2025-06-11 Nr. AB-10271-4-16-3-00274-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2179-575/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00274-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant A. Z.,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) pilietei T. M. M. M. ir jos atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės T. M. M. M. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės T. M. M. M. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti užsienietei T.M. M. M. (toliau – ir Užsienietė) sulaikymą iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Užsienietė ir jos atstovė su teikimu nesutiko. Prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė paaiškino, kad išvyko iš Lietuvos Respublikos, kadangi jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas nesuteikti jai prieglobsčio. Užsienietės šalyje jai gresia pavojus, todėl ten grįžti negali. Nurodė, kad laikysis skirtų įpareigojimų ir daugiau niekur neišvyks. Paaiškino, kad jos šeima šiuo metu yra Vokietijoje.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir sulaikė Užsienietę VSAT iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

4. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. 2024 m. liepos 22 d., apie 16 val. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės, Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punktą iš Baltarusijos Respublikos atvyko (duomenys neskelbtini) piliečių 5 asmenų šeima, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdami teisėtą atvykimą patvirtinančių dokumentų. Tarp atvykusių asmenų buvo Užsienietė, kuri su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) pilietės pasą, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. Užsienietė atvyko kartu su savo motina H. N. N. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir broliais T. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei O. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini) Užsieniečiai pateikė prieglobsčio prašymus.

5.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 24SD17404 nepriėmė Užsienietės 2024 m. liepos 23 d. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi dar nebuvo išnagrinėtas ir priimtas galutinis sprendimas dėl jos 2022 m. balandžio 5 d. pateikto ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį, kurį ji pateikė Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje, bei neįleido jos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

5.3. VSAT 2024 m. liepos 24 d. 14 val. Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno sprendimu Užsienietė sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val., siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas pateiktas prieglobsčio prašymas, ir yra pagrindas manyti, jog asmuo nesulauks sprendimo bei vengs grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5.4. Užsienietė, gyvendama Baltarusijos Respublikoje, 2022 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje pateikė prieglobsčio prašymą, dėl kurio nebuvo priimtas galutinis sprendimas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2024 m. liepos 11 d. sprendimais tenkino užsienietės skundą, panaikino Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti asmens prieglobsčio prašymą.

5.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 26 d. sprendimu Užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2024 m. spalio 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5.6. Migracijos departamentas priėmė 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 24M51226 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. priėmė nutartį Užsienietės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas Nr. 24M51226 įsiteisėjo, todėl Užsienietė neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje.

5.7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 23 d. sprendimu Užsienietei pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. balandžio 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Priėmimo ir integracijos agentūra 2025 m. vasario 3 d. raštu Nr. 21-15-674 informavo, kad Užsienietė savavališkai pasišalino iš Ruklos priėmimo centro.

5.8. Iš Vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazės matyti, kad Užsienietė nėra įtraukta į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Šengeno informacinėje sistemoje įrašų nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad Užsienietė dirbo, taip pat neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Administracinių nusižengimų registre išrašų nėra.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Užsienietės tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje Užsienietė neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyvenimui, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai. Užsienietė paaiškino, kad jos šeimos nariai, su kuriais ji atvyko į Lietuvos Respubliką, šiuo metu yra Vokietijoje. Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į Vokietiją, taip pat Užsienietė šiuo metu nėra prieglobsčio prašytoja.

7. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog sprendimo dėl užsienietės išsiuntimo ar grąžinimo priėmimas ir jo įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus Užsienietei judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietė gali pakartotinai neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydama priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jos teisinės padėties.

III. 8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsienietės atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant Priėmimo ir integracijos agentūros suteiktose patalpose neribojant jos laisvės.

9. Užsienietė teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tarptautinei praktikai, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.

10. Užsienietė nurodo, kad, tik esant objektyvių įrodymų apie tai, jog konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsienietės atžvilgiu taikė griežčiausią jos laisvę ribojančią priemonę.

11. Užsienietė taip pat paaiškina, kad teismas neįvertino naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos aktualiose ginčui bylose ir nebuvo svarstytos galimybės taikyti švelnesnę prievartos priemonę, todėl teismas akivaizdžiai priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

12. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. VSAT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad Užsienietė pažeidė Įstatymo nuostatas, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Vokietijoje), pažeidė bei nevykdė teismo sprendimu jai paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, bei padarė pagrįstą išvadą, jog tokiais savo veiksmais įrodė, kad nesiekia bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis, teikdama prioritetus savo norams bei poreikiams, todėl priėmė proporcingą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą.

14. Įstatymo numatytas tikslas – įvykdyti sprendimą dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali būti pasiektas tik apribojus jos judėjimo laisvę, todėl Užsienietės atžvilgiu taikomas sulaikymas nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė. Užsienietės atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nes ji nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nustatant jos teisinę padėtį Lietuvoje, piktnaudžiaudama prieglobsčio suteikimo procedūra bei jos metu teikiamomis garantijomis pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, neteisėtai kirsdama Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas. VSAT daro išvadą, kad Užsienietė nėra linkusi vykdyti savo, kaip užsieniečio pareigų, ir tikėtina, kad siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali vėl bandyti savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos bei išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

15. VSAT paaiškina, kad Užsienietė nuo 2025 m. sausio 15 d. neturi prieglobsčio prašytojo statuso. Įstatymo 113 straipsnis numato užsieniečio sulaikymo pagrindus, pagal kuriuos Užsienietė yra sulaikyta, nes jos buvimas Lietuvoje yra neteisėtas bei sprendžiant dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu ji trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdama grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

16. VSAT taip pat atkreipia dėmesį, kad Užsienietės pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra laikytina aktualiausia ginčijamo sprendimo atžvilgiu, skiriasi nuo Užsienietės konkrečios situacijos.

17. Užsienietės judėjimo laisvė yra apribota nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki šios dienos, t. y. apie 4 savaites ir neviršija Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių sulaikymo laikotarpio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro teikimą ir sulaikė Užsienietę VSAT iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Centras teikime, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–4, 6–7, 10 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, prašė taikyti Užsienietei sulaikymą VSAT iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad: Užsienietės tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyvenimui, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai; Užsienietės šeimos nariai, su kuriais ji atvyko į Lietuvos Respubliką, šiuo metu yra Vokietijoje; Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į Vokietiją; Užsienietė šiuo metu nėra prieglobsčio prašytoja Lietuvos Respublikoje, nusprendė, jog sprendimo dėl Užsienietės išsiuntimo ar grąžinimo priėmimas ir jo įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus Užsienietei judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietė gali pakartotinai neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydama priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jos teisinės padėties.

21. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsienietės atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant Priėmimo ir integracijos agentūros suteiktose patalpose neribojant jos laisvės. Užsienietės teigimu, teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir tarptautinei praktikai, todėl skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir naikintinas. Be to, tik esant objektyvių įrodymų apie tai, jog konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsienietės atžvilgiu taikė griežčiausią jos laisvę ribojančią priemonę.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

23. Nagrinėjamu atveju Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja, todėl jai taikomi užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas yra būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Užsienietė yra įgijusi neteisėto migranto statusą Lietuvos Respublikoje (jos prieglobsčio prašymas išnagrinėtas, Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 24M51226 įsiteisėjęs) ir yra priimtas Migracijos departamento 2025 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 25S130208, kuriuo, be kita ko, nuspręsta išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti pagrindai sulaikyti Užsienietę.

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

27. Pagal Įstatymo 115 straipsnio (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Užsienietės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad Užsienietė nesutinka su jai parinkta judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemone – sulaikymu ir laiko ją per griežta, todėl ji prašo, kad jai būtų pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Priėmimo ir integracijos agentūros suteiktose patalpose neribojant jos laisvės.

29. Teisėjų kolegija, vertindama Užsienietei pritaikytos judėjimo laisvės apribojimo priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsienietės tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje Užsienietė neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyvenimui, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai; Užsienietės šeimos nariai, su kuriais ji atvyko į Lietuvos Respubliką, šiuo metu yra Vokietijoje; Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į Vokietiją; Užsienietė šiuo metu nėra prieglobsčio prašytoja; Byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas išvadai, kad Užsienietė kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, taip pat valstybės saugumui; priimtas Migracijos departamento 2025 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 25S130208, kuriuo nuspręsta išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog Užsienietei pritaikyta judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė – sulaikymas yra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 5 punkte – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Tai, kad Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko į Vokietiją, bei tai, kad Užsienietė neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, pakankamai lėšų pragyvenimui, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai, šios individualios situacijos kontekste nesudaro pagrindo palikti galioti jai pritaikytą kraštutinę judėjimo laisvės apribojimo priemonę.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino Užsienietei pritaikytos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonės proporcingumą. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) pilietės T. M. M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

(Duomenys neskelbtini) pilietei T. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas