Legislator Case Law & Legislation
2f2eed7b-e137-4037-a42e-5ec7b66c8e30 AI generated

2f2eed7b-e137-4037-a42e-5ec7b66c8e30 · Kauno apygardos teismas

Case Number 2f2eed7b-e137-4037-a42e-5ec7b66c8e30
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., tretiesiems asmenims D. K., UADBB „Drauseta“ dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti draudimo sutartį Nr. SGB1570788 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 70 Lt sumokėtų draudimo įmokų. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti draudimo sutarties Nr. SGB1570788 galiojimÄ ir vykdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

2f2eed7b-e137-4037-a42e-5ec7b66c8e30 · Kauno apygardos teismas: Nukentėjusiam asmeniui kreipusis į ieÅ¡kovo atstovÄ Olandijoje dėl žalos sureguliavimo ir iÅ¡mokos mokėjimo, o teismui atsisakius sustabdyti sutarčių galiojimÄ ir vykdymÄ â€“ ieÅ¡kovas turės pareigÄ vykdyti sutartį, t.y. pradėti žalos administravimo procesÄ , patirti iÅ¡laidas, o galiausiai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Galimas teismo sprendimas, jog draudimo sutartys yra niekinės, tai reikÅ¡, jog ieÅ¡kovas žalos administravimo proceso vykdyti, draudimo iÅ¡mokos mokėti neprivalėjo ir Å¡ias patirtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas turės susigrÄ Å¾inti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-369-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18391-2013-8Procesinio dokumento kategorijos: 110.1; 121.14; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui T.

S., tretiesiems asmenims D. K., UADBB „Drauseta“ dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti draudimo sutartį Nr. SGB1570788 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 70 Lt sumokėtų draudimo įmokų. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti draudimo sutarties Nr. SGB1570788 galiojimÄ ir vykdymÄ .

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi laikinÄ sias apsaugos priemones atsisakė taikyti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodoma, jog ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nenurodo jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių pareikÅ¡to praÅ¡ymo bÅ«tinumÄ . IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, o pažeistos ieÅ¡kovo teisės ginamos tenkinant ieÅ¡kinį bet ne taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad draudimo sutarties vykdymas neturėtų bÅ«ti siejamas tik su draudimo iÅ¡mokos mokėjimu, nes apima ir žalos administravimo procesÄ , kuris turi bÅ«ti vykdomas atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Nukentėjusiam asmeniui kreipusis į ieÅ¡kovo atstovÄ Olandijoje dėl žalos sureguliavimo ir iÅ¡mokos mokėjimo, o teismui atsisakius sustabdyti sutarčių galiojimÄ ir vykdymÄ â€“ ieÅ¡kovas turės pareigÄ vykdyti sutartį, t.y. pradėti žalos administravimo procesÄ , patirti iÅ¡laidas, o galiausiai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Galimas teismo sprendimas, jog draudimo sutartys yra niekinės, tai reikÅ¡, jog ieÅ¡kovas žalos administravimo proceso vykdyti, draudimo iÅ¡mokos mokėti neprivalėjo ir Å¡ias patirtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas turės susigrÄ Å¾inti.

Laikinųjų apsaugos priemonių – sutarčių galiojimo ir vykdymo sustabdymo taikymas iš esmės atitinka ieškiniu reiškiamus reikalavimus, tačiau yra tik laikino pobūdžio ir negali būti laikomas reikalavimo iš esmės įvykdymu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantas kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , teigdamas, jog atsakovas, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, sudarė Lietuvos Respublikos įstatymais draudžiamÄ sudaryti įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl ji pripažintina negaliojančia (CK 1.91 str., 1.92 str.). 2013 m. gegužės 27 d. nuo trečiojo asmens D.

K. sukelto eismo įvykio nukentėję asmenys kreipėsi į apeliantÄ Å¾alų sureguliavimui Olandijoje Intereurope AG su praÅ¡ymu sureguliuoti žalÄ ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ transporto priemonę. Ginčo sutarties galiojimas ar pripažinimas negaliojančia turės įtakos apelianto pareigai mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui, todėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas nukentėjusiajam asmeniui iki bylos pabaigos ieÅ¡kinio tenkinimo atveju apsunkins teismo sprendimo įvykdymÄ â€“ pripažinus ginčo sutartį negaliojančia, reikėtų konstatuoti, jog apeliantas draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėjo be teisėto pagrindo ir turi teisę jÄ susigrÄ Å¾inti.

Kadangi nukentėję asmenys yra ne Lietuvoje – Å¡ios teisės įgyvendinimas apeliantui bÅ«tų apsunkintas ar net neįmanomas. Tam apeliantas siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo sutarties galiojimo ir vykdymo sustabdymo.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo taikyti apelianto praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik pareikÅ¡tų reikalavimų ribose (CPK 145 str. 2 d.). CPK 145 straipsnis nenustato laikinosios apsaugos priemonės – laikinai sustabdyti ginčo sutarčių galiojimÄ . Nors CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas galimų laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as ir nebaigtinis, pagal minėto straipsnio 1 dalies 13 punktÄ gali bÅ«ti taikomos kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, tačiau Å¡iuo atveju sutarties galiojimo sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė – negalima.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti draudimo sutartį Nr. SGB1570788 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, t.y. pareikÅ¡ti reikalavimai atitinka ieÅ¡kinio dėl pripažinimo sampratÄ . IeÅ¡kiniu dėl pripažinimo ieÅ¡kovo siekiamas tikslas – priimti teismo sprendimÄ ir patvirtinti egzistuojant (neegzistuojant) tam tikrus teisinius santykius. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad patenkinus ieÅ¡kinį dėl pripažinimo, tokio sprendimo įgyvendinimui nėra reikalingas priverstinis vykdymas.

Teismo sprendimui, kuriam nėra reikalingas priverstinis vykdymas, negali kilti ir grėsmė dėl jo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1955/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra susijusios su galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes jomis siekiama kitų tikslų (sustabdyti žalos administravimo veiksmus, iÅ¡mokų mokėjimÄ ir t.t.), todėl stabdyti sutarčių, kurios, kol nėra nuginčytos, jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), galiojimÄ ir sutartinių prievolių vykdymÄ , teismas pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais neturi teisinio pagrindo.Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                           Arvydas Žibas