2022-03-16 Nr. AB-6390-3-61-3-04619-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1597-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04619-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. T. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis A. J. T. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35183; 2) panaikinti 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 6K-1856; 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Kilmės šalyje patyrė patyčias, aplinkinių grasinimus dėl ketinimų (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.2. Pareiškėjo pasakojimą pagrindžia kilmės šalies informacija, patvirtinanti, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

2.3. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

2.4. Nors pareiškėjas nurodė, kad jo prašymo nagrinėjimo procedūra būtų organizuojama taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, tačiau atsakovas nepagrindė, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti jo skundo nagrinėjime.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis arba asmeninėmis savybėmis. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

4.2. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas.

4.3. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Tyrimo metu nenustatyta persekiojimo požymių, nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiga pagrįsti savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka prieglobsčio prašytojui, todėl Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjo pageidaujamais skunde nurodomais aspektais.

4.4. Pareiškėjas nesugebėjo įvardinti priežasčių dėl (duomenys neskelbtini), jo pasakojimas (duomenys neskelbtini) buvo nenuoseklus ir nedetalus, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Taigi šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Todėl tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti.

4.5. Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo individualios situacijos tyrimą ir tinkamai pritaikė ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės nuostatas. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo A. J. T. A. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S351833 rezoliucinės dalies 3 punktą, uždrausdamas (duomenys neskelbtini) piliečiui A. J. T. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2021 m. liepos 30 d. pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neleistinoje vietoje kirsdamas valstybės sieną; 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje; nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; 2021 m. spalio 22 d. atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu, pareiškėjas paaiškino, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad pasą ir jo pilietybę patvirtinantį sertifikatą paėmė pareigūnai per sulaikymą prie Lietuvos Respublikos sienos. Teigė, kad (duomenys neskelbtini). Nevedęs, neturi vaikų, nepriklauso jokiai politinei partijai, visi šeimos nariai gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu su jais nepalaiko ryšio dėl sugedusio telefono. Pareiškėjas paminėjo, kad serga chronine liga – sunkia depresijos forma, net svarstė nusižudyti. Apklausos metu pareiškėjas nenurodė jam kilusios konkrečios grėsmės, išskyrus patyčias, aplinkinių grasinimus dėl (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur gyventojai yra (duomenys neskelbtini), nuolat jaučia patyčias, užgauliojimus, grasinimus. Kartą pareiškėjui buvo grasinama mirtimi, jei jis (duomenys neskelbtini), o po trijų dienų buvo stipriai sumuštas turguje, ant kojos liko randas.

7. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo sprendimu, jį apskundė ikiteismine ginčo tvarka Komisijai, tačiau ši 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 6K-1856 pareiškėjo skundą atmetė, patvirtinusi Migracijos departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Remdamasis Įstatymo 86 straipsnio nuostatomis, teismas nurodė, kad, suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, jog persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Pažymėjo, jog pareiškėjas pats apklausos metu nurodė, jog nėra sulaukęs tiesioginių grasinimų. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvadomis, jog pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Migracijos departamento pateikti duomenis rodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybės situaciją.

11. Teismas įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs (duomenys neskelbtini) sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą), padarė išvadą, kad ir ši sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo yra pagrįsta ir teisėta, atsižvelgus į tai, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti.

12. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgęs į tai, Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13. Įvertinęs Tvarkos aprašo 222 punko nuostatas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl žodinio Komisijos posėdžio. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento diskrecija yra nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojo dalyvavimo, nagrinėjant jo prašymą, būtinumo. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad jo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

14. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir Komisijos sprendimą. Taip pat atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 15. Pareiškėjas A. J. T. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų.

16.2. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini), kuris gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis arba net mirtimi. Be to, pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), o dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karinio konflikto, ekonominių, socialinių ir struktūrinių problemų, pareiškėjui nėra užtikrinamas visavertis kokybiškas gydymas.

16.3. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto nuo prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Vadovo 62-63 p. nustatytas vertinimo gaires. Taigi, pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, nes Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35183 ir 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 6K-1856 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

23. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1222-502/2022).

24. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje ir jo pasakojime nurodytas aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju teismas tokių išvadų iš esmės neargumentavo, neatliko aplinkybių vertinimo. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, turi išanalizuoti, ar pareiškėjo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomus faktus, ar pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, nuoseklus ir neprieštaringas, tačiau tokio vertinimo šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatliko, teismo motyvų šiais aspektais skundžiamame sprendime nėra. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo ištirtos, taip pat nebuvo patikrintas Migracijos departamento atliktas jų kvalifikavimas, todėl toks vertinimas negali būti laikomas pagrįstu.

25. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog pirmosios instancijos teismas vertino tas pačias aplinkybes, spręsdamas tiek dėl prieglobsčio, tiek dėl papildomos apsaugos suteikimo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.).

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo pareiškėjui neišnagrinėjo ir neįvertino esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalaujama pagal ABTĮ 86 straipsnį, bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą, todėl yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. J. T. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė