2017-12-20 Nr. AB-24093-3-61-3-03081-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2423-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03081-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1–19), kurį patikslino (II t., b. l. 20–39), kuriuose prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Patikslintame skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (II t., b. l. 82–85) nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, būdavo drėgna, buvo pelėsio, byrėjo tinkas. Gultai buvo seni, netinkami naudojimui, kamerose trūko spintelių, trūko vietos prie stalo. Kamerose neteisėtai įrengti pertekliniai gultai. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jame nebuvo užtikrinamas privatumas. Prausti visą kūną po dušu galėjo tik vieną kartą per savaitę, 15 minučių, į kameras buvo tiekiamas tik šaltas vanduo. Galėjo pasivaikščioti tik vieną valandą per parą, jei būdavo prastas oras, nebuvo vedamas į lauką apskritai. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko reikalavimų. Buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Įstaigoje nebuvo tinkamai supažindintas su teisėmis, pareigomis, atsakomybe. Nebuvo sąlygų nemokamai skalbti drabužius ir išdžiovinti paties išskalbtus drabužius. Nuolat buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą. Nebuvo nustatyta tvarka aprūpinamas higienos priemonėmis, tualetiniu popieriumi, priemonėmis kamerai valyti, indams plauti, rankšluosčiais, kitu minkštuoju inventoriumi. Išduodami čiužiniai, kitas minkštasis inventorius buvo purvinas, jo būklė buvo netinkama. Kamerose buvo buitinių parazitų. Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Lukiškių TI-K patalpose nebuvo evakuacijos išėjimo, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo suteikiama teisė apsipirkti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jam nebūdavo suteikiami produktai pagal užsakymo sąrašą arba produktai būdavo pakeičiami brangesniais. Nebuvo sudarytos sąlygos nusipirkti pašto vokų, tuo buvo apribotos jo teisės susirašinėti. Po etapavimo į kitas įstaigas buvo laikomas laikino laikymo kamerose Nr. 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 13, 15, kurios neatitiko higienos normų. Kameros buvo neremontuotos. Ant kamerų langų įrengtos grotos, dėl kurių į kameras nepatekdavo natūrali šviesa, todėl 2016 m. birželio 13 d. pareiškėjui gydytojai paskyrė dėvėti akinius. Teigė, kad dėl netinkamo maitinimo, netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K jam sutriko sveikata, išsivystė lėtinis periodontitas, pablogėjo regėjimas.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 29–42) ir patikslintą skundą (II t., b. l. 118–134) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

2.2. Nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.

2.3. Teigė, kad nuteistųjų susirašinėjimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Teisės aktų nustatyta tvarka laiškai gali būti tikrinami arba jų įteikimas ir išsiuntimas sustabdomas.

2.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenys paskirstomi į kameras laikantis teisės aktų nuostatų, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, mažinant autoagresijos atvejus. Pareigūnai privalo nuolat stebėti asmenis, esančius kamerose per įrengtas duryse stebėjimo akutes. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti.

2.5. Pažymėjo, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

2.6. Taip pat pateikė duomenis apie kamerų įrengimą. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

2.7. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

2.8. Teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprasti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Įstaigoje vyrams muilas , tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

2.9. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Pasivaikščiojimas yra asmenų teisė bet ne pareiga. Asbestas Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose nenaudojamas.

2.10. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, atvykęs į įstaigą, supažindinamas pasirašytinai su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, teisėmis ir pareigomis. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprūpinami patalyne rankšluosčiais, higienos priemonėmis, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai, kiekviename pastato aukšte yra gesintuvai, kurie kasmet tikrinami, elektros instaliacija įrengta tinkamai.

2.11. Teigė, kad trumpalaikio laikymo kamerose asmenys laikomi trumpai – iki dviejų valandų. Kalėjimų departamento direktorius yra patvirtinęs privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą, kuris privalo būti parduotuvėse, neprivaloma tiekti prekes, neįeinančias į minėtą asortimentą, prekių kainos kontroliuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.12. Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nepateikti jokie įrodymai dėl žalos dydžio. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

2.13. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 3,12 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už bylos dokumentinės medžiagos rengimą atlyginimą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu (III t., b. l. 14–25) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusią skundo dalį atmetė. Netenkino atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (II t., b. l. 118–121). Taip pat teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-11396-244/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04886-2015-7) pareiškėjui priteistas 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, išnagrinėjus jo skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų (per mažo kamerų ploto, netinkamo aprūpinimo baldais, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, jame neužtikrinamo privatumo, drėgmės, ventiliacijos, buitinių parazitų, dulkių, nešvarių langų, grotų ant langų, nepatenkančios šviesos, netinkamo apšvietimo, temperatūros, dažnų perkėlinėjimų į kitas kameras, teisės pasivaikščioti tik vieną valandą per dieną, nesudarytų sąlygų praustis po šiltu vandeniu kartą per savaitę, nesudarytos galimybės nusipirkti taksofono kortelių, išvedimo praustis po šaltu vandeniu) Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2015 m. spalio 7 d.

Todėl, atsižvelgęs į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-11396-244/2015, teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų (per mažo kamerų ploto, netinkamo aprūpinimo baldais, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, jame neužtikrinamo privatumo, drėgmės, ventiliacijos, buitinių parazitų, dulkių, grotų ant langų, nepatenkančios šviesos, dažnų perkėlinėjimų į kitas kameras, teisės pasivaikščioti tik vieną valandą per dieną) Lukiškių TI-K nagrinėjo už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Pareiškėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą ir kuriomis savo reikalavimų negrindė administracinėje byloje Nr. I-11396-244/2015 (proceso Nr. 3-61-3-04886-2015-7), šioje administracinėje byloje nagrinėtos už visą pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

5. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, 117, 190, 263, 267, 274, 399, 404. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2016 m. sausio 30 d. – 2016 m. vasario 2 d., 2016 m. vasario 9 d. – 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. vasario 23 d. – 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. kovo 29 d. (II t., b. l. 121). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 39 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 2,13 kv. m iki 3,51 kv. m kameros ploto.

Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažinta, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą.

Teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,95 iki 7,94 kv. m ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. Nors pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. prašyme (II t., b. l.

74) teismui teigė, kad atsakovo atstovas pateikė netikslius duomenis apie tai, kiek asmenų buvo laikoma 2016 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 263, 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 274, nes tuo metu jis minėtose kamerose buvo ne vienas, tačiau įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus (II t., b. l.

75) ir atsakovo atstovo pateiktus duomenis (II t., b. l. 121), teismas nustatė, kad minėtų kamerų plotas buvo atitinkamai 7,83 kv. m ir 7,84 kv. m, todėl net ir nustačius, kad šiose kamerose buvo laikomi du asmenys, minimalaus ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.

6. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo, kuris neužtikrino pareiškėjo privatumo, ir nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 21 punkto nuostatomis bei nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), nuostatomis, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkto nuostatomis, atsakovo atstovo paaiškinimais ir pateiktais duomenimis (II t., b. l. 3–4), kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus, tačiau vertino, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Tačiau dėl atskiros oro šalinimo sistemos neįrengimo teismas pažymėjo, kad pagal HN 76:2010 2 punktą, kadangi Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro šalinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normos reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

7. Dėl netinkamos ventiliacijos kamerose, drėgmės ir pelėsio teismas, vadovaudamasis HN 76:2010 24, 26, 56 punktų, HN 134:2015 16, 17 punktų nuostatomis, byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2016 m. kovo 15 d. patikrinimo aktu (II t., b. l. 180-181), iš kurio matyti, kad atlikus patikrinimą kamerose Nr. 109 ir 399 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2016 m. sausio 29 d. – 2016 m. vasario 23 d.), jose pelėsių vizualiai nebuvo nustatyta, kameros buvo vėdinamos per atidaromus langus ir higienos normų pažeidimų nenustatyta, Vilniaus VSC 2016 m. vasario 9 d. patikrinimo aktu (II t., b. l. 184–185), kuriame užfiksuota, kad kameroje Nr. 404 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. vasario 24 d. – 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. kovo 29 d.) santykinė oro drėgmė buvo 55 proc., vėdinimas vyko per langus, pelėsio požymių nenustatyta ir tai atitiko higienos normų reikalavimus, atmetė pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos ir drėgmės kaip neįrodytus. Tačiau pažymėjo, jog Vilniaus VSC 2016 m. kovo 14 d. patikrinimo akte (II t., b. l. 189–190) buvo nustatyta, kad kameroje Nr. 404 ant lubų buvo pelėsio požymių, todėl pripažino, kad ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu 2016 m. vasario 24 d. – 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. kovo 29 d. šis pažeidimas egzistavo.

8. Dėl gultų kamerose būklės, spintelių, vietos prie stalo trūkumo, perteklinių gultų įrengimo teismas, remdamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 punktų nuostatomis, atsakovo atstovo paaiškinimais, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų, pateiktais duomenimis (II t., b. l. 3–4), kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su prisukamomis kėdutėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams, pakabos viršutiniams drabužiams; stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m kamerose, kuriose iki 4 gultų, kitose kamerose stalai įrengti atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus, o pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo nuo 1 iki 14 gultų, kamerų plotas svyravo nuo 6,34 kv. m iki 31,61 kv. m, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas ne visuomet vienas – kamerose tam tikrais laikotarpiais būdavo laikoma ir iki 10 asmenų, pripažino, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu ne visuomet užteko spintelių ir vietos prie stalo. Pareiškėjo nurodyti pažeidimai dėl neteisėtai įrengtų perteklinių gultų iš esmės sietini su per mažu Lukiškių TI-K kamerų plotu, todėl skundo argumentai šiuo aspektu vertinti kaip neatsiejamai susiję su nustatytais pažeidimais dėl teisės aktais nustatyto minimalaus kamerų ploto neužtikrinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl gultų būklės, o Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs jo prašymą, 2016 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 96-1095 (II t., b. l. 95–96) informavo, kad gultai ir kitas inventorius periodiškai gaminamas ir remontuojamas nuteistųjų, paliktų ūkio darbams, baldų būklė atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu gultų būklė buvo netinkama, jie buvo sulūžę ar dėl jų galimų trūkumų pareiškėjas būtų patyręs sužalojimų ar kitokio pobūdžio žalą. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos būklės gultų vertinti kaip abstraktūs ir nesudarantys pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.

9. Dėl galimybės prausti visą kūną po dušu tik vieną kartą per savaitę, 15 minučių, kamerose tik šalto vandens tiekimo, teismas, remdamasis HN 76:2010 68 punkto, HN 134:2015 44 punkto nuostatomis, atsakovo atstovo paaiškinimais, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše, įrengtos specialios patalpos, bylos duomenimis, kad pareiškėjas dėl išvedimo į dušą tvarkos buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją (II t., b. l. 101), ir galėjo pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal patvirtintą grafiką, to iš esmės neneigia ir pats, pažymėjo, kad, kadangi teisės aktai nenumato Lukiškių TI-K pareigos suimtųjų ir nuteistųjų vesti į dušą dažniau, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Iš Lukiškių TI-K 2016 m. birželio 7 d. rašto Nr. 96-1982 (II t., b. l. 100) nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. 16 val. Lukiškių TI-K buvo atjungtas karšto vandens tiekimas dėl UAB „Vilniaus energija“ atliekamų planinių šilumos tinklų hidraulinių bandymų ir remonto darbų. Pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti dušu 2016 m. gegužės 7 d., o numatytu pagal grafiką laiku – 2016 m. gegužės 16 d., kadangi nebuvo karšto vandens, dušu pasinaudoti atsisakė, tokia galimybė jam buvo suteikta atstačius karšto vandens tiekimą 2016 m. gegužės 20 d. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl to, kad pareiškėjas vieną kartą neturėjo galimybės pasinaudoti dušu, nes tai įvyko dėl objektyvių aplinkybių, jam tokia galimybė buvo sudaryta nedelsiant jai atsiradus. Kartu pažymėta, kad nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 nenumato pareigos tiekti karštą vandenį į tardymo izoliatorių kameras, todėl laikyta, kad ir šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareigūnai veikė teisėtai.

10. Dėl pasivaikščiojimų trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės teismas, remdamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Vadovaujantis HN 76:2010 18.4 punkto, HN 134:2015 12 punkto nuostatomis, bylos medžiaga, pagal kurią Lukiškių TI-K iš viso yra 48 įvairaus ploto pasivaikščiojimo kiemeliai (II t., b. l. 128–129), Vilniaus VSC 2014 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte (II t., b. l. 164) nustatyta, kad Lukiškių TI-K I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tvarkingi, atitiko higienos normų reikalavimus, pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmesti kaip neįrodyti. Nors pareiškėjas teigė, kad blogu oru nebuvo išvedamas į lauką, tačiau nenurodė konkrečių dienų, kuomet dėl blogo oro nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikyti abstrakčiais. Pažymėta, kad pasivaikščiojimas lauke yra suimtųjų asmenų teisė, o ne pareiga.

11. Dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, teismas, vadovaudamasis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, HN 76:2010 14 punkto, HN 134:2015 7 punkto nuostatomis, pažymėjo, jog Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą (I t. b. l. 39) nustatyta, kad atvykę į Lukiškių TI-K asmenys yra skirstomi į kameras atsižvelgiant į jų prašymus būti laikomiems su rūkančiais ar nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar yra rūkantis, ar nerūkantis, o abstrakčiai teigė, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Iš byloje esančių Vilniaus VSC patikrinimų aktų nėra matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, būtų buvę nustatyti higienos normų pažeidimai šiuo aspektu. Todėl padaryta išvada, kad nėra įrodytas minėtų teisės normų, susijusių su nerūkančių asmenų sveikatos apsauga, pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu.

12. Dėl galimybių nemokamai skalbti drabužius ir išdžiovinti paties išskalbtus drabužius teismas, remdamasis HN 76:2010 64 punkto, HN 134:2015 40 punkto nuostatomis, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma (II t., b. l. 3–4), kurioje nurodyta, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeninai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę, o drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami tą pačią dieną ir jau sausi; turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai, Vilniaus VSC 2014 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktu, kuriame nustatyta, kad Lukiškių TI-K asmenų, neturinčių pinigų asmeninėje sąskaitoje, viršutiniai drabužiai yra skalbiami ir džiovinami įstaigos direktoriaus įsakymo patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo aprašo nustatyta tvarka, sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius asmeninius drabužius sudarytos, higienos normų pažeidimų šioje srityje nenustatyta (II t., b. l. 171–172), pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius atmetė kaip neįrodytus.

13. Dėl dažno kilnojimo iš vienos kameros į kitą teismas, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, jog tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsakovo atstovas paaiškino, kad suimtieji apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį į Lukiškių TI-K, miegamąja vieta. Be to, suimtieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Teismo vertinimu, šie atsakovo atstovo nurodyti kriterijai objektyviai pateisinami, siekiant tinkamai atlikti įstatymu pavestą suėmimo vykdymo funkciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti izoliavimo reikalavimai, o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Kaip minėta, ne pareiškėjui, o Lukiškių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, neatitinka faktinių duomenų. Iš atsakovo atstovo pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėjo perkėlimai į kitas kameras itin dažnai nevyko. Pareiškėjas nagrinėjamu ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo apgyvendintas 8 kamerose, buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl jo apgyvendinimas kitose kamerose buvo neišvengiamas (II t., b. l. 120–121). Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad, pvz. kameroje Nr. 399 pareiškėjas praleido beveik 2 mėnesius: nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2016 m. vasario 23 d., kameroje Nr. 404 jis buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 16 d. Taigi negalima pripažinti, kad atsakovo atstovas, pareiškėją apgyvendindamas konkrečiose Lukiškių TI-K kamerose, jį perkeldamas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

14. Dėl neaprūpinimo higienos priemonėmis, tualetiniu popieriumi, priemonėmis kamerai valyti, indams plauti, rankšluosčiais, kitu minkštuoju inventoriumi, čiužinių ir kito minkštojo inventoriaus būklės, neaprūpinimo patalyne, rankšluosčiais teismas, vadovaudamasis HN 76:2010 66 punkto, HN 134:2015 41 punkto nuostatomis, Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pagal kuriuos Lukiškių TI-K vyrams per mėnesį išduodama: 1 rulonas tualetinio popieriaus, tualetinis muilas ir skalbiamasis muilas, geriamoji soda, kalcinuota soda pagal įstaigoje nustatytą bendrą tvarką per du kartus – mėnesio pradžioje ir viduryje, skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetukas išduodami kartą per mėnesį, prireikus antrajam kartui – pateikus raštišką prašymą, patalynė ir minkštasis inventorius išduodamas dezinfekuotas, švarus ir tvarkingas, nustatyta tvarka keičiamas (II t., b. l. 3–4), Vilniaus VSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo aktu (II t., b. l. 110-112), pagal kurį aptariamų higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, pažymėjo, jog pareiškėjas nekonkretizavo, kada jis buvo netinkamai aprūpinamas higienos, valymo priemonėmis, minkštuoju inventoriumi, kada jo būklė buvo netinkama, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius laikė abstrakčiais ir pripažino, kad pareiškėjas iš esmės buvo tinkamai aprūpinamas higienos, valymo priemonėmis, minkštuoju inventoriumi, jo būklė buvo tinkama.

15. Dėl buitinių parazitų kamerose teismas, vadovaudamasis HN 76:2010 60 punkto, HN 134:2015 20 punkto nuostatomis, Lukiškių TI-K paaiškinimais, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją, pateikta sutartimi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (II t., b. l. 192–195), Vilniaus VSC 2016 m. vasario 26 d. patikrinimo aktu (II t., b. l. 176–177), iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. sausio 30 d. – 2016 m. vasario 23 d.) buvo rasta tarakonų pėdsakų, pripažino, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas kamerose užtikrinant, kad jose nebūtų buitinių parazitų.

16. Dėl asbesto Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose nebuvimo teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (II t., b. l. 3–4), kad Lukiškių TI-K statinių, kuriuose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji, konstrukcijose asbesto nėra, HN 76:2010 6, 17 punktų nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punkto nuostatomis, ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo laikė deklaratyviais, nepagrįstais byloje surinktais įrodymais, todėl atmestinais.

17. Dėl evakuacijos išėjimo nebuvimo ir priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo teismas, remdamasis Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, kad kiekvieno įstaigos pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai), jie taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose, gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą per metus), Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte, vidaus gaisrinis vandentiekis yra su žarnomis bei švirkštais ir laikomas spintelėse, taip pat, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką, evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti, koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai (II t., b. l. 130), šio pobūdžio pareiškėjo teiginius laikė deklaratyviais ir pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus evakuaciniais išėjimais ar gaisro gesinimo priemonėmis, ar pareiškėjas būtų dėl to patyręs kitokių nepatogumų.

18. Dėl teisės apsipirkti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę nesuteikimo, produktų pagal užsakymo sąrašą nesuteikimo arba produktų brangesniais pakeitimo, sąlygų nusipirkti pašto vokų nesudarymo teismas, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkto, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 „Dėl Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 1.2 papunkčio, asortimento 10 punkto, Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių 2, 8 punktų nuostatomis, bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 13 d. pateikė prašymą nusipirkti 10 vnt. vokų ir šios prekės pareiškėjui buvo pateiktos (II t., b. l. 41), nors prieš tai pagal 2016 m. liepos 7 d. prašymą jis vokų nenusipirko (II t., b. l. 45), byloje esančiais pareiškėjo prašymais apsipirkti parduotuvėje, Lukiškių TI-K pateiktais atsakymais į pareiškėjo skundus dėl netinkamos parduotuvės veiklos (II t., b. l. 44–62), iš kurių matyti, kad į pareiškėjo skundus dėl, jo nuomone, netinkamo aprūpinimo prekėmis, Lukiškių TI-K išsamiai atsakydavo, nustatyta tvarka atliko įstaigoje veikiančios parduotuvės valdytojų veiklos priežiūrą, kontroliavo kainas, Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 19 d. raštu Nr. 96-2512 (II t., b. l. 49), iš kurio matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nutraukta Lukiškių TI-K veikiančios UAB „Aradva“ parduotuvės veikla, buvo sudaryta nauja sutartis su UAB „Lobby Baltic“, todėl dėl kraustymosi darbų kai kurių prekių tiekimas laikinai buvo sutrikęs, tačiau iš pateiktų pareiškėjo prašymų bei pirkimo čekių matyti, kad pareiškėjas iš esmės buvo aprūpinamas jo pageidautomis prekėmis, o aplinkybės, dėl kurių jis negavo tam tikrų prekių, pvz., 2016 m. liepos 7 d. negavo vokų, nors 2016 m. liepos 13 d. jų jau įsigijo, laikytinos objektyviomis, neturėjo pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą priteisti pareiškėjui neturtinę žalą dėl teisės nustatyta tvarka apsipirkti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje pažeidimo.

19. Dėl laikino laikymo kamerų būklės teismas pažymėjo, jog pareiškėjas išsamiau netinkamų laikymo sąlygų šiose kamerose nedetalizavo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė (II t., b. l. 130–131), kad asmenys tokiose patalpose laikomi trumpai, apie dvi valandas, maitinami pagal dienotvarkėje nustatytą grafiką. HN 76:2010 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios HN 134:2015 2 punktas numato, kad ši higienos norma apskritai netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameroms). Todėl teismas tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius laikė abstrakčiais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.

20. Dėl kamerų remonto teismas, vadovaudamasis HN 76:2010 62 punkto, HN 134:2015 12 punkto nuostatomis, atsakovo atstovo paaiškinimais, kad kameros eilės tvarka remontuojamos, atsižvelgiant į turimus resursus, Vilniaus VSC 2016 m. kovo 26 d. patikrinimo aktu (II t., b. l. 182–183) iš kurio matyti, kad kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. sausio 30 d. – 2016 m. vasario 23 d.) 2015 m. spalio 30 d. buvo atsilupusių sienų ir lubų dažų, vietomis trūko grindų dangos, sienų, lubų ir grindų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, pripažino, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas kamerose, kurios buvo tinkamai suremontuotos.

21. Dėl grotų ant langų teismas, remdamasis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkto nuostatomis, Vilniaus VSC patikrinimo aktais, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (II t., b. l. 3-4), kad Lukiškių TI-K kamerose įrengti skaidraus stiklo langai su grotomis, stiklai aptraukti metaliniu tinklu, padarė išvadą, kad langai Lukiškių TI-K įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų ir jie praleidžia natūralią dienos šviesą.

22. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko itin mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai ir nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 39 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Taip pat pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus – jose buvo buitinių parazitų, ne visuomet užteko spintelių ir vietos prie stalo, jos ne visuomet buvo tinkamai suremontuotos, pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 404 metu 2016 m. vasario 24 d. – 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. kovo 29 d. šioje kameroje buvo pelėsių. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuota, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.

23. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, kad nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Iš esančių byloje įrodymų (II t., b. l. 102, 106) nustatyta, kad pareiškėjas iki patekimo į Lukiškių TI-K skundėsi įvairiais lėtinio pobūdžio sveikatos sutrikimais, jam diagnozuoti sveikatos sutrikimai nesietini išimtinai su kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 25 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 350 Eur sumos priteisimas.

24. Dėl atsakovo atstovo prašymo atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 3,12 Eur, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą pateikė 52 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos, dokumentai pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatavo, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė, tačiau kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės yra pagrįstas, negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Todėl minėtas atsakovo atstovo prašymas atmestas.

III. 25. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 33–35), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjo patirtą žalą. Todėl būtina peržiūrėti visas aplinkybes.

25.2. Nesutinka su visais argumentais, kuriuos nemotyvuotai atmetė pirmosios instancijos teismas.

25.3. Teismas taikė pareiškėjui įprastas laikymo sąlygų pažeidimų normas, pagal labai žemas išmokas, neatsižvelgė į pareiškėjo turimas ligas (skrandžio opaligę, cukrinį diabetą, sąnarių ligas, pablogėjusį regėjimą, lėtinį periodontitą, nervinius sutrikimus). Todėl pareiškėjui pasireiškusios kančios yra daug didesnės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

25.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino daug pažeidimų, tačiau pinigus priteisė tik už ploto normos pažeidimą, bet ir tai vadovavosi žemais įkainiais (pvz., administracinėje byloje Nr. I-6695-208/2016 dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K (vien tik už ploto normos pažeidimą) už 562 dienas priteista 6 000 Eur kompensacija, t. y. už vieną dieną daugiau nei 11 Eur, taip pat administracinėje byloje Nr. I-3908-764/2016 priteista daugiau nei 12 Eur už parą).

25.5. Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K pripažintos sąnarių ligos dėl netinkamos būklės gultų, dėl kamerose esančios drėgmės, nes nebuvo ventiliacijos, dėl to atsirasdavo ir pelėsis. Taip pat jam būnant Lukiškių TI-K buvo pripažintas periodontitas. Per ilgą kalinimo laikotarpį dėl netinkamo apšvietimo pareiškėjui pablogėjo regėjimas ir jam skirti akiniai. Tai pat dėl blogo gydymo, medikų neveikimo pablogėjo skrandžio opaligės būklė. Du paskutinius kartus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo gydytojo specialisto ir pareiškėjo niekas neapžiūrėjo, o per ilgą laiką jo būklė dar pablogėjo.

25.6. Dėl visų netinkamų sąlygų, blogos medicininės priežiūros, netinkamo maitinimo ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių taip pat psichologus, psichiatrus dėl miego sutrikimų, dėl gydytojų šališkumo, neveikimo. Tai įrodo pareiškėjo rašyti skundai, prašymai, kuriuos jis prašė teismo išreikalauti iš Lukiškių TI-K. Tačiau teismas nesurinko visų duomenų apie pareiškėjo rašytus prašymus ir skundus, apsilankymus pas psichiatrą, psichologą. Taip pat nesurinko kartu su pareiškėju laikomų asmenų, kurių vardus ir pavardes buvo nurodęs, atsiliepimų, kadangi, kaip buvo nurodęs savo atsikirtime, atsakovo atsiliepime pateikti duomenys apie asmenų skaičių kamerose buvo neteisingi. Taigi dėl neteisingos atsakovo atstovo pateiktos informacijos teismas neteisingai apskaičiavo ir pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.

25.7. Šiuo atveju būtina taikyti europietiškus standartus, pagal kuriuos kameroje asmeniui turintis tekti plotas yra 4 kv. m be baldų, kurie skiriasi nuo lietuviškų (3,6 kv. m su baldais).

25.8. Pirmosios instancijos teismas nesurinko duomenų nei apie laikino laikymo kamerų dydžius, nei apie jų atitikimą higienos normų reikalavimams ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas visą laiką buvo laikomas jose, tačiau tam nebuvo pagrindo. Šios kameros skirtos tik naujai į įstaigą atvykusiems asmenims laikyti. Jos yra iki 1 kv. m dydžio, tačiau jose laikoma po 3 asmenis. Taip pat jose nebuvo atliktas remontas.

25.9. Teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę nebuvo suteikta ne dėl pareiškėjo kaltės.

25.10. Atsakovas pateikė neteisingus duomenis apie asbesto naudojimą, kadangi administracinėje byloje Nr. I-3908-764/2016 nustatyta, kad asbestas naudojamas pasivaikščiojimų kiemeliuose, todėl pareiškėjas buvo laikomas pavojingomis sąlygomis ,kurios nežinia kaip atsilieps ir taip prastai pareiškėjo sveikatai.

25.11. Šiuo atveju nebuvo kompensuota pareiškėjui už laikymą sąlygomis, kuriomis jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nors ir pripažintas toks pažeidimas. Taip pat kameroje Nr. 404, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo nustatyta pelėsio požymių, tačiau už tai pareiškėjui kompensacija taip pat nepriteista. Taip pat pripažintas ir baldų trūkumas bei remonto būtinybė. Tai pat tai, kad buvo nustatytas parazitų buvimas kameroje, reiškia, kad Lukiškių TI-K sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra neveiksminga ir beveik visose kamerose yra parazitų.

25.12. Pirmosios instancijos teismas pripažino daug pažeidimų, o tai rodo, kad visą kalinimo laikotarpį pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus. Tačiau, nors ir pripažino pažeidimus, teismas piniginę kompensaciją priteisė tik už ploto normos pažeidimą, be to, neteisingai apskaičiavęs pažeidimo dienas, kadangi neteisingus duomenis pateikė atsakovo atstovas.

25.13. Taip pat pateiktame skundo papildyme pareiškėjas nurodo, kad buvo neteisingai apskaičiuotas jam tekęs plotas Lukiškių TI-K kamerose.

26. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 38–42) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) teisės normų sistemine analize dėl civilinės atsakomybės, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

26.2. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

26.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Ruošiant dokumentinę medžiagą ir formuojant administracinę bylą pagal pareiškėjo gautą skundą, Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nėra kaupiami (laikomi) skaitmenine forma, todėl atsakovas Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur (0,22 Lt).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad visi nesutikimai su pirmosios instancijos teismo išvadomis yra siejami su per mažos piniginės kompensacijos priteisimu už padarytą jam neturtinę žalą.

28. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bei nustatė faktines aplinkybes (dėl asbesto, dėl kamerų ploto ir kt.), pažymėtina, kad šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio bei nekonkretizuoti. Iš bylos matyti, kad teismas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, kurių pažeidimais pareiškėjas grindė skundą teismui. Iš teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas atliko išsamią ir visapusišką šių duomenų analizę, faktines aplinkybes lygindamas su teisės aktų reikalavimais, reguliuojančiais šiuos klausimus, bei padarė reikiamas teisiškai reikšmingas išvadas, dėl pareiškėjo teisių pažeidimo ar nepažeidimo tam tikrais aspektais.

29. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

30. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kurie siejami su netinkamu, nepilnu ir nevisapusišku visų aplinkybių ištyrimu bei nustatymu, yra atmetami, o žalos dydžio nustatymo klausimas bus vertinamas, remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 39 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2015 10 08 iki 2016 08 31, buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose jam teko mažiau nei minimumas (3,6 kv./m) ploto, kurį dar mažino ten esantys baldai. Be to, laikotarpiu nuo 2015 10 08 iki 2016 08 31, pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, taip pat jis buvo laikomas kamerose, kurios ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus – jose buvo buitinių parazitų, ne visuomet užteko spintelių ir vietos prie stalo, jos ne visuomet buvo tinkamai suremontuotos, pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 404 metu 2016 02 24 – 2016 03 16 ir 2016 03 22 – 2016 03 29 buvo pelėsių.

32. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjo teisių pažeidimas buvo susijęs su daugybiniais teisės aktų pažeidimais, kurie nustato asmenų laikymo įkalinimo įstaigose sąlygas. Tai reiškia, kad šiuo atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (dėl per mažo ploto), buvo susijęs ir su kitų kalinimo sąlygų pareiškėjui pabloginimu, kas daro ir didesnę įtaką neturtinės žalos dydžiui. Įvertinus tai, kad vienas iš šių pažeidimų – privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, truko ilgą laiką (nuo 2015 10 08 iki 2016 08 31), kuris pats savaime gali sudaryti savarankišką pagrindą neturtinei žalai atsirasti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista pareiškėjui 350 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra nepakankama satisfakcija už padarytą žalą. Kolegijos vertinimu, pareiškėjui priteistina didesnė piniginė kompensacija, kurios dydis - 600 Eur, atitiktų jam padarytos žalos pobūdį bei mastą. Ir priešingai, pareiškėjo prašoma priteisti 25000 Eur suma yra neadekvati minėtiems kriterijams, todėl negali būti tenkinama tokia apimtimi.

33. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas pareiškėjui priteisiant didesnio dydžio žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą aplikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius