2021-03-24 Nr. AB-6112-3-61-3-02097-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-752-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02097-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. individualios įmonės „Fasma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. individualios įmonės „Fasma“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. individuali įmonė „Fasma“ (toliau – ir pareiškėjas, įmonė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 69-50 (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas), Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 44.4-3/V44-12 dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų (toliau – ir Šiaulių AVMI sprendimas) ir atleisti pareiškėją nuo 2019 m. sausio 23 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-72 (toliau – ir Raginimas) papildomai nurodytos mokėtinos 18 930,08 Eur delspinigių sumos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į Šiaulių AVMI su prašymu atleisti nuo papildomai apskaičiuotų 18 930,08 Eur delspinigių, kuriuos sumokėti buvo įpareigotas Raginimu. Pareiškėjas prašė atleisti nuo papildomos delspinigių sumos remdamasis tuo, kad mokesčių administratorius tą patį patikrinimą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. atliko du kartus ir pareiškėjui Šiaulių AVMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (44.1) FR0682-500 jau buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 53 478,92 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių (dar 9 838 Eur dydžio PVM baudą). Vietos mokesčių administratorius 2019 m. kovo 15 d. sprendimu prašymą atmetė, nuo papildomai apskaičiuotų 18 930,08 Eur delspinigių pareiškėjo neatleido. Minėtą sprendimą patvirtino ir centrinis mokesčių administratorius.

2.2. Pakartotinis mokestinis ginčas dėl tų pačių sumų baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. sausio 16 d. priimta nutartimi administracinėje byloje Nr. A-356-575/2019, teismas patvirtino nurodymą pareiškėjai sumokėti 161 701,99 Eur į biudžetą. Pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjas gavo mokesčių administratoriaus Raginimą. Raginime nurodyta delspinigių 75 339,09 Eur suma neatitiko Šiaulių AVMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (44.1) FR0682-500 patvirtinto nurodymo sumokėti 53 478,95 Eur delspinigių. Pareiškėjas iki 2019 m. vasario 14 d. į biudžetą sumokėjo 161 732,01 Eur, t. y. faktiškai įvykdė vietos mokesčių administratoriaus 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Priverstinai dar buvo išieškota 22 229,80 Eur delspinigių, nors ginčo sprendime nurodoma, kad papildomai apskaičiuota ir išieškota 18 930,08 Eur delspinigių. Skųsdamas Šiaulių AVMI 2019 m. kovo 15 d. sprendimą, pareiškėjas argumentavo, kad šiuo atveju mokestinis patikrinimas ir ginčas vyko du kartus dėl to paties dalyko – apskaičiuotos nepriemokos buvo identiškos 2009 ir 2016 metais. Mokesčių administratoriui 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu apskaičiavus tą pačią mokestinę PVM nepriemoką, jis turėjo pagrindo inicijuoti analogišką mokestinį ginčą. VMI skundžiamu sprendimu pakartojo faktines aplinkybes, jog papildoma delspinigių suma, t. y. 75 339,09 Eur delspinigių vietoje buvusių 53 478,95 Eur delspinigių Raginime nurodyti todėl, kad vyko mokestinis ginčas. Centrinis mokesčių administratorius rėmėsi įstatymo nuostata, kad visa delspinigių suma – 53 478,95 Eur, apskaičiuota 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, ir papildomai 18 930,08 Eur delspinigių, nurodytų Raginime, yra jau išieškota, todėl nėra pagrindo nuo jų mokėjimo pareiškėjo atleisti.

2.3. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 100 straipsnio nuostatos leidžia kreiptis dėl atleidimo nuo delspinigių. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas – jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tiek pirmojo, tiek pakartotino mokestinio ginčo metu buvo sprendžiama dėl įmonės prievolės mokėti į biudžetą analogišką, mokesčių administratoriaus sprendimais patvirtintą 161 701,99 Eur sumą. 180 033,57 Eur suma pareiškėjui nebuvo apskaičiuota jokiais mokesčių administratoriaus sprendimais, tik nurodyta Raginime. Mokesčių mokėtojas turėjo teisėtų lūkesčių, jog patikrinimo aktas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, kuris jau buvo 2010 metais teismo panaikintas, galbūt bus panaikintas dar kartą. Mokesčių mokėtojas neatsako už mokestinių ginčų trukmę. 2009 m. patikrinimo aktu apskaičiuotų 53 478,95 Eur delspinigių yra daugiau nei pakankama sankcija, dar esant apskaičiuotai 9 838 Eur baudai. Toks faktas, kad papildomai prie 53 478,95 Eur delspinigių dar apskaičiuota 18 930,08 Eur delspinigių jau išieškota, negali būti kliūtimi svarstyti klausimą iš esmės, nes tai buvo formalus centrinio mokesčių administratoriaus nurodytas pagrindas prašymui atmesti.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Šiaulių AVMI, atlikusi pareiškėjo PVM nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. ir pelno mokesčio nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo pakartotinį mokestinį patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (44.1)FR0682-500 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotus 98 385,07 Eur PVM, apskaičiavo 53 478,92 Eur PVM delspinigius, skyrė 10 proc. dydžio 9 838 Eur PVM baudą. Mokestinis ginčas baigėsi LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-356-575/2019, kuria įmonės apeliacinis skundas buvo atmestas ir patvirtintos sprendime nurodytos sumos.

3.2. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ši nuostata nesiejama su ginčo laikotarpio trukme, ši nuostata yra siejama su pažeidimo padarymu, t. y., ar pareiškėjo veiksmams pažeidimo padarymo momentu turėjo įtakos kiti veiksniai, nepriklausantys nuo pareiškėjo valios. LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-356-575/2019 konstatavo, kad pareiškėjas galėjo žinoti apie dalyvavimą į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose, todėl nėra pagrindo teigti, kad mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

3.3. Vadovaujantis MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai turi būti skaičiuojami iki patikrinimo akto surašymo dienos (šiuo atveju iki 2016 m. gegužės 20 d.), tačiau įvertinus, jog pakartotinis patikrinimas tęsėsi ilgą laiką (buvo laukiama kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla), atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio patikrinimo metu nesikeitė papildomai apskaičiuotas mokestis, 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendime 53 478,92 Eur delspinigiai buvo apskaičiuoti tik iki pirminio patikrinimo akto dienos (iki 2009 m. lapkričio 30 d.), t. y. daugiau nei už 6 metus pareiškėjui delspinigiai nebuvo skaičiuojami. Pareiškėjas per nustatytą terminą papildomai apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo, o prisiimdamas riziką, kad nurodytu terminu nesumokėjus mokesčių bus papildomai apskaičiuoti delspinigiai, pradėjo mokestinį ginčą. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pasibaigus mokestiniam ginčui, delspinigiai buvo apskaičiuoti už visą ginčo laikotarpį, kurie kartu su 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendime apskaičiuotais delspinigiais buvo nurodyti Raginime.

3.4. Delspinigiai už laiku neįvykdytas mokestines prievoles skaičiuojami dvejopai: pirmasis delspinigių skaičiavimo etapas prasideda, kai tam tikras mokestis pagal teisės aktus turėjo būti sumokėtas, ir baigiasi, kai mokesčių administratoriaus sprendimu patvirtinamas patikrinimo aktas. Antrasis delspinigių skaičiavimo etapas prasideda praėjus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytam terminui (20 dienų, MAĮ 81 str. 2 d.) ir baigiasi praėjus 180 dienų nuo šio termino pabaigos (MAĮ 98 str. 2 d., 105 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad papildomai mokėtini 18 930,08 Eur PVM delspinigiai yra apskaičiuoti be teisinio pagrindo (tai yra nesuformuoti jokiame mokesčių administratoriaus sprendime) yra nepagrįstas, nes delspinigių skaičiavimo tvarką nustato MAĮ ir mokesčių administratorius tinkamai vadovavosi įtvirtintu reguliavimu.

3.5. Per Raginime nurodytą 20 dienų terminą negali būti vykdomas priverstinis nepriemokų išieškojimas, tačiau mokesčių mokėtojui sumokėjus įmokas atitinkamu įmokos kodu, sumokėtos įmokos įskaitomos. Atlikus mokesčio įskaitymus, buvo perskaičiuoti delspinigiai už ginčo laikotarpį (nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki mokesčio sumokėjimo (įskaitymo) į biudžetą dienos) ir apskaičiuota 18 930,08 Eur delspinigių (vietoje Raginime nurodytų 21 848,81 Eur), kurie yra įskaityti pagal pareiškėjo atliktą 2019 m. vasario 15 d. mokėjimą (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrįstai apskaičiuotas 18 930,08 Eur delspinigių dydis yra įskaitytas pagal pareiškėjo atliktą 2019 m. vasario 15 d. mokėjimą (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), todėl nėra pagrindo grąžinti įskaitytas delspinigių sumas vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nagrinėjamoje situacijoje nėra nustatyta, kad pagal MAĮ apskaičiuoti delspinigiai įskaityti nepagrįstai. Taip pat 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo priėmimo metu nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pareiškėją atleisti nuo jau įskaitytų sumų sumokėjimo. Mokesčių administratorius priėmė pagrįstą sprendimą, įvertinęs, jog pakartotinio patikrinimo trukmė neturėjo įtakos apskaičiuotų delspinigių dydžiui (ginčo delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d.), delspinigiai buvo sumokėti (įskaityti) iki prašymo gavimo dienos, todėl atleisti nuo ginčo delspinigių nėra pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl sprendimų, kuriais pareiškėjas neatleistas nuo delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas gavo Raginimą sumokėti 75 339,09 Eur delspinigių. Įmonė 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į Šiaulių AVMI su prašymu atleisti nuo papildomai apskaičiuotų 18 930,08 Eur delspinigių, kuriuos sumokėti buvo įpareigota Raginimu. Pareiškėjas prašė atleisti nuo papildomos delspinigių sumos remdamasis tuo, kad mokesčių administratorius tą patį patikrinimą nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. atliko du kartus ir pareiškėjui Šiaulių AVMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (44.1) FR0682-500 jau buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 53 478,92 Eur PVM delspinigių (dar 9 838 Eur dydžio PVM baudą). Šiaulių AVMI 2019 m. kovo 15 d. sprendimu prašymą atmetė, nuo papildomai apskaičiuotų 18 930,08 Eur delspinigių pareiškėjo neatleido. VMI skundžiamu sprendimu patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą ir pareiškėjo neatleido nuo delspinigių.

7. Teismas, spręsdamas ginčą vadovavosi MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 100 straipsnio 1 dalimi, 141 straipsnio 1 dalimi ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (toliau – ir Taisyklės), 7 punktu. Teismas nurodė, kad pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo skundo argumentus, priėjo prie išvados, kad byloje nėra nustatytų tokių aplinkybių, kurios prilygtų minėtoms. Teismas pažymėjo, kad pastaroji nesiejama su ginčo trukme, be to, LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-356-575/2019 konstatavo, jog įmonė galėjo žinoti apie dalyvavimą į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose, todėl pareiškėjo argumentai, kad mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios ir kurių ji nenumatė ir negalėjo numatyti, nėra pagrįsti.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendime 53 478,92 Eur delspinigiai buvo apskaičiuoti tiktai iki pirminio patikrinimo akto dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 30 d. Mokestinis ginčas baigėsi LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartimi, kuria įmonės skundas buvo atmestas ir galutinai pripažinta, kad VMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodytas sumas apskaičiavo, todėl delspinigiai pagrįstai buvo apskaičiuoti už visą ginčo laikotarpį ir jie kartu su sprendime apskaičiuotais delspinigiais buvo nurodyti Raginime, t. y. iš viso 75 327,73 Eur delspinigių (21 848,81 Eur delspinigiai už ginčo laikotarpį). Pareiškėjas nei delspinigių dydžio, nei ginčo laikotarpio neginčijo. Pareiškėjo skundo argumentai, kad papildomai mokėtini 18 930,08 Eur PVM delspinigiai yra apskaičiuoti be teisinio pagrindo, nepriėmus sprendimo, yra nepagrįsti, nes būtent delspinigių skaičiavimo tvarką nustato MAĮ. Taigi pagrįstai apskaičiuotas 18 930,08 Eur delspinigių dydis yra įskaitytas pagal pareiškėjo atliktą 2019 m. vasario 15 d. mokėjimą (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)), todėl nėra pagrindo grąžinti įskaitytas delspinigių sumas vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kadangi šios sumos išieškotos pagrįstai, tai jos negali būti grąžinamos pagal MAĮ 111 straipsnį.

9. Teismas konstatavo, kad VMI priėmė pagrįstą sprendimą, įvertinęs, jog pakartotinio patikrinimo trukmė neturėjo įtakos apskaičiuotų delspinigių dydžiui (ginčo delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d.), delspinigiai buvo sumokėti (įskaityti) iki prašymo gavimo dienos, todėl atleisti nuo ginčo delspinigių nėra pagrindo. Teismo vertinimu, VMI ir Šiaulių AVMI tinkamai vadovavosi ginčo santykį reguliuojančiais teisės aktais, ginčijamų sprendimų naikinti, o taip pat nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Šiuo atveju mokestinis patikrinimas ir mokestinis ginčas vyko du kartus dėl to paties dalyko – apskaičiuotos nepriemokos buvo identiškos – 2009 ir 2016 metais. Pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių, kad patikrinimo aktas dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, kuris jau buvo 2010 m. teismo panaikintas, galbūt bus panaikintas dar kartą, t. y. galbūt bus priimtas analogiškas teismo sprendimas.

10.2. Mokestinis ginčas negali būti laikomas mokesčio mokėtojo „verslo rizika“, nes kreipimasis į teismą yra konstitucinė visų asmenų (fizinių ir juridinių) teisė. Pareiškėjas neatsako už mokestinių ginčų trukmę (tarp jų už administracinių bylų nagrinėjimo terminus). Teismas priėmė sprendimą remdamasis vien formaliais pagrindais, neanalizavo ir nevertino papildomai 18 930,08 Eur delspinigių apskaičiavimo aplinkybių (pagrindų) ne MAĮ 100 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet tokios nuostatos protingumo/sąžiningumo ir teisingumo aspektu.

10.3. 2009 m. patikrinimo aktu apskaičiuotų 53 478,95 Eur delspinigių suma yra daugiau nei pakankama sankcija sumokant nuo apskaičiuotos PVM sumos, dar sumokant baudą.

10.4. Toks faktas, kad papildomai prie 53 478,95 Eur delspinigių dar apskaičiuota 18 930,08 Eur delspinigių jau yra išieškota, negali būti kliūtimi svarstyti klausimo iš esmės, nes tai buvo formalus VMI nurodytas pagrindas prašymui atmesti.

11. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas panaikinti Šiaulių AVMI ir VMI sprendimus, kuriais pareiškėjas neatleistas nuo sumokėtų 18 930,08 Eur PVM delspinigių.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių AVMI, atlikusi pareiškėjo PVM nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. ir pelno mokesčio nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. apskaičiavimo bei sumokėjimo į biudžetą teisingumo pakartotinį mokestinį patikrinimą, 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (44.1)FR0682-500 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotus 98 385,07 Eur PVM, apskaičiavo 53 478,92 Eur PVM delspinigius, skyrė 10 proc. dydžio 9 838 Eur PVM baudą. VMI 2016 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 69-110 patvirtino Šiaulių AVMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Dėl šių mokesčių administratorių sprendimų pareiškėjas inicijavo mokestinį ginčą, kuris buvo užbaigtas galutine ir neskundžiama LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-356-575/2019, kuria įmonės skundas buvo atmestas. Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. kreipėsi į vietos mokesčių administratorių su prašymu atleisti nuo papildomai apskaičiuotų 18 930,08 Eur delspinigių, kuriuos sumokėti buvo įpareigotas Raginimu. Šiaulių AVMI 2019 m. kovo 15 d. sprendimu prašymą atmetė, VMI skundžiamu sprendimu patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, LVAT suformuotą praktiką dėl atleidimo nuo delspinigių, padarė išvadą, kad Šiaulių AVMI ir VMI ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad mokestinis patikrinimas ir mokestinis ginčas vyko du kartus dėl to paties dalyko – apskaičiuotos nepriemokos buvo identiškos – 2009 ir 2016 metais. Pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių, kad patikrinimo aktas dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, kuris jau buvo 2010 m. teismo panaikintas, galbūt bus panaikintas dar kartą. Pareiškėjas neatsako už mokestinių ginčų trukmę (tarp jų už administracinių bylų nagrinėjimo terminus). Teismas priėmė sprendimą remdamasis vien formaliais pagrindais, neanalizavo ir nevertino papildomai 18 930,08 Eur PVM delspinigių apskaičiavimo aplinkybių (pagrindų) ne MAĮ 100 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet tokios nuostatos protingumo/sąžiningumo ir teisingumo aspektu. Pareiškėjo teigimu, 2009 m. patikrinimo aktu apskaičiuotų 53 478,95 Eur delspinigių suma yra daugiau nei pakankama sankcija sumokant nuo apskaičiuotos PVM sumos, dar sumokant baudą. Toks faktas, kad papildomai prie 53 478,95 Eur delspinigių dar apskaičiuota 18 930,08 Eur delspinigių jau yra išieškota, negali būti kliūtimi svarstyti klausimo iš esmės, nes tai buvo formalus VMI nurodytas pagrindas prašymui atmesti.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nekartodama argumentų, kuriuos skundžiamame sprendime išdėstė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su mokesčių administratorių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta MAĮ 100 ir 141 straipsniuose numatytų pagrindų atleisti pareiškėją nuo 18 930,08 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Tokių pagrindų nenustatė nei mokesčių administratorius, nei pirmosios instancijos teismas. Tokie pagrindai nenustatyti ir apeliacinės instancijos teisme. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas klaidingai interpretuoja MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ši nuostata nesiejama su mokestinio ginčo laikotarpio trukme. Byloje nenustatyta, kad mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) pažeidė mokesčio įstatymą dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pareiškėjo netinkamas pareigų vykdymas mokesčių srityje yra neginčijamai konstatuotas LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-356-575/2019.

18. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog aiškinant MAĮ 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-944/2011, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-679-556/2020 ir kt.).

Pirmu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Šiuo pagrindu delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną. Antras delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų.

Šiuo atveju delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-254/2011, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-679-556/2020 ir kt.). Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (t. y. kilus mokestiniam ginčui), delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su mokesčių administratorių ir pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aktų aiškinimu ir padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog papildomai mokėtini 18 930,08 Eur PVM delspinigiai yra apskaičiuoti be teisinio pagrindo, nepriėmus sprendimo, yra nepagrįsti, nes būtent tokią delspinigių skaičiavimo tvarką nustato MAĮ.

19. Tikrinamu atveju svarbu akcentuoti tai, kad, įvertinus, jog pakartotinis patikrinimas tęsėsi ilgą laiką (buvo laukiama kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla), atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio patikrinimo metu nesikeitė papildomai apskaičiuotas mokestis, Šiaulių AVMI 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu 53 478,92 Eur delspinigiai buvo apskaičiuoti tik iki pirminio patikrinimo akto dienos (iki 2009 m. lapkričio 30 d.), t. y. daugiau nei už 6 metus pareiškėjui delspinigiai nebuvo skaičiuojami. Taigi pakartotinio patikrinimo trukmė neturėjo įtakos apskaičiuotų delspinigių dydžiui.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijama PVM delspinigių suma pareiškėjui apskaičiuota dėl jo paties pasirinkto elgesio modelio – pareiškėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriumi, skundė pastarojo sprendimus, dėl to mokesčių nesumokėjimu biudžetui padaryta žala išaugo.

21. Pareiškėjas savo poziciją dėl atleidimo nuo jam papildomai apskaičiuotų 18 930,08 Eur PVM delspinigių, be kita ko, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis vien formaliais pagrindais, neanalizavo ir nevertino papildomai delspinigių apskaičiavimo aplinkybių (pagrindų) ne MAĮ 100 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet tokios nuostatos protingumo/sąžiningumo ir teisingumo aspektu. Šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje situacijoje ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pareiškėjas šio atleidimo nuo delspinigių pagrindo nenurodė mokesčių administratoriui pateikiant prašymą atleisti nuo PVM delspinigių mokėjimo, kita vertus, pareiškėjas, įvardydamas šį pagrindą atleisti nuo PVM delspinigių, naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs mokesčių administratorius ar pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

22. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog tai, kad 18 930,08 Eur PVM delspinigių jau yra išieškota, negali būti kliūtimi svarstyti klausimo iš esmės, nes tai buvo formalus VMI nurodytas pagrindas prašymui atmesti, pažymėtina, kad mokesčių administratorių skundžiami sprendimai nėra paremti vien formaliu įstatymo (MAĮ 100 str. 1 d.) taikymu, skundžiamuose sprendimuose mokesčių administratoriai nurodė daugiau savo sprendimų priėmimo motyvų ir išdėstė nagrinėjamoje byloje savo poziciją dėl delspinigių skaičiavimo ir atleidimo nuo PVM delspinigių. Taigi pareiškėjo prašymas atleisti nuo papildomai apskaičiuotų delspinigių nebuvo formaliai nagrinėjamas, kaip kad teigia pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas mokesčių administratorių sprendimų teisėtumą, taip pat, kaip ir mokesčių administratoriai, rėmėsi ne vien formaliu įstatymo (MAĮ 100 str. 1 d.) taikymu, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. individualios įmonės „Fasma“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys