenis (įskaitant ieÅ¡kovo Å¡eimos tris suaugusius asmenis), tačiau Å¡ių mokėjimų dalis siejama tik su valdoma nuosavybės dalimi (35,94 proc.).

7. IeÅ¡kovas A. N. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė atmesti atsakovės L. J. apeliacinį skundÄ ir palikti teismo sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat prašė nepriimti su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad: 7.1. Teismas pagrįstai nustatė patalpos R-7 bei balkono naudojimosi tvarkÄ ieÅ¡kovui, kadangi atsakovės teikta naudojimosi patalpomis tvarka neatitiko kasacinio teismo praktikoje nustatytų turto naudojimosi tvarkos nustatymo principų.

Atsakovės siÅ«lyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieÅ¡kovo interesus, o fizinis pastato atidalijimas arba yra neįmanomas fiziÅ¡kai, arba reikalauja per didelių ir neproporcingų investicijų. Teismas pagrįstai nustatė, kad minėtomis patalpomis naudojasi tik ieÅ¡kovas, o Å¡ių patalpų priskyrimas atsakovei ne tik bÅ«tų neįmanomas ir apsunkinantis ieÅ¡kovo idealiÄ jÄ dalį pastate, tačiau ir pažeistų jau nusistovėjusiÄ bendraturčių tvarkÄ . Atsakovė nepagrindžia savo pasvarstymų dėl patalpos R-7 ir balkono – terasos įprastos naudojimosi tvarkos bendraturčiams jas dalinantis. 7.2.

Teismas tikslingai ir pagrįstai nustatė naudojimosi katiline (R-5) tvarkÄ , o atsakovės siÅ«loma tvarka neatitinka naudojimosi tvarkos nustatymo principų. Teismo sprendimu nustatyta tvarka yra teisinga, kadangi atsakovės siÅ«lytu variantu atsakovė turės neribojamÄ prieigÄ prie katilinės, į kuriÄ patenkama per ieÅ¡kovo patalpas. Kadangi patekimas į katilinę turi bÅ«ti suderintas su ieÅ¡kovu, o ieÅ¡kovas yra atsakingas už katilinę, jos eksploatavimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ , iÅ¡vengiama nereikalingo ir nepagrįsto atsakovės patekimo į ieÅ¡kovo patalpas.

Be kita ko, priėmus atsakovės pasiÅ«lymÄ , ieÅ¡kovui nepagrįstai apribojamos jo nuosavybės teisės į jam priklausančias R-3 ir R-4 patalpas. 7.3. Atsakovės siÅ«lymas keisti sprendimo dalį nustatant bendro naudojimo erdvių remonto galimybes tik bendru sutarimu, yra ydingas ir suteikia atsakovei laisvę piktnaudžiauti tokia teise prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Ginčo patalpos nėra pagrindinė atsakovės gyvenamoji vieta, kadangi atsakovė turi ir gyvena bute (duomenys neskelbtini), ginčo patalpos yra ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos gyvenamoji vieta jau daugiau kaip 20 metų.

Nustačius atsakovės siÅ«lomÄ tvarkÄ , atsakovė iÅ¡ nesÄ Å¾iningų paskatų gali nesutikti ir neleisti ieÅ¡kovui atnaujinti patalpų bÅ«klės, kadangi atsakovei ginčo patalpose gyventi nereikia. 7.4. Teismo sprendimu įteisintas draudimas bendraturčiui naudoti ir valdyti jam priklausančiÄ dalį savo nuožiÅ«ra pagrįstas atsakovės polinkiu piktnaudžiauti teisėmis ir pažeidinėti ieÅ¡kovo teises. Atsakovė siÅ«lomu atveju galėtų iÅ¡nuomoti ir/ar kitaip perleisti ginčo patalpas asocialiems asmenims, kadangi atsakovė bet kokiu atveju ginčo patalpose negyvena ir ginčo objekto gerbÅ«viu nesirÅ«pina.

Neuždraudus atsakovei nuomoti ir/ar kitaip perleisti laikinam valdymui ir naudojimui ginčo patalpas tretiesiems asmenims, kyla pavojus pažeisti ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos teises ir teisėtus interesus. Dėl draudimo svečius palikti vienus – atsakovės pateiktas pavyzdys yra hiperbolizuotas ir savaime aiÅ¡ku, kad tokiu draudimu nesiekiama tokių padarinių. Å is draudimas susijęs su atsakovės polinkiu piktnaudžiauti turima padėtimi ir taip apsunkinti ieÅ¡kovo gyvenimÄ ir socialinę taikÄ . 7.5. Sprendimu nustatytas 100 Eur mokestis už patalpų naudojimosi tvarkos pažeidimus įpareigos tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovę nepažeidinėti nustatytos tvarkos ir taip tinkamai įgyvendinti sprendimÄ , užtikrinti teismo sprendimo privalomumo principo įgyvendinimÄ .

Atsakovei nustatytas 100 Eur mokestis nepalankus, kadangi ji siekia nepaisyti teismo sprendimo įpareigojimų, tačiau tinkamai vykdant sprendimÄ , toks mokestis net nebÅ«tų privalomas. 7.6. Teismo sprendimu nustatytu įpareigojimu su žemės sklypu susijusius mokesčius mokėti ginčo Å¡alims ½ dalies proporcija, turima omenyje visi su bendru žemės sklypo naudojimu susiję mokesčiai. Atsakovės argumentas dėl perteklinio sprendimo Å¡iuo aspektu nepagrįstas, kadangi įstatymo norma neįpareigoja atsakovės laikytis teisės ir realių pasekmių nesudarytų, tačiau Å¡iÄ teisę įtvirtinus sprendime ir Å¡iam įsigaliojus, ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl teismo sprendimo vykdymo. 7.7.

Teismas nepadarė aritmetinės klaidos skaičiuojant iÅ¡laidas. Teismas 2021-10-06 atsakovei pateikė sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl ginčijamos iÅ¡laidų dalies. Kaip numatyta sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinime, atsakovės nurodomas iÅ¡laidų skirtumas susidaręs dėl teismo priteistų 160,15 Eur komunalinių iÅ¡laidų, kurias patyrė ieÅ¡kovas. Atsakovė taip pat epizodiÅ¡kai lankydavosi ginčo objekte, turi nuosavybės teisės dalį ir privalo apmokėti komunalinius mokesčius. 7.8. Atsakovė, bÅ«dama bendraturte, privalo prižiÅ«rėti turtÄ ir jį gerinti, remontuoti.

Atsakovė, bÅ«dama ginčo objekto dalinė savininkė, nebuvo atleista nuo pareigos prižiÅ«rėti turtÄ . Å iÄ pareigÄ atsakovė lengvabÅ«diÅ¡kai buvo perkėlusi ieÅ¡kovui, o apeliaciniu skundu siekia nusiÅ¡alinti nuo atsakomybės atsakyti ir prižiÅ«rėti, remontuoti ir gerinti savo turimÄ turtÄ . 7.9. Atsakovė nepagrindė, kokiÄ reikÅ¡mę turi ir kokiam tikslui teikiamas papildomas įrodymas. Naujų įrodymų teikimas apeliacinėje instancijoje yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, todėl nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje turėtų bÅ«ti priimami tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kitaip bÅ«tų paneigta apeliacinio proceso esmė ir tvarka.

Byloje nėra susiklosčiusių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir prijungti naujus įrodymus, teikiamus kartu su apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o į a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo (el. b. t. 2, b. l. 1-25), kuriuo buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nustatyti statinio ir žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas, susijusias su turto iÅ¡laikymu bei jo priežiÅ«ra, ir atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovui dėl statinio ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu 11. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikė praÅ¡ymÄ prijungti 2 vienetus USB jungčių su įraÅ¡u. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad teikiami įraÅ¡ai patvirtina, jog ieÅ¡kovas atsakovei trukdo naudotis bendro naudojimo patalpa – virtuve-valgomuoju, jÄ Ä¯Å¾eidinėja, todėl yra pakankamai sudėtingas bendro naudojimo patalpų naudojimas. Garso įraÅ¡e įraÅ¡ytas pokalbis, kuris įvyko jau po teismo sprendimo priėmimo, teikiamas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

12. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

13. Susipažinęs su praÅ¡omu prijungti nauju įrodymu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybes dėl Å¡alių konfliktų patvirtina ir byloje esantys įrodymai, be to, pats įrodymas gautas (sukurtas) jau po teismo sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo priimti šį įrodymÄ . Dėl faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų bylos nagrinėjimui 14. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi P. N. savo vaikams – atsakovei L. J. ir ieÅ¡kovui A. N. padovanojo nekilnojamÄ jį turtÄ : po ½ dalį lygiomis dalimis žemės sklypÄ , kurio bendras plotas 0,0702 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir Å¡iame žemės sklype esantį sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto, tokiomis dalimis: atsakovei L. J. – 35,94 proc., o ieÅ¡kovui A. N. – 64,06 proc. (dokumento registracijos Nr. CBP-12087).

15. Dovanojimo sutarties 10 punkte buvo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Apdovanotieji atsakovė L. J. ir ieškovas A. N. naudosis sodo pastato patalpomis tokia tvarka: 15.1. Atsakovė naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-1 sandėliu (7,10 kv. m); R-2 sandėliu (6,77 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,13 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,305 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,045 kv. m); 1-3 kambariu (11,27 kv. m); 1-4 priestatu (14.72 kv. m);

½ dalimi 1-5 svetainės (9,13 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (1,994 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,02 kv. m), viso – 69,48 kv. m. 15.2. Ieškovas naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-3 sandėliu (13,12 kv. m); R-4 sandėliu (7,73 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,13 kv. m.); R-6 sandėliu (18,67 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,305 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,045 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,13 kv. m); 1-6 garažu (18,48 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (1,995 kv. m); 1-8 kambariu (10,91 kv. m); 1-9 kambariu (8,24 kv. m);

½ dalimi 1-10 vonios (4,02 kv. m); 1-11 kambariu (17,08 kv. m), viso – 123,86 kv. m.

16. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ duomenimis, ieÅ¡kovo sutuoktinė D. N. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad ji atėjusi į valgomÄ jį pamatė ant stalo suverstus savo asmeninius daiktus, nukabintas lentynas, nuimtas gėles, sudėtus batus ant stalo. IÅ¡ virtuvės buvo pavogtas arbatinukas, puodas, žalvarinė žvakidė. Å iuos veiksmus galimai atliko bendraturtė L. J.. PareiÅ¡kėjai papraÅ¡ius L. J. grÄ Å¾inti daiktus Å¡i nereagavo, o pagrasino sudeginti namus. Pagal pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant objektyvių duomenų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ,,Vagystė“ (dokumento registracijos Nr. CBP-12087).

17. IeÅ¡kovas teikė duomenis apie jo patirtas iÅ¡laidas (dokumento registracijos Nr. CBP-12087), tarp jų: 17.1. 2018-10-02 draudimo liudijimÄ , pagal kurį apdraustas bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), draudimo įmokos suma – 144,26 Eur; 17.2. 2019-09-07 draudimo liudijimÄ , pagal kurį apdraustas bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), draudimo įmokos suma – 154,59 Eur; 17.3. UAB ,,Viena sÄ skaita“ apmokėjimo iÅ¡raÅ¡Ä už (duomenys neskelbtini) balandį suteiktas paslaugas iÅ¡ UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“, UAB ,,Ecoservice“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, iÅ¡ viso 103,14 Eur; už (duomenys neskelbtini) gegužę suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 88,81 Eur; už (duomenys neskelbtini) birželį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 102,28 Eur; už (duomenys neskelbtini) liepÄ suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 88,67 Eur; už (duomenys neskelbtini) rugpjÅ«tį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 66,87 Eur; už (duomenys neskelbtini) rugsėjį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 102,48 Eur; už (duomenys neskelbtini) spalį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 58,82 Eur; už (duomenys neskelbtini) lapkritį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 36,97 Eur; už (duomenys neskelbtini) gruodį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 47,01 Eur; 17.4.

UAB ,,Viena sÄ skaita“ apmokėjimo iÅ¡raÅ¡Ä už (duomenys neskelbtini) sausį suteiktas paslaugas iÅ¡ UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“, UAB ,,Ecoservice“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, iÅ¡ viso 49,27 Eur; už (duomenys neskelbtini) vasarį suteiktas paslaugas viso 36,51 Eur; 17.5. UAB ,,Viena sÄ skaita“ apmokėjimo iÅ¡raÅ¡Ä už (duomenys neskelbtini) kovÄ suteiktas paslaugas iÅ¡ UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“, UAB ,,Ecoservice“ (arba SÄ® Vilniaus atliekų sistemos administratorius) ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ bei UAB ,,Bitė Lietuva“, iÅ¡ viso 62,33 Eur; už (duomenys neskelbtini) balandį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 113,40 Eur; už (duomenys neskelbtini) gegužę suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 118,93 Eur; už (duomenys neskelbtini) birželį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 131,27 Eur; už (duomenys neskelbtini) liepÄ suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 123,35 Eur; už (duomenys neskelbtini) rugpjÅ«tį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 148,99 Eur; už (duomenys neskelbtini) rugsėjį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 141,82 Eur; už (duomenys neskelbtini) spalį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 118,86 Eur; už (duomenys neskelbtini) lapkritį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 103,09 Eur; už (duomenys neskelbtini) gruodį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 103,58 Eur; 17.6.

UAB ,,Viena sÄ skaita“ apmokėjimo iÅ¡raÅ¡Ä už (duomenys neskelbtini) sausį suteiktas paslaugas iÅ¡ UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“, UAB ,,Bitė Lietuva“, SÄ® Vilniaus atliekų sistemos administratorius ir UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, iÅ¡ viso 137,72 Eur; už (duomenys neskelbtini) vasarį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 114,52 Eur; už (duomenys neskelbtini) kovÄ suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 128,19 Eur; už (duomenys neskelbtini) balandį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 139,06 Eur; už (duomenys neskelbtini) gegužę suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 117,89 Eur; už (duomenys neskelbtini) birželį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 125,46 Eur; už (duomenys neskelbtini) liepÄ suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 152,47 Eur; už (duomenys neskelbtini) rugpjÅ«tį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 135,94 Eur; už (duomenys neskelbtini) rugsėjį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 148,03 Eur; už (duomenys neskelbtini) spalį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 145,98 Eur; už (duomenys neskelbtini) lapkritį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 133,93 Eur; už (duomenys neskelbtini) gruodį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 133,07 Eur; 17.7.

UAB ,,Viena sÄ skaita“ apmokėjimo iÅ¡raÅ¡Ä už (duomenys neskelbtini) sausį suteiktas paslaugas iÅ¡ UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“, UAB ,,Bitė Lietuva“, SÄ® Vilniaus atliekų sistemos administratorius ir UAB ,,Ignitis“, iÅ¡ viso 138,52 Eur; už (duomenys neskelbtini) vasarį suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 144,74 Eur; už (duomenys neskelbtini) kovÄ suteiktas paslaugas iÅ¡ viso 163,58 Eur; 17.8. 2019-05-07 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) už nuotekų iÅ¡vežimÄ 50 Eur sumai; 2020-04-22 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) už nuotekų iÅ¡vežimÄ 60 Eur sumai;

18. IÅ¡ pateiktų ranka raÅ¡ytų užrašų matyti, kad atsakovei priklausančioje dalyje gyvenusi P. N. vedė asmeninę iÅ¡laidų bÅ«stui apskaitÄ , už iÅ¡laidas bÅ«sto iÅ¡laikymui, kurias ji apmokėjo (dokumento registracijos Nr. DOK-116590); 19. 2019-03-27 Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymÄ mokėjimo praneÅ¡imo duomenimis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo pateikta sÄ skaita už atliekų tvarkymÄ nuo (duomenys neskelbtini) 42 Eur sumai (dokumento registracijos Nr. DOK-116590).

Dėl apeliacinio skundo argumentų ne(pagrįstumo) 20. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiÅ«ra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

21. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tÄ bendrumÄ kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ , ir autonomijÄ . Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobÅ«džio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

22. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valiÄ , t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi bÅ«ti paisoma visų bendraturčių nuožiÅ«ros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

23. Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu bei sodo pastatu nustatymo, taip pat dėl išlaidų, susijusių su turto išlaikymu, todėl ankščiau paminėtos nuostatos yra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų.

24. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai). Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo turto išlaikymu, (ne)pagrįstumo 25. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:

i) iÅ¡ dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dalyje dėl iÅ¡laidų, susijusių su (duomenys neskelbtini) vykdyto koridoriaus apdailos remonto darbais (141,51 Eur) ir dėl ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų (duomenys neskelbtini) draudžiant bendrÄ ja daline nuosavybe priklausantį nekilnojamojo turto kompleksÄ (107,40 Eur); ii) atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidÄ , priteisdamas 160,15 Eur už komunalines paslaugas, todėl Å¡iÄ sprendimo dalį praÅ¡o panaikinti, nurodant, kad teismas motyvuojamojoje dalyje nėra nurodęs jokių motyvų dėl Å¡ios sumos priteisimo, taip pat teismas nenurodė, iÅ¡ kokių mokėjimų susidaro priteista suma, dėl kokių priežasčių už sunaudotÄ vandenį ir elektrÄ yra priteisiama neatsižvelgiant į sodo pastate nuolat gyvenančius asmenis, tačiau Å¡ių mokėjimų dalis yra siejama tik su valdoma nuosavybės dalimi (35,94 proc.).

26. Bendraturčių teisės ir pareigos, naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant, nustatytos CK 4.76 straipsnyje, kuriame numatyta, jog kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

27. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 141,51 Eur išlaidas už medžiagas, naudotas koridoriaus remontui, ir su tuo susijusius darbus, bei 107,40 Eur išlaidas už 2019-2020 metais patirtas sodo pastato draudimo išlaidas. Atsakovės vertinimu, šios išlaidos nėra susijusios su turto išsaugojimu ar išlaikymu, todėl pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai priteisė iš atsakovės.

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).

Kaip matyti iÅ¡ CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iÅ¡ kito savininko bendro turto iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo iÅ¡laidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir iÅ¡laikymo. Kadangi pagal bendrÄ jį principÄ turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo iÅ¡laidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo bÅ«tinos, protingos ir pagrįstos.

29. IÅ¡laidos bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti yra suprantamos kaip iÅ¡leidžiamos lėšos, kurių paskirtis – iÅ¡saugoti turtÄ nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibÅ«dina bÅ«tinumo ir protingumo kriterijai. IÅ¡laidos daiktui gali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, jei jos reikalingos turtui iÅ¡saugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kuriomis iÅ¡laikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių iÅ¡laidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio iÅ¡laidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

30. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡laidas, susijusias su koridoriaus remontu, apsiribojo nurodymu, kad Å¡ios iÅ¡laidos (396,74 Eur) buvo patirtos už medžiagas, naudotas koridoriaus remontui, ir su tuo susijusius darbus, o atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog atsakovė nėra atleista nuo pareigos prižiÅ«rėti turtÄ , tačiau siekia nusiÅ¡alinti nuo atsakomybės atsakyti ir prižiÅ«rėti, remontuoti ir gerinti savo turimÄ turtÄ . Taigi kaip matyti, ieÅ¡kovas remonto iÅ¡laidas sieja su turto gerinimu ir viso teismo proceso metu neįrodinėjo atlikto koridoriaus remonto bÅ«tinumo.

Byloje duomenų, kad koridoriaus remontas buvo bÅ«tinas nėra. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovo atlikti koridoriaus remonto darbai buvo bÅ«tini turto iÅ¡saugojimui ar iÅ¡laikymui, todėl vertintina, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ atlikdamas koridoriaus darbus ir siekdamas gauti iÅ¡ kito bendraturčio patirtų iÅ¡kaitų atlyginimÄ proporcingÄ jo nuosavybės daliai, turėjo gauti atsakovės sutikimÄ atlikti tokius remonto darbus (CK 4.75 straipsnis). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimo remonto darbams atlikti ir atlyginti dalį dėl remonto patirtų iÅ¡laidų nėra, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 141,51 Eur priteisimo už patirtas koridoriaus remonto iÅ¡laidas laikytinas nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl Å¡io reikalavimo.

31. Dėl atsakovės nurodomų skundo argumentų, susijusių su draudimo iÅ¡mokos priteisimu, pažymėtina, kad pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius (CK 6.160 straipsnio 3 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo patirtos išlaidos už sumokėtas draudimo įmokas, priešingai, nei byloje įrodinėjo ieškovas, savaime turto neišsaugo ir jo naudingųjų savybių nepalaiko, o tik kompensuoja draudėjo patirtus nuostolius. Tokių išlaidų patyrimas priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, t. y. draudimo sutarties jis sudaryti neprivalo, todėl ieškovo patirtos sodo pastato draudimo išlaidos nelaikytinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 107,40 Eur išlaidų, patirtų už sodo pastato draudimo įmokas, laikytinas nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl šio reikalavimo.

33. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡laidas už komunalines paslaugas (vandenį, elektrÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir kt.), susidariusias nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės idealioji dalis pastato nuosavybės teisėje yra 35,94 proc. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu reikalavimÄ dalyje dėl komunalinių iÅ¡laidų priteisimo (538,70 Eur) sumažino iki 445,61 Eur ir atsižvelgiant į atsakovės dalį (35,94 proc.) nuosavybėje prašė priteisti 160,15 Eur. Atsakovė sutiko apmokėti Å¡ių iÅ¡laidų tik 1/10 dalį, teigdama, jog ji ginčo pastate negyvena, atvyksta tik epizodiÅ¡kai.

34. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB ,,VILNIAUS VANDENYS“ suteikė paslaugų už 220,04 Eur, UAB ,,Ecoservice“ suteikė paslaugų už 86,86 Eur, SÄ® ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ suteikė paslaugų už 93,20 Eur, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ suteikė paslaugų už 972,19 Eur, AB ,,Lietuvos energijos tiekimas“ suteikė paslaugų už 440,50 Eur, AB ,,Ignitis“ suteikė paslaugų už 301,66 Eur. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad už nuotekų iÅ¡vežimÄ 2019 m. buvo sumokėta 50 Eur suma, o už (duomenys neskelbtini) 60 Eur suma, iÅ¡ viso – 110 Eur.

35. Apylinkės teismas 2021-10-06 nutartimi atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ymo apsirikimo klaidos iÅ¡taisymo, tačiau iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo 2021-09-02 sprendimo rezoliucinėje dalyje į 1 415,17 Eur iÅ¡laidų sumÄ 160,15 Eur iÅ¡laidų už komunalines paslaugas įskaityta pagrįstai. Toje nutartyje teismas nurodė, kad: 35.1. IÅ¡ 2021-09-02 teismo sprendimo motyvuojamos dalies matyti, jog teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų, susijusių su ginčo turto iÅ¡laikymu, priteisimo, aiÅ¡kiai detalizavo, kokias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės; be to, ieÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė vengia apmokėti iÅ¡laidas, bÅ«tinas bendraturčių turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.

Pažymėtina, jog komunalinės iÅ¡laidos (160,15 Eur), kurias ginčija atsakovė, yra priskirtinos prie iÅ¡laidų turtui iÅ¡laikyti. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 538,70 Eur už komunalines paslaugas (vandenį, elektrÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir kt.) (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. 35.2. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje (21 lapas), aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog „teismo posėdyje ieÅ¡kovas reikalavimÄ dalyje dėl komunalinių iÅ¡laidų priteisimo (538,7 Eur) sumažino iki 445,61 Eur ir atsižvelgiant į atsakovės dalį (35,94 proc.) nuosavybėje prašė priteisti 160,15 Eur.

Atsakovė sutiko apmokėti Å¡ių iÅ¡laidų tik 1/10 dalį, teigdama, jog ji ginčo pastate negyvena, atvyksta tik epizodiÅ¡kai“. 35.3. Atsižvelgiant į tokio pobÅ«džio aplinkybes bei teismo atliktÄ teisinę kvalifikacijÄ pagal CK 4.76 straipsnį, kuris nustato bendraturčių pareigÄ proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti, spręstina, jog teismas 2021-09-02 sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės 160,15 Eur iÅ¡laidų už komunalines paslaugas, priskirdamas jas iÅ¡laidoms, susijusioms su ginčo turto iÅ¡laikymu. 35.4.

Teismo sprendimas yra aiÅ¡kinimas ir suprantamas kaip vientisas dokumentas, neiÅ¡imant jo atskirų dalių iÅ¡ konteksto; pabrėžta, jog 160,15 Eur reikalavimas atsakovei buvo žinomas, jis nevertintinas kaip siurprizinis, dėl jo buvo svarstoma teismo posėdyje; juolab, kad su 1/10 dalimi atsakovė sutiko. Be to, bÅ«tų nelogiÅ¡ka ir nenuoseklu, jei teismas, tenkindamas tokius ieÅ¡kovo reikalavimus kaip dėl 65,50 Eur už klozeto įrengimÄ , 60,76 Eur už boilerio remonto darbus (duomenys neskelbtini), 396,74 Eur už medžiagas, naudotas koridoriaus remontui, ir su tuo susijusius darbus, kurie vertintini kaip iÅ¡laidos susijusios su bendro naudojimo objektų iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra, netenkintų ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 160,15 Eur komunalinių iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės kaip iÅ¡ bendraturtės ir kaip iÅ¡laidų, susijusių su turto iÅ¡laikymu. 35.5.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas išaiškino atsakovei, jog 2021-09-02 sprendime nėra rašymo apsirikimo ir komunalinių išlaidų suma – 160,15 Eur buvo priteista iš atsakovės, remiantis teismo atlikta teisine ir faktine santykių kvalifikacija; taigi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta 1 415,17 Eur suma yra teisėta ir pagrįsta.

36. Pasisakant aptariamu klausimu svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

37. Pirmosios instancijos teismo 160,15 Eur suma buvo priteista už vandenį, elektrÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokestis už Å¡altÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir (ar) kitas paslaugas negali bÅ«ti laikomas mokesčiu, mokėtinu turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. Tokios iÅ¡laidos yra susijusios ne su gyvenamojo namo iÅ¡laikymu ir iÅ¡saugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu ir tokios iÅ¡laidos yra apmokamos pagal faktiÅ¡kai suvartotÄ tokios paslaugos (iÅ¡teklio) kiekį.

38. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas kartu su Å¡eimos nariais (žmona ir vaiku) apie 20 metų nuolatos gyvena sodo pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė savo gyvenamosios vietos adresÄ nurodo (duomenys neskelbtini), ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad ji minėtame sodo pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), lankosi tik epizodiÅ¡kai. Taigi ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai, palyginus su atsakove, kuri sodo pastate nuolatos negyvena, ženkliai didesne dalimi kasdieniams poreikiams tenkinti suvartoja elektros energijÄ , vandenį ir pan.

Kita vertus atsakovė neneigia, kad ji turi galimybę sodo pastate naudotis elektros bei vandens ištekliais, taip pat procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu patvirtino, jog šiais ištekliais, nors ir retai, tačiau faktiškai naudojosi, jos suvartojamų išteklių kiekis buvo daug mažesnis, nei ieškovo ir jo šeimos sunaudojamas elektros energijos ar patiekiamo vandens kiekis. Atsakovė teismo posėdžių metu neneigė aplinkybės, kad ji naudojasi sodo pastate tiekiama elektros energija bei tiekiamu vandeniu ir sutiko prie šių išlaidų prisidėti 1/10 dalimi.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė turi atsiskaityti už suvartotus iÅ¡teklius pagal proporcingai jai priklausančiÄ turto dalį, t. y. apmokėti 35,94 proc. kainos dalies už suvartotus iÅ¡teklius.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesant tikslių apskaitos duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kokį kiekį iÅ¡teklių suvartoja asmeniÅ¡kai atsakovė, negalima nustatyti ir tikslios atsakovei tenkančios mokėtinos dalies už suvartotÄ elektros energijÄ , vandenį, nuotekų iÅ¡vežimo paslaugas. Atsižvelgiamas į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytų iÅ¡laidų nėra pagrindo susieti su turimo nekilnojamojo turto plotu (35,95 proc.), o teisingiau yra laikyti, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti ¼ dalį tokių iÅ¡laidų, t. y. 111,40 Eur.

Tokia suma sudaro nedidelę dalį visų ieÅ¡kovo patirtų ir apmokėtų iÅ¡laidų suvartotai elektros energijai, vandeniui, nuotekų iÅ¡vežimo paslaugų nuo (duomenys neskelbtini) balandžio mėn. iki (duomenys neskelbtini) kovo mėn., todėl tokiÄ dalį iÅ¡teklių atsakovė galėjo suvartoti lankydamasi sodo pastate. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra keistinas.

40. Dėl iÅ¡dėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laidų priteisimo keistina, Å¡iÄ sumÄ mažinant iki 1 117,51 Eur dydžio. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo 41. Tiek ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, tiek atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimus dėl jų siÅ«lomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos nustatymo.

42. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktikÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

43. Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

44. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y., nustatant naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi bÅ«ti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiÅ¡kiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir iÅ¡sidėstymÄ , pavaizduojant jo dalį atskiriančiÄ ribÄ . Ji turi bÅ«ti nubrėžta tokiu bÅ«du, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020, 17 punktas).

45. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo dalies dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad:

i) pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ Å¡alims atitenka vienodo vertingumo žemės sklypo dalys pagal naudingÄ sias savybes; ii) tokia sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės atitinka faktinę naudojimo situacijÄ . Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagos duomenis konfliktų tarp ginčo Å¡alių dėl žemės sklypo naudojimosi nekyla, o vien ta aplinkybė, kad bendram naudojimui palikta didesnė bendra dalis, negu siÅ«lė atsakovė, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal atsakovės siÅ«lymÄ .

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Dėl pastato naudojimosi tvarkos nustatymo 46. Tiek ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, tiek atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje reiÅ¡kė reikalavimus dėl jų siÅ«lomos pastato naudojimosi tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos nustatymo, kuri iÅ¡ esmės atitinka tÄ , kuri buvo nustatyta dovanojimo sutartyje.

47. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ priklauso ir nuo konkrečioje byloje turinčių reikÅ¡mės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sÄ lygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

48. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

49. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad savo tikslais į atidalijimÄ yra panaÅ¡us naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas (CK 4.81 straipsnis), tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. Atidalijus dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektÄ jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta.

Savo nuožiÅ«ra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Taigi atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymas – tai du skirtingi institutai, reglamentuojantys skirtingus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dus (nutarties 50 punktas), todėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės analogijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas.

Tiek atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimÄ ir supaprastinimÄ . Vis dėlto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors Å¡iuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaÅ¡i paskirtis, yra savarankiÅ¡ki ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 21 punktas), besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginÄÄ teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt.

50. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

51. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos pastatu naudojimosi tvarkos, vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad:

i) pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi pastatu tvarka iÅ¡ esmės atitinka tÄ , kuri buvo numatyta ir sudarytoje dovanojimo sutartyje; ii) sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad:

a) atsakovės siūlomas projektas reikalautų iš šalių papildomų išlaidų, tačiau nėra aišku kokia tai būtų išlaidų suma, nėra pateikta konkrečių įrodymų koks būtų tokių išlaidų dydis;

b) atsakovės siÅ«lomas projektas nėra iki galo iÅ¡baigtas, nes nėra aiÅ¡ku, ar iÅ¡ tikrųjų yra techninės galimybės įgyvendinti tokį projektÄ , kaip jos siÅ«lomos projektas bÅ«tų realiai realizuojamas (nėra pateikta planų dėl vandentiekio, kanalizacijos įrengimo) ir pan.;

c) atsakovės projekto realizavimas iÅ¡ esmės nukeliamas į ateitį, nes ji prašė nustatyti 5 metų terminÄ , jos siÅ«lomo projekto įgyvendinimui. Be to, vertinant patį atsakovės siÅ«lomÄ ir įvardijamÄ kaip naudojimosi tvarkos variantÄ , darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės atsakovė siekia ne naudojimosi tvarkos nustatymo, o patalpų atidalinimo, tačiau, turėdama tokį tikslÄ , ji nepateikė tinkamo savo atidalinimo projekto bei nors ir buvo atstovaujama atstovės tokio reikalavimo nesuformulavo teismui; iii) pirmosios instancijos teismo patvirtinta tvarka iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka tai, kuria Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi patalpomis.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojant pirmosios instancijos teismo nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri kaip minėta iÅ¡ esmės atitinka tÄ , kuri jau buvo nurodyta dovanojimo sutartyje, tikslinga atsižvelgti į tai, kad:

i) ieÅ¡kovas su Å¡eima nuolat gyvena ginčo pastate; ii) ieÅ¡kovui priklauso daug didesnė nuosavybės dalis ginčo pastate; iii) įvertintinas paties pastato patalpų iÅ¡dėstymas, jų funkcionalumas (pvz. atsakovė siÅ«lo ieÅ¡kovui svetainę įsirengti rÅ«syje). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kadangi abiejų Å¡alių teikti naudojimosi tvarkos nustatymai turi tam tikrų trÅ«kumų, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės paliko faktinę Å¡alių naudojimosi tvarkÄ , nustatydamas papildomus ribojimus (įpareigojimus).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės keisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje netenkintinas. Dėl terasos (balkono) ir rÅ«sio patalpos R-7 naudojimo 53. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas naudojasi terasa (balkonu) bei R-7 patalpa, 6,11 kv. m. Atsakovė praÅ¡o nustatyti, kad Å¡alys naudojasi nurodytomis patalpomis po ½ dalį.

54. Atsakovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje naudojimosi tvarka balkonu ir R-7 patalpa nebuvo numatyta, tačiau jos buvo bendro naudojimo – jomis naudodavosi tiek ieÅ¡kovas su Å¡eima, tiek atsakovė. Patekimas į rÅ«sio patalpÄ R-7 yra numatytas iÅ¡ lauko. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė patvirtino jog Å¡iomis patalpomis naudojasi ieÅ¡kovas, kadangi atsakovė posėdžių metu tokių aplinkybių nenurodė. Tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi sodo pastato patalpų bendro naudojimo tvarka, įskaitant rÅ«sio patalpa R-7 ir balkonu, todėl nebuvo pagrindo naudojimÄ si Å¡iomis patalpomis priskirti asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui.

55. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiÅ¡kia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

56. Iš Dovanojimo sutarties 1 punkto matyti, kad P. N. ieškovui A. N. padovanojo 64,06 proc. sodo pastato, o atsakovei L. J. padovanojo 35,94 proc. sodo pastato (dokumento registracijos Nr. CBP-12087). 57. 2008-12-22 Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis sodo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 193,34 kv. m bendro ploto (dokumento registracijos Nr. CBP-12087). Paminėta ir tai, kad dovanojimo sutarties 10 punkte nurodyta, kad atsakovė naudojasi iš viso 69,48 kv. m pastato plotu, o ieškovas naudojasi viso 123,86 kv. m pastato plotu, tačiau dovanojimo sutartyje nėra nurodoma terasos (balkono) ir rūsio patalpos R-7 naudojimo tvarka. Dovanojimo sutarties 10 punkte taip pat buvo nurodyta, kuriomis patalpomis naudojasi ieškovas, o kuriomis atsakovė, taip pat nurodytas šių patalpų plotas.

58. IÅ¡ Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad atlikus kadastrinius sodo pastato matavimus, sodo pastato plotas buvo patikslintas, t. y. sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 200,00 kv. m bendro ploto (dokumento registracijos Nr. CBP-12087). Ä® bendrÄ plotÄ taip pat įtraukiamas patalpos R-7 plotas (6,11 kv. m), kuris Dovanojimo sutartimi nustatytoje naudojimosi tvarkoje nebuvo įtrauktas.

59. IÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovui ir atsakovei proporcingai priklausančias nuosavybės dalis ieÅ¡kovas turėtų naudotis 128,12 kv. m pastato plotu (64,06 proc.), o atsakovė turėtų naudotis 71,88 kv. m pastato plotu (35,94 proc.). Pagal Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylÄ Ä¯ bendrÄ plotÄ taip neįtrauktas terasos (balkono) plotas (12,82 kv. m), kurio naudojimosi tvarka dovanojimo sutartimi nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp Å¡alių kilo ir dėl terasos (balkono) naudojimo tvarkos, laikytina, kad bendras pastato kartu su terasa (balkonu) plotas yra (duomenys neskelbtini) kv m., vadinasi ieÅ¡kovas turėtų naudotis 136,33 kv. m pastato plotu (64,06 proc.), o atsakovė turėtų naudotis 76,49 kv. m pastato plotu (35,94 proc.).

60. Patalpos R-7 plotas yra 6,11 kv. m, o terasos (balkono) – 12,82 kv. m. Pastebėtina, kad tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei priskyrus naudotis visÄ patalpos R-7 ir terasos (balkono) plotÄ , butų virÅ¡ijamas faktiÅ¡kai tai iÅ¡ Å¡alių priklausantis plotas proporcingai priklausančiai nuosavybei, todėl teisingiausia nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri bÅ«tų proporcinga Å¡alims priklausančiai nuosavybės daliai. Nustačius naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ Å¡alys naudojasi po ½ dalį patalpos R-7 ir po ½ dalį terasos (balkono), ji labiausiai atitiktų nuosavybės teise Å¡alims priklausančias turto dalis, t. y. ieÅ¡kovas naudotųsi 134,64 kv. m ploto sodo pastato, tuo tarpu atsakovė naudotųsi 78,18 kv. m ploto sodo pastato.

Tiek į patalpÄ R-7, tiek į terasÄ (balkonÄ ) yra patenkama ne iÅ¡ kažkuriai iÅ¡ Å¡alių priskirtos patalpos, tačiau į Å¡ias patalpas galima įeiti iÅ¡ kitų bendrų patalpų arba pateikti iÅ¡ lauko, todėl nurodytomis patalpomis netrukdomai gali naudotis abi ginčo Å¡alys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju atsakovės nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ keisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ nagrinėtoje dalyje, nustatant, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė naudojasi po ½ dalį patalpomis, pažymėtomis indeksu R-7 sandėliu (3,055 kv. m), ir ½ dalimi terasos (balkono) (6,41 kv. m).

Dėl R-5 katilinės eksploatavimo ir techninės priežiÅ«ros bei patekimo į katilinę 61. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad: 61.1. po ½ dalį katilinės, pažymėta R-5, naudosis tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė; 61.2. ieÅ¡kovas, naudodamasis pastato patalpomis, plane pažymėtomis indeksu R-3 sandėliu, R-4 sandėliu, ½ dalimi R-5 katilinės, į Å¡ias patalpas gali patekti tik per indeksu R-1 pažymėtÄ sandėlį, kuriuo naudojasi atsakovė, todėl atsakovė įpareigotina indeksu R-1 pažymėto sandėlio neapkrauti ir neužpildyti taip, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų apsunkintas arba taptų neįmanomas patekimas į pastato patalpas, pažymėtais indeksais R-3 sandėlis, R-4 sandėlis ir R-5 katilinė. 61.3.

R-5 katilinės eksploatavimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ atlieka ieÅ¡kovas. Atsakovė turi teisę patekti į katilinę tik įvykus gedimui ir iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu.

62. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o nustatyti, kad ji turi teisę patekti į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R-5, per ieÅ¡kovui priklausančias patalpas, pažymėtas indeksu R-3 ir R-4, o ieÅ¡kovas įpareigojamas patalpų, pažymėtų indeksais R-3 ir R-4, neapkrauti ir neužpildyti taip, kad atsakovei bÅ«tų apsunkintas arba taptų neįmanomas patekimas į pastato patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R-5, ir užtikrinti, kad atsakovė galėtų patekti į Å¡iÄ patalpÄ (suteikti raktus nuo patalpų, per kurias yra galimas patekimas į patalpÄ R-5).

63. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, bÅ«tent ieÅ¡kovÄ paskyrė, kaip asmenį atsakingÄ už katilinės eksploatavimÄ ir techninę priežiÅ«rÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas nuolat gyvena pastate, jam priklauso didesnė nekilnojamojo turto dalis, be to, tikslinga aiÅ¡kiai įvardinti asmenį, kuris atlieka pastato svarbaus eksploatavimo elemento priežiÅ«rÄ .

64. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių teiktus projektus, pirmosios instancijos teismo nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , sutinka su atsakove, kad jai taip pat nustačius galimybę naudotis patalpa R-5, tačiau taikant ribojimus į jÄ patekti, pažeidžiamos jos, kaip bendraturtės, teisės, todėl naikintinas ribojimas jai patekti į katilinę, pažymėtÄ plane R-5, tik įvykus gedimui ir iÅ¡ anksto suderinant su ieÅ¡kovu. Be to, kadangi atsakovė neturi tiesioginio patekimo į aptariamÄ patalpÄ , pažymėtÄ R-5, tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl atitinkamų sÄ lygų sudarymo jai patekti į patalas, pažymėtas R-5, t. y. per ieÅ¡kovui priklausančias patalpas, pažymėtas indeksu R-3 ir R-4, o ieÅ¡kovas įpareigojamas patalpų, pažymėtų indeksais R-3 ir R-4, neapkrauti ir neužpildyti taip, kad atsakovei bÅ«tų apsunkintas arba taptų neįmanomas patekimas į pastato patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R-5, ir užtikrinti, kad atsakovė galėtų patekti į Å¡iÄ patalpÄ (suteikti raktus nuo patalpų, per kurias yra galimas patekimas į patalpÄ R-5).

Dėl papildomų ribojimų (atitinkamo reguliavimo) bendraturčiui nustatymo 65. Bendraturčio teisės nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkÄ Ä¯gyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

66. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

67. CK 4.78 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis.

68. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

69. CK 4.83 straipsnio 1 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę:

1) imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai;

2) reikalauti iÅ¡ kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrÄ sias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas Å¡io kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (4 dalis).

Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančiÄ bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokiÄ Ä¯rangÄ (5 dalis).

70. Visi klausimai tarp bendraturčių turi bÅ«ti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Atitinkamai ir teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas bei spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, ar egzistuoja pagrindai leisti vienam iÅ¡ bendraturčių atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus be kito sutikimo.

71. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrosios nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiÅ¡kia jo teisę į bendrÄ daiktÄ ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ . Taigi bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiÅ¡kia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (iÅ¡oriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011-11-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

72. Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginÄÄ , kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo principÄ , kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrÄ ir todėl turėtų bÅ«ti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/ 2004).

73. Sprendžiant bendrojo naudojimo objektų bendraturčių ginčus svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos.

74. Vertinant tiek iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , tiek teismų praktikÄ aptariamais klausimais, pažymėtina tai, kad:

i) atitinkamas teisinis reguliavimas dėl bendraturčių teisinių santykių gana detaliai yra sureguliuotas teisės normomis; ii) norint keisti atitinkamÄ teisinį reguliavimÄ , kuris nustatytas teisės aktais, teismo sprendimu bÅ«tina atitinkamai pagrįsti tokio keitimo bÅ«tinybę; iii) teismo nustatyta tvarka neturi sukelti papildomų ginčų tarp ginčo Å¡alių, bÅ«ti aiÅ¡ki, lengvai realizuojama.

75. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , paminėtÄ teismų praktikÄ , žemiau pasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų dėl atitinkamo reguliavimo ir ribojimų nustatymo pirmosios instancijos teismo sprendimu: 75.1. Atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „Tas pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai (tame tarpe bendro naudojimo objektai), bendraturčiai remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu“ ir nustatyti, kad „Tas pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai (tame tarpe bendro naudojimo objektai), bendraturčiai remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų) ir gerina tik bendru sutarimu“. 75.2.

Atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „žemės sklypo bendro naudojimo dalimi B ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemÄ , takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektÅ«ros elementus ir kt., bendraturčiai (ieÅ¡kovas ir atsakovė) naudojasi, prižiÅ«ri, tvarko, iÅ¡laiko bendrai, o remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu“ ir nustatyti, kad „žemės sklypo bendro naudojimo dalimi B ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemÄ , takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektÅ«ros elementus ir kt., bendraturčiai (ieÅ¡kovas ir atsakovė) naudojasi, prižiÅ«ri, tvarko, iÅ¡laiko bendrai, o remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų) ir gerina tik bendru sutarimu“.

Taigi atsakovė praÅ¡o paÅ¡alinti formuluotę „dėl nusidėvėjimo“. Atsakovės vertinimu, tokios formuluotės vartojimas gali sukelti tarp Å¡alių papildomų konfliktų. 75.2.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , sutinka su atsakovės argumentais, kad esant Å¡alių konfliktiÅ¡kiems santykiams, nurodytos sÄ vokos „nusidėvėjimas“ įtraukimas į naudojimosi tvarkos nustatymÄ , Å¡ios sÄ vokas nedetalizavimas, gali lemti papildomų ginčų tarp Å¡alių kilimÄ , todėl ji Å¡alintina iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos. 75.3.

Atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „Bendraturčiai neturi teisės subnuomuoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) pastato patalpomis ar žemės sklypu ir jo dalimis kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo. Svečiai ir kiti pašaliniai asmenys pastato patalpose ir žemės sklypo teritorijoje gali būti tik laikinai ir tik kartu su bendraturčiu, kuris atsivedė šiuos asmenis“. 75.3.1. Pasisakant dėl tokių ribojimų nustatymo visų pirma pažymėtina, kad bendrasavininkiui ir su juos siejamiems atitinkamiems asmenims taikomi ribojimai turi būti racionalūs, o kartu neriboti tam tikrų savininko teisių, neturi sukelti papildomų ginčų bei savo esme būti pertekliniai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyti reikalavimai (ribojimai), kad „Svečiai ir kiti paÅ¡aliniai asmenys pastato patalpose ir žemės sklypo teritorijoje gali bÅ«ti tik laikinai ir tik kartu su bendraturčiu, kuris atsivedė Å¡iuos asmenis“ laikytini neatitinkančiais aukščiau iÅ¡vardintų kriterijų, todėl naikintini. 75.3.2. Pasisakant dėl sprendimo dalies, kuri siejama su bendraturčių teise subnuomuoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) pastato patalpomis ar žemės sklypu ir jo dalimis kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo, pažymėtina, kad atsižvelgiant į teismo sprendimu nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ , tai, kad tam tikromis pastato dalimis iÅ¡skirtinai sudaroma galimybė naudotis tik konkrečiam bendraturčiui, o tam tikromis dalimis jie naudojasi bendrai, vertinant aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad tikslinga keisti aptariamoje dalyje nustatytÄ tvarkÄ , jÄ iÅ¡dėstant taip:

„Bendraturčiai neturi teisės subnuomuoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) pastato patalpomis ar žemės sklypo dalimis, kuriomis jie naudojasi bendrai, kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo. Tomis tiek pastato, tiek žemės sklypo dalimis, kuriomis naudojasi konkretus bendraturtis, kito bendraturčio sutikimo ar leidimo subnuomuoti ar neatlygintinai naudoti nereikia“. 75.4. Atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iš bendraturčių (ieškovei ir atsakovei) priklauso po ½ dalį žemės sklypo, visi mokesčiai yra mokami proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, t. y. po ½“.

Atsakovė nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kokių mokesčių mokėjimas tarp bendraturčių mokamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, perteklinis teisės aktų nuostatų perkėlimas į sprendimo rezoliucinę dalį laikytinas nepagrįstu, be to, nurodytos nuostatos dėl konkrečių mokesčių nedetalizavimas gali papildomai sukelti ginčus tarp Å¡alių arba lemti naujo proceso dėl Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimo iniciavimÄ , todėl minėta teismo sprendimo dalis naikintina. 75.5.

Atsakovė prašė pakeisti teismo sprendimo dalį, kad „Tos žemės sklypo dalys, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, išlaikomos ir prižiūrimos bendrai išlaidas apmokant per pusę“ nustatant, kad „Tos žemės sklypo dalys, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai, išlaikomos ir prižiūrimos bendrai, iš anksto bendraturčių suderintas išlaidas apmokant per pusę. Tuo atveju, jei išlaidos nebuvo bendraturčių suderintos, šias išlaidas prisiima ta šalis, kuri jas patyrė, o kitas bendraturtis neturi pareigos jų atlyginti“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Å¡ios sprendimo dalies, nes Å¡alims nesusitarus dėl tokių iÅ¡laidų atlyginimo, kitam bendraturčiui patyrus atitinkamas iÅ¡laidas dėl turto, kuris naudojamas bendrai, bÅ«tų ribojama galimybė gauti tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ , o kita Å¡alis tokia tvarka galėtų piktnaudžiauti. Dėl iÅ¡dėstyto apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti aptartos teismo sprendimo dalies. Jei bendraturtis prieÅ¡tarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimÄ savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.). 75.6. Atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „Jeigu bendraturčiai vengia remontuoti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį ar bendrÄ dalį, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti visas dėl to turėtas iÅ¡laidas. Bendraturtis pažeidžiantis ar vengiantis savo pareigų vykdymo, taip pat privalo atlyginti kito bendraturčio nuostolius“.

Atsakovė nurodė, kad kiekvieno bendraturčio dalis yra valdoma asmeniÅ¡kai, todėl kitas bendraturtis savaip tvarkantis jam asmeniÅ¡kai priskirtas žemės sklypo dalis, turi jas tvarkyti savo nuožiÅ«ra, todėl negali bÅ«ti pateisinamas kito bendraturčio patekimas į ne jo valdomÄ Å¾emės sklypo dalį, o tuo labiau, kad pastarasis pradėtų vykdyti žemės sklypo tvarkymo darbus už kitÄ bendraturtį, jei nėra iÅ¡ anksto gavęs kito bendraturčio sutikimo. 75.6.1. Pasisakant dėl aptariamo reikalavimo pažymėtina, kad nustatyta tvarka siejama ir su žemės sklypo dalimi, kuria iÅ¡imtinai naudojasi tik konkretus bendraturtis, ir su bendra dalimi.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo numatyti atitinkamų ribojimų tam savininkui, kuriam yra priskirta naudotis konkreti žemės sklypo dalis, todėl nurodyta sprendimo dalis keistina, jÄ iÅ¡dėstant taip „Jeigu bendraturčiai vengia remontuoti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti jiems tenkančiÄ bendrÄ Å¾emės sklypo dalį, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti dėl to patirtus nuostolius“. Tuo pačiu pažymėtina, kad tais atvejais, kai vienas ar keli bendraturčiai patiria žalos dėl kito bendraturčio neteisėtų veiksmų, jų tarpusavio santykiai reguliuojami deliktų teisės normomis (CK XXII skyriaus antrasis skirsnis).

Dėl sprendimo dalies, kuri siejama su atitinkamų sankcijų nustatymu 76. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad bendraturčiai (ieÅ¡kovas ir atsakovė, jų Å¡eimos nariai, svečiai) privalo jokiu bÅ«du ir forma nesinaudoti tomis pastato patalpomis ir žemės sklypo dalimis, kurių naudojimasis numatytas iÅ¡skirtinai tik kitam bendraturčiui. Tomis pastato patalpomis ir žemės sklypo dalimi, kuriomis nustatytas bendras naudojimasis, bendraturčiai turi naudotis ekonomiÅ¡kai, bendradarbiaujant, racionaliai, tvarkingai, sÄ Å¾iningai ir netrukdant kitam bendraturčiui.

Bendro naudojimosi pastato patalpose ir žemės sklypo dalyse bendraturčiai negali laikyti savo asmeninių daiktų, iÅ¡skyrus Å¡ioje teismo nustatytoje naudojimosi tvarkoje aptartus atvejus arba esant raÅ¡ytiniam bendraturčių susitarimui. Už kiekvienÄ Å¡io punkto įsipareigojimų pažeidimÄ kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur. NepaÅ¡alinus pažeidimo, kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ tol, kol pažeidimas bus paÅ¡alintas ir Å¡iame punkte aptartas įpareigojimas bus vėl vykdomas.

77. Atsakovė prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kad „Už kiekvienÄ Å¡io punkto įsipareigojimų pažeidimÄ kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur. NepaÅ¡alinus pažeidimo, kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ tol, kol pažeidimas bus paÅ¡alintas ir Å¡iame punkte aptartas įpareigojimas bus vėl vykdomas“. Atsakovė nurodė, kad sprendimo dalis dėl sankcijų taikymo už nustatytos tvarkos pažeidimÄ yra neaiÅ¡ki ir nemotyvuota. Nėra aiÅ¡ku, kas turi nustatyti įsipareigojimų pažeidimus, tuo labiau, kai tarp Å¡alių tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiÅ¡ki.

78. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

79. Sutiktina su atsakove ta apimtimi, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu yra nustatoma bauda. CPK 273 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo reikiamas iÅ¡laidas (1 dalis). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas paÅ¡alinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminÄ , per kurį sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (3 dalis).

80. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju teismo sprendimu tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Bendraturtis, kai yra nustatoma bendro daikto naudojimosi tvarka ir atskira Å¡io daikto dalis paskiriama jam naudoti, turi teisę naudoti jÄ savo nuožiÅ«ra, kiek tai neprieÅ¡tarauja nustatytai naudojimosi tvarkai. Taigi nėra pagrindo nustatyti atitinkamÄ baudÄ pagal CPK 273 straipsnio nuostatas. Daikto savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

81. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimo dalis „Už kiekvienÄ Å¡io punkto įsipareigojimų pažeidimÄ kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur. NepaÅ¡alinus pažeidimo, kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ tol, kol pažeidimas bus paÅ¡alintas ir Å¡iame punkte aptartas įpareigojimas bus vėl vykdomas“ naikintina. Dėl procesinės bylos baigties 82. Aukščiau iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina tai, kad nors aptariamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas ir tinkamai prioritetÄ skyrė faktiniams tarp Å¡alių susiklosčiusiems žemės sklypo ir patalpų naudojimo santykiams, tačiau tam tikrus ribojimus ir tam tikrÄ naudojimo tvarkÄ nustatė neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamoje dalyje keistinas.

Dar kartÄ akcentuotina, kad bÅ«tina bendraturčių interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

83. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas, nustatydamas naudojimosi tvarkÄ , neaptarė naudojimosi tvarkos pastogės palėpės patalpa, nors ji buvo nurodyta ir numatyta 2015-07-20 kadastrinių matavimų byloje, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastogės patalpų naudojimosi tvarka teismo sprendime yra nustatyta, o atsakovės įvardijamos pastogės palėpės patalpos kadastro duomenų byloje nėra aiÅ¡kiai identifikuojamos, t. y. nėra aiÅ¡kus jų plotas, konkrečių kraÅ¡tinių dydžiai ir pan., nebuvo pateikta papildomų duomenų dėl jos identifikavimo, todėl skundžiama sprendimu ir nebuvo, ir negalėjo bÅ«ti nustatyta Å¡ios dalies naudojimosi tvarka.

84. Dar kartÄ pažymėtina, kad pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sÄ lyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, iÅ¡dėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip bendraturčių pareigÄ , Å¡iems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms Å¡alims sprendimo bÅ«do (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

85. Be to, nors aptariamu atveju tarp ginčo Å¡alių iÅ¡ esmės buvo spręstas klausimas dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo, o tai apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinėje instancijoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konfliktiÅ¡kus ginčo Å¡alių santykius, taip pat siÅ«lo ginčo Å¡alims apsvarstyti klausimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo. Atidalijus dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankiÅ¡ku nuosavybės teisės objektu ir tokiu bÅ«du galima iÅ¡vengti ginčo Å¡alis siejančių konfliktinių situacijų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 86. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

87. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad sprendimu tenkino 75 proc. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė visiÅ¡kai ir, atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 143,25 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso 191 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas neteikė, o atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Atsakovė prašė priteisti 1 300 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pridėjo įrodymus, patvirtinančius Å¡ias iÅ¡laidas. Remiantis CPK 93, 98 straipsniais, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (25 proc.), atsakovei priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo 32,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

88. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , sumažintas ieÅ¡kovo tenkintų reikalavimų dydis iki 60 procentų (sumažintas iÅ¡laidų dydis, atmesta dalis reikalavimų siejamų su naudojimosi tvarkos nustatymu), o rezultatas dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio nepakito – prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keistina, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiant 114,60 Eur žyminio mokesčio dalį.

89. Pirmosios instancijos teismo 2021-08-17 posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovės patirtas išlaidas sudaro 1 300 Eur išlaidos, susidedančios iš: 400 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas; 300 Eur priešieškinio parengimas; pasiruošimas ir atstovavimas teisme 450 Eur ir 150 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (2021-08-17 garso įrašo laikas 22:00-22:35). Atsižvelgiant į tai, kad yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, vertinant išdėstytas aplinkybes iš ko susideda atsakovės išlaidos, atsakovei iš ieškovo priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

90. Siekiant realizuoti proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo principus, įvertinant tai, kad tiek vienai, tiek kitai Å¡aliai yra priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tikslinga atlikti Å¡alims priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymÄ pirmojoje instancijoje priteisiant atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 135,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

91. Pirmosios instancijos teisme patirta 21,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tenkintas ir atmestas reikalavimų dalis, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 8,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovės 13,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

92. Atsakovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, o tuo atveju, jei minėtas reikalavimas nebÅ«tų tenkinamas, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodyta tvarka. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

93. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad ji už apeliacinio skundo parengimÄ patyrė 400 Eur advokato pagalbai apmokėti (dokumento registracijos Nr. DOK-45543), taip pat už apeliacinį skundÄ sumokėjo 165 Eur žyminį mokestį (dokumento registracijos Nr. DOK-183502).

94. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog jis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 2 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (dokumento registracijos Nr. DOK-45562).

95. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos iÅ¡laidos teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos iÅ¡laidų dalies nepriteisia (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-790/2019). Pasisakant dėl ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje atsižvelgtina į tai, jog ieÅ¡kovo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo proceso metu, o atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinys iÅ¡ esmės atkartoja pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , t. y. nurodomos tapačios faktinės aplinkybės, nepateikiama jokių naujų teisinių argumentų, palyginus su ankščiau teiktais procesiniais dokumentais, todėl vertintina, kad ginčo dalykas nebuvo sudėtingas.

Å ių aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimÄ mažintinos iki 1 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , atsižvelgiant į ginčo santykį bei bylos sudėtingumÄ , taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, laikytinos protingomis.

96. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ buvo iÅ¡ esmės tenkinta 40 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bÅ«ti priteistina 226 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje ir, atitinkamai, proporcingai atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteista 720 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje (CPK 93, 98 straipsniai).

97. Siekiant realizuoti proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo principus, įvertinant tai, kad tiek vienai, tiek kitai Å¡aliai yra priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tikslinga atlikti Å¡alims priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų tarpusavio įskaitymÄ apeliacinėje instancijoje priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 494 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti:

Pakeisti sprendimo dalį: ,,Nustatyti sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto, turinčio (duomenys neskelbtini) kv m. užstatyto ploto, esančio (duomenys neskelbtini) tokiÄ naudojimosi tvarkÄ (pagal Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) 2015-07-20 kadastrinių matavimų bylÄ ): - ieÅ¡kovas A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-3 sandėliu (13,06 kv. m);

R-4 sandėliu (7,73 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,155 kv. m); R-6 sandėliu (18,63 kv. m); R-7 sandėliu (6,11 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,39 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,14 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,175 kv. m); 1-6 garažu (18,48 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (2,14 kv. m); 1-8 kambariu (11,61 kv. m); 1-9 kambariu (8,35 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,235 kv. m); 1-11 kambariu (17,08 kv. m), antro aukšto balkonu (terasa), viso – 131,285 kv. m; - atsakovė L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais:

R-1 sandėliu (7,10 kv. m); R-2 sandėliu (6,77 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,155 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambÅ«ro (4,39 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,14 kv. m); 1-3 kambariu (11,27 kv. m); 1-4 priestatu (13,34 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,175 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (2,14 kv. m.); ½ dalimi 1-10 vonios (4,235 kv. m), viso – 68,715 kv. m;“ bei Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: „Nustatyti sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio (duomenys neskelbtini) kv m. bendro ploto, o su terasa (balkonu) turinčio (duomenys neskelbtini) kv m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) tokiÄ naudojimosi tvarkÄ (pagal Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) 2015-07-20 kadastrinių matavimų bylÄ ): - ieÅ¡kovas A.

N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-3 sandėliu (13,06 kv. m); R-4 sandėliu (7,73 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,155 kv. m.); R-6 sandėliu (18,63 kv. m); ½ dalimi R-7 sandėlio (3,055 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,39 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,14 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,175 kv. m); 1-6 garažu (18,48 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (2,14 kv. m); 1-8 kambariu (11,61 kv. m); 1-9 kambariu (8,35 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,235 kv. m); 1-11 kambariu (17,08 kv. m), ½ dalimi antro aukšto balkonu (terasa) (6,41 kv. m), viso – 134,64 kv. m; - atsakovė L.

J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudojasi pastato patalpomis plane pažymėtomis indeksais: R-1 sandėliu (7,10 kv. m); R-2 sandėliu (6,77 kv. m); ½ dalimi R-5 katilinės (9,155 kv. m); ½ dalimi R-7 sandėlio (3,055 kv. m); ½ dalimi 1-1 tambūro (4,39 kv. m); ½ dalimi 1-2 koridoriaus (1,14 kv. m); 1-3 kambariu (11,27 kv. m); 1-4 priestatu (13,34 kv. m); ½ dalimi 1-5 svetainės (9,175 kv. m); ½ dalimi 1-7 koridoriaus (2,14 kv. m); ½ dalimi 1-10 vonios (4,235 kv. m), ½ dalimi antro aukšto balkonu (terasa) (6,41 kv. m), viso – 78,18 kv. m“.

Pakeisti sprendimo dalį: ,,Atsakovė L. J. turi teisę patekti į katilinę tik įvykus gedimui ir iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu“ bei Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip: „Atsakovė L. J. turi teisę patekti į patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R-5, per ieÅ¡kovui priklausančias patalpas, pažymėtas indeksu R-3 ir R-4, o ieÅ¡kovas A. N. įpareigojamas patalpų, pažymėtų indeksais R-3 ir R-4, neapkrauti ir neužpildyti taip, kad atsakovei bÅ«tų apsunkintas arba taptų neįmanomas patekimas į pastato patalpÄ , pažymėtÄ indeksu R-5, ir užtikrinti, kad L.

J. galėtų patekti į Å¡iÄ patalpÄ (suteikti raktus nuo patalpų, per kurias yra galimas patekimas į patalpÄ R-5)“. Pakeisti sprendimo dalį: „Tas pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai (tame tarpe bendro naudojimo objektai), bendraturčiai remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu“ ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Tas Pastato dalis, kuriomis bendraturčiai naudojasi bendrai (tame tarpe bendro naudojimo objektai), bendraturčiai remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų) ir gerina tik bendru sutarimu“.

Pakeisti sprendimo dalį: „žemės sklypo bendro naudojimo dalimi B ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemÄ , takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektÅ«ros elementus ir kt., bendraturčiai (ieÅ¡kovas ir atsakovė) naudojasi, prižiÅ«ri, tvarko, iÅ¡laiko bendrai, o remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų ar nusidėvėjimo) ir gerina tik bendru sutarimu“ ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Žemės sklypo bendro naudojimo dalimi B ir joje esančiais įrengimais, daiktais ir inžineriniais įrenginiais, įskaitant kiemÄ , takelius, praėjimus, pravažiavimus, augalus, mažosios architektÅ«ros elementus ir kt., bendraturčiai (ieÅ¡kovas ir atsakovė) naudojasi, prižiÅ«ri, tvarko, iÅ¡laiko bendrai, o remontuoja (iÅ¡skyrus, kai remontas reikalingas dėl avarijų, gedimų) ir gerina tik bendru sutarimu“.

Panaikinti sprendimo dalį: „Svečiai ir kiti paÅ¡aliniai asmenys pastato patalpose ir žemės sklypo teritorijoje gali bÅ«ti tik laikinai ir tik kartu su bendraturčiu, kuris atsivedė Å¡iuos asmenis“. Pakeisti sprendimo dalį: „Bendraturčiai neturi teisės subnuomuoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) pastato patalpomis ar žemės sklypu ir jo dalimis kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo“ ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Bendraturčiai neturi teisės subnuomuoti ar neatlygintinai leisti naudotis (panaudos pagrindu) pastato patalpomis ar žemės sklypo dalimis, kuriomis jie naudojasi bendrai, kitiems asmenims be kito bendraturčio sutikimo.

Toms tiek pastato, tiek žemės sklypo dalims, kuriomis naudojasi konkretus bendraturtis, kito bendraturčio sutikimo ar leidimo subnuomuoti ar neatlygintinai naudotis (panaudos pagrindu) nereikia“. Panaikinti sprendimo dalį: „Už kiekvienÄ Å¡io punkto įsipareigojimų pažeidimÄ kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur. NepaÅ¡alinus pažeidimo, kaltasis bendraturtis kitam bendraturčiui turės mokėti po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ tol, kol pažeidimas bus paÅ¡alintas ir Å¡iame punkte aptartas įpareigojimas bus vėl vykdomas“.

Panaikinti teismo sprendimo dalį: „Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam iÅ¡ bendraturčių (ieÅ¡kovei ir atsakovei) priklauso po ½ dalį žemės sklypo, visi mokesčiai yra mokami proporcingai nuosavybės teise priklausančiai daliai, t. y. po ½“. Pakeisti sprendimo dalį: „Jeigu bendraturčiai vengia remontuoti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį ar bendrÄ dalį, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti visas dėl to turėtas iÅ¡laidas.

Bendraturtis pažeidžiantis ar vengiantis savo pareigų vykdymo, taip pat privalo atlyginti kito bendraturčio nuostolius“ ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Jeigu bendraturčiai vengia remontuoti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti jiems tenkančiÄ bendrÄ Å¾emės sklypo dalį, kitas bendraturtis turi teisę savo lėšomis atlikti kito bendraturčio pareigas ir reikalauti atlyginti dėl to patirtus nuostolius“. Pakeisti sprendimo dalį dėl iÅ¡laidų turtui iÅ¡laikyti, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:

„Priteisti ieÅ¡kovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 117,51 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų 51 ct) iÅ¡laidų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 117,51 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020-04-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 135,40 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijoje iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

N., a. k. (duomenys neskelbtini)“. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 8,71 Eur (aÅ¡tuonis eurus 71 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,07 Eur (trylika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ â€œ. LikusiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 494 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ieškovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai. Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus