2021-06-02 Nr. AB-11948-3-61-3-03477-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1142-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03477-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Transmedos projektai“), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mano turtas“(toliau – ir pareiškėjas, UAB „Mano turtas“, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau –ir Inspekcija, atsakovas) 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (2.34)-2D-12615 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Inspekciją iš naujo priimti sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo dėl statybų, vykdytų adresu (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 metų siekia apginti savo teisėtus interesus ir prašo Inspekcijos savavališkos statybos akte fiksuoti visus pažeidimus, padarytus vykdant statybas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, šių statybų metu neteisėtai ir be jokių derinimų su pareiškėju, dalis gelžbetoninės atraminės sienutės buvo pastatyta jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).. Tvirtina, kad Inspekcija vengia papildyti jos surašytą savavališkos statybos aktą arba surašyti naują, kuriame būtų fiksuojamas neteisėtas statinio įsiterpimas į Bendrovei priklausantį žemės sklypą.

3. Pareiškėjas nurodo, kad dar 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Inspekciją, pateikdamas du atskirus prašymus: 1) papildyti savavališkos statybos aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo. Atsakydama į šiuos pareiškėjo prašymus, Inspekcija nurodė, kad teisės aktai jai nesuteikia teisės papildyti surašytą savavališkos statybos aktą arba surašyti naują aktą. Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.9)-2D-9573 pakeitė savo ankstesnius sprendimus ir paliko nenagrinėtą pirmą pareiškėjos prašymą (dėl savavališkos statybos akto papildymo), nes, Inspekcijos nuomone, buvo praleistas skundo dėl surašyto savavališkos statybos akto padavimo terminas, o dėl prašymo surašyti naują savavališkos statybos aktą Inspekcija šiame rašte nepasisakė. Dėl Inspekcijos vengimo priimti sprendimą ir pareiškėjos prašymo nagrinėjimo vilkinimo Bendrovė kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. rugpjūčio 28 d. patenkino jos skundą ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti jos prašymą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, nurodant padarytą pažeidimą – atraminės sienutės įsiterpimą į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos įpareigojimą, Inspekcija 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.34)-2D-12615 informavo pareiškėją, kad Inspekcija neturi teisės surašyti naują savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl atraminės sienutės įsiterpimo į gretimą žemės sklypą.

4. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime Inspekcijos nurodytu argumentu, jog teisės aktai riboja jai galimybę surašyti kelis savavališkos statybos aktus dėl to paties statinio, bei nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis nustato Inspekcijai pareigą surašyti savavališkos statybos aktą visais atvejais, kai nustatoma savavališka statyba.

5. Pareiškėjas nurodo, kad vienas pagrindinių Inspekcijos veiklos tikslų yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos atstovai privalo tinkamai reaguoti į visus neteisėtų statybų faktus ir imtis priemonių užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymąsi ir pašalinti visus padarytus pažeidimus. Visų statytojo padarytų pažeidimų neįvardijimas savavališkos statybos akte (ar keliuose aktuose) leidžia pažeidėjui bandyti išvengti privalomo nurodymo įvykdymo gaunant statybą leidžiančius dokumentus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nepašalinus visų realiai esančių pažeidimų. Tokiu atveju pažeidžiami ir neginami teisėti gretimo žemės sklypo savininko – Bendrovės interesai, nes pažeidėjui sudaromos sąlygos neteisėtai naudotis svetimo sklypo dalimi. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcija, vengdama tinkamai atlikti savo pareigas ir užtikrinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdomų statybų teisėtumą, pažeidžia ir riboja pareiškėjo teisę naudotis savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija (nes dalis statinio iš gretimo sklypo neteisėtai įsiterpia į jo sklypą).

6. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Inspekcija 2017 m. lapkričio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171114-00106 (toliau – ir savavališkos statybos aktas), kuriame nurodė, kad atraminė sienutė pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį, todėl 2017 m. lapkričio 20 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-171120-00108 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriame nurodė nugriauti 35,26 m. ilgio ir 2,85–2,95 m. aukščio atraminę sienutę žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šis privalomasis nurodymas dėl atraminės sienutės griovimo iki šiol nėra įvykdytas.

7. Pareiškėjas teigia 2018 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. B/06-1637 Inspekcijai nurodęs papildomą (savavališkos statybos akte nefiksuotą) statytojo padarytą pažeidimą – dalis akte nurodyto statinio (atraminės sienutės) be jokių suderinimų ar leidimų pastatyta gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini).), kuris priklauso Bendrovei, t. y. Inspekcija jau nuo 2018 metų gruodžio mėnesio buvo informuota apie naują, surašytame savavališkos statybos akte nefiksuotą statytojo pažeidimą, tačiau iki šiol vengia fiksuoti naujai paaiškėjusį statytojo pažeidimą, aiškindama, kad negali surašyti kelių savavališkos statybos aktų vieno statinio atžvilgiu.

8. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl skundžiamame Sprendime nurodytos aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui yra išdavusi 2018 m. spalio 18 d. leidimą, suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienelę adresu: (duomenys neskelbtini), pažymi, kad statytojas neturi leidimo statyti atraminės sienutės gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), bei atkreipia dėmesį, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai statytojas per privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir Sprendime tiesiog nurodė, kad dar tik atliekamas 2018 m. spalio 18 d. leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimas. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija atsisako fiksuoti ir įvertinti vieną iš statytojo padarytų pažeidimų vykdant statybas sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. dalies gelžbetoninės atraminės sienutės pastatymą gretimame kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, neturint tam leidimo.

9. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir mano, kad šis dokumentas yra nepagrįstas bei neobjektyvus ir turi būti panaikintas, o pareiškėjo nurodytas statytojo pažeidimas (dalies statinio pastatymas svetimame sklype) turi būti tinkamai užfiksuotas ir įvertintas, surašant naują savavališkos statybos aktą.

10. Atsakovas Inspekcija su skundu nesutiko, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Inspekcija 2018 m. gruodžio 10 d. gavo pareiškėjo 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą papildyti 2017 m. lapkričio 14 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171114-00107 arba surašyti naują savavališkos statybos aktą, paaiškindamas, kad atraminė sienutė, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, įsiterpia į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, dėl to jis nėra davęs sutikimo. Inspekcija nurodo 2019 m. sausio 7 d. raštu informavusi pareiškėją, kad statytojui UAB „Transmedos projektai“ Inspekcija dar 2017 m. lapkričio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-171114-00107 dėl atraminės sienutės, adresu: (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. lapkričio 20 d. statytojui UAB „Transmedos projektai“ surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-171120-00108, kuriame nurodyta nugriauti visą statinį ir sutvarkyti statybvietę – t. y. 35,26 m. ilgio ir 2,85–2,95 m. aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę. Inspekcija nurodo 2019 m. vasario 8 d. gavusi 2019 m. vasario 7 d. pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą ir papildyti savavališkos statybos aktą, arba surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant pažeidimą – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., bei įpareigojant statytoją ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo. Inspekcija 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-3406 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalimi, nagrinėjamu atveju jau yra surašytas savavališkos statybos aktas, kuris nebuvo apskųstas, bei pažymėjo, kad savavališkos statybos akto papildymas teisės aktuose nėra numatytas, o dėl galimo gelžbetoninės atraminės sienutės įsiterpimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Inspekcija neturi teisinio pagrindo surašyti naują aktą.

11. Inspekcija nurodo 2019 m. gegužės 8 d. gavusi pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma atlikti analogiškus veiksmus, kaip ir 2019 m. vasario 7 d. skunde, todėl šis prašymas Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. raštu buvo paliktas nenagrinėtu. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2019 m. rugpjūčio 28 d. patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti jos prašymo dalį dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, nurodant padarytą pažeidimą – atraminės sienutės įsiterpimą į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, Inspekcija 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.34)-2D-12615 pareiškėjui atsakė, kad ji neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo surašyti naują savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl atraminės sienutės, nes jau yra surašytas tiek savavališkos statybos aktas, tiek privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl to paties statinio (atraminės sienutės) statybos, ir šie aktai nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka (jie yra galiojantys).

12. Nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais, Inspekcija pažymi, kad viešojoje teisėje galioja principas, jog viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas – t. y. sprendime aiškiai nurodyta, kad dėl pareiškėjo nurodomo objekto – atraminės sienutės jau yra surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, galiojantys ir vykdytini. Taip pat nurodo, kad Sprendime buvo nustatytas juridinių faktų visetas, kuris buvo pakankamas priimti skundžiamą Sprendimą – Inspekcija, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą papildomai atsakė pareiškėjui dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, informavo pareiškėją, kad teisės aktuose nėra numatytos galimybės tam pačiam statiniui surašyti naują savavališkos statybos aktą, jei statybos darbai nebuvo tęsiami. Atsakovo teigimu, šių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog Inspekcija nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų: skundžiamas sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis, priimtas visapusiškai išnagrinėjus aplinkybes ir ne kartą pareiškėją informavus apie nustatytas aplinkybes ir galiojantį reglamentavimą.

13. Dėl skundo argumento, kad Inspekcija turėjo surašyti naują, dar vieną savavališkos statybos aktą statiniui – atraminei sienutei, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodo, kad remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017), 130.2 papunkčio nuostatomis, nustačius savavališkos statybos faktą, yra surašomas savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuojamas statybų savavališkumas – teisės aktų pažeidimas, bei pažymi, kad minėti teisės aktai nenumato galimybės surašyti kelis savavališkos statybos aktus tam pačiam statiniui, nes, rašant naują savavališkos statybos aktą dėl to paties statinio (atraminės sienutės) statybos, reikėtų naikinti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą (iš esmės nagrinėti šių dokumentų surašymo teisėtumą). Atsakovas pažymi, kad dėl atraminės sienutės (duomenys neskelbtini) jau yra surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nustatytas pažeidimas, kad neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį (duomenys neskelbtini), buvo įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė, bei privalomuoju nurodymu pareikalauta ją nugriauti. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek skunduose, pateiktuose Inspekcijai, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tiek ir šiam teismui kelia klausimą dėl tos pačios atraminės sienutės, dėl kurios jau yra surašytas savavališkos statybos aktas ir įpareigojimas ją nugriauti. Kaip minėta, šie administraciniai aktai teisės aktų nustatyta tvarka skųsti nebuvo, jie galioja, todėl statytojas UAB „Transmedos projektai“ privalo juos vykdyti.

14. Atsakovas mano, kad pareiškėjo argumentai, jog Inspekcija nefiksuoja statytojo padarytų pažeidimų ir taip neva pažeidžia teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus, ir vengia vykdyti priskirtas funkcijas yra nepagrįsti ir neįrodyti, bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams – Inspekcija patikrino atraminės sienutės statybą ir, nustačiusi jos savavališką statybą, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka atliko savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, konstatavo padarytus pažeidimus ir įpareigojo juos šalinti.

15. Atsakydamas į skundo argumentus, kad Inspekcija netinkamai vykdo statybų teisėtumo užtikrinimo funkciją ir pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, atsakovas cituoja Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, to paties straipsnio 87 dalį ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriuose įtvirtintos savavališkos statybos ir statybą leidžiančio dokumento sąvokos, bei 27 straipsnio 5 dalį, nustatančią statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamų dokumentų sąrašą, ir teigia, kad galimo atraminės sienos patekimo į pareiškėjo valdomą žemės sklypą faktas pats savaime nėra laikytinas tokiu pažeidimu, dėl kurio būtų surašytas savavališkos statybos aktas, nes savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o (gretimo) žemės sklypo savininko sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas.

16. Dėl skundo argumentų, kad savavališkos statybos padariniai vis dar nėra pašalinti, Inspekcija pažymi, kad teisės aktai numato galimybę pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui, bei nurodo, kad, statytojui pateikus prašymą dėl termino pratęsimo, Inspekcija 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu dėl jo netenkino, ir klausimas dėl šio Inspekcijos sprendimo teisėtumo šiuo metu sprendžiamas teisme, todėl Inspekcija negali iniciuoti priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo.

17. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui 2018 m. spalio 18 d. išdavė leidimą, suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienelę adresu: (duomenys neskelbtini). Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas STR 2017 nustatyta tvarka turi patikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą ir priimti sprendimą, ar išduotas leidimas visiškai šalina savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimas yra atskira procedūra. Jei būtų nustatyta pažeidimų, Inspekcija teigia, kad imtųsi teisės aktuose nurodytų veiksmų dėl jų šalinimo.

18. Inspekcija dėl ginčo esmės papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui dar nuo 2017 m. yra žinoma situacija dėl pradėtos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros dėl atraminės sienutės, todėl atsakovas kelia klausimą, kodėl žinant apie Inspekcijos nustatytus pažeidimus ir surašytą savavališkos statybos aktą bei turint duomenis dar iki savavališkos statybos akto surašymo parengtą situacijos schemą bei manant, kad atraminė siena įsiterpia į pareiškėjos sklypą, dar daugiau nei vienerius metus, yra delsiama kreiptis su prašymu dėl galimai pažeistų teisių gynimo, priimtų sprendimų kvestionavimo. Atsakovo manymu, pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybės, esantiems įrodymams bei teisiniam reglamentavimui.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transmedos projektai“ (toliau – ir statytojas) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad statytojas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą (toliau – ir Pastatas). Statant Pastatą ir siekiant sutvirtinti galimą grunto slinkimą iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., kurį valdo pareiškėjas, buvo įrengta ginčo atraminė siena, kurią Inspekcija laikė savavališku statiniu, pastatytu neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodyta ginčo atraminę sienutę nugriauti. Statytojas nurodo, kad 2018 m. spalio 16 d. jam buvo išduotas leidimas atraminės sienos statybai Nr. LSNS-01-181018-01266, kuomet buvo parengtas atraminės sienos techninis projektas bei sumokėtos įmokos už savavališką statybą.

20. UAB „Transmedos projektai“ nuomone, pareiškėjo skundas nėra nagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi Sprendimas, dėl kurio turinio kreiptasi į teismą, pagal administracinių teismų praktiką negali būti administracinės bylos dalyku – jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas šioje byloje siekia ne apginti pažeistas teises, o nustatyti juridinį faktą, jog neva Inspekcijos nefiksuotas (tariamas) atraminės sienos pažeidimas iš tikrųjų egzistuoja. Pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

21. UAB „Transmedos projektai“ teigimu, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas dar iki šio administracinio ginčo žinojo, kad ginčo atraminė siena dalinai pastatyta jo sklype, tačiau praleidus savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo apskundimo terminą, pareiškėjas šia byla siekia ne ko kito, kaip tik suformuoti sau pagrindą teigti, kad atraminės sienos įteisinimas 2018 m spalio 16 d. leidimu atraminės sienos statybai Nr. LSNS-01-181018-01266 yra neteisėtas, nes tik nustačius naują faktinę aplinkybę, jis įgytų teisę inicijuoti naujas teismines bylas prieš UAB „Transmedos projektai“. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas atraminės sienos statybą siejo su poreikiu perstatyti ar nugriauti Pastatą (tokie buvo pareiškėjo reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-542-854/2019, kurie atmesti kaip nepagrįsti), tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimu atmetus pareiškėjo ieškinį, buvo konstatuota, jog atraminės sienos klausimas nėra susijęs su gyvenamojo Pastato statybos teisiniu kvalifikavimu.

22. UAB „Transmedos projektai“ akcentuoja, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės patikslinti savavališkos statybos akto, bei pabrėžia, kad pareiškėjas, disponuodamas informacija apie (duomenys neskelbtini).esančias aplinkybes dėl atraminės sienos pastatymo, bet per teisės aktuose nustatytus terminus pareigūnų veiksmų surašant savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą neskundė, todėl mano, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, aiškiai praleidęs terminą Inspekcijos pareigūnų veiksmams apskųsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su Inspekcijos 2019 m. spalio 2 d. sprendime pateiktu paaiškinimu, jog Inspekcija nėra įgaliota kelių savavališkos statybos aktų surašymu dėl to paties objekto.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Mano turtas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat netenkino pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Transmedos projektai“ prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (2.34)-2D-12615 teisėtumo ir pagrįstumo, bei Inspekcijos atsisakymo surašyti savavališkos statybos aktą.

25. Teismas byloje nustatė, kad Inspekcijos pareigūnas statytojui UAB „Transmedos projektai“ surašė 2017 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą, o jo pagrindu – 2017 m. lapkričio 20 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodyta „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).) (duomenys neskelbtini).“.

26. Statytojui „Transmedos projektai“ 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LSNS-01-181018-01266 statyti naują statinį – tvorą ir atraminę sienelę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esančiame (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2012 m. balandžio 18 d.

27. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. Inspekcijai pateikė raštą Nr. B/06-1637, prašydamas papildyti savavališkos statybos aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, arba surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Inspekcija 2019 m. sausio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad statytojui 2017 m. lapkričio 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir 2017 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas, kurie nebuvo skundžiami, bei nurodė, nurodė, kad savininko sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas ir akto papildymas nėra numatytas teisės aktuose, todėl dėl galimo gelžbetoninės atraminės sienutės įsiterpimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Inspekcija neturi teisinio pagrindo surašyti naują aktą. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo atsakymu, 2019 m. vasario 7 d. Inspekcijai pateikė prašymą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą Nr. B/06-1637, į kurį buvo atsakyta Inspekcijos 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-3406, nurodant analogiškus argumentus, kaip ir minėtame ankstesniame atsakyme pareiškėjui. Dėl pastarojo Inspekcijos rašto pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. Inspekcijai pateikė skundą Nr. B/06-1650, kuris Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.9)-2D-9573, buvo paliktas nenagrinėtu, motyvuodama tuo, kad jo padavimo momentu buvo suėjęs terminas apskųsti Inspekcijos pareigūnų veiksmus surašant savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-479/07-2019) pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti jos 2019 m. gegužės 8 d. skundo „Dėl 2019-03-13 Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini)“ prašymą „surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo“ ir priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą dėl šio prašymo.

29. Vykdydama Komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-479/07-2019), Inspekcija iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. gegužės 8 d. skundo prašymą dėl įpareigojimo surašyti naują savavališkos statybos aktą ir 2019 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (2.34)-2D-12615 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“, kuriuo pareiškėjos 2019 m. gruodžio 8 d. skundo prašymo dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo netenkino.

30. Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, ar Inspekcija tinkamai įgyvendino Komisijos įpareigojimą. Teismas nurodė, Komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-479/07-2019) motyvuojamosios dalies matyti, kad Komisija konstatavo, jog Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. rašte visiškai nepateikė jokio sprendimo dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, todėl įpareigojo Inspekciją priimti motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. prašymą surašyti naują savavališkos statybos aktą iš esmės grindė aplinkybe, kad nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki šiol nėra įvykdytas. Atraminė sienutė yra pastatyta pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, todėl Inspekcija, neturėdama galimybės papildyti jau surašytą Aktą, privalo imtis veiksmų užtikrinant teisės aktų laikymąsi, t. y. surašyti naują Aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo.

31. Teismas nustatė, kad Inspekcija skundžiamą 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. prašymą surašyti naują savavališkos statybos aktą grindė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio ir STR 1.05.01:2017 IV skyriaus nuostatomis ir konstatavo, kad šiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė Inspekcijai dėl to paties statinio savavališkos statybos surašyti kelių savavališkos statybos aktų ar privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, jei po savavališkos statybos akto surašymo statybos darbai nebuvo tęsiami. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nustatė, kad nei savavališkos statybos aktas, nei privalomasis nurodymas dėl konkretaus statinio (atraminės sienutės) statybos nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka (jie yra galiojantys), todėl, atsižvelgdama į ankščiau pateiktą teisės aiškinimą, skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad norint surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl to paties statinio (atraminės sienutės) statybos, reikėtų panaikinti savavališkos statybos katą ir privalomąjį nurodymą (iš esmės nagrinėti šių dokumentų surašymo teisėtumą). Inspekcija skundžiamame Sprendime taip pat informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Transmedos projektai“ yra išdavusi 2018 m. spalio 18 d. leidimą Nr. LSNS-01-181018-01266, suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienutė, adresu: (duomenys neskelbtini), ir kad Inspekcijos Rytų statybos valstybinės priežiūros departamentas atlieka šio leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą. Inspekcija pareiškėjai paaiškino, kad Departamentas, atlikęs leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, tolimesnius savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus vykdys vadovaujantis Priežiūros įstatyme ir STR 1.05.01:2017 nustatyta tvarka.

32. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, padarė išvadą, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ir pateiktos išvados, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, Inspekcija tinkamai įvykdė Komisijos sprendimą.

33. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės ginčo dėl skundžiamo sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams nekelia, tačiau nesutinka su jame pateiktu teisės aiškinimu, kad vienam statybos objektui gali būti surašytas tik vienas savavališkos statybos aktas, kadangi, pareiškėjo teigimu, pagal Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatas, savavališkos statybos aktas yra surašomas kiekvienam savavališkos statybos atvejui. Aplinkybė, kad ginčo atraminės sienutės dalis yra pastatyta jai priklausančiame žemės sklype be jos sutikimo ir yra laikytina pažeidimu, dėl kurio turi būti surašytas savavališkos statybos aktas.

34. Teismas iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, STR 1.05.01:2017 130.2 straipsnio nuostatų padarė išvadą, kad savavališkos statybos aktas surašomas statybos objekte nustačius savavališkos statybos atvejį, kuris pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį gali būti dvejopas: 1) kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento; 2) kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

35. Teismas nurodė, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodomas vienas iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius, tarp jų – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

36. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad statytojui UAB „Transmedos projektai“ 2018 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad atraminė sienutė pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė, ir atitinkamai privalomasis nurodymas nugriauti atraminę sienutę žemės sklype (duomenys neskelbtini)., šie dokumentai nebuvo ginčijami. Statytojas UAB „Transmedos projektai“ įteisino statybą – Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Transmedos projektai“ išdavė 2018 m. spalio 18 d. statybą leidžiantį dokumentą LSNS-01-181018-01266, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Taigi, 2017 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos jau buvo įvykdytas, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra įgyvendinta.

37. Teismas pažymėjo, kad esant šiai faktinei situacijai, laikoma, kad ginčo atraminė sienutė yra pastatyta teisėtai, turint statybą leidžiantį dokumentą, todėl siekiant nustatyti savavališkos statybos faktą, nagrinėjamu atveju turi būti patikrintas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas. Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Inspekcijai neginčijo 2018 m. spalio 18 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.

38. Teismas padarė išvadą, kad esant aukščiau nurodytai situacijai Inspekcija iš esmės pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl ginčo atraminės sienutės, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos sprendimą ir įpareigoti ją iš naujo priimti sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo dėl statybų, vykdytų adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

39. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

40. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui ir trečiajam asmeniui priteisimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino. Teismas sprendė, kad šiuo atveju teismo sprendimas yra priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Transmedos projektai“ naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nenurodė patirtų išlaidų dydžio ir nepateikė jų pagrindimo, nėra teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti.

III. 41. Pareiškėjas UAB „Mano turtas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Mano turtas“ skundą patenkinti ir panaikinti Inspekcijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (2.34)-2D-12615 bei įpareigoti Inspekciją iš naujo priimti sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo dėl statybų, vykdytų adresu (duomenys neskelbtini); priteisti pareiškėjui 763,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

42. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

42.1. Pareiškėjo teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės – tarp pareiškėjo ir Inspekcijos kilo ginčas, ar esant nustatytam vienam pažeidimui, dėl kurio buvo surašytas savavališkos statybos aktas, gali būti surašytas dar vienas savavališkos statybos aktas dėl kito pažeidimo. Pareiškėjo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui esmė buvo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių Inspekcijos veiksmus, taikymo – t. y. ar yra teisėtas Inspekcijos sprendimas atsisakyti savavališkos statybos aktu fiksuoti statytojo padarytus pažeidimus motyvuojant tuo, kad savavališkos statybos aktas statytojui jau yra išrašytas (nors ir dėl kito pažeidimo) ir teisės aktai, anot Inspekcijos, nenumato galimybės pildyti jau išrašytą savavališkos statybos aktą arba išrašyti naują savavališkos statybos aktą dėl to paties statinio.

42.2. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija 2017 m. lapkričio 14 d. surašė UAB „Transmedos projektai“ savavališkos statybos aktą dėl atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), kuriame fiksuotas vienas pažeidimas – sienutė įrengta neturit statybą leidžiančio dokumento. Šalindamas šį pažeidimą, statytojas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir toks statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2018 m. spalio 18 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad šis statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas vykdyti statybos darbus statytojo valdomame žemės sklype, o ne pareiškėjo žemės sklype, todėl pareiškėjo prašymo esmė buvo įpareigoti Inspekciją įvertinti pareiškėjo nurodytus statybos pažeidimus (statybą svetimame žemės sklype, o ne patikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą) ir priimti sprendimą dėl jų fiksavimo savavališkos statybos akte. Pareiškėjas pažymi, kad toks reikalavimas buvo pareikštas, nes Inspekcija atsisakydavo net svarstyti pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir pažeidimus, motyvuodama formalia priežastimi – savavališkos statybos aktas dėl to paties statinio jau yra surašytas, ir kol jis nepanaikintas, joks kitas savavališkos statybos aktas dėl to paties statinio (gelžbetoninės atraminės sienutės) negali būti surašomas.

42.3. Pareiškėjo nuomone, atsisakydama surašyti naują savavališkos statybos aktą, Inspekcija nepateikė jokių konkrečių teisės normų, kurios ribotų jos teisę fiksuoti visus statytojų padarytus pažeidimus. Pareiškėjo teigimu, jokios Inspekcijos nurodytų ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nuostatos neapriboja Inspekcijos atstovų galimybių po savavališkos statybos akto surašymo paaiškėjus naujiems statytojo padarytiems pažeidimams fiksuoti tokius pažeidimus ir reikalauti jų pašalinimo, netgi priešingai, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą.

42.4. Pareiškėjas teigia savo skunde teismui aiškiai nurodęs, kad nėra pagrindo sutikti su Inspekcija, kad surašius vieną savavališkos statybos aktą dėl vienos iš statinio dalių (pvz. balkonų) neatitikimo statybos dokumentams, vėliau nėra galimybės surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl naujų paaiškėjusių neatitikimų (pvz. dėl statinio aukščio). Pareiškėjo nuomone, priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, kad surašius savavališkos statybos aktą dėl vieno pažeidimo, vėliau visi daromi ar paaiškėję pažeidimai gali būti ignoruojami.

42.5. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio vertinimo, ar surašytas savavališkos statybos aktas riboja Inspekcijos teisę surašyti tokį aktą dėl kito pažeidimo. Teismas nurodė, teiginį, kad šalinant savavališkos statybos padarinius buvo 2018 m. spalio 18 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas atraminės sienos statybai, tačiau nepateikė vertinimo, ar Inspekcija turėjo vertinti kitą galimą pažeidimą, t. y. ar objektas faktiškai nėra pastatytas kitame žemės sklype.

42.6. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes statybą leidžiančio dokumento išdavimo faktą sutapatino su tuo, kad ir statinio statyba įvykdyta teisėtai (savavališka statyba konstatuojama ir nukrypstant nuo statybą leidžiančio dokumento).

42.7. Pareiškėjas akcentuoja, kad pareiškėjas prašė Inspekcijos surašyti savavališkos statybos aktą dėl kito pažeidimo – faktinio atraminės sienutės pastatymo pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog statytojas UAB „Transmedos projektai“ įteisino statybą, taigi privalomas nurodymas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos jau buvo įvykdytas, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra įgyvendinta, t. y. pareiškėjo nuomone, trečiojo suinteresuotojo asmens (statytojo) veiksmus šalinant nustatytą pažeidimą dėl statybos be statybą leidžiančio dokumento teismas kartu laikė ir pagrindu, dėl ko Inspekcija neturėjo vertinti kito statytojo padaryto pažeidimo.

42.8. Pareiškėjai akcentuoja, kad jokie įrodymai teismui neturi turėti išankstinės galios, įrodinėjamas turi būti grindžiamas logikos dėsniais, todėl teismui sprendžiant, kad buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas statybai savo valdomame sklype, turėjo būti logiškai pagrįsta, kuo tai susiję su kitu galimu pažeidimu – faktiniu objekto pastatymu svetimame žemės sklype.

42.9. Pareiškėjas akcentuoja, kad statybą leidžiančio dokumento turėjimas nereiškia, kad negali būti konstatuota savavališkos statybos fakto, t. y. nukrypimo nuo statybą leidžiančio dokumento, bei nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, neturėdamas nei statybos projekto, nei bet kokios kitos informacijos apie tai, kokio objekto statybai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendė, kad savavališkos statybos pasekmės pagal surašytą aktą yra pašalintos. Pareiškėjo nuomone, tai niekaip nepagrindžia, kodėl Inspekcija neturėjo vertinti kito pažeidimo, t. y. faktinio objekto pastatymo svetimame žemės sklype.

42.10. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Pareiškėjas pažymi, kad savavališkos statybos pasekmių pašalinimo procedūra ir jos rezultate priimamas sprendimas yra numatytas teisės aktuose. Inspekcija skundžiamame Sprendime nurodė, kad ji atlieka savavališkos statybos pasekmių pašalinimo patikrinimą, kai tuo tarpu teismas nurodė, kad „savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra įgyvendinta“.

42.11. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Inspekcijos įpareigojimo vertinti naujai nurodomą pažeidimą, teismo sprendimo motyvuose pateikė vertinimą dėl savavališkos statybos akto reikalavimų įvykdymo jau prieš tai surašytam pažeidimui (statybai be statybą leidžiančio dokumento), o konstatuodamas, kad privalomasis nurodymas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos jau buvo įvykdytas, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra įgyvendinta, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

42.12. Pareiškėjas akcentuoja, kad Inspekcija, atsiliepdama į pareiškėjo skundą, nurodė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojai 2018 m. spalio 18 d. yra išdavusi leidimą, suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienelę adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu yra tikrinamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumas, bei bus vertinama, ar išduotas leidimas visiškai šalina savavališkos statybos padarinius. Jei būtų nustatyta pažeidimų, Inspekcija imtųsi teisės aktuose nurodytų veiksmų dėl jų šalinimo.

42.13. Pareiškėjas pažymi, kad išduoto statybos leidimo teisėtumo vertinimas yra atskira administracinė procedūra. Pareiškėjas nurodo bylos nagrinėjimo metu teikęs prašymą išreikalauti informaciją apie tokį atliktą patikrinimą ir pateikti ją į bylą, bet pirmosios instancijos teismas šio prašymo išreikalauti patikrinimo dokumentus iš Inspekcijos netenkino, motyvuodamas tuo, kad jis nesusijęs su nagrinėjama byla. Nepaisant to, neturėdamas projekto, pagal kurį gautas statybą leidžiantis dokumentas, neturėdamas Inspekcijos patikrinimo medžiagos ir ignoruodamas STR 1.05.01:2017 nustatytą savavališkos statybos padarinių pašalinimo užbaigimo procedūrą nurodė, esą savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūra yra įgyvendinta.

42.14. Pareiškėjo nuomone, tokia teismo išvada išeina už bylos nagrinėjimo ribų bei šalintina iš teismo sprendimo, kadangi ji prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 ir 86 straipsniams, nes teismo sprendimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurias bylos nagrinėjimo metu teismas nurodė kaip nesusijusias su byla, be to, ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo kilusio ginčo esmę ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgus į tai, kad Inspekcija nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl neturėjo būti vertinamas savavališkos statybos atvejis pagal pareiškėjo nurodomą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas.

43. Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

43.1. Inspekcija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės – ginčas buvo kilęs dėl įpareigojimo Inspekciją atlikti veiksmus ir manoma, kad teismas nepateikė vertinimo dėl surašyto savavališkos statybos akto. Inspekcija nesutinka su tokiais argumentais ir mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, atskleidė jos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei akcentuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais ir kokiomis teisės aktų nuostatomis, bei teismų praktika yra grindžiamos teismo išvados. Atsakovas akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, ir tai nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas.

43.2. Atsakovas nurodo, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo dalyko ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kilusio ginčo atveju pareiškėjas skundo dalyką apibrėžė kaip 2019 m. spalio 2 d. rašto (sprendimo) Nr. (2.34)-2D-12615 panaikinimą, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo akto teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjo skundą atmetė. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad norint surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl to paties statinio (atraminės sienutės) statybos, reikėtų panaikinti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą; kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Transmedos projektai“ yra išdavusi 2018 m. spalio 18 d. leidimą Nr. LSNS-01-181018-01266, suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienutė, adresu: (duomenys neskelbtini), ir kad Inspekcijos Rytų statybos valstybinės priežiūros departamentas atlieka šio leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą. Inspekcija pareiškėjui paaiškino, kad departamentas, atlikęs leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, spręs dėl jo teisėtumo, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, atskleidė jos esmę, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl teisinio pagrindo jo naikinimui nėra.

43.3.

2. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, ir pažymi kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros reglamentuotos Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje ir STR 1.05.01:2017 IV skyriuje. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. STR 2017 1.05.01:2017 130.2 papunktyje nurodyta, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą ir (ar) pats nustatęs galbūt savavališkos statybos atvejį, privalo surašyti savavališkos statybos aktą.

Atsakovo teigimu, šios teisės normos pabrėžia, kad nustačius savavališkos statybos faktą yra surašomas savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuojamas statybų savavališkumas – teisės aktų pažeidimas. Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamame sprendime teismas išsamiai detalizavo ir pasisakė dėl materialiosios teisės normų reguliuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, ir teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atraminei sienutei, dėl kurios statybos nesutinka pareiškėjas yra išduotas statybos leidimas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti patikrintas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas.

Nurodo, kad būtent šią aplinkybę akcentavo ir Inspekcija, nurodydama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojai 2018 m. spalio 18 d. yra išdavusi leidimą, suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienelę adresu (duomenys neskelbtini), o Inspekcija STR 1.05.01:2017 nustatyta tvarka, patikrinusi statybą leidžiančio dokumento teisėtumą priims sprendimą, ar išduotas leidimas visiškai šalina savavališkos statybos padarinius. Statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimas yra atskira procedūra, atliekama Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašo nustatyta tvarka, o nustačius pažeidimų, Inspekcija imtasi teisės aktuose nurodytų veiksmų dėl jų šalinimo.

Nepaisant to, kad tai yra atskira procedūra, tačiau ji yra privaloma siekiant įvertinti ar savavališkos statybos padariniai pašalinti. Įvertinęs šias aplinkybes, atliekamų veiksmų tęstinumą ir pagrįstumą, bei įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus, kurie priimti tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, atsakovas mano, kad apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl jis turėtų būti atmestas.

43.4. 3. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Inspekcijos įpareigojimo vertinti naujai nurodomą pažeidimą, teismo sprendimo motyvuose pateikė vertinimą dėl savavališkos statybos akto reikalavimų įvykdymo jau prieš tai surašytam pažeidimui (statybai be statybą leidžiančio dokumento), pažymi, kad toks argumentas priimtas visapusiškai neįvertinus skundžiamo teismo sprendimo ir jo motyvų, todėl laikytinas nepagrįstu. Atsakovo nuomone, teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad ginčo statiniui – atraminei sienutei yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir todėl visi kiti sprendimai bei procedūros tęstinumas bus atliekamas, ir kad „<...> nagrinėjamu atveju turi būti patikrintas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas“.

43.5. Atsakovas pažymi, kad STR 1.05.01:2017 144 punktas numato, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas nurodymas, per nustatytą nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, Inspekcija patikrina, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Nustačius, kad leidimas išduotas teisėtai, patikrinama ar statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių ir (t. y. vertinama ar statinys yra pastatytas pagal leidimą, toje vietoje, tokių parametrų, paskirties ir pan.) pagal tai sprendžia ar pašalinti savavališkos statybos padariniai. Jei atlikus statybą leidžiančio dokumento patikrinimą nustatoma, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Atsakovo nuomone, tiek išdėstytas teisinis reglamentavimas, tiek ir skundžiamo teismo sprendimo motyvai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, vien ta aplinkybė, kad buvo gautas statybos leidimas savaime nereiškia, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, šioje vietoje taip pat veikia kontrolės mechanizmas, kurio metu atliekami aukščiau įvardinti veiksmai.

43.6. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai ignoruoja teisinį reglamentavimą ir nekreipia dėmesio į jam teikiamus išaiškinimus (atsakymus), kad nagrinėjamu atveju savavališkos statybos procedūra yra atliekama teisės aktų nustatyta tvarka, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, dėl kurios jis pageidauja, kad tam pačiam statiniui būtų surašytas naujas savavališkos statybos aktas pats savaime nėra laikytinas tokiu pažeidimu dėl kurio būtų surašytas savavališkos statybos aktas, nes savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento (arba nukrypimas nuo jo), o (gretimo) žemės sklypo savininko sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Savavališka statyba konstatuojama tada, kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) be statybos leidimo arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Visus kitus reikalavimus (pvz.: reikalavimas turėti gretimo sklypo savininko sutikimą, reikalavimai derinti projektą, parengti kadastrinių matavimų byla ar pan.) apima reikalavimas turėti statybos leidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (2.34)-2D-12615 teisėtumo ir pagrįstumo, bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo priimti sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo dėl statybų, vykdytų adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą.

46. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė materialines teisės normas ir išėjo už skundo reikalavimo ribų, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.

47. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.): pasisakant dėl nagrinėjamo ginčo esmės, primintina, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnis, be kita ko, nustato, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kurį per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš aptartų būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius, iš jų – ir nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (Priežiūros įstatymo 14 str. 1 ir 2 d). Jeigu asmuo per Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir:

1) nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl šio dokumento galiojimo panaikinimo;

2) nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų patikrina savavališkai pastatyto statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas pažymi privalomajame nurodyme, kad jis įvykdytas; jeigu statinys neatitinka statinio projekto esminių sprendinių, laikoma, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo (Priežiūros įstatymo 14 str. 6 d.).

48. Pažymėtina, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte sprendimo dėl kreipimosi į teismą dėl statybą leidžiantis dokumento galiojimo panaikinimo realizavimo tvarka nustatyta ne Priežiūros įstatyme, bet Statybos įstatymo 33 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą.

49. Bylos duomenimis Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus departamentas), atlikęs patikrinimą statybvietėje, statytojui UAB „Transmedos projektai“ surašė 2017 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą, o 2017 m. lapkričio 20 d. – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos, konstatuotos 2017 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos akte, padarinius – nugriauti statinį – 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)– ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjui, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), besiribojančio su sklypo, su (duomenys neskelbtini), bendraturčiui, kuriam, byloje pateiktais duomenimis, bent nuo 2017 m. lapkričio mėn. 24 d. buvo žinoma apie pradėtą savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą dėl gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriovimo, kurios vykdymo metu, UAB „Transmedos projektai“ teisme užginčijus Inspekcijos Vilniaus departamento 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (23.51)-2D (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pratęsti terminus, nustatytus Inspekcijos 2017 m. lapkričio 20 d. privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171120-00108 ir Nr. PNSSP-100-171120-00109, 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija Statytojui „Transmedos projektai“ išdavė leidimą Nr. LSNS-01-181018-01266 statyti naują statinį – tvorą ir atraminę sienelę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2012 m. balandžio 18 d.

50. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 7 d. Inspekcijos Vilniaus departamentas pateikė raštą Nr. B/06-1637, prašydamas papildyti savavališkos statybos aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl ko statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, arba surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl ko statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo. Inspekcijos Vilniaus departamentas 2019 m. sausio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad statytojui 2017 m. lapkričio 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir 2017 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas, kurie nebuvo skundžiami, ir kad dėl galimo gelžbetoninės atraminės sienutės įsiterpimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Inspekcija neturi teisinio pagrindo surašyti naują aktą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo atsakymu, 2019 m. vasario 7 d. Inspekcijos Vilniaus departamentui pateikė prašymą iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą Nr. B/06-1637, į kurį buvo atsakyta Inspekcijos Vilniaus departamentas 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-3406, nurodant analogiškus argumentus, kaip ir minėtame ankstesniame atsakyme pareiškėjui, papildomai tik akcentuojant, kad 2017 m. lapkričio 20 d. privalomajame nurodyme nurodyta nugriauti visą atraminę sienutę, t. y. nepaliekant ir konstrukcijų, galimai įsiterpiančių į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

51. Byloje ginčijamas Inspekcijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. (2.34)-2D-12615, kuriuo ji, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. skunde nurodytą prašymą – surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį statytojas turi pašalinti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, ir priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą dėl šio prašymo, netenkino minėto pareiškėjo 2019 m. gegužės 8 d. prašymo motyvuodama tuo, kad neturi tam teisinio pagrindo, ir informavo, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros atlieka 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybos leidimo Nr. LSNS-01-181018-01266 statyti naują statinį – tvorą ir atraminę sienelę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esančiame (duomenys neskelbtini), išdavimo teisėtumo patikrinimą, kurį atlikęs, vykdys teisės aktuose nurodytus veiksmus.

52. Be to, kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-68-3-10051-2020-0) pagal ieškovės Inspekcijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Transmedos projektai“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-181018-01266 panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Mano turtas“ reikalavimą atsakovui UAB „Transmedos projektai“ dėl nekilnojamojo daikto, pastatyto ant statytojui nepriklausančio žemės sklypo, nugriovimo ir statybinių inkarų iš statytojui nepriklausančio žemės sklypo pašalinimo, kurioje, esant ginčui ir dėl atraminės sienutės išsidėstymo, t. y. ar ji (jos dalis) patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, 2021 m. sausio 21 d. nutartimi UAB „Mano turtas“ prašymu skirta ekspertizė, pavedant ekspertui raštu nustatyti atraminės sienutės faktinį išsidėstymą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atžvilgiu ir jį pavaizduoti grafiškai, nurodant atraminės sienutės taškus koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ir galimas neatitiktis.

53. Įvertinusi į aptarto reguliavimo nuostatas bei ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nėra pagrįstas, kadangi klausimas, ar esant nustatytam vienam pažeidimui, dėl kurio buvo surašytas savavališkos statybos aktas, gali būti surašytas dar vienas savavališkos statybos aktas dėl kito pažeidimo, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingas: aplinkybė, kad Inspekcijai 2017 m. lapkričio 20 d. priėmus privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos, konstatuotos 2017 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos akte, padarinius – nugriauti statinį – 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)– ir sutvarkyti statybvietę, pareiškėjas nurodė jai naują, galimai padarytą, pažeidimą, patvirtinantį atraminės sienutės statybos savavališkumą – jos (atraminės sienutės) įsiterpimą į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nesuponavo poreikio tikslinti buvusius ar surašyti naujus savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros dokumentus, kadangi UAB „Transmedos projektai“, jį vykdydama, turėjo nugriauti, kaip pagrįstai nurodo Inspekcija, visą statinį – 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjo nurodytas, galimai padarytas dar vienas pažeidimas, patvirtinantis statinio statybos savavališkumą, nebūtų reikšmingas, arba gauti ir pateikti Inspekcijai statybą leidžiantį dokumentą, kurio išdavimo teisėtumą tikrindama Inspekcija ir vertintų pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl atraminės sienutės įsiterpimo į pareiškėjo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurios (aplinkybės) buvimas, pažymėtina, yra ginčijamas.

54. Kiti pareiškėjo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo, nustačiusio, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Transmedos projektai“ išdavė 2018 m. spalio 18 d. statybą leidžiantį dokumentą LSNS-01-181018-01266, šalinantį savavališkos statybos padarinius, išvada, kad „<...> 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodymas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos jau buvo įvykdytas, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra įgyvendinta. <...>“ nėra pagrįsti: 2018 m. spalio 18 d. statybos leidžiančio dokumento LSNS-01-181018-01266 teisėtumas nėra ginčo, nagrinėjamo šioje administracinėje byloje, dalykas, todėl teismas nei sutapatino statybą leidžiančio dokumento fakto su statinio statybos įvykdymo teisėtumu, nei išėjo už ginčo ribų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytu Inspekcijos sprendimu – dėl kreipimosi į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo nustačius, kad toks dokumentas išduotas neteisėtai – baigiama savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir pradedama kita – statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo procedūra (nutarties 48 p.).

55. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė