2f2ec73b-2ee6-4352-afd4-1f18a6218a3f · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-521-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00822-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto P. T. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. T. ieÅ¡kinį atsakovei T.

D. dėl garbės ir orumo gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslinęs savo reikalavimÄ praÅ¡o pripažinti, kad atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias tiek žodžiu, tiek ir raÅ¡tu apie jį, kad jis yra vagis ir vagia jos malkas. Tokie tikrovės neatitinkantys prasimanymai buvo iÅ¡sakyti jam 2017 m. lapkričio 15 d. apie 17.30 val. jo namų kieme, 2017 m. lapkričio 16 d. žodiniame praneÅ¡ime Tauragės apskrities VPK ir 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20 val.

žodžiu pasakyti policijos pareigÅ«nėms, kurios tyrė tariamos jo padarytos vagystės faktÄ , taip pat 2018 m. birželio 11 d. atsakovės raÅ¡tu teismui pateiktame atsiliepime į jo ieÅ¡kinį. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažemino jo garbę ir orumÄ , todėl privalo ieÅ¡kovui atlyginti turtinę 300 EUR ir neturtinę 1 500 EUR žalÄ . IeÅ¡kinyje, kuriame patikslintas reikalavimas, nurodyta ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2017 m. lapkričio 15 d. apie 17.30 val. jam einant taku iÅ¡ savo malkinės link savo buto, prie jo pribėgo atsakovė ir žibintuvėliu Å¡viesdama jam į akis pradėjo Å¡aukti, sakydama:

„Padla, kodėl vogei mano malkas?“ Kieme buvo ir ieÅ¡kovo žmona. Tarp jo ir atsakovės įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė jį užsipuolė. Rytojaus dienÄ ieÅ¡kovo žmona nuvyko į Tauragės apskrities VPK, kur jai policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad anksčiau į policijÄ buvo atvykusi ir atsakovė, kuri pareiÅ¡kė, kad vyras vagia jos malkas. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20 val. pas juos atvyko policijos pareigÅ«nės, kurios ieÅ¡kovui nurodė, kad tiria atsakovės malkų vagystę.

Policijos pareigÅ«nės kartu su atsakove apžiÅ«rėjo jo malkinę, tačiau jos malkų nerado. Dėl tokių atsakovės veiksmų, norėdamas gauti informacijos apie visus Å¡iuos įvykius, susijusius su tariama malkų vagyste, jis su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Tauragės apskrities VPK. Tačiau 2017 m. gruodžio 16 d. jie gavo nutarimÄ ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M1-02-01499-17, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nenustačius ir neįrodžius, kad atsakovės veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje, sudėtis.

Minėtas nutarimas buvo apskųstas, tačiau skundas nebuvo tenkintas. Susidarius tokiai situacijai ieÅ¡kovas priverstas kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, nes tuo buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

2. Atsakovė atsiliepime ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad įvykis vyko ne 2017 m. lapkričio 15 d., o 2017 m. lapkričio 14 d. Ji su ieÅ¡kovu gyvena kaiminystėje, skirtinguose namuose, turi bendrÄ keliÄ , tačiau tvoros nėra. PaaiÅ¡kino, kad pastebėjo, jog jos malkos dingsta, pradėjo filmuoti malkinę. Malkinė nerakinama, yra siena, kurioje yra skylių ir pakrapščius su grėbliu galima malkas iÅ¡traukti. Ji pamatė, kad ieÅ¡kovas krapÅ¡tė su grėbliu iÅ¡ jos malkinės malkas, todėl jam pasakė, kad neimtų malkų.

Žodžio „vogti“ apskritai nevartojo. 2017 m. lapkričio 16 d. ji nuėjo į policijÄ pasikalbėti, kad jie atvažiuotų ir pasikalbėtų su juo, kad jis daugiau neimtų jos malkų, tačiau pareiÅ¡kimo nerašė. Pasakė, kad ieÅ¡kovas krapÅ¡to iÅ¡ jos malkinės malkas. Nemano, kad ji negalėjo ateiti į policijÄ ir pasakyti, kad kaimynas ima jos malkas, dėl to nemano, kad ji kaip nors neteisingai pasielgė. Policijos komisariate jos paklausė, kokia suma įvertina žalÄ . Ji pasakė, kad žalos nevertino.

Policijos pareigÅ«nės atvažiavo tos pačios dienos vakarÄ apie 20 val. ir kartu su ja ir T. patikrino jų malkinę, tačiau jis savo malkų nerado, nes neatskyrė malkų. Ji nevadino ieÅ¡kovo vagimi. Atvykus policininkėms jie aiÅ¡kinosi dėl Å¡ių aplinkybių, buvo ir triukÅ¡mo, tačiau ji nesistumdė ir nevadino ieÅ¡kovÄ vagimi, o sakė, kad jis paėmė malkas. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 8,32 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Pagrindiniai sprendimo motyvai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ginčo pagrindo nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės ieÅ¡kovo apkaltinimas vagimi, dėl to kreipimasis į policijos įstaigÄ ir pasisakymai nurodant, kad ieÅ¡kovas yra vagis ir vogė atsakovės malkas, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės yra ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. IÅ¡ Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų matyti, jog tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo kilo konfliktas, ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovė jį vieÅ¡ai iÅ¡vadino vagimi ir savo pažeistas teises jis priverstas ginti teisme, o atsakovė neigia taip pasakiusi, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo prie jos malkinės ir pro malkinės sienoje esančias ertmes krapÅ¡tė malkas, tokiu bÅ«du jis neteisėtai jas pasisavino. 3.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡skiria keturis epizodus: pirma – įvykęs žodinis konfliktas kieme tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės; antra – kai atsakovė kreipėsi į policijos įstaigÄ ir žodžiu pranešė apie malkų vagystę, kad jis yra vagis, ji įtaria ieÅ¡kovÄ , kad jis vagia jos malkas, apkaltino ieÅ¡kovÄ vagyste; trečia – kai atvykusioms policijos pareigÅ«nėms aiÅ¡kinantis aplinkybes Å¡ie atsakovės prasimanymai apie malkų vagystes buvo iÅ¡sakyti policininkėms girdint; ketvirta – atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat apkaltino jį vagyste.

Vertinant tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , paskleidimÄ bÅ«tina Å¡iuos epizodus nagrinėti ne kiekvienÄ atskirai, o kartu visame kontekste. Byloje nenustatyta, ar tikrai malkos buvo pavogtos ar ne, nes byloje nėra tokių įrodymų. Tačiau byloje yra duomenų, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ar 14 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kilo konfliktas, susijęs su įtarimu dėl malkų vagystės. 3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl garbės ir orumo pagrindų vertinimo nurodė, kad esant tokiam Å¡alių konfliktui, kada atsakovė įtarė ieÅ¡kovÄ vagiant malkas, ir tokiai situacijai, kad jeigu ir jo atsakovė paklausė, kodėl jis iÅ¡ jos vagia malkas (daugiau niekam negirdint), negalima laikyti, kad taip buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nes tokia informacija nebuvo paskelbta.

Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , sÄ Å¾iningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas. Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo elgesiu, nebuvo paskleistos tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra nustatyta, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 4. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) P. T. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ , pripažinti, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d., 2017 m. lapkričio 16 d. bei 2018 m. birželio 11 d. tvirtindama, kad apeliantas išėjęs iÅ¡ atsakovės malkinės vogė jos malkas ir yra vagis, paskleidė (iÅ¡sakė) tikrovės neatitinkančias žinias ir taip pažemino apelianto garbę bei orumÄ , sugriovė apelianto reputacijÄ artimųjų atžvilgiu ir visuomenės akyse bei valstybinėse institucijose, priteisti iÅ¡ atsakovės 300 EUR turtinės žalos atlyginimo, 1 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovo naudai.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantas dėl įrodymų vertinimo pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino atsakovės teiginių pagrįstumo, tai yra kada, kokiu bÅ«du, per kelis kartus ir kiek malkų buvo pavogta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar buvo įvykęs atsakovės malkų vagystės faktas, Å¡is faktas nenustatytas ir policijos komisariate. Apelianto teigimu, Å¡ių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakoves malkų vagystės fakto 2017 m. lapkričio 15 d. ar 2017 m. lapkričio 16 d. nebuvo, apeliantas malkų nevogė. 4.2.

Apeliantas dėl materialinės teisės normų taikymo pažeidimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas kasacinio teismo praktikÄ padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymo, tai yra kad atsakovė nepaskleidė žinių tretiesiems asmenims. Apelianto teigimu, pagal teismo iÅ¡vadas asmuo, kuris įtaria, kad apie jį gali bÅ«ti paskleistos tikrovės neatitinkančios, melagingos žinios ir prasimanymai ir pažeminta jo reputacija, turėtų kartu su savimi vedžiotis bent du nepriklausomus kviestinius asmenis arba tokį iÅ¡puolį spėti nufilmuoti ar įraÅ¡yti į garso laikmenas.

Nurodo, kad dėl tokių aplinkybių yra ribojamos teisės ginti pažeistÄ garbę ir orumÄ . 4.3. Apeliantas dėl bylos faktinių aplinkybių nurodo, kad, atlikus apelianto ir atsakovės konflikto analizę, galima teigi, kad atsakovė tyčia kreipėsi į policijÄ , žinodama, kad vagystė nėra padaryta, o turėdama kerÅ¡to ir pykčio motyvus pažemino apeliantÄ . Nurodo, kad atsakovė taip pat melagingÄ informacijÄ paskleidė kaimynams, policijos darbuotojams, atsakovės melagingos aplinkybės pasiekė ir apelianto Å¡eimÄ , todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė skleidžia melagingÄ informacijÄ .

5. Atsakovė T. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 5.1. Atsakovė dėl bylos faktinių aplinkybių nurodo, kad pastebėjo, kaip iÅ¡ malkines dingsta jai priklausančios malkos, ir vienÄ vakarÄ užklupo apeliantÄ imantį atsakovės malkas. Nurodo, kad apeliantui pasakė, kad neimtų malkų, ir iÅ¡kvietė policijÄ , kad sudrausmintų apeliantÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kimo nerašė, apelianto neÅ¡meižė, žinių neplatino nei raÅ¡tu, nei žodžiu, o pats apeliantas yra konfliktiÅ¡ko bÅ«do, pykstasi ir bylinėjasi su visais kaimynais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliacinio skundo argumentų 8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino atsakovės teiginių pagrįstumo dėl vagystės aplinkybių. Nurodo, kad, atlikus apelianto ir atsakovės konflikto analizę, galima teigti, kad atsakovė tyčia kreipėsi į policijÄ , žinodama, kad vagystė nėra įvykdyta. Teigia, kad atsakovė taip pat melagingÄ informacijÄ paskleidė kaimynams, policijos darbuotojams, atsakovės nurodomos melagingos aplinkybės pasiekė ir apelianto Å¡eimÄ , todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė skleidžia melagingÄ informacijÄ , dėl ko nagrinėjamu atveju buvo netinkamai taikytas CK 2.24 straipsnis.

Atsakovė teigia, kad melagingų žinių neplatino nei raštu, nei žodžiu, o pats apeliantas yra konfliktiško būdo, pykstasi su kaimynais.

9. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus padarė įrodymų vertinimo ir materialinės teisės taikymo pažeidimų spręsdamas klausimÄ dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – ar atsakovės apelianto apkaltinimas vagimi, kreipimasis į policijÄ bei pasisakymai nurodant, kad apeliantas yra vagis ir vogė atsakovės malkas, yra apelianto garbę ir orumÄ Å¾eminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. Ä®statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui.

SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Tauragės apskrities VPK, nes, kaip ji nurodė, įtarė ir matė, kaip apeliantas vogė malkas iÅ¡ atsakovės malkinės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė aplinkybes, kad einantį namo jį užsipuolė atsakovė dėl malkų vagystės (pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 4 d. garso įraÅ¡o 9.45 min.). Apeliantas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė melagingas žinias paskleidė įžeidusi apeliantÄ konflikto metu, kreipdamasi į policijÄ dėl vagystės ir nurodydama policijos pareigÅ«nėms, kad apeliantas yra vagis.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad apeliantas iÅ¡skiria keturis epizodus: pirma – įvykęs žodinis konfliktas kieme tarp apelianto ir atsakovės; antra – kai atsakovė kreipėsi į policijos įstaigÄ ir pranešė apie malkų vagystę, kad jis yra vagis ir įtaria apeliantÄ ; trečia – atvykus policijos pareigÅ«nėms ir aiÅ¡kinantis aplinkybes Å¡ie atsakovės galimi prasimanymai apie malkų vagystes buvo iÅ¡sakyti policininkėms girdint; ketvirta – atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat apkaltino jį vagyste.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 11 punkte, pagal kasacinio teismo praktikÄ , bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo laikoma, kad žinios (faktai ir duomenys) yra paskleistos, kai jas, be asmens, apie kurį jos paskleistos, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo. Todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atsakovė paskleidė galbÅ«t melagingÄ informacijÄ tretiesiems (paÅ¡aliniams) asmenims.

14. Ä®vertinus apelianto paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytojos apelianto sutuoktinės I. T. parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančios, tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos paÅ¡aliniams asmenims. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nėra ginčo dėl fakto, jog buvo įvykęs konfliktas tarp apelianto ir atsakovės, tačiau bÅ«tina pažymėti, kad apeliantas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neprisimena, ar jo žmona girdėjo konfliktÄ , nurodė, kad konfliktas vyko lauke einant iÅ¡ malkinės, o sutuoktinė tuo metu valė koridorių ir tik po konflikto apeliantas pasakė sutuoktinei, kad atsakovė jį apkaltino vagyste (2018 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡o 9.45–15.30 min.).

Apelianto sutuoktinė liudytoja I. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad girdėjo, jog buvo įvykęs konfliktas, iÅ¡girdo žodžius „padla“ ir „malkos“ ir apeliantas po konflikto sutuoktinei paaiÅ¡kino, kad atsakovė jį apkaltino vagyste (2018 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.33.00–1.14.00 min.). Atsižvelgiant į apelianto paaiÅ¡kinimus, liudytojos apelianto sutuoktinės I. T. parodymus ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nėra objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmuoju atveju (nutarties 12 punktas) apelianto sutuoktinė girdėjo, kaip atsakovė apeliantÄ apkaltino vagyste, dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė tuo metu paskleidė melagingÄ informacijÄ tretiesiems asmenims.

Priešingai, iš apelianto paaiškinimų ir liudytojos I. T. parodymų nustatyta, kad būtent apeliantas po konflikto nurodė sutuoktinei, kad buvo apkaltintas vagyste.

15. Apeliantas nurodo ir kitus epizodus (nutarties 12 punktas), kurie, jo manymu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovė yra paskleidusi melagingÄ informacijÄ , tai yra atsakovės kreipimasis į policijÄ ir praneÅ¡imas, kad apeliantas vagia malkas; atsakovės paaiÅ¡kinimai policijos pareigÅ«nėms, kad ieÅ¡kovas vagia malkas, ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės, kad apeliantas vogė malkas.

16. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiÅ¡kime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigÅ«nus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiÅ¡kintis, ar kreipimasis (pareiÅ¡kimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiÅ¡kimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigÅ«nams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei Å¡i informacija pareigÅ«nų nėra praneÅ¡ama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiÅ¡kimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006) 17.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant anksčiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės kreipimasis į policijos įstaigÄ su praneÅ¡imu ir paaiÅ¡kinimai policijos pareigÅ«nėms dėl vagystės aplinkybių negali bÅ«ti vertinami kaip žinių paskleidimas paÅ¡aliniams asmenims, nepriklausomai nuo skundo tyrimo rezultato (nutarties 8 punktas). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. S., tyrusi atsakovės pareiÅ¡kimÄ dėl malkų vagystės, nurodė, kad tiriant galimos vagystės aplinkybes apeliantas ir jo sutuoktinė buvo konfliktiÅ¡ki, tačiau neprisimena aplinkybių dėl atsakovės kaltinimų apeliantui dėl galimos vagystės (2018 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo garso įraÅ¡o 0.50.00–1.00.00 min.).

Liudytoja A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo užduotį nuvykti patikrinti atsakovės praneÅ¡imo dėl galimos vagystės. Nuvykus į įvykio vietÄ atsakovė kaltino apeliantÄ vagyste ir paprašė apelianto atrakinti malkinės duris, jas apeliantas atrakino ir leido apžiÅ«rėti. ApžiÅ«rėjus malkinę atsakovė savo malkų nerado ir nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena (2018 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1.00.00–1.10.00 min.).

Atsižvelgiant į liudytojų A. S. ir A. S. parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad policijos pareigÅ«nės dėl tarnybos priežasčių paskleidė tyrimo informacijÄ tretiesiems, nesusijusiems su skundo tyrimu, asmenims, tokių duomenų byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis).

18. Atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų buvę paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys apelianto garbę ir orumÄ . Konstatavus, jog atsakovė nepaskleidė apelianto garbę ir orumÄ Å¾eminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių apie apeliantÄ tretiesiems asmenims, nėra teisinio pagrindo atsakovei atlyginti apeliantui turtinę žalÄ , kuri, kaip apelianto atstovas nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, yra bylinėjimosi iÅ¡laidos (100 EUR žyminis mokestis ir 200 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos), ir neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnis).

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Dėl procesinės bylos baigties 19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 21. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė