2018-01-11 Nr. AB-918-3-62-3-02212-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-28-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02212-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utilsa“ 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SP13-4 (toliau – ir Sprendimas).

II. 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SP13-4 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu buvo panaikinti pareiškėjo atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, išduoti UAB „Alytaus tvarkymo centras“, Asociacijai „EEPA“, VšĮ „ Ekošvieta“ su kuriais pareiškėjas buvo sudaręs sutartis dėl atliekų tvarkymo, todėl pareiškėjui pažeidus sutartinius įsipareigojimus bus pareiga atlyginti minėtiems asmenims nuostolius. Pareiškėjas teigė, jog dėl išrašytų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, jis iš viso patirs 91,763,73 Eur dydžio nuostolius. Nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, pareiškėjas privalės atlyginti nuostolius, dėl ko jis taps nemokus ir atsiras būtinybė inicijuoti įmonei bankroto bylą. Pareiškėjui neįvykdžius Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. spalio 27 d. įspėjime nurodytų įsipareigojimų, t. y. neatlyginus nuostolių ir kitų pažeidimų pasekmių, jis bus išbrauktas iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo (toliau – ir Tvarkytojų sąrašas), dėl ko pareiškėjas nebegalės vykdyti atliekų tvarkymo veiklos, t. y. neteks teisės išrašinėti elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, taigi ir gauti pajamų iš šių dokumentų gavėjų, dėl ko privalės stabdyti savo ūkinę veiklą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis jau dabar privalo imtis priemonių dėl išrašytų dokumentų gavėjams panaikinimo, t. y. atlyginti dokumentų gavėjams patirtus nuostolis dėl dokumentų pateikimo. Tokiu būdu pareiškėjas patirtų neatitaisomą didelę žalą, kurios galima išvengti taikant reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Utilsa“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus bei pateiktus dokumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl kurių būtų galima spręsti, jog netaikius poveikio priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Nors pareiškėjas rėmėsi Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. spalio 27 d. raštu „Dėl įspėjimo apie UAB „ Utilsa“ galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“, nurodydamas, kad išbraukimas iš minėto sąrašo, pareiškėjui sukels realią žalą, t. y. pareiškėjas nebeteks teisės išrašinėti elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, taip pat ir gauti pajamų iš šių dokumentų gavėjų, dėl ko privalės stabdyti savo ūkinę veiklą, be to jau dabar privalo atlyginti skundžiamu Sprendimu panaikintų dokumentų gavėjams nuostolius, dėl ko pareiškėjas taps nemokus. Tačiau, teismo vertinimu, šis veiksmas orientuotas į ateitį, kadangi minėtame Aplinkos apsaugos agentūros rašte aiškiai pažymėta, kad iki 2018 m. spalio 24 d. pareiškėjui nepateikus dokumentų, įrodančių pažeidimo pasekmių pašalinimą, t. y. neįvykdžius jam adresuotų įpareigojimų (neatlyginus ginčijamu Sprendimu pripažintų negaliojančiais dokumentų gavėjų nuostolių, patirtų Sprendimu pripažinus neteisėtai išrašytus dokumentus ir t. t.), bus atliktas pareiškėjo išbraukimas iš Tvarkytojų sąrašo. Teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl šiuo atveju nėra jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ar sunkumus, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

IV. Pareiškėjas UAB „Utilsa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

Pareiškėjas teigia, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) esantį reikalavimo užtikrinimo priemonių apibrėžimą bei teismų praktikoje esančius šio instituto taikymo atvejus, akivaizdu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas visais atvejais yra orientuotas į ateitį. Reikalavimo užtikrinimo priemonės ir prašomos taikyti todėl, kad ateityje gali būti padaryta sunkiai atitaisoma arba neatitaisoma žala. Asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tenka pareiga įrodyti, kad yra reali grėsmė, kad tokia žala bus padaryta, o ne įrodyti, kad tokia žala neabejotinai ir garantuotai bus padaryta ar netgi, kad ji jau yra padaryta. Pareiškėjo teigimu, jeigu pareiškėjas, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turėtų įrodinėti jau realiai patirtą žalą, tai reikalavimo užtikinimo priemonių taikymas pats savaime jau būtų beprasmis. Šiuo atveju pareiškėjas UAB „Utilsa“ prašyme nurodė visas reikšmingas aplinkybes ir pateikė tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Pareiškėjas pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai atmetė UAB „Utilsa“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tuo pagrindu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra orientuotas į ateitį. Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. spalio 27 d. rašte pareiškėjui yra nurodyti keli įpareigojimai, du iš jų – informuoti dokumentų gavėjus apie priimtą sprendimą ir imtis priemonių teisės pažeidimo priežastims ir sąlygoms pašalinti bei pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie šias priemones - turėjo būti įgyvendinti iki 2017 m. lapkričio 24 d. Vadinasi, pareiškėjas šiuo metu patiria neigiamas skundžiamo sprendimo pasekmes. Be to, pareiga atlyginti panaikintų dokumentų gavėjams nuostolius, kyla ne tik iš Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. spalio 27 d. rašte nurodytų įpareigojimų, tačiau taip pat iš teisės aktų reikalavimų bei tarp UAB „Utilsa“ ir panaikintų dokumentų gavėjų (UAB „Alytaus tvarkymo centras“, Asociacija „EEPA“, VšĮ „Ekošviesa“) sudarytų sutarčių nuostatų. Dar galiojant ginčijamam Sprendimui pareiškėjas privalo nedelsiant atlyginti visus šių įmonių patirtus nuostolius, nepaisant jokio Aplinkos apsaugos agentūros nustatyto termino.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Utilsa“ atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad šioje byloje netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius Sprendimo galiojimo Aplinkos apsaugos agentūra išbrauks pareiškėją iš Tvarkytojų sąrašo, dėl ko pareiškėjas nebegalės vykdyti atliekų tvarkymo veiklos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. spalio 27 rašte Nr. (27)-A4-l 1049 „Dėl įspėjimo apie UAB „Utilsa” galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo” yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas šiuo raštu yra tik įspėjamas apie galimą išbraukimą iš Tvarkytojų sąrašo, taip pat šiame rašte yra nurodyta pareiškėjui pašalinti teisės pažeidimo priežastis ir (ar) sąlygas bei pasekmes, ir jei pareiškėjas iki Aplinkos apsaugos agentūros nurodyto termino pabaigos pateiks pažeidimo pašalinimą įrodančius dokumentus, šis įspėjimas bus panaikintas. Be to, jei pareiškėjas nesutinka su šiuo Aplinkos apsaugos agentūros raštu, jis turi teisę raštą apskųsti (apskundimo tvarka nurodyta rašte). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ar sunkumus, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra neadekvatus siekiamam tikslui, neatitinka proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjant atskirąjį skundą vertinamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. SP13-4 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525‑222/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, suformulavo reikalavimą panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SP13-4, kuriuo patvirtintas 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo aktas Nr. KP-325 ir galutinai pripažinta negaliojančiais pareiškėjo atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, išduoti UAB „Alytaus tvarkymo centras“, Asociacijai „EEPA“, VšĮ „ Ekošvieta“ su kuriais pareiškėjas buvo sudaręs sutartis dėl atliekų tvarkymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė neturės jokios įtakos būtent jo skunde suformuluotų reikalavimų užtikrinimui (jų patenkinimo atveju), t. y. nesutrukdytų įvykdyti sprendimą teismui panaikinus ginčijamą atsakovo priimtą sprendimą. Be to, pagal esamą bylos medžiagą prašymo teikimo metu nenustatyta reali grėsmė, kad būtų pradėtos atitinkamos procedūros dėl UAB „Utilsa“ galimo išbraukimo iš atliekų tvarkytojų sąrašo ar dėl nuostolių atlyginimo ginčijamu Sprendimu pripažintų negaliojančiais pareiškėjo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų gavėjams. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tokios procedūros būtų pradėtos teisės aktų nustatyta tvarka ir iškiltų realios žalos grėsmė neišsprendus administracinio ginčo, pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu pritaikyti atitinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pritartina pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes ar sunkumus, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kol nepateikta pakankamų įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas buvo nurodyta prieš tai, taip pat pritardama skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems argumentams, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas